Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos viršininko Virginijaus Mačėno 2017 m. liepos 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-108197255-17 (toliau – skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu nutarimu J. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį buvo nubausta 170 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2017 m. birželio 11 d., 14.48 val., Panevėžio rajone, magistralinio kelio Panevėžio aplinkkelio 21 km, vairuodama automobilį, lenkė priekyje važiuojantį kitą automobilį ir kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą siaurą ištisinę liniją. Už padarytą teisės pažeidimą J. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu iki 2017 m. birželio 26 d. sumokėti 85 Eur baudą bei paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, tačiau J. R. administracinio nurodymo nevykdė, kadangi laiku nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017-08-02 gautas J. R. skundas, kuriuo ji prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, neskirti šios administracinio poveikio priemonės ar skirti švelnesnę tokią priemonę, atimant specialią teisę vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui. Skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėja J. R., jau yra paaiškinusi, jog buvo itin geras matomumas ir, važiuojant priešpriešinio eismo juostoje, nebuvo nei vieno automobilio. Kelionėje buvo daug streso, kadangi kartu važiavo jos mažametis sūnus K. V., gimęs 2012 m. gruodžio 13 d., kuris dėl pakankamai ilgos kelionės buvo pavargęs, neramus, buvo stiprus danties skausmas, todėl ji (J. R.) buvo išsiblaškiusi ir nepastebėjo ištisinės linijos. Prašo teismo atsižvelgti į jos (J. R.) asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo realių neigiamų padarinių, į tai, kad ankščiau už tokio pobūdžio nusižengimą nebuvo bausta ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, paskirtą baudą sumokėjo. Šiuo metu J. R. dirba VŠĮ „(duomenys neskelbtini)" pardavimų vadybininkės pareigose, todėl jos darbe yra ypač reikalinga transporto priemonė, nes darbo metu ji vyksta į komandiruotes, darbovietė jai negali skirti transporto priemonės, kad vežiotų pas klientus, todėl jos klientus perduotų kitiems pardavimų vadybininkams, o 3 mėnesius nedirbti jai reikštų visišką pajamų praradimą. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ji viena augina 4 metų sūnų, kuris nuolatos serga ir jį dažnai tenka vežti pas gydytojus, todėl specialiosios teisės atėmimas jai (J. R.) sukeltų didžiules neigiamas pasekmes, nes 3 mėnesius ji neturėtų pajamų išlaikyti vaiką, nes santaupų neturi, be to moka kas mėnesinį kreditą už būsto paskolą-po 250 Eur kas mėnesį. Taip pat pažymima, kad turėtų būti atsižvelgtina į naujausią teismų praktiką analogiškose bylose.

Teismo posėdyje pareiškėja J. R. palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti ir neatimti iš jos specialios teisės vairuoti transporto priemones. Paaiškino, kad pirminę jai administraciniu nurodymu paskirtą baudą yra sumokėjusi. Patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, kad jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra per griežta, atsižvelgus į jos padėtį, kad ji viena augina vaiką, kuris nuolat serga, darbo pobūdis yra susijęs su nuolatiniu važinėjimu į objektus, vykimu pas klientus. Pažymėjo, kad šia specialią teisę turi nuo 2005 m., tačiau jokių šiukščių administracinės teisės pažeidimų nėra padariusi. Paaiškinti priežasties, kodėl ji padarė administracinį nusižengimą, negalėjo to padaryti ir pažymėjo, kad ji buvo išsiblaškiusi, kadangi vaikui tuo metu skaudėjo dantis, jis verkė, norėjo į tualetą, nors pamena, kad tuo metu priešingos krypties eismo juosta buvo visiškai laisva. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėja J. R. neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, savo kaltės, dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo ir veikos kvalifikavimo. Teismui pateiktu skundu yra ginčijama tik jai paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimą ir laiko jai paskirtą tokią priemonę per griežta, todėl prašo teismo jai neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba ją skirti trumpesniam terminui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi. Todėl esant tokiam pareiškėjos J. R. skundo reikalavimui, tai apibrėžia šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas ir šioje apimtyje yra priimama ši teismo nutartis.

Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams numatyta skirti bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – nuo 300 Eur iki 600 Eur. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos skirti nuobaudos ribų dydis yra bendro pobūdžio vertinamoji norma, kurios taikymas iš esmės priklauso nuo konkrečių administracinio nusižengimo padarymą sąlygojančių aplinkybių. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas lenkė vietose, kuriose lenkti draudžiama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo nesant automobilių, ar esant mažam jų srautui, tiek tais atvejais, kai sukelia pavojingą situaciją, t.y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės taikymo principus. Nuobauda turi būti individualizuojama.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skirdamas nusižengusiajai J. R. pagrindinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, skundžiamu nutarimu iš esmės buvo laikytasi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl J. R. už minėtą administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali bauda bei skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimaliam terminui.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti mažinama, švelninama arba iš viso neskiriama, tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinamas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, ją sumažinus arba ją švelninant.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka iki tol galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Šioje byloje nustatyta, kad J. R. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė, padariusi nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad J. R. paskirtos piniginės baudos dydžio neginčijo, ją gera valia sumokėjo. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta. Bylos duomenimis J. R. anksčiau administracine tvarka ne kartą bausta, tačiau už smuklius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neįvykdytų galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)" vadovas J. R. charakterizuoja teigiamai, taip pat pažymi būtinybę turėti specialią teisę vairuoti transporto priemones darbinių funkcijų atlikimui. Be to, iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad ji augina mažametį vaiką, kuriam yra reikalingas nuolatinis gydymas, kadangi beveik kiekvieną mėnesį vienų metų laikotarpiu yra jos apsilankoma gydymo įstaigoje ir dėl ligonio slaugos yra suteikiamas J. R. nedarbingumas. Taip pat teismas vertina ir padaryto nusižengimo pobūdį, kuris pagal byloje esančius duomenis, nėra laikytinas pavojingu, t. y. nusižengimo padarymo metu J. R. manevras padarytas ne iš chuliganiškų paskatų ir netgi priešingai – pareiškėja nurodė, kad buvo išsiblaškiusi dėl nerimstančio mažamečio vaiko automobilyje, be to nors kaip skundžiamame nutarime nurodoma, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas buvo padarytas pavojingame ir avaringame kelio ruože, tačiau tuo metu ji, manevruodama pavojingos situacijos, kuomet būtų sutrikdytas eismas, realiai nesukėlė, nepadarė jokios žalos aplinkiniams, nėra duomenų, kad aplenkdama transporto priemonę, ji būtų viršijusi leistiną greitį, juolab įvertinus tai, jog nagrinėjamas nusižengimas buvo padarytas savaitgalį, kuomet eismo srautai būna mažiau intensyvūs, todėl sutiktina su pareiškėja, kad nagrinėjamo nusižengimo negalima lyginti su nusižengimais, kurie būna padaromi judriame kelyje, esant intensyviam eismui, atliekant pavojingus manevrus ir taip sukeliant pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams eismo dalyviams. Nustačius J. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad pažeidėja charakterizuojama iš esmės tik teigiamai, kad padarytas nusižengimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus ir laikytinas pavojingu, nekilo jokių neigiamų pasekmių, yra pagrindas J. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad J. R. paskirtą piniginę baudą sumokėjo, pareiškėja neprašo jos mažinti, paskirta piniginė bauda paliktina galioti.

ANK 420 straipsnio 5 dalyje sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalus terminas yra trys mėnesiai, todėl atsižvelgiant į visas nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas nuobaudos individualizavimui aplinkybes, darytina išvada, kad tokia nuobauda nėra proporcinga nei padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei pažeidėjos asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų, todėl turi būti mažinama.

Esant prieš tai išdėstytoms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patrauktos J. R. skundas tenkintinas, o skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje keistinas ANK 34 straipsnio 5 dalies ir 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, netaikant už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtinos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kitoje dalyje skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos J. R. skundą tenkinti.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos viršininko Virginijaus Mačėno 2017 m. liepos 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-108197255-17 ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, J. R. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 170 eurų baudą, netaikant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismui.