Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-12-19 · Civilinė byla Nr. 2-3185-341/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
2-3185-341/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02418-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
R. G.
Išvadą teikia
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Lina Zubovienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3185-341/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02418-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 113.1.; 114.1.; 114.11.; 116.1.; 116.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,sekretoriaujant Almai Buinovskienei,dalyvaujant ieškovui D. P., jo atstovei advokatei V. Č.,nedalyvaujant atsakovei R. G., dalyvaujant jos atstovei advokatei Linai Zubovienei,dalyvaujant Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei R. G. (P.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (sumažinimo), institucija teikianti išvadą - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2010-07-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą šalių vaikams R. P., G. P. ir jį sumažinti nuo 1200 Lt iki 400 Lt mokamų kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka (civ. byla Nr. 2-2595-494/2010) bendru susitarimu. Šalys buvo sutarusios, kad ieškovas, savo nepilnamečių vaikų R. P. bei G. P. naudai teiks materialinį išlaikymą po 1200 litų kiekvienam, šias sumas indeksuodamas įstatymų nustatyta tvarka. Nutraukiant santuoką, ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir jo pajamos buvo apie (duomenys neskelbtini) Lt per mėnesį. Ketverius metus, teismo sprendimas buvo vykdomas. 2013-06-29 ieškovas išėjo iš darbo. 2003 m. ieškovas, prezidento teikimu, buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Už kelių mėnesių, prieš išeinant iš darbo, turėjo pasibaigti kadencija ir jau buvo aišku, kad ji nebus pratęsta. Tuo pačiu metu, ieškovas gavo pasiūlymą, studijuoti (duomenys neskelbtini) ir įgyti (duomenys neskelbtini) laipsnį. Ieškovas metus studijavo bei įgijo papildomą išsilavinimą. Dar besibaigiant mokslams, ieškovas išsiuntė užklausas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonėms, užsiimančioms aukščiausio lygio vadovų paieška, nuolat stebi informaciją apie laisvas darbo vietas ir teikia paraiškas (duomenys neskelbtini) ir P. B. ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei jo padaliniuose visame pasaulyje, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tačiau šiuo metu darbo paieškos nesėkmingos.

Ieškovas pilnai išlaikė savo vaikus, taip pat ir sūnų A. P., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, tačiau neturėdamas darbo ir liepos mėnesį pasibaigus santaupoms, ieškovas nebegali savo trim vaikam teikti 3400 litų išlaikymo. Su A. P. motina pavyko taikiai suderinti klausimą, kad iki ieškovas ras darbą, jis teiks sūnui 400 Lt išlaikymą, o atsakovė nesutinka, kad ieškovas, kol neturi darbo, teiktų mažesnio dydžio išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas pažymėjo, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvu pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžval­ga). LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 nustatytas minimalus darbo užmokestis yra lygus 1000 litų, todėl kiekvienas iš tėvų vaikui išlaikyti turėtų skirti ne mažiau kaip 500 litų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau, ieškovas turi 3 vaikus. Nors vyriausiam sūnui A. P. balandžio šeštą dieną suėjo (duomenys neskelbtini) metų, jis dar mokosi vidurinėje mokykloje, jam išlaikymą teikti ieškovas taip pat privalo. Neturėdamas darbo ir pajamų, ieškovas negali vaikų išlaikymui skirti daugiau nei po 400 litų kiekvienam vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad ieškovo siūloma mokėti suma vaikų išlaikymui yra nepakankama net būtiniausiems vaikų poreikiams užtikrinti. Be to, vaikų poreikiai per laikotarpį nuo santuokos nutraukimo ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir padidėjo, kadangi pabrango vaikų lankomi būreliai, drabužiai, maistas. Nesutikimo su ieškiniu motyvus grindžia vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2011-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011, 2010-01-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nurodė, kad ieškovas daugiau nei prieš metus laiko savo noru išėjo iš gerai apmokamo darbo ir metus laiko studijavo; turėdamas 3 nepilnamečius vaikus ir žinodamas, kad jo santaupų neužteks ilgam laikui, ieškovas studijuodamas nebandė ieškoti darbo ar kito pajamų šaltinio. Duomenų, kad ieškovas sirgtų ar negalėtų dirbti, į bylą nėra pateikta, ieškovas yra išsilavinęs, didelę darbinę patirtį turintis asmuo, todėl mano, kad gali gauti darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis leistų ieškovui mokėti iki šiol mokėto dydžio išlaikymą savo vaikams. Kadangi ieškovo finansinės padėties pablogėjimas buvo įtakotas paties ieškovo nerūpestingumo, t.y. išėjimo iš darbo, studijavimo nesiieškant darbo, santaupų išleidimo nepasirūpinus gebėjimu vykdyti savo kaip tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, bei fakto, kad nėra priežasčių, kodėl ieškovas negalėtų dirbti, kas leidžia daryti išvadą, kad finansinės padėties pablogėjimas yra laikinas, mano, jog nėra pagrindo mažinti išlaikymo vaikams dydį. Nurodė, kad vaikų poreikiai jiems augant tik didėja, kadangi atsirado tokios išlaidos kaip rinkliavos mokyklai, mokyklinės ekskursijos išlaidos kanceliarinėms prekėms, vasaros stovykloms. R. lanko krepšinio treniruotes, G. tinklinio treniruotes už kurias kas mėnesį reikia mokėti. G. artimiausiu metu reikia dėti kabes, kurios kainuoja apie 3000 Lt, be to, apie 2 metus kas mėnesį reikės jas koreguoti. Kadangi ieškovas negrindžia savo ieškinio vaikų poreikių sumažėjimu, detalaus išlaidų vaikams paskaičiavimo neteikia, tačiau net ir be išlaidų vaikams detalizavimo aišku, kad siūlomas priteisti po 400 Lt išlaikymas vaikams neužtikrintų jų poreikių. Pažymėjo, kad su atsakove liko gyventi du nepilnamečiai vaikai ir jai tenka didžiausioji išlaidų ir rūpinimosi našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, todėl mano, jog reikalauti, kad atsakovė padengtų likusią didesnę dalį išlaidų vaikų išlaikymui yra nepagrįsta ir nesąžininga. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais. Ieškovas nurodė, kad iš darbo išėjo prieš penkis mėnesius iki kadencijos pabaigos, pasiūlymų toliau dirbti (duomenys neskelbtini) nesulaukė; darbo ieškojo užsienyje, kadangi dėl interesų konflikto vengimo reikalavimų (duomenys neskelbtini) būtų galėjęs dirbti tik valstybės tarnyboje, kur nebūtų gavęs iki tol gauto dydžio atlyginimo. Studijos prasidėjo 2013-07-01; jos kainavo (duomenys neskelbtini) dolerių. Mano, kad būtų gavęs tokią pačią kompensaciją, jei būtų dirbęs iki kadencijos pabaigos. Šiuo metu gyvena su tėvais, aktyviai ieško darbo, yra pateikęs prašymus penkioms įdarbinimo agentūroms. Nurodė, kad jo žiniomis už privačią mokyklą kas mėnesį mokama 390 Lt, už treniruotes – 180 Lt kiekvienam vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė ieškinį prašė atmesti atsiliepime į nurodytais pagrindais, paaiškino, kad jeigu ieškovas nebūtų išėjęs iš darbo anksčiau, ir visų pajamų turėtų ryšium su uždarbiu mokslams užsienyje, turėtų galimybes teikti išlaikymą šalių vaikams pagal teismo sprendimą. Pabrėžė, jog vaikų poreikiai yra nesumažėję.

Vilniaus rajono VTAS atstovas iš dalies palaikė ieškinį, mano, kad yra pagrindas mažinti išlaikymą iki 700 Lt kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį bei vaikų poreikius. Atkreipė dėmesį, kad vaikai išskirtinių poreikių, susijusių su sveikata, neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, t.y. dukrą G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnų R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2595-494/2010 buvo patvirtinta šalių, t.y. R. P. ir D. P. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6.3. bei 6.3.1 p. numatyta, kad D. P. įsipareigoja materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki pilnametystės periodinėmis išmokomis, t.y. įsiteisėjus teismo sprendimui, patvirtinančiam sutartį, į R. P. vardu atidarytą sąskaitą banke pervesti 1200 Lt per mėnesį R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki einamojo mėnesio 10 d., ir 1200 Lt per mėnesį G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki einamojo mėnesio 10 d. Periodinės išmokos pradedamos indeksuoti nuo 2013 metų pagal Lietuvos Respublikos CK 3.208 straipsnio nuostatas.

Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Ieškovas teigia, kad pasikeitė jo turtinė padėtis, kadangi nebegauna jokių pajamų, todėl teikti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo (2400 Lt) nebegali.

Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad šiuo metu ieškovas D. P. nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, niekur nedirba (VĮ „Registrų centro“, VĮ „Regitra“ 2014-11-12 duomenys, Sodros 2014-12-02 duomenys). Taip pat byloje yra duomenys, kad atsakovas D. P. laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 2013-06-29 dirbo (duomenys neskelbtini); vidutiniškai per mėnesį gaudavo (duomenys neskelbtini) Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (neatskaičius mokesčių), laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013-06-29 gavo 163982,04 Lt (neatskaičius mokesčių); vėliau Lietuvoje nedirbo (VSDFV 2014-08-11, 2014-11-12 pažymos). Iš ieškovo pateiktos Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2003-12-17 nutarties, kuria patvirtinta D. P. ir R. B.-P. sudaryta taikos sutartis, matyti, kad D. P. buvo įsipareigojęs kiekvieną mėnesį mokėti 1000 Lt dydžio išlaikymą sūnui A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nors šiuo metu ieškovo sūnus A. P. yra pilnametis, tačiau šiuo metu jis dar mokosi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimnazijos 2014-08-11 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas nurodo, jog su sūnaus A. P. mama jis susitarė dėl 400 Lt dydžio išlaikymo teikimo.

Bylos duomenimis, atsakovė R. G. šiuo metu niekur nedirba (Sodros 2014-12-02 duomenys); po teismo sprendimo, kuriuo šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, priėmimo, atsakovė laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2012-06-11 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2012-06-12 iki 2014-05-29 – UAB „(duomenys neskelbtini)“; teismo sprendimo priėmimo metu, t.y. 2010-07-14, atsakovė niekur nedirbo (Sodros 2014-11-12 pažyma). VĮ „Registrų centro“ duomenimis, R. G. vardu nuosavybės teise registruotas kiemo rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), 194/18793 dalys 1,8793 ha žemės sklypo, taip pat 0,1076 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-11-12 išrašai). Iš 2010-07-14 teismo sprendimo matyti, kad minėtas gyvenamasis namas bei žemės sklypas atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko su ieškovu D. P. pasidalijus santuokoje įgytą turtą (sprendimu patvirtintos sutarties 5.3-5.3.4 p. numatyta, jog R. P. už jai atitenkančią didesnę turto dalį įsipareigoja sumokėti 300000 Lt kompensaciją; ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdant sutarties sąlygas 210000 Lt kompensacijos dalimi buvo padengti jo vardu paimti kreditai). Kiemo rūsį (10500 Lt vertės) bei 194/18793 dalis žemės sklypo (dalies vertė – 11479 Lt) atsakovė įsigijo po teismo sprendimo priėmimo. Tiek sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu atsakovė turi vieną transporto priemonę (VĮ „Regitra“ 2014-11-12 duomenys).

Vertinant paminėtus įrodymus apie šalių buvusią bei šiuo metu esančią turtinę padėtį, akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo yra pablogėjusi – jokio nekilnojamojo turto jis neturi, o gaunamos pajamos iš esmės sumažėjo, t.y. atsakovas nuo 2013-06-29 niekur nedirba ir negauna jokių pajamų. Atsakovė nurodo, kad ieškovo finansinės padėties pablogėjimas buvo įtakotas jo paties nerūpestingumo, t.y. išėjimo iš darbo, studijavimo metu nesiieškant darbo. Tačiau šiuo atveju įvertintina ieškovo nurodyta aplinkybė, kuri byloje nėra ginčijama, kad iki jo, kaip (duomenys neskelbtini), kadencijos pabaigos buvo likę keli mėnesiai ir buvo žinoma, kad kadencija nebus pratęsta, be to, ieškovas paaiškino, kad pasiūlymų toliau dirbti (duomenys neskelbtini) nesulaukė. Ieškovo sprendimą (duomenys neskelbtini) įgyti papildomą išsilavinimą nėra pagrindo laikyti ieškovo nerūpestingumu ir juolab nesąžiningumu. Priešingai, siekis studijuoti prestižiniame universitete rodo asmens pastangas gauti gerai apmokamą darbą. Atsakovė neneigia, jog ieškovas iki 2014 m. liepos mėn. teikė vaikams teismo sprendimu nustatytą išlaikymą, o tai rodo, jog studijų laikotarpiui ieškovas turėjo pakankamai santaupų. Ieškovas, patvirtindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog dar studijuodamas pradėjo ieškoti darbo pateikė teismui užklausą (el. laišką), siųstą įmonei (duomenys neskelbtini) (2014-04-02) bei 2014-04-16, 2014-06-19 atsakymus, jog tinkamų darbo pasiūlymų neturi. Ieškovas teigia, jog ir dabar aktyviai ieško darbo. Vien aplinkybė, kad iki šiol ieškovas negavo tinkamo darbo, savaime neįrodo ieškovo neveikimo.

Taigi įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei atsižvelgiant į tai, jog duomenų apie preliminarius susitarimus dėl įsidarbinimo ar kitus ieškovo pajamų šaltinius, byloje nėra, darytina išvada, kad 2010-07-14 teismo sprendimu nustatyta išlaikymo vaikams suma yra neproporcinga ieškovo turtinei padėčiai, todėl reikalavimas sumažinti išlaikymo dydį yra pagrįstas.

Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014-10-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1035 litai.

Kadangi ieškovas savo ieškinio negrindžia vaikų poreikių sumažėjimu, atsakovė detalaus išlaidų vaikams paskaičiavimo, įrodymų apie vaikų lankomus būrelius ir už juos mokamo mokesčio dydį, būtinumą dukrai dėti kabes ir pan., nepateikė. Tačiau sprendžiant iki kokio dydžio išlaikymas gali būti mažinamas, siekiant nepažeisti vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, būtina nustatyti vaikų poreikius. Nors atsakovė nurodė, kad vaikų poreikiai po teismo sprendimo nepasikeitė, tačiau pažymėtina, kad šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad tuo metu sutartas išlaikymo dydis buvo nulemtas vien vaikų poreikių, neatsižvelgiant į šalių turtinę padėtį. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad jų nepilnamečiai vaikai išskirtinių poreikių, susijusių su sveikata, neturi. Ieškovas neneigia aplinkybės, kad šalių vaikai lanko privačią mokyklą, būrelius, tačiau šalių nurodytos išlaidos šiems poreikiams skiriasi. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mokslas privačioje mokykloje kainuoja 390 Lt per mėnesį, o būreliai 180 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje yra duomenys, kad atsakovė buvo nurodžiusi, jog už privačią mokyklą kas mėnesį reikia mokėti po 600 Lt, o už būrelius – po 200 Lt.

Įvertinus vien šiuos duomenis, akivaizdu ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma (po 400 Lt kiekvienam vaikui), nėra pakankama vaikų poreikių tenkinimui. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad ieškovas šiuo metu jokių pajamų negauna, tačiau yra darbingas, turi didelę darbo patirtį, gerą išsilavinimą, į anksčiau šalių vaikams teiktą išlaikymo dydį, į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovės turtinė padėtis nežymiai pagerėjo (ji įgijo nekilnojamojo turto), tačiau ji taipogi niekur nedirba, teismas mano, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, t.y. pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2595-494/2010, kuria patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytą 1200 Lt išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. P. ir 1200 Lt išlaikymo dukrai G. P., dydį, jį sumažinant ir priteisiant iš ieškovo po 700 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (CK 3.201 str., 3.3 str. 1 d., 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Šią priteistino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Pažymėtina, kad pagerėjus ieškovo turtinei padėčiai tiek, kad ji leistų mokėti didesnį, nei šiuo sprendimu priteistinas išlaikymas, ar pasikeitus vaikų poreikiams, atsakovė gali kreiptis į teismą dėl išlaidymo dydžio padidinimo.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 432 Lt dydžio žyminį mokestį, o atsakovė patyrė 2783,00 Lt dydžio išlaidas už advokato pagalbą.

Pateikė išlaidų detalizaciją, kurioje nurodė, kad šią sumą sudaro 1210 Lt suma už atsiliepimo parengimą, 605 Lt už rašto dėl taikaus susitarimo rengimą, susirašinėjimą ir pokalbius telefonu su ieškovu ir jo atstove dėl galimybės susitarti taikiai, 968 Lt už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą neatitinka teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio arba apskritai rekomendacijose nenumatytos.

Vertinant atsakovės prašomų priteisti išlaidų dydį, atsižvelgtina į Rekomendacijų 10 p., kuriame numatyta, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose; taip pat į tai, kad rekomendacijose numatytus dydžius reikia taikyti atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, t.y. bylos sudėtingumą, teiktinų paslaugų kompleksiškumą, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų) ir kt.; į tai, kad išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra mažesnės už maksimalų dydį, kitos išlaidos paskaičiuotos už keletą veiksmų, todėl darytina išvada, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą yra pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 63% reikalavimo), todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 757,55 Lt bylinėjimosi išlaidų (proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai) (atsakovė ieškovui turėtų sumokėti 272,16 Lt, o ieškovas atsakovei – 1029,71 Lt) (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2595-494/2010, kuria patvirtinta R. P. (G.) ir D. P. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečiams vaikams R. P. ir G. P. nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams - sūnui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 700 Lt (septynis šimtus litų/ atitinka 202,73 EUR) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. G. (P., a.k. (duomenys neskelbtini) 757,55 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt septynis litus 55 ct/atitinka 219,40 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas