- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 2-660-485/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- A. Š.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui A. P., atsakovui A. Š., atsakovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo įgytus 200 000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad 2008 m. gegužės 26 d. pervedė 200 000 Lt paskolą į A. Š. sąskaitą, esančią AB DnB NORD banke. Rašytinė paskolos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Atsakovas įsipareigojo pinigus grąžinti per mėnesį. 2010 m. kovo 29 d. registruotu laišku atsakovui buvo išsiųstas reikalavimo pareiškimas, kuriuo reikalauta grąžinti 200 000 Lt. Atsakovui reikalavimo pareiškimas įteiktas asmeniškai 2010 m. balandžio 2 d., tačiau atsakovas pinigų negrąžino. Ieškovas ieškinį grindžia CK 6.237 straipsnio nuostatomis bei teigia, jog yra visos sąlygos prievolei dėl nepagrįsto praturtėjimo atsirasti, t.y. ieškovas pinigus perdavė, klaidingai manydamas, jog turi prievolę atsakovui, nors pinigams perduoti nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad paskolos sutartis tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo sudaryta. Atsakovas ieškovo nepažįsta, nėra jo matęs, nėra su ieškovu sudaręs jokių sutarčių. Atsakovas paaiškino, jog kad 2008 m. balandžio 10 d. tarp atsakovo A. Š. ir UAB „Autoservisas Vaišvydava“ buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti UAB „Autoservisas Vaišvydava“ 1,0200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0179-3986, ir 0,4300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 1 050 000 litų. Pirkėjas atsakovui per kelis kartus sumokėjo 90 000 Lt avansą, tačiau pagrindinės sutarties įforminimą delsė vykdyti. Po preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovas A. Š. turėjo dar kelis šių sklypų pirkėjus, kurie siūlė sumokėti ženkliai didesnę kainą už sklypus-1,5 mln. Lt. Tačiau UAB „Autoservisas Vaišvydava“ generalinis direktorius S. V. tikino, kad minėta sutartis bus greitu metu įvykdyta. UAB „Autoservisas Vaišvydava“ vadovas užtikrinimui, jog sandoris tikrai bus įvykdytas papildomai pervedė 200 000 Lt pagrindinei Turto pirkimo-pardavimo sutarčiai užtikrinti. Atsakovas nurodo, kad gavęs pinigus, nekreipė dėmesio iš kieno sąskaitos šie pinigai pervesti. Atsakovo nuomone UAB „Autoservisas Vaišvydava“ direktorius S. V. yra glaudžiai susijęs su ieškovu A. P. ir juos sieja bendras verslas. Taigi gauti 200 000 Lt yra sumokėti kaip avansas pagal 2008 m. balandžio 10 d. tarp atsakovo A. Š. ir UAB „Autoservisas Vaišvydava“ sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas mano, jog šiuo atveju nėra nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Ieškovas yra nurodęs, jog jis su S. V. yra pažįstami, o ginčo 200 000 Lt skolino ne atsakovui, o būtent S. V. ar jo vadovaujamai įmonei UAB „Autoservisas Vaišvydava“, kurių prašymu ir buvo pervesti pinigai pagal 2008-04-10 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti UAB „Autoservisas Vaišvydava“ minėtą žemės sklypą. Pagal CK 6.242 straipsnį, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Atsakovo nuomone, šiuo atveju taikytinas ir CK 6.241 straipsnis, t.y. šiuo atveju 200 000 Lt yra turtas, kurio negalima išreikalauti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2010-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-436/2010 atmetė ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. Š., kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo A. Š. 200 000 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovui A. P., kuriuo atsakovas prašė ieškovo 2008 m. gegužės 26 d. pervestus 200 000 Lt į atsakovo sąskaitą pripažinti gautais pagal 2008 m. balandžio 10 d. tarp atsakovo A. Š. ir trečiojo asmens UAB „Autoservisas Vaišvydava“ sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi taip ieškovas įvykdė pagal preliminariąją sutartį trečiojo asmens UAB „Autoservisas Vaišvydava“ prisiimtus sutartinius įsipareigojimus atsakovui. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-29 nutartimi Kauno apygardos teismo 2010-11-23 sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 200 000 Lt grąžinimo, vadovaudamasis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-19-436/2010 nustatytos aplinkybės ir faktai laikytini prejudiciniais, todėl nagrinėjamoje byloje jų įrodinėti nebereikia. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas 2010-11-23 sprendime konstatavo, jog ieškovas įrodė tik pinigų perdavimo atsakovui faktą, <....> ieškovo su atsakovu paskoliniai santykiai nesieja, todėl teismas ieškinį dėl skolos priteisimo pagal suformuluotą faktinį pagrindą atmetė. Taip pat teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, jog ieškovas, 2008 m. gegužės 26 d. pervesdamas į atsakovo sąskaitą 200 000 Lt sumą, vykdė pagal preliminariąją sutartį trečiojo asmens UAB „Autoservisas Vaišvydava“ prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, todėl priešieškinį pagal jo faktinį pagrindą taip pat atmetė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog šioje byloje yra atmestini visi atsakovo argumentai dėl aplinkybių, susijusių su preliminariąja žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi ir iš to kylančiaiss šalių santykiais, kadangi jie buvo paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendiamais, byloje spręstinas tik klausimas dėl CK 6.237 straipsnyje nurodytų aplinkybių egzistavimo.
Ieškovas, pateikdamas ieškinį, nurodo, jog atsakovas 200 000 Lt gavo be pagrindo, todėl šiuos pinigus jis privalo grąžinti ieškovui. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas tai savarankiškas civilinės teisės institutas (LR CK 6.237 str. – 6.242 str. ). Teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai tik esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms prielaidoms. Atsirasti prievolei dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo reikalingos tokios sąlygos: asmuo įgyja turtą arba praturtėja kito asmens sąskaita, asmuo įgyja turtą arba praturtėja nesant teisinio pagrindo, arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, vėliau išnyksta, kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino yra teisėti, turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais, kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju skolininkas negali gintis nuo kreditoriaus reikalavimų remdamasis savo teisių į turtą įgijimo teisiniu pagrindu, nes tokio teisinio pagrindo nėra. Taigi šioje byloje svarbu nustatyti, ar lėšos, kurias ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą, galima laikyti kaip be pagrindo gautomis lėšomis. Įstatymas numato, jog aplinkybę, kad atsakovas lėšas gavo be jokio teisinio pagrindo turi įrodyti ieškovas. Teismas, išklausęs šalis ir ištyręs rašytinius įrodymus, nustatė, jog ieškovo pervesti pinigai atsakovui negali būti pateisinamas jokiu sandoriu ar įstatymu. Kaip minėta, įrodžius, jog atsakovo gautos 200 000 Lt lėšos nelaikytinos ieškovo prievolės pagal preliminariąją sutartį trečiojo asmens UAB „Autoservisas Vaišvydava“ naudai įvykdymu, konstatuotina, jog jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsakovui gauti šias lėšas byloje nenustatyta. Nors atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje rėmėsi A. P. duotais paaiškinimais civilinėje byloje Nr. 2-19-436/2010, kuriais ieškovas teigė, kad jis buvo pažįstamas su S. V., skolino jam pinigus, tačiau šie argumentai jau buvo įvertini anksčiau priimtuose teismų sprendimuose, kuriais jie buvo paneigti. Taigi, teismas laiko, jog ieškovas pilnai įrodė, kad 200 000 Lt atsakovas gavo be pagrindo. Įrodytų aplinkybių visuma, kad gautos 200 000 Lt lėšos nelaikytinos ieškovo prievolės pagal preliminariąją sutartį trečiojo asmens UAB „Autoservisas Vaišvydava“ naudai įvykdymu bei šalių nesiejo jokia prievolė, kurią ieškovas turėjo įvykdyti, paneigia atsakovo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, jog šioje byloje taikytinos CK 6.241 straipsnio bei CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog reikalavimo dalyku esantys 200 000 Lt ieškovo atsakovui buvo perduoti ieškovo valia, o atsakovas šią sumą priėmė. Jau minėtu įsiteisėjusiu kitoje civilinėje byloje teismo sprendimu konstatuota, kad ginčo suma nėra kitos prievolės įvykdymo dalykas. Paneigta ir tai, kad ginčo dalykas buvo paskola. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovo iš ieškovo įgytoms lėšoms negali būti taikomas joks teisės aktas ar sandoris, kuris būtų pagrindu ieškovui pervesti lėšas atsakovui. Byloje atsakovas neginčija, jog 2008-05-26 mokėjimo nurodymu ieškovo pervestos 200 000 Lt lėšos buvo gautos. Taigi byloje nustatyta aplinkybė, jog turtą atsakovas gavo realiai. Bylos aplinkybės patvirtina, jog turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais, todėl teismas laiko, jog ieškovas pilnai įrodė CK 6.237 straipsnyje nustatytas taisykles, kada turtas yra pripažintinas kaip įgytas be pagrindo, todėl šiuo atveju atsakovui atsirado pareiga grąžinti ieškovui be pagrindo įgytą turtą. Teismas įvertinęs byloje šalių paaiškinimus, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, laiko, jog ieškovas savo ieškinį įrodė pilnai, jis pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 177 str., 178 str., 180 str., 182 str., 183 str., 185 str.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Toks ieškovo prašymas yra pagrįstas įstatymu (CK 6.37 str. 2 d.), todėl tenkintinas.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 500 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo 2011-02-17 nutartimi atleidus ieškovą nuo 4 500 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (b. l. 55), iš atsakovo valstybei priteistina 4 500 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 25,14 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nepagrįstai gautas 200 000 Lt (dviejų šimtų tūkstančių litų) lėšas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (200 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500 Lt (penkių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 4 500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas bei 25,14 Lt (dvidešimt penkių litų 14 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.