Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų sprendimai“ dėl žalos atlyginimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015-12-07 Kauno apylinkės teisme buvo gautas ieškovo apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2015-07-01 sprendimo, kuriame ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, taip pat atskiru prašymu prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad jį civilinėje byloje atstovavo advokato padėjėjas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, negali atstovauti apeliacinės instancijos teisme ir pateikti apeliacinio skundo, o kadangi jis pats nėra teisininkas apie teisinius dalykus nieko nežinojo ir tik 2015-11-25 sužinojo, kad advokato padėjėjas apeliacinio skundo teismui nepateikė, nors jis buvo nurodęs, kad apeliacinį skundą teikti reikėtų. Pažymėjo, kad šiuo atveju terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas ne dėl jo kaltės, o jo teisė pateikti skundą yra vienintelis būdas pateikti savo nuomonę dėl teisingumo, nes kitokiu būdu šios teisės jis įgyvendinti jau nebegalės, todėl šios priežastys laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo esmė

Šioje civilinėje byloje atstovavo advokato padėjėjas, kuris kaip vėliau paaiškėjo negali atstovauti apeliacinės instancijos teisme, taip pat ir pateikti apeliacinio skundo. Apeliantas nėra teisininkas, todėl apie teisines peripetijas nieko nežino. Apeliantas 2015-11-25 sužinojo, kad advokato padėjėjas apeliacinio skundo teismui nepateikė. Kaip pats paaiškino, tokio procesinio dokumento jis pateikti negali. Tuo tarpu apeliantas buvo nurodęs, kad apeliacinį skundą reikėtų teikti.

Nors nagrinėjamu atveju sutiktina, jog apeliantas teismui nepateikė neginčytinų termino pradelsimo svarbias priežastis patvirtinančių įrodymų, tačiau kaip patvirtina apelianto prašyme atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti bei atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, advokato padėjėjas žinojo apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą, apie apeliantui nepalankų priimtą teismo sprendimą apeliantą jis informavo.

Dėl apelianto ir jį atstovaujančio advokato padėjėjo, veiksmų buvo suvaržyta apelianto teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Teisingumo požiūriu gintina vertybė, kad asmenų procesinių teisių į apeliaciją įgyvendinimas būtų pagrįstas tik ir išimtinai dalyvaujančių byloje asmenų dispozityvumu ir, kiek įmanoma, įgyvendinant šią teisę eliminuotinas klaidos dėl tam tikrų reikšmingų įvykių vertinimo faktorius. Profesionalaus teisininko neveikimas vertintinas kaip dispozityvumo pažeidimas. Procesinė teisė bylą vesti per atstovą ir su jos įgyvendinimu susiję procesiniai veiksmai yra dispozityvumo principo sudėtinė dalis, todėl kai nustatoma, kad dėl netinkamo atstovavimo pažeidžiamas kitas to paties principo elementas - teisė į apeliaciją, gintina pastaroji, užtikrinant dispozityvumo principo veikimą visa apimtimi ir taip garantuojant civilinio proceso tikslų įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, jas neteisingai įvertino, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų pasibaigimo sukeliančias pasekmes, neatsižvelgė į pačios apeliacijos svarbą, t. y. į tai, kad teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrintas apeliacinės instancijos teismo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo ir apeliacinį skundą, yra pagrįsta ir teisėta.

Įstatymas numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 str. 2 d. 1 p.). Remiantis CPK 307 str. 1 d., apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, tokiu atveju procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.). Įstatymas taip pat numato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 str. 2 d.). Be to, CPK 307 str. 3 d. numatytas apribojimas, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, turi įvertinti termino praleidimo trukmę, priežastis, sutrukdžiusias laiku paduoti skundą, ginčo esmę, skundą teikiančio asmens elgesį rūpestingumo ir apdairumo aspektais, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1279-157/2015).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad sprendimas byloje priimtas 2015-07-01 (t.1, b. l. 181–188). Prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinis skundas pateiktas 2015-12-07, t. y. praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams po sprendimo paskelbimo (t.2, b. l. 3–14 ). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo pat bylos užvedimo teisme bylą visą laiką vedė per tą patį atstovą – advokato padėjėją E. R.. Tiek ieškovui, tiek jo atstovui, dalyvavusiems bylą nagrinėjant iš esmės, buvo žinoma apie teismo sprendimo paskelbimo datą ir vietą, tačiau į jo paskelbimą 2015-07-01 nei pats ieškovas, nei jo atstovas neatvyko. Teismas, vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, teisingai nurodė, kad ieškovas, nebūdamas teisininku, galėjo nežinoti aplinkybės, kad jo atstovas negalės jo atstovauti apeliaciniame procese, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015-07-01, 16.00 val., todėl teismas pagrįstai sprendė, kad laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-07-30 ieškovas turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti minėtas aplinkybes ir sužinojęs apie bylos baigtį – jam nepalankų teismo sprendimą, sudaryti naują teisinių paslaugų sutartį su advokatu, kuris turėtų teisę atstovauti jį apeliaciniame procese, surašyti jo vardu apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl savo paties aplaidumo bei nerūpestingumo. Tokiu atveju, bet kuriam protingam ir apdairiam asmeniui, žinant apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą, jos eigą, sprendimo paskelbimo laiką, numatant galimus bylos baigties variantus ir turint omenyje, kad galimai jis pats negalės atstovauti savo interesų, aktualu pasirūpinti tinkamu jo atstovavimu.

Byloje pateikti duomenys bei pačio apelianto nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas apie priimtą teismo sprendimą buvo informuotas laiku ir tinkamai, o prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė jau suėjus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nurodytam naikinamajam terminui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju termino atnaujinimas, kai toks prašymas teismui iš vis nebegalėjo būti teikiamas (CPK 307 straipsnio 3 dalis), pažeistų šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principą ir neatitiktų sąžiningumo bei teisingumo kriterijų.

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį dėl atsisakymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.