- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- A-1861-146/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02091-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 16 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b.l.2-6), kurį patikslino (b. l. 12–15), prašydamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2006 m. spalio 3 d. iki 2008 m. liepos 17 d. buvo laikomas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, draudžiančius nežmonišką ir žeminantį elgesį bei baudimą, įpareigojančius užtikrinti suimtiesiems tinkamas suėmimo sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnis). Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kamerų, kurių plotas apie 20 kv. m, dalį užima baldai ir sanitarinis mazgas. Dėl kamerų perpildymo pareiškėjui tekdavo sėdėti arba gulėti. Be to, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų: nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, tamsu, drėgna, šalta, nebuvo tinkamo vėdinimo, todėl trūko oro. Dėl tokių nežmoniškų laikymo sąlygų tarp suimtųjų kildavo konfliktai, pareiškėjas nesijautė saugus, patyrė depresiją, sutriko jo miegas, dėl oro trūkumo dažnai skaudėdavo galvą, pablogėjo bendravimas su žmonėmis, jis tapo uždaras, t.y. patyrė neturtinę žalą (Civilinio kodekso 6.271 ir 6.250 straipsniai), kurios atlyginimui prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas prašė teismo atnaujinti jam praleistą ieškinio senaties terminą. Motyvavo tuo, kad anksčiau nesuprato, jog jo teisės yra pažeidžiamos.