- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- eI3-1579-505/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01914-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- L. K., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovėms N. M.-B., advokatei G. S.-D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys L. K. ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. N. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2023 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimas) ir Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. balandžio 12 d. raštą Nr. SD-1843 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos raštas) bei įpareigoti Administraciją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc.) ir rekreacinės teritorijos (93 proc.).
Pareiškėjas skunde nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, plotas 23,4777 ha, adresas: (duomenys neskelbtini). Teigė, jog 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją prašydamas pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc.) ir rekreacinės teritorijos (93 proc.) pagal pridėtą schemą, tačiau atsakovė šio prašymo nepatenkino, todėl pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių. Pažymėjo, kad Komisija, išnagrinėjusi pateiktą skundą, priėmė 2022 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė ginčijamą atsakovės 2022 m. kovo 28 d. raštą Nr. SD-1369 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir 2022 m. kovo 28 d. Administracijos raštas) panaikinti, pripažinus, kad šis raštas priimtas nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo principų, nėra tinkamai motyvuotas, o tokie ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai. Pažymėjo, jog atsakovė, nesutikdama su minėtame Komisijos sprendime pateiktomis išvadomis, kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl šio sprendimo panaikinimo, kuris dar kartą pripažino, kad ginčijamas raštas priimtas nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo principų, nėra tinkamai motyvuotas, o tokie ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai, todėl paliko galioti Komisijos sprendimą. Akcentavo, kad Komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nustatytas įpareigojimas atsakovei iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, todėl pareiškėjas, remdamasis priimtais Komisijos ir teismo sprendimais, pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu atnaujinti prašymo nagrinėjimą ir priimti palankų sprendimą dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimo, tačiau atsakovė tokio pareiškėjo prašymo net nenagrinėjo ir priėmė 2023 m. balandžio 12 d. raštą Nr. SD-1843 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“, kuris savo turiniu yra beveik analogiškas panaikintam 2022 m. kovo 28 d. Administracijos raštui. Administracija 2023 m. balandžio 12 d. rašte, remdamasi tais pačiais motyvais, nurodė, kad prašymas netenkinamas, todėl pareiškėjas jį apskundė Komisijai, kuri 2023 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad ginčijami aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
Pareiškėjo bei jo atstovo įsitikinimu, iš 2023 m. birželio 23 d. Komisijos sprendime nurodytų motyvų nėra suprantama, kokie viešieji interesai galimai buvo patenkinti konstatavus, kad pareiškėjas neturėjo reikiamų leidimų atlikti žemės planiravimo darbų žemės sklype, nors minėti darbai jau yra užbaigti. Pažymėjo, kad skundžiamas atsakovės sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta keisti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtį, buvo priimtas ne dėl to, kad pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atliko žemės planiravimo ar kitos rūšies darbus, bet remiantis visai kitu pagrindu, kurio turinys atskleistas skundžiamame 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos rašte. Mano, jog Komisija neleistinai peržengė 2023 m. gegužės 12 d. skundo reikalavimų nagrinėjimo ribas, nesiaiškino ir nenustatė šiai bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios buvo nurodytos skunde, tinkamai nekvalifikavo ginčo šalis siejančių teisinių santykių, nenustatė pareiškėjo nurodytų skundo reikalavimų pobūdžio ir teisinių pasekmių, kurių siekė pareiškėjas reikšdamas tokius skundo reikalavimus. Pastebėjo, kad 2023 m. birželio 23 d. Komisijos sprendime nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo žemės sklype atliktų žemės planiravimo darbų neteisėtumą nėra pagrįstos įrodymais, kurie buvo ištirti ir vertinami vykusio Komisijos posėdžio metu, todėl turėtų būti vertinama, kad 2023 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimas yra neteisėtas, kadangi sprendimu buvo pažeistos ne tik 2023 m. gegužės 12 d. skundo reikalavimų nagrinėjimo ribos, pareiškėjo teisė į rungtynišką teismo procesą, bet ir pažeistas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtintas procesinių staigmenų negalimumo principas. Akcentavo, kad kompetentingos institucijos, įvertinusios žemės sklype atliktų darbų teisėtumą, savo priimtuose sprendimuose nėra pateikusios išvadų, kurios šiuo metu yra nurodytos 2023 m. birželio 23 d. Komisijos sprendime, kuriomis remiantis galėtų būti taip vertinama, kad žemės sklype atlikti žemės planiravimo darbai buvo atlikti neturint už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų leidimų, t. y. visos institucijos, pagal savo kompetenciją įvertinusios žemės sklype atliekamų darbų teisėtumą, vienodai konstatavo, kad tokie darbai žemės sklype yra atliekami teisėtai, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Teigė, jog 2023 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimu buvo paneigta įsiteisėjusių Komisijos ir teismo sprendimų res judicata (lot. išspręsta byla) galios reikšmė, nors Komisijai nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nukrypti nuo minėtos ir įsiteisėjusiuose Komisijos ir teismo sprendimuose įtvirtintos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei priimti kitokį sprendimą, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios bei proceso teisės normas. