Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui R. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad ieškovei, atsakovui ir liudytojui E. V. priklausančius poilsio namelius jungia viena 15,55 kv.m. ploto terasa, kuri, skirtingai nei nurodė ieškovė, nėra išskirtinai kurio nors poilsio namelio priklausinys. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų priklausęs senovinis vežimas.

Teismas, vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 4 dalies, 4.56 straipsnio normomis, konstatavo, kad atsakovas, atlikęs terasos pagerinimus, įgijo į juos nuosavybės teisę, todėl jis turėjo ir teisę minėtus terasos patobulinimus išmontuoti, išmontuodamas terasą, atsakovas elgėsi teisėtai.

Esminiai įstatymo įtvirtinti civilinės-deliktinės atsakomybės kriterijai yra neteisėtai veiksmai ir jų sąlygota žalą (LR CK 6.246 str. – 6.249 str.). Kadangi byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovei nepriklausė išardyta, atsakovo sumontuota terasa, o atsakovas ją išardydamas elgėsi teisėtai, teismas sprendė, kad ieškovė nepatyrė žalos, o ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad nėra civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl piniginių lėšų, skirtų terasos atstatymui ir patirtos turtinės žalos atlyginimui, priteisimo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai išsiaiškinus faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikius materialinės teisės normas, todėl naikintinas.

Teismas netinkamai išaiškino faktinę aplinkybę dėl ginčijamo objekto pastato – poilsio namelio priklausinio – terasos nuosavybės teisės, padarė klaidingą išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad minėta terasa būtų priskirta vienam iš namelių ir yra kurio nors poilsio namelio priklausinys. Teismas neatskleidė ginčo esmės ir toje apimtyje, kad nenustatė tikrojo ginčo objekto ploto.

Teismas, pripažindamas tik nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje Nr. 8287 nurodytos terasos plotą 15,55 kv.m, neatkreipė dėmesio į ieškinio priede Nr. 6 pateiktas nuotraukas, kurios patvirtina tą faktinę aplinkybę, kad įsigijus 2006-04-20 terasos plotas buvo didesnis negu nurodoma aukščiau minimoje byloje.

Pagal naujai atlikto kadastrinio matavimo duomenis yra nurodytas priestatas terasa, kurio plotas 38,70 kv.m, tą patį faktą paliudijo ir atsakovas, kuris tvirtino, kad jis terasą perstatė praplėsdamas ją ir apdengdamas stogu dar iki ieškovės įsigijimo. Tą aplinkybę, kad terasa buvo padidinta ir apdengta, patvirtina rašytinis liudijimas liudininko R. Z. ir antstolės Aurelijos Puodžiukienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, taip pat liudytojas E. V. .

Teismas netinkamai išaiškino terasos kaip priklausinio teisinių santykių reguliavimą. Joks įstatymas nenumato, kad terasa turi būti registruojama atskirai, o ieškovė kaip savininkė to neprašė, todėl teismo motyvas, kad terasa neregistruota nekilnojamojo turto registre atskirai kaip priklausinys ieškovei priklausančiam statiniui nėra pagrįstas.

Teismas netinkamai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normas, numatytas CK 4.47 str. 4 d. ir 4.56 str., kadangi išvados prieštarauja jo paties priimto sprendimo motyvuojamoje dalyje patvirtintoms faktinėms aplinkybėms, jog terasa buvo ir atsakovas negalėjo pagaminti naujo daikto. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis pagamino daiktą iš savo medžiagos. Darant prielaidą, kad daiktas buvo pagamintas iš atsakovo medžiagų ir aiškinant normą kaip nuosavybės įgijimo pagrindą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamas objektas yra nekilnojamasis turtas, todėl pagal CK 4.27 str. 2 d. nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis registravo savo valdymo teisę terasos atžvilgiu viešame registre.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad 2006-04-20 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įsigijo iš L. Č. poilsio namelį, unikalus Nr. 6298-0001-8016, plane pažymėtą indeksu 1K1ž, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.6). 2006-04-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įsigijo 1940/5100 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l.7-9). Atsakovui R. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. K. priklauso poilsio namelis, esantis (duomenys neskelbtini) , pažymėtas indeksu 2Kž1 (b.l.57), o E. V. kartu su sutuoktine Ž. V. priklauso poilsio namelis, esantis (duomenys neskelbtini) , pažymėtas indeksu 3Kž1 (b.l.57). Visi trys poilsio nameliai - 1Kž1, 2Kž1 ir 3Kž1, yra sujungti 15,55 kv.m. terasa (b.l.13-16).

Apeliantė skunde nurodo, jog teismas nustatęs, kad statinys - ginčo terasa – yra trijų poilsio namelių priklausinys, netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007).

Iš byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties kopijos (b.l. 6) matyti, jog ieškovė 2006-04-20 iš L. Č. nusipirko poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plane pažymėtą indeksu 1K1ž, turintį 32,22 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Ieškovė minėtą pastatą nekilnojamojo turto registre užregistravo kaip jai priklausantį nuosavybės teise (b.l. 51-56). Nekilnojamojo turto registre 1999-06-14 registruotame plane (b.l. 16) ieškovei priklausantis poilsio namelis yra sujungtas terasa su kitais dviem plane pažymėtais indeksais 2K1ž ir 3K1ž identiškais poilsio nameliais, kurie nekilnojamojo turto registro duomenimis atitinkamai priklauso A. K. (atsakovo sutuoktinei) ir Ž. V. bendrosios nuosavybės teise su V. A. (b.l.51-55) terasa, kurios plotas pagal gyvenamojo namo techninio paso išrašą (b.l. 13) yra 15,55 kv.m. Minėtame techninio paso išraše terasa yra įrašyta po ieškovei priklausančio namelio ir jos plotas susumuotas su viso namelio plotu, dėl ko ieškovė tvirtina, jog ši terasa yra jos nuosavybė, tačiau kolegija su tokiu ieškovės argumentu nesutinka. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos Nr. 8287 išrašo, 1999-06-14 buvo atlikta šešiems savininkams priklausančių poilsio nameliu inventorizacija ir ieškovės pateiktame kadastro duomenų bylos išraše vienu metu buvo inventorizuojami ir inventorizaciniai duomenys surašomi į vieną lapą visų trijų bendrai viena terasa sujungtų namelių. Juos jungianti viena terasa buvo inventorizuotas kaip statinys ir prirašyta prie ieškovės namelio, tačiau nei L. Č. , nei ieškovės nuosavybės teise ši terasa pagal nekilnojamojo turto stuomenis registruota nebuvo. Pirmos instancijos teismo išvadą, kad terasa negalėjo būti registruota kaip ieškovės nuosavybė patvirtina ir pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 6) iš kurios matyti, kad L. Č. pardavė ieškovei poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plane pažymėtą indeksu 1K1ž, turintį 32,22 kv.m. ploto. Šioje sutartyje jokia terasa ieškovei nebuvo parduota, ir negalėjo būti parduota, nes iš pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų, ji niekada nuosavybės teise nepriklausė L. Č. . Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartyje į poilsio namelio plotą nėra įtrauktas terasos plotas, sutartyje nurodytas tik namelio plotas, kuris yra 32,22 kv.m., dėl ko ginčo byloje nėra. Be to, tą aplinkybę, jog ieškovė pirkimo-pardavimo sutartimi neįgijo terasos, patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas L. Č. .

Pažymėtina ir tai, jog tiek iš ieškovės pateiktų į bylą plano (b.l. 16), tiek iš fotonuotraukų (b.l. 19-21) akivaizdžiai matyti, kad terasa yra funkciniu ryšiu susijusi su visais trimis minėtais poilsio nameliais, nes ji tarnauja priėjimui prie kiekvieno namelio įėjimo durų, todėl terasa yra bendro naudojimo statinys visų trijų namelių savininkų.

Tokiu būdu teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad terasa, kurios plotas 15,55 kv.m. priklauso jai nuosavybės teise.

Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reguliuojančias naujo daikto įgijimą sukūrimo būdu (CK 4.74 str. 4 d.), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Savo argumentą apeliantė motyvuoja tuo, jog teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog atsakovas sukūrė terasą ją pastatydamas, nes terasa jau buvo pastatyta. Su pastaruoju argumentu kolegija nesutinka.

Tiek iš atsakovo paaiškinimų, tiek iš byloje apklaustų liudytojų E. V. , L. Č. (b.l. 79-80, 104) parodymų, bei jau minėtų pastatų techninės apskaitos duomenų, planų, nekilnojamojo registro duomenų, matyti, jog atsakovas ir liudytojas E. V. pastatymo būdu sukūrė ne visą terasą, o pastatė jos pratęsimą, t.y. prie esančios ir nekilnojamojo turto planuose nurodytos ir aukščiau nutartyje aptartos terasos pristatė dalį terasos tokiu būdu buvusią terasą padidindami. Tačiau šis terasos padidinimas nebuvo inventorizuotas kaip statinys, nebuvo apskaitytas techninėje pastatų byloje, taip pat nebuvo registruota nuosavybė į šį sukurtą daiktą. Laikinai pastatytas statinys buvo išardytas jį pastačiusio asmens, todėl nėra pagrindo konstatuoti kukį nors pažeidimą ir tuo labiau ieškovės teisių pažeidimą. Ieškovė nebūdama padidintos terasos dalies savininkė neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, kurią sudarytų šios terasos dalies atstatymo kaštai.

Atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas, kuriame pastatyti poilsio nameliai, tame tarpe ir ginčo terasa, yra rekreacinės paskirties, atsakovo veiksmai išardžius statinį, kuris buvo pastatytas be tokiems statiniams statyti numatytų leidimų ir nebuvo inventorizuotas ir registruotas nekilnojamojo turto registre, negali būti pripažinti neteisėtais ir Statybos įstatymo bei su juo susijusių norminių aktų prasme.

Apeliantės prie apeliacinio skundo pateiktos 2010-11-22 naujai formuojamos nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos kopija, kur matininkė S. K. nubraižė trijų poilsio namelių planą su didesne nei yra nekilnojamojo turto registre apskaityta, veranda – 38,70 kv.m., nekeičia nekilnojamojo turto duomenų, taip pat nepatvirtina apeliantės argumento, jog 15,55 kv.m. registre inventorizuota ir apskaityta terasa priklauso ieškovei nuosavybės teise.

Atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas nepasisakė dėl ieškovės prašomų priteisti gydymo išlaidų bei pateiktos sąmatos dėl nuostolių kompensavimo. Šiuos reikalavimus ieškovė prašė priteisti civilinės atsakomybės pagrindu.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, ieškovė padarytą žalą kildina iš deliktinės atsakomybės, todėl turi būti nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir kalė. Teismui nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, t.y. bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, negalima civilinė atsakomybė, todėl pirmos instancijos teismui šiuo atveju netikslinga buvo sprendime aptarinėti kitas civilinės atsakomybės sąlygas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvais keistinas tik šalių santykių kvalifikavimas, o naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl jos nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.