Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Cesija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-4627-294/2021 pagal pareiškėjo R. Š. ieškinį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „Cesija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

4.1. iškelti bankroto bylą pareiškėjui R. Š.;

4.2. paskirti nemokumo administratore UAB „Bankroto administravimo paslaugos“;

4.3. nustatyti 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos;

4.4. patvirtinti 290 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos;

4.5. patvirtinti 494 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį R. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos;

4.6. nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams UAB „Cesija“ yra 1 501 216,31 Eur, AB SEB bankui – 1 227 703,65 Eur, antstoliui D. K. 60 497,19 Eur. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonės, gauna apie 690 Eur darbo užmokestį, jokių kitų pajamų negauna. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, nurodyta suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, pareiškėjas pagal turtinę padėtį (gaunamas pajamas) negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl pareiškėjas yra nemokus.

6. Teismas nenustatė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų ribojimų iškelti bankroto bylą sąlygų. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą šiuo atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų apmokėti kreditorinių reikalavimų sumos per protingą terminą, o priteistos palūkanos ir toliau būtų skaičiuojamos. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų pareiškėjo ir kreditorių interesus. Iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Tokiu būdu galės būti patikrinti skolininko per nurodytą laikotarpį sudaryti sandoriai ir, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tapo nemokus ir negali vykdyti savo įsipareigojimų dėl to, jog negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį. Teismas nenustatė jokių galimų nesąžiningų pareiškėjo veiksmų, bankams išduodant kreditą įmonei ir sudarant laidavimo sutartis, pareiškėjas buvo mokus, nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas veiktų nesąžiningai bankų atžvilgiu, slėptų pajamas ir pan. Nepaisant to, kad neinformavo kreditorių apie dalį iš bendrovės gautų pajamų, atsižvelgiant į bendrą kreditorinių įsipareigojimų sumą tai laikytina nežymiu pažeidimu, nedarančiu realios įtakos jo mokumui.

8. Teismas suabejojo dėl ieškovo prašomos skirti nemokumo administratoriaus M. K. kandidatūros nepriklausomumo, veikimo ne tik pareiškėjo, bet ir jo kreditorių interesais, kadangi pradinė administravimo suma buvo nurodyta 500 Eur, tačiau kreditoriui pateikus prieštaravimą dėl administratoriaus ir išlaidų sumos, pareiškėjas vis tiek prašė skirti administratoriumi M. K. už 50 Eur sumą, t. y. administratoriaus pateiktą pradinę sumą be jokio pagrindimo sumažinant 10 kartų, tokio dydžio sumos neužtektų net minimaliausioms išlaidoms. Teismas sprendė, kad protingiausia administratoriumi byloje skirti nepriklausomą ir nešališką didžiausio kreditoriaus pasiūlytą nemokumo administratorę UAB „Bankroto administravimo paslaugos“.

9. Teismas nutarė nustatyti 290 Eur sumą, kurią administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto byla įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašoma nustatyti 193 Eur suma, reikalinga kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra pagrįsta įrodymais, todėl nutarė nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjui 758 Eur, kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą, iš kurios 476,90 Eur suma mokama nepilnamečių vaikų išlaikymui (CK 1.5 str.; Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3–6 str., 8 str.).

11. Suinteresuotas asmuo UAB „Cesija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjo R. Š. ieškinį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė, jog pareiškėjas fizinio asmens bankroto procedūra siekia pasinaudoti nesąžiningai, jis buvo pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti. Pareiškėjo sąskaitos išrašai patvirtina, kad paskutinį darbo užmokestį 7,40 Eur sumai jis gavo 2018 m. birželio 1 d. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie sukauptas pinigines lėšas, pajamas, gautas iš individualios veiklos, tėvų dovanas. Pareiškėjas pats pripažino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, po to vadybininku iki 2018 m. vidurio, atlyginimas siekė 1 300 Eur į rankas ir buvo išmokamas pagal kasos orderius. Pareiškėjas savo noru nustojo dirbti nuo 2018 m. vidurio, kadangi jį buvo apėmusi depresija, kankino nuotaikų svyravimai, nuo 2018 m. vidurio iki 2020 m. pabaigos jį išlaikė žmona, iš individualios veiklos paskutinį kartą lėšas gavo 2013 m. 2018 m. spalio 2 d. antstolio, vykdančio skolos išieškojimą iš pareiškėjo UAB „Cesija“ naudai, patvarkymu pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti informaciją apie sukauptas pinigines lėšas, turtą, turtines teises, tačiau tokios informacijos nepateikė, nurodė, jog darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarė 410 Eur. Akivaizdu, kad pareiškėjas slėpė nuo kreditorių gaunamas pajamas ir jų dydį, siekdamas išvengti kreditorių reikalavimų patenkinimo. Pareiškėjas nustojo dirbti savo noru iš esmės tuo pačiu metu, kai apeliantė įsigijo reikalavimo teises į pareiškėją bei per antstolį D. K. pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, todėl pareiškėjas sąmoningai pradėjo bloginti savo padėtį. Pusę (duomenys neskelbtini) akcijų valdo pareiškėjo sutuoktinė I. Š., todėl pareiškėjui, siekiant dirbti, gauti pajamas bei atsiskaityti su kreditoriais, nebuvo poreikio nutraukti darbo santykių, jis turėjo visas galimybes dirbti visą laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad iki ieškinio pateikimo jis visiškai nedėjo jokių pastangų pradėti dirbti ir gauti kuo didesnes pajamas. Pareiškėjas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir didelę patirtį versle, išklausęs daug seminarų, elgdamasis sąžiningai, turėjo visas galimybes gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją buvo pajėgus gauti, tačiau buvo pasyvus ir nesiekė pagerinti savo finansinės padėties. Toks pareiškėjo elgesys neužtikrina teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros ir neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Pareiškėjas taip pat neinformavo kreditorių, antstolio apie dalį (13 144,71 Eur) iš (duomenys neskelbtini) gautinų ir vėliau gautų pajamų, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas ir po bankroto bylos iškėlimo elgsis nesąžiningai, slėps informaciją apie turimą turtą bei turtines teises ir pan. Apeliantė dėl nesąžiningų pareiškėjo ir kitų bendrovės atsakingų asmenų veiksmų patyrė ir šiuo metu patiria finansinius nuostolius dėl neperduoto jai priklausančio turto, inicijuotų civilinių procesų ir pan. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimų, nes pareiškėjas siekia išvengti kreditorių reikalavimų patenkinimo. Pareiškėjo pajamos sudaro tik 494 Eur, todėl tokios pačios sumos patvirtinimas būtiniesiems poreikiams tenkinti reiškia, kad pareiškėjas neturės galimybės skirti lėšų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, administravimo išlaidų apmokėjimui. Palikus skundžiamą nutartį galioti, bankroto proceso metu naudą gaus tik pareiškėjas, kuris bus atleistas nuo įsipareigojimų savo kreditoriams vykdymo, o tai neužtikrina teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros ir neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str.).

12. Pareiškėjas R. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme suinteresuotam asmeniui buvo paaiškinęs, kad piniginės lėšos buvo panaudotos bylinėjimosi procesuose, kuriuos inicijavo pats suinteresuotas asmuo. Bylinėjimosi procesai vyksta iki šiol, todėl pareiškėjas yra priverstas gintis nuo neteisėtų reikalavimų, tačiau net jei būtų vertinamas šių lėšų dydis visų pareiškėjo kreditorinių reikalavimų kontekste (2 728 919,96 Eur), tai laikytina nežymiu pažeidimu, nedarančiu realios įtakos jo mokumui. Pareiškėjas gaunamo darbo užmokesčio dydžio niekada neslėpė ir jokiais neteisėtais būdais negaudavo dalies atlyginimo grynaisiais pinigais. Darbo užmokesčio dydis buvo nurodytas gaunamo darbo užmokesčio pažymose, taip pat atsispindi ir banko sąskaitos išrašuose. Suinteresuotam asmeniui dėl pareiškėjo gaunamų pajamų iš individualios veiklos ar tėvų gaunamų dovanų buvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme, tačiau šios aplinkybės nėra reikšmingos, vertinant pareiškėjo nesąžiningumo ir nemokumo priežastinį ryšį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria fiziniam asmeniui iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

15. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 1 d. nurodyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – tai yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA) (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d.).

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pareiškėjo nemokumo, nes pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, gauna mažas pajamas, augina tris vaikus, o skolos kreditoriams sudaro 2,7 mln. Eur sumą.

17. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių jis neprivalėjo sudaryti, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę priimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus, elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

19. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos, atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p., praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui iškėlė fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2021 m. sausio 11 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2021 m. sausio 11 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad darbo neturėjimas ilgą laiką, įsidarbinimas tik prieš ieškinio dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą pateikimą, informacijos antstoliui apie gautas lėšas, pajamų šaltinį neatskleidimas ir pan., gali būti pagrindu pripažinti sąmoningą ir nesąžiningą asmens siekį specialiai negerinti ar net bloginti savo turtinę padėtį, tačiau tokia išvada gali būti daroma tik nustačius, kad šios aplinkybės turėjo reikšmingą įtaką bankrutuoti siekiančio fizinio asmens nemokumui.

21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė iš esmės jo įsteigtos įmonės nesėkmingas verslo planas, pagal kurį 2007–2008 m., t. y. pasaulinės ekonominės krizės pradžioje, už paskolintas lėšas buvo įgyti traukinio vagonai, siekiant vykdyti transportavimo geležinkeliais paslaugas. Pareiškėjas už tinkamą prievolių pagal paskolos sandorius vykdymą laidavo, todėl verslui nepavykus – įgijo vykdytiną skolos grąžinimo prievolę. Šiuo metu pareiškėjos skolos kreditoriams sudaro 2 728 919,96 Eur, iš jų UAB „Cesija“ – 1 501 216,31 Eur, AB SEB bankui – 1 227 703,65 Eur, antstoliui D. K. 60 497,19 Eur.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog šiai bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas turėjo kokį nors vertingą turtą ar jį perleido, sudarinėjo kitus kreditorių teisėms ir interesams prieštaringus sandorius. Aplinkybės, kad pareiškėjas ilgą laiką neieškojo darbo, įsidarbino tik prieš pat ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimą, vertintinos, kaip pasyvus pareiškėjo elgesys, nesiekiant pagerinti savo turtinės padėties. Kita vertus, įsidarbinimas, ketinimai gauti didesnes pajamas ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais rodo pareiškėjo pastangas turtinei padėčiai pagerinti.

23. Byloje nėra įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas, be nuo antstolio ir kreditorių nuslėptos 13 144,71 Eur sumos (ir atitinkamai turtinių teisių), kurią pareiškėjas gavo iš (duomenys neskelbtini), atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, būtų gavęs kokias nors kitas jo mokumui reikšmingas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, 2018 m. sausio 1 d. turėjęs 28 962 Eur reikalavimo teisę į nurodytą įmonę. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas buvo atliktas 2019 m. birželio 5 d., o pareiškėjui priklausanti suma jam buvo išmokėta 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėn. laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustačius aplinkybių apie kitas reikšmingas pareiškėjo pajamas aktualiu 3 metų laikotarpiu, nepranešimas antstoliui ir kreditoriams apie turimas turtines teises, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, neženklios sumos, atsižvelgiant į bendrą skolų mastą kreditoriams, gavimas nelaikytinas savaime nesąžiningu elgesiu, užkertančiu asmeniui galimybę pasinaudoti fizinio asmens bankroto institutu, nes pareiškėjo nemokumas atsirado dar iki nurodytų veiksmų atlikimo. Tuo tarpu pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką bankrutuoti siekiančio fizinio asmens nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo skolos sudaro 2,7 mln. Eur, todėl apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjo nesąžiningumo priežastiniu ryšiu nėra susiję su jo nemokumo priežastimis, atsiradusiomis dar iki šiai bylai aktualaus 3 metų laikotarpio, už kurį vertinamas bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumas. Net jei pareiškėjas savalaikiai būtų atskleidęs informaciją apie turtines teises į (duomenys neskelbtini), gautas lėšas (28 962 Eur) paskirstytų kreditoriams, visą laiką dirbtų ir iki šiol gautų iki 2018 m. gautą atlyginimą (pareiškėjo teigimu 1 300 Eur per mėnesį), tai tokiu atveju ginčui aktualiu 3 metų laikotarpiu pareiškėjo pajamos siektų daugiausiai 75 000 Eur arba apie 25 000 Eur per metus, neatskaičius būtinųjų išlaidų pragyvenimui, 3 vaikų išlaikymui. Pareiškėjas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, duomenų apie blogą pareiškėjo sveikatos būklę nėra. Vadinasi, jei pareiškėjas ginčui aktualiu 3 metų laikotarpiu būtų elgęsis aktyviai, tai pareiškėjas kreditoriniams reikalavimams tenkinti hipotetiškai galėtų skirti apie 10 000–13 000 Eur per metus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skolos kreditoriams yra apie 2,7 mln. Eur, yra akivaizdu, jog pareiškėjo pasyvumas, nesistengiant gauti didesnių pajamų, neinformuojant kreditorių apie turtines teises, gali būti laikomas nesąžiningu, tačiau toks nesąžiningumas pagal suformuotą teismų praktiką nėra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, kadangi nurodytų hipotetinių pajamų gavimas neturėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo nemokumui, t. y. tarp pareiškėjo pasyvaus elgesio ir jo nemokumo nėra priežastinio ryšio.

25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Sutiktina, kad siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. ir suformuotą teismų praktiką gali būti pripažintas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti, jos negerinti, tačiau toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad pareiškėjo pasyvus elgesys turėjo reikšmingą įtaką jo nemokumui, todėl pareiškėjui negali būti užkirsta galimybė bankrutuoti.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad fiziniam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

27. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės argumentų apie pareiškėjo pajamų šaltinius, pastangas gauti didesnes pajamas, pažymi, kad pareiškėjo pateiktos informacijos teisingumas ir pagrįstumas vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą, nes pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. nuostatas bankroto byla gali būti nutraukiama nepatvirtintus fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano, taip pat paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos ir pan. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad pareiškėjo galimai nepateikta ar nuslėpta informacija gali turėti įtakos atsisakymui iškelti bankroto bylą, taip pat iš anksto nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas nebus aktyvus ir nesieks pagerinti savo turtinę padėtį ir atsiskaityti su kreditoriais bankroto procese. Teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, kuri reiškia skolininkui reikalingos apsaugos suteikimą su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises, užtikrinimą pirmosios instancijos teismas turės galimybę patikrinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7–8 str.).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane turi būti nurodoma informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius, fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str., 16 str.). Vadinasi, būtent nuo pareiškėjo sąžiningų pastangų priklauso kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmingumas ir bankroto tikslų įgyvendinimas. Nurodytos aplinkybės, kurios yra neatsiejamai susijusios su pareiškėjo sąžiningumu, galės būti patikrintos ir įvertintos tolimesnėse bankroto procedūrų stadijose, o ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje aptartų aplinkybių dėl pareiškėjo nesąžiningumo nepakanka užkirsti pareiškėjui galimybę bankrutuoti, nes jos priežastiniu ryšiu nėra susijusios su pareiškėjo nemokumu.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, klausimą išsprendė teisingai. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str., 5–10 str., 16 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 328 str., 330 str., 338 str.).

30. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistą.