- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2-7037-466/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02237-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- G. Z., mažajai bendrijai „Mobiliųjų aplikacijų kūrimas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. Z. ir mažajai bendrijai „Mobiliųjų aplikacijų kūrimas“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų G. Z. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Mobiliųjų aplikacijų kūrimas“ 258,86 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui G. Z. ieškinys su priedais įteikti 2020 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Atsakovei MB „Mobiliųjų aplikacijų kūrimas“ ieškinys su priedais įteikti 2020 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini), atsakovas G. Z., vairavęs transporto priemonę Mazda MX-5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią atsakovei MB „Mobilių aplikacijų kūrimas“, apgadino transporto priemonę Volvo S60, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovų valdoma transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, veikdama ieškovo vardu pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 11, bei atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino žalą, nukentėjusiai šaliai išmokėdama 258,86 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus pagal paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, išmokėtą 258,86 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir 2019 m. spalio 22 d. raštais kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovai reikalaujamos sumos negrąžino ir liko skolingi ieškovui 258,86 Eur.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškovas, atlyginęs tretiesiems asmenims padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti patirtus nuostolius (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016 ir kt.), sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi asmenys, išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį (šiuo atveju atsakovo G. Z.), bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę (šiuo atveju atsakovė MB „Mobiliųjų aplikacijų kūrimas“). Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reguliavimu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju už žalą, padarytą valdant civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį, ieškovui solidariai atsakingi abu atsakovai.
Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovai pažeidė savo prievolę, kadangi per nustatytą terminą neatlygino ieškovui nuostolių (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovai atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 258,86 Eur nuostolių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (258,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ieškovo naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija kiekvienam atsakovui tenkančio minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 11 07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir mažosios bendrijos „Mobiliųjų aplikacijų kūrimas“, į. k. 304974865, 258,86 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (258,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 15,00 Eur (po 7,5 Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai.
Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.