Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą ir gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2015 m. liepos 21 d., apie 17.25 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama Geležinio Vilko gatve ties Gedimino prospekto pastatu Nr. 64A esančiu tuneliu Ozo gatvės kryptimi pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimuose numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę susirgus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, tai yra tunelyje įkvėpusi transporto priemonių išmetamų dujų ir pajutusi jų neigiamą įtaką sveikatos būklei, ji nesustojo, kad įvertinti kokio pobūdžio ir trukmės poveikį ši aplinkybė padarė jos sveikatos būklei, tuo pačiu įsitikinti, kad jos sveikatos būklė leidžia nekeliant pavojaus eismo saugumui toliau vairuoti transporto priemonę, be to, apie 17.35 val. tęsdama važiavimą Geležinio Vilko gatve ir važiuodama šios gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Ozo gatvės pusės link J. K. gatvės, pirma eismo juosta pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, pasirinkdama vairuojamo automobilio važiavimo greitį ji neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ties Kolektyvo gatvės namu Nr. 169 priartėjusi prie priekyje jos automobilio jos važiavimo krypties eismo juosta arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio A. G. vairuojamo dviračio, kurį buvo galimybė iš anksto pastebėti, ji laiku nesulėtino vairuojamo automobilio važiavimo greičio ir nesustabdė jo prieš kliūtį, o taip pat jos neapvažiavo, dėl ko vairuojamo automobilio priekine dalimi partrenkė dviračiu važiavusį A. G.. Šio eismo įvykio metu dviratį vairavęs A. G. patyrė sunkius sužalojimus nuo kurių mirė įvykio vietoje, o taip pat buvo apgadintas UAB „Autolux“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

2015-07-21 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas(b.l.13-21,1t.) patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Geležinio Vilko gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Ozo gatvės pusės link J. K. gatvės, ties Kolektyvo g. pastatu Nr. 169 (kuris stovi dešinėje nuo kelio, žiūrint minėta eismo kryptimi). Minėtą kelio eismo pusę sudaro dvi 4,4 ir 3,9 m pločio eismo juostos. Priešingos krypties eismo puses minėtoje kelio atkarpoje skiria apie 11 m pločio skiriamoji juosta. Apžiūros metu asfaltuota kelio važiuojamoji dalis buvo sausa. Apžiūros metu Geležinio Vilko gatvės važiuojamojoje dalyje ar ties ja rasti ir užfiksuoti pėdsakai bei objektai dėstytini žiūrint nuo Ozo g. pusės, t.y. nustatyta M. P. ir A. G. važiavimo kryptimi prieš įvykį. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad kelio ilgio atžvilgiu – apie 80 m atstumu prieš Kolektyvo g. pastatą Nr. 169 (žiūrint eismo kryptimi nuo Ozo g. pusės) buvo apgadintas dešiniojo važiuojamosios dalies krašto apie 0,15 m aukščio bortelis (žiūrint eismo kryptimi nuo Ozo g. pusės), ties juo buvo pažeistas (išverstas) dirvos paviršius. Bortelio apgadinimai, žiūrint nuo Ozo g. pusės, tęsėsi apie 22 m. ilgio atstumą. Žiūrint toliau eismo kryptimi nuo Ozo g. pusės, apie 15 m ilgio kelio važiuojamosios dalies atkarpoje ar ties ja nebuvo rasta jokių pėdsakų. Pasibaigus šiai atkarpai, kelio dešiniojo važiuojamosios dalies krašto bortelis (žiūrint eismo kryptimi nuo Ozo g. pusės) buvo apgadintas. Apgadinimai tęsėsi apie 2 m ilgio atstumą. Pasibaigus šiems apgadinimams, kelio ilgio atžvilgiu – apie 4,4 m atstumu už jų, ant važiuojamosios dalies, Geležinio Vilko gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Ozo g. pusės, pirmoje eismo juostoje, kelio pločio atžvilgiu – apie 1,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (žiūrint eismo kryptimi nuo Ozo g. pusės) buvo rasta apie 1 m ilgio tikėtina dviračio slydimo žymė. Žymė tęsėsi lygiagrečiai kelio ašinei linijai. Toje pačioje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 23,3 m atstumu už minėtos dviračio slydimo žymės, kelio pločio atžvilgiu – apie 2,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (žiūrint eismo kryptimi nuo Ozo g. pusės) buvo rastas gulintis dviratis ir įvykio metu žuvusio A. G. kūnas. Toje pačioje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 45 m atstumu už vietos, kur gulėjo dviratis ir kūnas, prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (žiūrint eismo kryptimi nuo Ozo g. pusės) stovėjo eismo įvykio metu M. P. vairuotas automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dar toliau, toje pačioje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 16,5 m atstumu už automobilio stovėjimo vietos, kelio pločio atžvilgiu – apie 1,4 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (žiūrint eismo kryptimi nuo Ozo g. pusės), buvo rastas nuo automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies nulūžęs valstybinis transporto priemonės registracijos ženklas.Pagal kelio ženklus, iki aukščiau nurodytos dviračio slydimo žymės leistinas maksimalus greitis yra 80 km/h, nuo minėtos vietos – 60 km/h.(b.l.13-21,1t.).

2015-07-21 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b.l.27-38,1t.) patvirtina, kad apžiūrėta transporto priemonė - „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – UAB „Autolux“; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimo Nr. LT/AEC 3796551; techninė apžiūra atlikta). Apžiūros metu užfiksuota, kad automobilis apgadintas: sulaužyti priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės, deformuotas (įlenktas) variklio dangtis, sudaužytas priekinis stiklas (jo dešinė pusė). Be to, apžiūros metu ant automobilio dešinės pusės priekinių durų ir jų stiklo buvo rasta raudonos spalvos tikėtina kraujo dėmių. ( b.l. 27-38,1t.).

2015-07-21Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b.l.22-26,1t.) patvirtina, kad apžiūrėta transporto priemonė – dviratis „Schwinn“. Apžiūros metu užfiksuota, kad dviratis apgadintas: sulaužytas (deformuotas) galinis ratas, sulaužytas galinis sparnas, sulaužytas galinis stabdžių mechanizmas, sulaužyta galinė bagažinė.

Taigi transporto priemonių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad abi eismo įvykio metu kontaktavusios transporto priemonės buvo sugadintos/apgadintos.

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį eismo įvykio tyrimą buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2023(15) , kuria konstatuota, kad šio eismo įvykio kilimo mechanizmas buvo toks: automobilis „VW Polo“, vairuojamas M. P., judėdamas Geležinio Vilko gatve (tikslesnis važiavimo greitis dėl objektyvių duomenų trūkumo nebuvo nustatytas) kryptimi link J. K. gatvės, prieš tą vietą, kurioje plane užfiksuota dviračio slydimo žymė, priekinės dalies dešine puse apie 0,7 m atstumu nuo automobilio dešiniojo šono partrenkė ta pačia kryptimi, 0,5 – 0,7 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto važiavusį dviratininką A. G.. Susidūrimo metu dviratininkas važiavo važiuojamąja dalimi arčiau 1-os eismo juostos dešiniojo krašto, o automobilis „VW Polo“ važiavo važiuojamąja dalimi dešinės pusės ratais prie pat dešiniojo bordiūro ar užvažiavus ant jo. Dėl smūgio dviratininko kūnas ir dviratis buvo bloškiami į priekį smailiu kampu į kairę automobilio važiavimo kryptimi. Automobilis po susidūrimo vairuotojos buvo sustabdytas vietoje, kur užfiksuotas eismo įvykio vietos plane. Automobilio „VW Polo“ vairuotoja M. P., artėdama prie priekyje ta pačia kryptimi kelio važiuojamąja dalimi važiuojančio dviratininko A. G., turėjo apvažiuoti jį iš kairės užtikrinant saugų eismą arba stabdydama mažinti savo transporto priemonės greitį iki dviratininko važiavimo greičio savo eismo juostoje. Tuo tarpu dviratininkas A. G. privalėjo važiuoti Geležinio Vilko gatve 1-a eismo juosta arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilio „VW Polo“ vairuotojos M. P. veiksmai - artėdama prie priekyje ta pačia kryptimi kelio važiuojamąja dalimi važiuojančio dviratininko A. G., neapvažiavo dviratininko iš kairės (arba nesumažino važiavimo greičio iki dviratininko greičio), ir partrenkė dviratininką, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. (b.l. 89-92,1t.).

Bendrasis pagalbos centras raštu (b.l.70,1t.) pateikė Centro informacinėje sistemoje užregistruotus penkis pranešimus dėl eismo įvykio, kurio metu automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje partrenkė dviratininką. Minėti garso įrašai apžiūrėti(b.l.82-84,1t.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamoji M. P. vairuodama transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles:

- Kelių eismo taisyklių ( patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950) 14 punkto reikalavimus, kuris numato, kad <...> neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui,

- Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, kuris numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių<...>.

- Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, kuris numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Dėl minėtų Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo A. G.. Nors pačio dviratininko partrenkimo fakto M. P. nepamena, tačiau jo neneigia, kaip ir padarytų KET pažeidimų, jos parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs.

Išvardintų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad M. P. įvykdyti Kelių eismo taisyklių 14, 127, 128 punktų pažeidimai sąlygojo eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Esant pasekmei – žmogaus žuvimui, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 5 d.

Ištyrus kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad kaltinamoji M. P. neteista(b.l.14,2t.), administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo bausta du kartus, nuobaudos negalioja (b.l.15,2t.), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l.17,19,2t.), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta (b,.l.18,2t.), dirba. Pagal pateiktą darbdavio – AB Lietuvos draudimas charakteristiką charakterizuojama labai gerai.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi dėl savo veiksmų. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 5 d., yra neatsargus nusikaltimas.

Dėl LR BK 38 straipsnio taikymo

Kaltinamoji M. P. bylos teisminio nagrinėjimo metu su nukentėjusiaisiais J. O. ir V. V. susitaikė, pasirašė susitaikymo protokolą, nukentėjusiesiems padarytą žalą atlygino AB Lietuvos draudimas, patys nukentėjusieji teismui patvirtino, kad visa žala jiems atlyginta.

Kaltinamosios gynėjas prašė teismo taikyti kaltinamosios M. P. atžvilgiu LR BK 38 str. nuostatas ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Prokuroras, nukentėjusieji J. O., V. V. prašė taikyti kaltinamosios atžvilgiu LR BK 38 str. nuostatas.

Teismas konstatuoja, kad yra LR BK 38 str. numatytos kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji M. P. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiaisiais J. O. ir V. V., atlygino žalą, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pagrindo manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., M. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutrauktina.

Dėl LR BK 68 straipsnio taikymo

LR BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. M. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Šią nusikalstamą veiką ji padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo pajutusi neigiamą išmetamųjų dujų poveikį sveikatos būklei ir nesustojo, tęsdama važiavimą, pasirinkdama vairuojamo automobilio važiavimo greitį ji neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ir priartėjusi prie priekyje jos automobilio jos važiavimo krypties eismo juosta arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio dviratininko, kurį buvo galimybė iš anksto pastebėti, ji laiku nesulėtino vairuojamo automobilio važiavimo greičio ir nesustabdė jo prieš kliūtį, o taip pat jos neapvažiavo. Dėl minėtų neatsakingų kaltinamosios veiksmų žuvo žmogus. Taigi jos veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga.

Tačiau pažymėtina, kad kaltinamoji iki įvykio administracine tvarka už KET pažeidimus buvo bausta du kartus, šios nuobaudos veikos padarymo dienai nebegaliojo, po įvykio ji nėra bausta administracine tvarka. Teisę vairuoti transporto priemones M. P. įgijo nuo 1996 metų. Nusikalstamą veiką įvykdė būdama blaivi, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo nuomone M. P. yra pakankamai drausminga vairuotoja ir šis įvykis yra atsitiktinio pobūdžio.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-309-309/2016) M. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones.

Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, M. P. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis atsižvelgiant į šios konkrečios ylos aplinkybes parinktinas 10 MGL. (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Šioje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Gružo 2015-10-22 nutarimu, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, 6 mėnesiams buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (T 2, b.l. 44-45). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-07, 2016-07-18, 2016-10-17 nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas. Atlyginus nukentėjusiesiems padarytą žalą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas šiam kaltinamosios turtui naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 254 str. 5 d., 297 - 298 str., 301 - 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, M. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo kaltinamajai ir nukentėjusiesiems J. O. ir V. V. susitaikius, baudžiamąją bylą M. P. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2016-10-12 susitaikymo protokolą tarp M. P., J. O., V. V. ir AB Lietuvos draudimo, kuriame užfiksuota, kad M. P. susitaikė su nukentėjusiaisiais, AB Lietuvos draudimas atlygino jiems padarytą 8 194,30 eurų turtinę ir neturtinę žalą, J. O. ir V. V. nebereikš jokių reikalavimų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su įvykiu, nuo 8 194,30 eurų sumos sumokėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL dydžio įmoką, kas sudaro 376,60 eurų (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 60 eurocentų) į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti M. P., kad jei ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. P. nepaskirti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. P. turtui, skirtą 2015-10-22 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ir pratęstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-07, 2016-07-18, 2016-10-17 nutartimis,– panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.