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, Komisija, priimdama sprendimą, visiškai netyrė ir nevertino pareiškėjo pateiktame 2023 m. gegužės 12 d. skunde detaliai nurodytų argumentų, todėl tokie sprendimo turinio trūkumai yra esminiai, kadangi dėl tokių trūkumų nebuvo tinkamai atskleista šios bylos esmė. Pažymėjo, jog nors žemės sklypas ir patenka į Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. TS-411 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“, 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), nustatytą teritoriją, kuriai taikomi tam tikri statybos darbų apribojimai, atsakovė, spręsdama dėl žemės sklypo paskirties (ne)keitimo, neturėjo jokio faktinio pagrindo numanyti, ar pareiškėjas apskirtai turės ketinimą ateityje įgyvendinti kokias nors savo, kaip statytojo, teises ir pareigas. Pats prašymas nepagrindžia jokių aplinkybių, iš kurių atsakovė galėtų bent jau hipotetiškai suprasti apie pareiškėjo turimus ketinimus statyti šiame žemės sklype kokius nors konkrečius statinius, kurių statyba šiame žemės sklype nebūtų galima, todėl mano, kad 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos rašte išdėstyti motyvai, kuriais remiantis buvo atsisakyta keisti žemės sklypo paskirtį ir kurie yra išimtinai susiję su būsimos statybos negalimumu šiame žemės sklype, aiškiai neturi jokio objektyvaus bei loginio pagrindimo. Pareiškėjo ir jo atstovo vertinimu, atsakovė yra neteisi teigdama, kad pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius pastatų statyba užliejamose teritorijose yra negalima visais atvejais. Šiuo metu galiojantys Bendrojo plano sprendiniai tokio reglamentavimo nenumato ir netgi priešingai – pagal šio plano sprendinius pastatų statyba yra galima tais atvejais, kai žemės sklypui nustatyta potvynių grėsmės kategorija leidžia tokių statybos darbų atlikimą. Atsakovė taip pat neteisi teigdama, kad visas žemės sklypas yra užliejama teritorija, kurioje pagal Bendrojo plano sprendinius nėra galima pastatų statyba. Bendrojo plano sprendiniuose absoliučiai nėra pateikiama tokio reglamentavimo, pagal kurį žemės sklypas (ar koks nors kitas sklypas) turėtų būti laikomas kaip „užliejama teritorija“. Mano, jog atsakovė pati savo 2022 m. kovo 28 d. rašte pripažino, o vėliau ir skundžiamame 2023 m. balandžio 12 d. rašte atkartojo, kad visam žemės sklypui taikytinos net kelios potvynių grėsmės kategorijos, iš jų – ir tos, kurios pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsnio nuostatas suteikia teisę atlikti pastatų statybos darbus žemės sklype, todėl neteisi teigdama, kad jokie pastatų statybos darbai nėra galimi visame žemės sklype. Mano, kad pareiškėjas turi teisę atlikti statybos darbus tiek žemės sklypo teritorijos dalyje, kurią sudaro Urbanizuojamos teritorijos U.7, tiek ir toje dalyje, kuri patenka į Gamtinį karkasą (pagal nustatytas potvynių grėsmės kategorijas). Pažymėjo, kad žemės sklypo kraštovaizdis per laiką pasikeitė ir šiuo metu pagal esamą situaciją vietovėje šis žemės sklypas net negali būti traktuojamas kaip didelės grėsmės potvynių teritorija. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Gamtinio karkaso brėžinį, kuriame vaizduojama žemės sklypo teritorija, aiškiai matyti, kad žemės sklypo dalis, kuri žymima kaip „Urbanizuojamos teritorijos“, yra išskirta kaip nepatenkanti į Bendrojo plano sprendiniais nustatytą Gamtinio karkaso teritoriją. Taip pat nei Gamtinio karkaso brėžinyje, nei Bendrojo plano tekstinėje dalyje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių nuorodų apie tai, kad žemės sklypo daliai, kuri Gamtinio karkaso brėžinyje yra žymima kaip Urbanizuojama teritorija, turėtų būti taikomas Gamtinio karkaso režimas. Akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, kad keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys, nes keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Pastebėjo, kad pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius žemės sklypo daliai, kuri patenka į šio Bendrojo plano sprendiniais nustatytą Neurbanizuojamą teritoriją Z.1, galima nustatyti žemės naudojimo būdą, kurį sudaro Rekreacinės teritorijos, priešingai nei mano atsakovė ir jos 2023 m. balandžio 12 d. rašte vartojama sąvoka „rekreacinio potencialo teritorijos“, negali būti sutapatinama su sąvoka „rekreacinės teritorijos“, kuri vartojama žemės naudojimo būdui apibūdinti.
Pažymėjo, kad atsakovė neišskyrė jokių Bendrojo plano sprendinių, kuriais remiantis būtų galima vertinti, jog pagal šiuos sprendinius dalis žemės sklypo patenka į aptariamą „Natura 2000“ teritoriją. Pareiškėjo ir jo atstovo vertinimu, tokių sprendinių atsakovė objektyviai ir negalėjo nurodyti, kadangi Bendrojo plano sprendiniuose apskritai nėra jokios informacijos apie kokios nors žemės sklypo dalies priskyrimą „Natura 2000“ teritorijoms. Remiantis Bendrojo plano Gamtinio karkaso brėžiniu, žemės sklypas nepatenka į šiuo Bendruoju planu nustatytas „Natura 2000“ teritorijas. Gamtinio karkaso brėžinio legendoje pateikiamas žymėjimas pagrindžia, kad dalis žemės sklypo patenka tik į Nacionalinių migracijos koridorių teritoriją, kuriai yra nustatyta ribota gamtinio karkaso funkcinio potencialo kategorija. Taip pat akcentavo, kad žemės sklypo dalies priskyrimas kultūros paveldo požiūriu saugomoms teritorijoms savaime nereiškia, kad šioje žemės sklypo dalyje yra draudžiami bet kokios rūšies statybos darbai ar kita veikla. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 6 dalies nustatytus reikalavimus, veiklos vykdymas nurodytoje ir paveldosaugos požiūriu vertingoje teritorijoje nėra draudžiamas, jei tokia veikla yra tinkamai suderinta su už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija. Nors atsakovė abstrakčiai nurodė, kad būsimų statinių žemės sklype atsiradimas ar įvažiavimų į žemės sklypą įrengimas sukeltų pavojų eismo saugumui, tačiau, darydama tokias išvadas, atsakovė vadovavosi vien tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos įrodomąją reikšmę turinčiais faktais. Nesutiko su atsakovės motyvais, kuriais įvardijama kitos institucijos nuomonė, bei teigė, kad žemės sklypas tvarkomas teisėtai, laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovės nurodyti motyvai, susiję su nuomonės pareiškimu, ne tik neturi jokios įtakos sprendžiant dėl žemės sklypo paskirties keitimo (ne)galimumo, bet netgi papildomai pagrindžia, kad atsakovė sprendimą atsisakyti keisti žemės sklypo paskirtį priėmė neturėdama tam jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Mano, kad ir 2023 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimas bei 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų, kadangi minėto rašto turinys ir jame pateiktos klaidingos išvados apie negalimumą keisti žemės sklypo paskirtį yra padarytos netinkamai įvertinus tiek paties prašymo turinį, tiek ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir tinkamai neatsižvelgus į kitas reikšmingas aplinkybes (priimtus Komisijos ir teismo sprendimus), kurios galėjo turėti lemiamos įtakos priimant sprendimą dėl žemės sklypo paskirties keitimo. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą bei atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl pareiškėjo atliekamų veiksmų žemės sklype savo nuomonę yra išsakiusi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuri vertino, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomi sklypo pertvarkymo darbai, kuriais sąmoningai, tikslingai siekiama pakeisti reljefą ir išbraukti sklypą (teritoriją) iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus. Tarnyba nurodė, kad tokiais veiksmais buvo padaryta grubių aplinkos apsaugos pažeidimų, kuriais keliama grėsmė paviršinių vandens telkinių kokybei (keičiant kraštovaizdį Nemuno apsaugos zonoje), gamtiniam karkasui, jo vientisumui, pažeidžiamos specialiosios sklypui nustatytos sąlygos, taip pat sunaikinta dalis potencialių Europos Bendrijos svarbos buveinių. Atsakovė prašo dar kartą atsakingai išnagrinėti situaciją žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsižvelgti į išdėstytą Tarnybos nuomonę dėl galimų pažeidimų ir užkardyti akivaizdaus teisinio nihilizmo atvejį. Pastebėjo, jog pareiškėjo kartu su skundu pateikta 2021 m. rugpjūčio 18 d. publikacija pavadinimu „Gyventojus išgąsdino darbai ties (duomenys neskelbtini)“ patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo veikla išgąsdino (duomenys neskelbtini) bendruomenę, dėl ko vietos gyventojai kreipėsi į žiniasklaidą bei išreiškė susirūpinimą dėl pareiškėjo atliekamų veiksmų. Teigė, kad faktinė žemės sklypo situacija (lokacija, nustatyti aplinkosauginiai ir kultūros paveldo apsaugos rėžimai, visuomenės reakcija į pareiškėjo veiksmus) neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjo pateiktas prašymas, siekiami įgyvendinti teritorijų planavimo tikslai bei kilęs ginčas yra betarpiškai susiję su viešuoju interesu ir jo apsauga, todėl mano, kad Komisija pagrįstai pripažino viešojo intereso egzistavimą ir peržengė skundo bei bylos ribas. Nurodė, kad nors pareiškėjui žemės sklypas dalinės nuosavybės teise priklauso nuo 2007 m., tačiau tik 2021 m. pareiškėjas pradėjo reljefo pertvarkymo darbus ir tik juos visiškai atlikęs kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc.) ir rekreacinės teritorijos (93 proc.), pakeitimo. Atsakovės atstovės įsitikinimu, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas žemės sklypo reljefo (altitudės) pakeitimo darbus atliko siekdamas žemės sklypą pašalinti iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus. Pastebėjo, jog tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-663 (duomenys neskelbtini) apylinkės įtrauktos į potencialią „Natura 2000“ teritoriją, tiek ir 2021 m. gruodžio 1 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos Nr. KPD-VL-534/1 pagrindu žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos (V skyriaus pirmasis skirsnis) – buvo nustatytos po pareiškėjo nurodytų patikrinimų. Akcentavo, kad pareiškėjas žemės sklypo reljefo (altitudės) pakeitimo darbus atliko jau įsigaliojus tiek minėtam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymui Nr. D1-663, tiek ir žemės sklypui nustačius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Mano, jog Komisija pagrįstai vertino, kad pareiškėjas darbus žemės sklype vykdė be oficialių institucijų leidimų ir pažeisdamas įstatymus bei jau galiojant ir imperatyviesiems draudžiamiesiems teisės aktams. Pareiškėjas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, pakenkdamas ir (ar) sunaikindamas dalį saugomų natūralių buveinių plotų bei saugomus vertingus kultūros paveldo objekto elementus (ypač reljefą), siekė pašalinti sklypą (teritoriją) iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus. Pabrėžė, kad atsakovė, atsižvelgdama įgaliojančio Bendrojo plano sprendinių kontekstą, šioje byloje nustatytus ir pirmiau nurodytus pareiškėjo veiksmus įvertino kompleksiškai ir, kaip tai įpareigoja atlikti įstatymai, atsižvelgė į gamtinį bei kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ir suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą bei galiojančių teisės aktų nuostatas, t. y. kad žemės sklypo teritorija neatitinka U.7 teritorijoms keliamų reikalavimų, bei planuojama ūkinė veikla nebūtų galima vykdyti dėl Gamtinio karkaso ir Orientacinės galimų potvynių teritorijų nustatytos nuostatos, kad pastatų statyba draudžiama, o Gamtinio karkaso urbanizuojamoje teritorijoje pastatų statyba nerekomenduojama; negali būti planuojama teritorija, jei pagal pasirinktą paskirtį žemės sklypas negalės būti naudojamas, bei į tai, kad pagal šiuo metu galiojančius Bendrojo plano sprendinius, įtvirtintus Bendrojo plano sprendinių (rašytinės dalies) 9.1 papunktyje, pagal kuriuos pastatų statyba žemės sklype (kuris vienu metu yra tiek Gamtinio karkaso teritorijoje, tiek potvynių rizikos zonoje) yra draudžiama, o Gamtinio karkaso urbanizuojamoje teritorijoje pastatų statyba nerekomenduojama.
Paaiškino, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, išsamiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus: pareiškėjo 2022 m. vasario 21 d. prašymą; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą; Tarnybos 2021 m. sausio 19 d. raštą Nr. (5)-V3-75 „Dėl situacijos žemės sklype (duomenys neskelbtini)“; antstolio M. P. 2021 m. gruodžio 22 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); www.regia.lt duomenis apie sklypo patekimą į nacionalinio lygmens valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) su gyvenviete – teritoriją; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pirmiau minėtą 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. D1-663; LITEKO duomenis; Saugomų teritorijų registro duomenis; Bendrojo plano sprendinius; Komisijos 2022 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Komisijos posėdžio metu duotus šalių atstovų paaiškinimus. Taip pat Komisija išsamiai pasisakė dėl visų esminių bylos aplinkybių ir įvertinto ne tik tas ginčo aplinkybes, kurias nurodė bylos šalys, tačiau, siekdama priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nustačiusi viešojo intereso buvimą, išėjo už bylos ribų. Kompleksiškas, o ne selektyvus tik tam tikrų pavienių aplinkybių vertinimas, kaip to savo skunde pageidauja pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimas lėmė, kad Komisija atskleidė šios bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teigė, kad atsakovė 2023 m. balandžio 12 d. rašte, nagrinėdama pareiškėjo 2022 m. vasario 21 d. prašymą, pagrįstai ir teisėtai bei kompleksiškai įvertino galiojančio Bendrojo plano sprendinius ir, kaip tai įpareigoja atlikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 26 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, atsižvelgė į gamtinį bei kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ir suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą bei galiojančių teisės aktų nuostatas, o galiausiai ir į būtinybę apsaugoti gamtos bei kultūros paveldo teritorijas. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjas savo skunde nepagrįstai atskirai vertina Bendrojo plano sprendiniuose (rašytinėje dalyje) įtvirtintus sprendinius, nors šie turėtų būti vertinami sistemiškai ir kompleksiškai, t. y. atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypui galioja kompleksinis rėžimas, kai pastatų statyba žemės sklype yra draudžiama ne dėl to, kad žemės sklypas patenka į Gamtinio karkaso teritoriją ar potvynių rizikos zoną, bet dėl to, kad žemės sklypas vienu metu yra potvynių rizikos zonoje ir Gamtinio karkaso teritorijoje. Pažymėjo, jog žemės sklypo teritorija neatitinka U.7 teritorijoms keliamų reikalavimų bei planuojama ūkinė veikla nebūtų galima vykdyti dėl Gamtinio karkaso ir Orientacinės galimų potvynių teritorijų nustatytos nuostatos, kad pastatų statyba draudžiama, o Gamtinio karkaso urbanizuojamoje teritorijoje pastatų statyba nerekomenduojama. Atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjo tendencingi veiksmai (sklypo reljefo pakeitimas, kad būtų pagrindas jį išbraukti iš pavojingiausios potvynių rizikos zonos; vėliau atsakovei pateiktas prašymas dėl žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nesiekia vien tik pakeisti žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo, o ketina realizuoti žemės sklypą pagal prašomą pakeisti paskirtį ir naudojimo būdą. Kaip teisingai konstatuojama Komisijos sprendime, pareiškėjo siekiai ir veiksmai yra nesuderinami ne tik su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, tačiau ir yra prieštaraujantys viešajam interesui, kurio apsauga, atsižvelgiant į žemės sklypo lokaciją bei esančias vertingąsias kultūrines ir gamtines vertybės, privalo būti užtikrinta pirmiausia. Pabrėžė ir tai, kad nagrinėtinu atveju transporto priemonių didėjimas yra neišvengiamas keičiant žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, dėl to užstačius teritoriją transporto priemonių skaičius ženkliai padidėtų, o tai papildomai lemia pareiškėjo prašymo dėl žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo atmetimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime į skundą nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus dėl Komisijos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir šių argumentų pagrindu prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašto Nr. SD-1843 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, plotas 23,4777 ha, adresas: (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. gegužės 8 d. išrašo 11 punkte nurodyti duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos (V skyriaus pirmasis skirsnis). Teritorijos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; 2021 m. gruodžio 1 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Nr. KPD-VL-534/1, įregistravimo data 2022 m. gegužės 11 d., žemės sklypo plotas, patenkantis į Teritoriją 48430 kv. m., nuo 2023 m. sausio 1 d. (pridėta byla (duomenys neskelbtini), 1 tomas, b. l. 27, 28).
Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. su 2022 m. vasario 21 d. prašymu (registruotas 2022 m. vasario 22 d., Nr. PK-1-64) (pridėta byla (duomenys neskelbtini), 1 tomas, b. l. 29, 30) kreipėsi į Administraciją prašydami pagal pridedamą schemą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc.) ir rekreacinės teritorijos (93 proc.). Nurodė, kad paskirties keitimas ir būdų nustatymas grindžiamas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendiniais (sklype galioja funkcinių zonų U.7 ir Z.1 reglamentavimas). Informavo, kad teritorijos dalis, kuriai prašoma nustatyti naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, nepatenka į potvynių rizikos zoną (Bendrojo plano sprendiniais nurodyta kaip orientacinė galimų potvynių teritorija), kadangi, vadovaujantis parengta teritorijos topografine nuotrauka ir antstolio M. P. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. data 2021 m. gruodžio 23 d.), teritorijos dalies, kuriai prašoma nustatyti naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, žemės paviršiaus altitudė svyruoja apie 24,00–24,20 m virš jūros lygio, tai yra dalis teritorijos patenka į 1 proc. potvynių rizikos teritoriją (Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio duomenimis, 1 proc. potvynių rizikos aukščiai yra nuo 23,64 m iki 25,55 m), kas reiškia vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritoriją (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 1 straipsnio 53 dalis). Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsnio nuostatomis, gyvenamųjų namų statyba vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose yra galima (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsnio 2 dalies 2 punktas), apsaugojus statinius nuo potvynių, t. y. įvykdžius statybinius veiksmus. Taip pat prašė suteikti sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresą. Sklypo centro LKS-1994 koordinatės yra X=6087966, Y=484485.
Administracija 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. SD-1369 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (pridėta byla (duomenys neskelbtini), 1 tomas, b. l. 31–36) atsakė pareiškėjui į jo 2022 m. vasario 21 d. prašymą ir nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančio Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinius žemės sklypo didžioji teritorijos dalis patenka į Neurbanizuojamą žemės ūkio teritoriją Z.1 su gamtiniu karkasu, kurioje gyvenamųjų teritorijų plėtra nenumatyta, ir tik nedidelė žemės sklypo dalis patenka į Palaikomojo režimo teritoriją U.7, Esamų linijinių struktūrų plėtros teritoriją. Nurodė, kad visa žemės sklypo teritorija patenka į Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją (žr. Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių ištrauką). Nurodė, kad Gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritorijoje veikla aprašyta Bendrojo plano aiškinamojo rašto Žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelėje, kurioje nurodoma, kad Nemuno upės slėniuose ir virš jos šlaitų esančiose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama.
Administracija 2022 m. kovo 28 d. rašte taip pat nurodė, kad visa žemės sklypo teritorija patenka į 0,1 proc., 1 proc. ir į 10 proc. potvynių grėsmės teritoriją, kurioje statyba nėra galima. Nurodė, kad žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitą, pagal prie prašymo pridedamą schemą nustatant žemės naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir rekreacinės teritorijos, prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams. Administracija 2022 m. kovo 28 d. rašte papildomai nurodė, kad žemės sklypas neturi privažiavimo, atitinkančio pageidaujamai urbanizuoti teritorijai taikomo statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimų. Paaiškino, kad transporto priemonių didėjimas yra neišvengiamas keičiant žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, todėl užstačius teritoriją transporto priemonių skaičius ženkliai padidėtų.
Administracija 2022 m. kovo 28 d. rašte nurodė, kad dėl žemės sklype vykdomos veiklos savo nuomonę 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. (5)-V3-75 „Dėl situacijos žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ yra išsakiusi ir Tarnyba. Nurodė, kad Tarnyba konstatavo, jog žemės sklype vykdomi sklypo pertvarkymo darbai, kuriais sąmoningai, tikslingai siekiama pakeisti reljefą ir išbraukti sklypą (teritoriją) iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus. Tokiais veiksmais, Tarnybos nuomone, padaryta grubių aplinkos apsaugos pažeidimų, kuriais keliama grėsmė paviršinių vandens telkinių kokybei (keičiant kraštovaizdį Nemuno apsaugos zonoje), gamtiniam karkasui, jo vientisumui, pažeidžiamos specialiosios sklypui nustatytos sąlygos, taip pat sunaikinta dalis potencialių Europos Bendrijos svarbos buveinių.
Administracija prie 2022 m. kovo 28 d. rašto pridėjo Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių ištrauką (pridėta byla (duomenys neskelbtini), 1 tomas, b. l. 35).
Pareiškėjas, nesutikdamas su 2022 m. kovo 28 d. Administracijos raštu, kreipėsi į Komisiją su 2022 m. balandžio 28 d. skundu (pridėta byla (duomenys neskelbtini), 1 tomas, b. l. 37–58), kuri 2022 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (pridėta byla (duomenys neskelbtini), 1 tomas, b. l. 60–72) pareiškėjo 2022 m. balandžio 28 d. skundą patenkino iš dalies: panaikino 2022 m. kovo 28 d. Administracijos raštą ir įpareigojo Administraciją 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kitą skundo dalį atmetė.
Regionų apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas Administracijos pateiktą prašymą pareiškėjui, trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, 2023 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pridėta byla (duomenys neskelbtini), 1 tomas, b. l. 74–81) nusprendė Administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas minėtame sprendime nurodė, jog teisinis reguliavimas patvirtina, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas nėra siejamas su ketinimais atlikti kokius nors statybos darbus žemės sklype, kuriam siekiama pakeisti paskirtį. Ginčijamame sprendime nurodyti motyvai, kurie susiję su būsimų statybos darbų atlikimu žemės sklype, yra nepagrįsti tiek faktine, tiek ir teisine prasme. Ginčijamame sprendime nepasisakyta dėl faktinės galimybės žemės sklype nustatyti du skirtingus žemės naudojimo būdus ir tai yra esminis trūkumas, nes lieka neišspręstas pareiškėjo prašymas nustatyti kelis (du) skirtingus žemės sklypo naudojimo būdus. Teismo vertinimu, išvada, kad visa žemės sklypo teritorija patenka į Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją, nėra pakankamai motyvuota ir objektyvi. Nurodė, kad pagal Bendrojo plano sprendinius negalima vienareikšmiškai teigti, jog visa žemės sklypo teritorija patenka į šio plano sprendiniais nustatytą Gamtinio karkaso teritoriją. Teismas sutiko su Komisijos išvada, kad tam tikros teritorijos įtraukimas į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą nėra teisės aktuose nustatytas kriterijus, kuriuo remiantis gali būti netenkinamas prašymas pakeisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą. Ginčijamame sprendime nenurodytas aktualus teisinis reglamentavimas, kuriuo dėl minėtos potencialios „Natura 2000“ teritorijos nustatymo žemės sklype jo paskirtis ir naudojimo būdas negali būti keičiami, taip pat nieko nepasisakyta dėl to, kuri žemės sklypo dalis įtraukta į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą. Teismas taip pat nurodė, kad keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentai, todėl ginčijamame sprendime nurodyti argumentai, susiję su privažiavimo neturėjimu, inžineriniu statiniu – dviračių taku, Tarnybos nuomone, šių argumentų nesiejant su jokia Bendrojo plano dalimi, nėra pagrįsti. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas (jo dalis) yra neišsamus, nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu, nes atsakovė, atmesdama pareiškėjo prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, prašymo atmetimo nesusiejo su konkrečiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.
Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2022 m. vasario 21 d. prašymą, 2023 m. kovo 29 d. prašymą (prašymas atnaujinti prašymo, registruoto 2022 m. vasario 22 d., Nr. PK-1-64, nagrinėjimą), 2023 m. balandžio 12 d. rašte (pridėta byla (duomenys neskelbtini), 1 tomas, b. l. 82–93) nurodė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 punktą (nuo 2023 m. sausio 4 d. galiojančios šio įstatymo redakcijos 23 straipsnio 2 punktas) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad išvardyti įstatymai keičiant paskirtį įpareigoja vertinti ne tik teritorijų planavimo dokumento sprendinį, bet būtina kompleksiškai vertinti ir atsižvelgti į: gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį; viešąsias erdves ir jų poreikį; vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Nurodė, kad pagal Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinius žemės sklypo didžioji teritorijos dalis patenka į Neurbanizuojamą žemės ūkio teritoriją Z.1 su gamtiniu karkasu, kurioje gyvenamųjų teritorijų plėtra nenumatyta, ir tik nedidelė žemės sklypo dalis patenka į Palaikomojo režimo teritoriją U.7, Esamų linijinių struktūrų plėtros teritoriją. Atkreipė dėmesį, kad visa žemės sklypo teritorija patenka į Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją (žr. Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių ištrauką). Nurodė, kad Gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritorijoje veikla aprašyta Bendrojo plano aiškinamojo rašto Žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelėje, kurioje nurodoma, kad Nemuno upės slėniuose ir virš jos šlaitų esančiose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama.
Administracija 2023 m. balandžio 12 d. rašte taip pat nurodė, kad visa žemės sklypo teritorija patenka į 0,1 proc., 1 proc. ir į 10 proc. potvynių grėsmės teritoriją, kurioje statyba nėra galima. Nurodė, kad žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitą, pagal prie prašymo pridedamą schemą nustatant žemės naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir rekreacinės teritorijos, prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams.
Administracija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo dalies nustatyti žemės naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos (93 proc. sklypo ploto), atkreipė dėmesį, kad tik vakarinė žemės sklypo dalis patenka į Bendrojo plano sprendiniais numatytą Rekreacinę teritoriją (žr. ištrauką iš Bendrojo plano Rekreacijos, gamtos, turizmo ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinio) (pridėta byla (duomenys neskelbtini), 1 tomas, b. l. 87–88). Nurodė, kad prašymo pateikimo metu žemės sklypo dalis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ 536 punktu įtraukta į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą, o 2021 m. lapkričio 25 d. įregistruotas Saugomų teritorijų valstybės kadastre ir pateiktas Europos Komisijai. Papildomai informavo, jog šiuo metu (pakartotinai nagrinėjant prašymą), pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, taip pat ir pagal Saugomų teritorijų registrą, visa žemės sklypo teritorija patenka į saugomą teritoriją – (duomenys neskelbtini) apylinkes (NATURA 2000 – BAST) (NATURA 2000 – BAST) (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini) žr. ištrauką iš Saugomų teritorijų žemėlapio ir ištrauką iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro žemėlapio) (pridėta byla (duomenys neskelbtini), 1 tomas, b. l. 89, 90).
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad vakarinė žemės sklypo dalis patenka į nacionalinio lygmens valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) piliakalnio su gyvenviete (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Pažymėjo, kad kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų, jų apsaugos zonų ir jose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimai išdėstyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyriaus pirmajam skirsnyje, kuriame nurodoma, kad už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija privalo pritarti numatomai veiklai, planuojamai vykdyti kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose, bei jų apsaugos zonose.
Administracija papildomai nurodė, kad žemės sklypas neturi privažiavimo, atitinkančio pageidaujamai urbanizuoti teritorijai taikomo statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimų. Paaiškino, kad transporto priemonių didėjimas yra neišvengiamas keičiant žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, todėl užstačius teritoriją transporto priemonių skaičius ženkliai padidėtų.
Administracija nurodė ir tai, kad dėl žemės sklype vykdomos veiklos savo nuomonę 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. (5)-V3-75 „Dėl situacijos žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ yra išsakiusi ir Tarnyba, kuri konstatavo, jog žemės sklype vykdomi sklypo pertvarkymo darbai, kuriais sąmoningai, tikslingai siekiama pakeisti reljefą ir išbraukti sklypą (teritoriją) iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus. Tokiais veiksmais, Tarnybos nuomone, padaryt grubių aplinkos apsaugos pažeidimų, kuriais keliama grėsmė paviršinių vandens telkinių kokybei (keičiant kraštovaizdį Nemuno apsaugos zonoje), gamtiniam karkasui, jo vientisumui, pažeidžiamos specialiosios sklypui nustatytos sąlygos, taip pat sunaikinta dalis potencialių Europos Bendrijos svarbos buveinių.
Administracija nurodė, kad, išnagrinėjus prašymą ir kompleksiškai įvertinus galiojančio Bendrojo plano sprendinius, atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą, teisės aktų nuostatas, pareiškėjo V. N. prašymas netenkinamas.
Administracija prie 2023 m. balandžio 12 d. rašto pridėjo: Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių ištrauką; ištrauką iš Bendrojo plano Rekreacijos, gamtos, turizmo ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinio; ištrauką iš Saugomų teritorijų žemėlapio; ištrauką iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro žemėlapio; ištrauką iš Regia.lt žemėlapio su Kultūros paveldo objekto teritorija ir jo vizualiniu pozoniu (pridėta byla (duomenys neskelbtini), 1 tomas, b. l. 87–91).
Komisija, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašto Nr. SD-1843 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys L. K. ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos), 2023 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašto Nr. SD-1843 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė (pridėta byla (duomenys neskelbtini), 2 tomas, b. l. 1–60).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi (lot. lyg, beveik, tartum) apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Taigi teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir prieitų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikydamasis visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020).
Pareiškėjas prašo panaikinti 2023 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimą, 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos raštą, nes Administracijos priimtų dokumentų (2022 m. kovo 8 d. ir 2023 m. balandžio 12 d. raštų) turinys tarpusavyje skiriasi tik tuo, kad 2023 m. balandžio 12 d. rašte buvo papildomai nurodyta informacija, susijusi su žemės sklypo patekimu į saugomas („Natura 2000“ ir kultūros paveldo) teritorijas. Tačiau tokia 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos rašte aptariama informacija apie žemės sklypo patekimą į saugomas teritorijas šiame dokumente buvo pateikta tik siekiant papildyti Administracijos 2022 m. kovo 28 d. rašte nurodytus motyvus dėl žemės sklypo patekimo į saugomas teritorijas, dėl kurių neteisėtumo ir nepagrįstumo jau buvo pasisakyta įsiteisėjusiuose Komisijos ir teismo sprendimuose. Skirtingai nei tai yra teigiama Komisijos sprendime, Administracija nėra tinkamai įvykdžiusi nė vieno iš Komisijos ir teismo sprendimuose nurodytų reikalavimų, o tai sudarė sąlygas Administracijai ir šiuo atveju priimti sprendimą (2023 m. balandžio 12 d. raštą), kurio turinys neatitinka gero administravimo, objektyvumo ir proporcingumo reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktai).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas).
Žemės įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 29 d.) 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas; sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.
Aptartas Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. lapkričio 5 d.), nustatantis pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas. Pagal šio aprašo 10 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiamas ar nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.
Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 29 d.) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje informuojant, kad 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos galima teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo. Sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo kitą darbo dieną po jo priėmimo dienos paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, taip pat įstatymų nustatytais atvejais kiti subjektai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia prašymą įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų (pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo) pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre – pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą priimti yra įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis).
Aptartas teisinis reguliavimas taip pat patvirtina, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas nėra siejamas su ketinimais atlikti kokius nors statybos darbus žemės sklype, kuriam siekiama pakeisti paskirtį. Tokią išvadą patvirtina LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2237-556/2021. Šioje nutartyje pažymėta, kad žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo paneigimas yra galimas tik išskirtiniais atvejais, jei tai draudžia teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriais remiantis ir turėtų būti atmetami asmenų prašymai dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (ų) pakeitimo. Todėl atsakinga institucija, spręsdama dėl žemės sklypo paskirties keitimo, nesprendžia klausimų dėl statybos leidimo išdavimo.
Pažymėtina, jog, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bendrasis planas yra norminis teisės aktas, kuris pats nesuteikia asmenims teisės vykdyti veiklos, tačiau jo pagrindu priimami individualūs aktai, suteikiantys teisę tam tikru būdu naudoti ginčo teritoriją bei vykdyti joje veiklą ir kurie turi neprieštarauti bendrajam planui (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-2269/2013, 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-343/2014). Taigi, atsižvelgus į tai, jog Bendrasis planas yra norminis administracinis aktas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra taikytinas lex retro non agit (lot. įstatymas neturi grįžtamosios gailios) principas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos rašte nurodyti motyvai, kurie susiję su būsimų statybos darbų atlikimu žemės sklype, yra nepagrįsti tiek faktine, tiek ir teisine prasme.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (t. y. priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą – įstatymo viršenybės principas, inter alia (lot. be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas).
Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).
Sutiktina su pareiškėjo išsakyta pozicija, jog Administracijos priimtų dokumentų (2022 m. kovo 28 d. ir 2023 m. balandžio 12 d. raštų) turinys tarpusavyje skiriasi tik tuo, kad 2023 m. balandžio 12 d. rašte buvo papildomai nurodyta informacija, susijusi su prašymo dalimi nustatyti naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos (93 proc. sklypo ploto), nurodant, kad į rekreacinio potencialo teritorijas patenka vakarinė žemės sklypo dalis ir visa žemės sklypo teritorija patenka į saugomą teritoriją – (duomenys neskelbtini) apylinkes (NATURA 2000 – BAST) (NATURA 2000 – BAST) (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo naudojimo sąlygas reglamentuoja Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendiniai (sklype galioja funkcinių zonų U.7 ir Z.1 reglamentavimas). Pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius (Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį), teritorijos, kurios šiame plane išskirtos simboliu U.7, gali būti naudojamos kaip „kitos paskirties“ žemė. Remiantis Bendrojo plano sprendiniais, tokios rūšies teritorijose žemė gali būti naudojama pagal būdą, kuris šiame plane apibūdinamas kaip „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Pareiškėjas, įvertinęs, kad dalis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priklauso Bendrojo plano sprendiniais nustatytai Urbanizuojamai teritorijai U.7, 2022 m. vasario 21 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir nustatyti kelis žemės sklypo naudojimo būdus: žemės sklypo daliai, kurią sudaro Bendrojo plano sprendiniais nustatyta Urbanizuojama U.7 teritorija (7 proc.), pareiškėjas prašė nustatyta naudojimosi būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos; likusiai žemės sklypo daliai, kurią sudaro Bendrojo plano sprendiniais nustatyta Neurbanizuojama Z.1 teritorija (93 proc.), – rekreacinių teritorijų naudojimosi būdą.
2023 m. balandžio 12 d. Administracijos rašte nepasisakyta dėl faktinės galimybės žemės sklype nustatyti du skirtingus žemės naudojimo būdus ir tai yra esminis trūkumas, nes lieka neišspręstas pareiškėjo prašymas nustatyti kelis (du) skirtingus žemės sklypo naudojimo būdus. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjo pateiktame prašyme buvo nurodyta, jog teritorijos dalis, kuriai prašoma nustatyti naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, nepatenka į Potvynių rizikos zoną (Orientacinė galimų potvynių teritorija, žemės sklype atlikti planiravimo darbai, vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorija). Tačiau 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos rašte teigiama priešingai – visa žemės sklypo teritorija patenka į Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją. Tokia išvada padaryta iš Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių ištraukos, tačiau nebuvo įvertinti Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“, ir pareiškėjų pateikto antstolio M. P. 2021 m. gruodžio 22 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, t. y. teisėtų duomenų visuma. Teismo vertinimu, tokia išvada nėra pakankamai motyvuota ir objektyviai pagrįsta (Regionų apygardos administracinis teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
Remiantis Gamtinio karkaso brėžiniu, kuris yra sudėtinė Bendrojo plano dalis, ir įvertinus Bendrojo plano žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje Administracijos įbrėžtas žemės sklypo ribas (pridėta byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 32, 111), matyti, kad dalis žemės sklypo teritorijos patenka į Urbanizuojamas teritorijas U.7, kurios Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje apibrėžiamos kaip savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Pastebėtina, kad ir pati atsakovė pripažįsta, jog dalis žemės sklypo į Gamtinio karkaso teritoriją nepatenka, nes ją sudaro urbanizuojamos teritorijos. Tačiau atsakovė laikosi tokios pozicijos, kad visa žemės sklypo teritorija patenka į Bendruoju planu nustatytą Gamtinio karkaso teritoriją, kadangi Gamtinio karkaso brėžinyje vaizduojamos urbanizuojamos teritorijos egzistuoja gamtiniame karkase. Tačiau nei Gamtinio karkaso brėžinyje, nei Bendrojo plano tekstinėje dalyje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių nuorodų apie tai, kad žemės sklypo daliai, kuri Gamtinio karkaso brėžinyje yra žymima kaip Urbanizuojama teritorija, turėtų būti taikomas Gamtinio karkaso režimas (pridėta byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 103–200). Todėl, teismo vertinimu, pagal Bendrojo plano sprendinius negalima vienareikšmiškai teigti, jog visa žemės sklypo teritorija patenka į šio plano sprendiniais nustatytą Gamtinio karkaso teritoriją (Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
Tam tikros teritorijos (nagrinėjamu atveju visa žemės sklypo teritorija) patekimas į saugomą teritoriją – (duomenys neskelbtini) apylinkes (NATURA 2000 – BAST) (NATURA 2000 – BAST) (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) nėra teisės aktuose nustatytas kriterijus, kuriuo remiantis gali būti netenkinamas prašymas pakeisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą. Tuo tarpu nenurodyti jokie argumentai, joks aktualus teisinis reglamentavimas, kuriuo dėl minėtos teritorijos nustatymo žemės sklype jo paskirtis ir naudojimo būdas negali būti keičiami.
Jau buvo paminėta, kad keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentai, todėl 2023 m. balandžio 12 d. rašte nurodyti argumentai, susiję su privažiavimo neturėjimu, inžineriniu statiniu – dviračių taku, Tarnybos 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. (5)-V-3-75 „Dėl situacijos žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ išdėstyta nuomone, šių argumentų nepagrindžiant jokiais Bendrojo plano dalies duomenimis, nėra pagrįsti (Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovės priimtas 2023 m. balandžio 12 d. raštas (jo dalis) yra neišsamus, nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu, nes atsakovė, atmesdama pareiškėjo prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, prašymo atmetimo nesusiejo su konkrečiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Šie 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos rašto faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo atžvilgiu priimto sprendimo esmę, t. y. pareiškėjas negalėjo suprasti, su kokiu konkrečiu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniu nesuderinamas tokio prašymo tenkinimas.
LVAT, vertindamas administracinių sprendimų atitiktį motyvuotumo reikalavimams, yra pažymėjęs, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1605/2012). Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-486-575/2020).
Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4013-492/2019).
Pabrėžtina, kad VAĮ reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).
Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Kadangi skundžiamas 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos raštas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2023 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo V. N. skundas atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašto Nr. SD-1843 „Dėl (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestas, ir 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos raštas naikintini, o atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo pateiktus 2022 m. vasario 21 d. ir 2023 m. kovo 29 d. prašymus iš naujo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Pareiškėjas prašė įpareigoti Administraciją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc.) ir rekreacinės teritorijos (93 proc.).
Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-442/2014). Taigi, skundą teismui, kuriuo reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.
Administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti žemės sklypo paskirtį, būdą netenkinamas.
Kiti pareiškėjo skundo ir atsakovės atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).
Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus bei pateikia 2023 m. liepos 24 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 1103, iš kurio matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Kaip minėta, pareiškėjo pateiktas 2023 m. liepos 24 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1103 patvirtina, kad pareiškėjas už skundo padavimą sumokėdamas žyminį mokestį patyrė 22,50 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. N. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo V. N. skundas atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašto Nr. SD-1843 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestas.
Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 12 d. raštą Nr. SD-1843 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“.
Įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. N. 2022 m. vasario 21 d. ir 2023 m. kovo 29 d. prašymus bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti.
Priteisti iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo V. N. naudai 22,50 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.