- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2-780-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02001-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AUTOVELDA“, uždarosios akcinės bendrovės Širvintų autobusų
- Atsakovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „AUTOVELDA“ ir uždarosios akcinės bendrovės Širvintų autobusų parko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-121-779/2019 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „AUTOVELDA“ ir uždarosios akcinės bendrovės Širvintų autobusų parko ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai, kuriame prašė: 1) pripažinti neteisėtu Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr.(6.20)13-2740 „Dėl nuostolių atlyginimo“; 2) priteisti iš atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos 124 560,14 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys 2018 m. spalio 26 d. teisėjo rezoliucija priimtas, nustatytas terminas atsiliepimui pateikti.
2. Ieškovės pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti neteisėtu Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr.(6.20)13-2740 „Dėl nuostolių atlyginimo“; 2) priteisti iš atsakovės Širvintų rajono savivaldybės 124 560,14 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje kaip atsakoves nurodė Širvintų rajono savivaldybę (toliau ir – Savivaldybė), atstovaujamą savivaldybės tarybos ir administracijos, Širvintų rajono savivaldybės tarybą (toliau ir – Taryba), Širvintų rajono savivaldybės administraciją (toliau ir – Administracija).
3. Ieškovės nurodė, kad 2006 m. gruodžio 15 d. Taryba, atstovaujama, Administracijos, ir UAB „AUTOVELDA“ sudarė koncesijos sutartį Nr. 1 (toliau ir – Koncesijos sutartis), kurios pagrindu koncesininkei (UAB „AUTOVELDA“) suteiktas leidimas valdyti ir naudoti UAB „Širvintų autobusų parką“. Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje įtvirtinta pareiga nustatyti tokį keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais tarifą, kad vežimo paslaugos nebūtų nuostolingos koncesininkui. Ieškovių teigimu, atsakovės pažeidė koncesijos sutartį, nes Širvintų rajono savivaldybės taryba eilę metų vienašališkai nustatė vietinio susisiekimo maršrutus, nuostolingo dydžio tarifus, dėl to ieškovės 2015-2107 m. patyrė 124 560,14 Eur nuostolius, kurie apskaičiuoti iš gautų pajamų, vežant keleivius vietiniais maršrutais, atėmus patirtas išlaidas, vežant keleivius vietiniais reguliariais maršrutais. Atsakovėms pažeidus sutartinius įsipareigojimus, egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl nuostoliai priteistini iš Savivaldybės biudžeto. Administracijos 2018 m. rugsėjo 21 d. rašte pateiktas atsisakymas atlyginti nuostolius yra neteisėtas ir nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – patikslinti atsakovus ir nurodyti, kokiu būdu ginčijamas Administracijos raštas daro įtaką ieškovų teisėms ir pareigoms, ir kokiu pagrindu šis raštas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.
5. Teismas nustatė, kad ieškinyje reikalavimai keliami tik Administracijai dėl rašto panaikinimo ir Savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo. Tarybai ieškinyje nėra pareikštų reikalavimų, be to, savivaldybė nėra juridinis asmuo, todėl ji negali būti atsakove teisme.
6. Teismas įvertinęs ginčijamo 2018 m. rugsėjo 21 d. rašto turinį, padarė išvadą, kad šiuo raštu ieškovėms nėra sukuriamos teisinės pasekmės. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiuo raštu nėra nustatomos / panaikinamos / pakeičiamos ieškovių teisės ir pareigos Administracijos atžvilgiu, raštas nelaikytinas nei norminiu, nei individualiu administraciniu aktu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovės atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslintą ieškinį priimti arba grąžinti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nors ir sutiktina, kad savivaldybės taryba nėra juridinis asmuo, tačiau ji gali būti atsakove civilinėje byloje, tai patvirtina ir teismų praktika, iš kurios matyti, jog savivaldybės taryba dalyvauja civilinėse bylose ir kaip atsakove ir kaip ieškove. Šiuo atveju Taryba privalo būti įtraukta į procesą, nes ji yra Koncesijos sutarties šalis. Be to, teismas nesiaiškino ir nenurodė, koks subjektas būtų tinkamas atsakovas ir turėtų atsakyti dėl Koncesijos sutarties, kurios šalis yra Taryba, pažeidimo.
7.2. Ginčijamas Administracijos 2018 m. rugsėjo 21 d. raštas sukelia ieškovėms teisines pasekmės, nes juo nustatoma, kad ieškovės neturi teisės į nuostolių kompensavimą pagal Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
11. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).
12. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, jų nesilaikymas sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą – civilinė byla neiškeliama. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantėms terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovus ir paaiškinti, kokias teisines pasekmes atsakovėms sukelia ginčijamas Administracijos 2018 m. rugsėjo 21 d. raštas bei kokiu pagrindu raštas turi būti pripažintas negaliojančiu. Teismo vertinimu, Tarybai ieškinyje reikalavimai nėra keliami, be to, savivaldybės taryba nėra juridinis asmuo, todėl negali būti atsakove teisme.
14. Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims. Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys (CK 2.35 straipsnio 1 dalis). Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas (CK 2.36 straipsnio 2 dalis). Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Pagal VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei kaip juridiniam asmeniui. VTĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotas savivaldybės administracijos statusas – tai savivaldybės įstaiga, kuri, be kitų funkcijų, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina.
15. Kaip matyti iš byloje pateiktų procesinių dokumentų ginčas yra kilęs dėl nuostolių atlyginimo. Patikslinto ieškinio apeliantės ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo kildina iš Koncesijos sutarties nuostatos, įpareigojančios nustatyti tokius keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifus, kurie nebūtų nuostolingi koncesininkui (Koncesijos sutarties 10.4 papunktis), pažeidimo. Apeliantės nurodo, kad Taryba, pažeisdama Koncesijos sutarties nuostatas vienašališkai savo sprendimais nustatė vietinio susisiekimo maršrutus, nuostolingo dydžio tarifus.
16. Bylos duomenimis, Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 11 pagrindu Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriui buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti Širvintų rajono savivaldybės vardu 2006 m. gruodžio 15 d. koncesijos sutartį ir organizuoti sutarties vykdymo kontrolę. Taigi, nors apeliantės patikslintame ieškinyje suformulavo reikalavimą Savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo, Administracijai dėl rašto pripažinimo neteisėtu, į patikslintą ieškinį nepagrįstai įtraukė kaip atsakovę ir Tarybą, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina Koncesijos sutarties šalimi ir kuriai ieškinyje apeliantės jokių reikalavimų nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovui tenka pareiga aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, be kita ko, nurodyti šalis, kam reiškiamas reikalavimas ir kitas šalis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos, nurodant dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patikslintas ieškinys turėtų būti tikslintinas. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pagal apeliančių patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, Taryba laikytina netinkamu atsakovu, nes iš esmės jai ieškinyje nėra suformuluoti reikalavimai, prašomų atlyginti nuostolių atsiradimas kildinamas iš Koncesijos sutarties, kurią, kaip minėta, pasirašė Savivaldybės direktorius Savivaldybės vardu. Atitinkamai, būtent iš Savivaldybės patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.
17. Pasisakant dėl apeliančių reikalavimo pripažinti neteisėtu Administracijos 2018 m. rugsėjo 21 d. raštą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iš apeliantės reikalavimo pripažinti raštą neteisėtu nėra aiškiai nurodytos teisinės pasekmės, patenkinus tokį reikalavimą. Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Taigi, ieškinyje turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295;).
18. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės suformuluotas ieškinio reikalavimas pripažinti Administracijos 2018 m. rugsėjo 21 d. raštą neteisėtu yra ydingas, nelaikytinas savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimas. Iš šio patikslinto ieškinio reikalavimo ir ieškinio turinio galima daryti išvadą, kad tokio reikalavimo pagrindinis tikslas yra nustatyti vieną iš ieškinio reikalavimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių, t. y. dėl ikiteisminio ginčo sprendimo procedūros (ieškinio pagrindą). Atsižvelgiant į reikalavimo formuluotę, į patikslinto ieškinio argumentus, vien tik pripažinimas tokio rašto neteisėtu savarankiškai negali sukelti jokių teisinių padarinių. Todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, apeliantės turėtų paaiškinti, kokias teisines pasekmes joms sukelia šis raštas ir kokių teisinių pasekmių siekia, prašydamos pripažinti jį neteisėtu, arba tikslinti patį reikalavimą.
19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra pasibaigęs, todėl skirtinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „AUTOVELDA“ ir uždarajai akcinei bendrovei Širvintų autobusų parkui 20 dienų terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje.