- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2-19972-909/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14283-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „NAVAS racing club“
- Atsakovas
- asociacijos Lietuvos motociklų
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas, Vykintas Bulotas
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.8Asociacijos
dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „NAVAS racing club“ atstovui advokatui Martynui Vilčinskui,
atsakovės asociacijos Lietuvos motociklų sporto federacija atstovui advokatui Vykintui Bulotui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „NAVAS racing club“ ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos motociklų sporto federacija dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė viešoji įstaiga „NAVAS racing club“ (toliau - ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei asociacijai Lietuvos motociklų sporto federacija“ (toliau – atsakovė ir LMSF), prašydama įpareigoti asociacijos Lietuvos motociklų sporto federacija prezidentą sušaukti asociacijos narių neeilinį suvažiavimą ir į darbotvarkę įtraukti klausimus: 1) Lietuvos motociklų sporto federacijos plento žiedinių lenktynių komisijos atšaukimas; 2) Lietuvos motociklų sporto federacijos plento žiedinių lenktynių komisijos rinkimas. Taip pat prašė priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ji yra asociacijos LMSF narė. 2018 m. kovo 23 d. vykusio atsakovės narių suvažiavimo metu buvo atšaukta Plento žiedinių lenktynių komisija bei išrinkta nauja Plento žiedinių lenktynių komisija, kurią sudarė: A. Ž., Š. P., J. B., J. K., A. R.. Atsakovės Įstatų 10.2 punktas numato, kad į atskirų sporto šakų komisijas išrinkti nariai turi turėti teisėjo „A“ ar „B“ kategorijos licencijas; jei komisijos narys teisėjo licencijos neturi, privalo išsilaikyti teisėjo kategoriją per vienerius metus nuo išrinkimo datos. 2019 m. kovo 30 d. vyko atsakovės narių suvažiavimas, kurio metu buvo nutarta atšaukti L. G. iš Supermoto komisijos narių, kadangi L. G. neišsilaikė teisėjo licencijos, kaip tai numatyta LMSF Įstatų 10.2. punkte. Atsižvelgiant į tai, kad ir kitų komisijų – Motokroso, Plento žiedinių lenktynių – nariai nėra išsilaikę teisėjų licencijų, 2019 m. kovo 30 d. vykusio suvažiavimo metu R. D. siūlė įtraukti klausimą į darbotvarkę dėl dviejų narių – K. S. ir M. S. – atšaukimo iš Motokroso komisijos narių. L. N. papildomai pasisakė, jog tokia pati problema yra ir Plento žiedinių lenktynių komisijoje, nes visi penki nariai neturi teisėjo licencijų, o tokiu būdu yra pažeidžiami Įstatai. Todėl L. N. 2019 m. kovo 30 d. vykusio suvažiavimo metu siūlė įtraukti klausimą į darbotvarkę dėl termino nustatymo iki kada LMSF Plento žiedinių lenktynių komisijos nariai privalo išsilaikyti teisėjų licencijas. Tačiau nei R. D., nei L. N. siūlyti klausimai į darbotvarkę net nebuvo įtraukti ir svarstyti. Šiai dienai yra susiklosčiusi tokia situacija, jog Plento žiedinių lenktynių komisijos visi penki nariai neturi licencijų, ir nėra atšaukti; savo funkcijų komisijos nariai nevykdo, o kurias vykdo – jas vykdo nekompetentingai, nes neturi licencijų ir jų darbas neatitinka vidinių norminių aktų. Ieškovė du kartus kreipėsi atsakovę, prašydama įtraukti jos renginį į kalendorių, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas, taip pat ieškovė teikė prašymą organizuoti varžybas Rygoje, Bikernieki trasoje, tačiau atsakovei ignoruojant minėtą prašymą, ieškovei ribojamos jos teisės, numatytos LMSF Įstatuose, ieškovei nepagrįstai neleidžiama organizuoti varžybų. Remiantis Įstatų 7.1.2, 7.3-7.5, 7.7, 10.2 punktais bei Darbo reglamento 2.4 punktu, bei atsižvelgiant į tai, kad Plento žiedinių lenktynių komisijos nariai neturi teisėjo „A“ ar „B“ licencijų, kurios yra privalomos, yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas sušaukti LMSF narių neeilinį suvažiavimą ir į darbotvarkę įtraukti klausimus dėl komisijos atšaukimo ir naujos komisijos rinkimo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad atsakovė savo internetinėje svetainėje viešai patalpino skelbimą apie tai, kad 2019 m. balandžio 19 d. bus vykdomas plento žiedinių lenktynių teisėjų seminaras. Seminarą vedė FIM (Tarptautinės motociklų federacija) licenciją turintis teisėjas – A. D.. Pastarajame dalyvavo keturi LMSF plento žiedo komisijos nariai (J. B., A. R., J. K. ir Š. P.), kurie seminaro pabaigoje išsilaikė egzaminą. A. Ž. elektroninėmis ryšių priemonėmis dalyvavo seminare ir laikė egzaminą 2019 m. gegužės 27 d. Visiems LMSF plento žiedo komisijos nariams buvo suteiktos nacionalinės „A“ klasės plento žiedo teisėjų licencijos. Atsakovė nurodė, kad negali įtakoti savo narių valios įtakoti LMSF narių, kurie balsuoja laisva valia. Ieškovė jau kėlė klausimą dėl to, kad būtų atšaukta visa LMSF plento žiedo komisija, ką pripažįsta ir pati ieškovė, tačiau LMSF nariai visuotiniame susirinkime priėmė sprendimą ir balsavo, kad toks klausimas net neturi būti svarstytinas. Taigi LMSF nariai išreiškė savo valią šiuo klausimu, todėl atsakovei yra nesuprantamas ieškovės prašymas pakartotinai kviesti visus LMSF narius į susirinkimą ir įpareigoti juos dar kartą prabalsuoti tuo pačiu klausimu, apie kurį jie išreiškė savo valią, t. y. nusprendė net neįtraukti klausimo dėl LMSF plento žiedo komisijos narių atšaukimo. Ieškovas šio sprendimo neginčijo, jis yra įsiteisėjęs ir nėra pagrindo svarstyti klausimo dar kartą. Be to, niekur nėra aprašyta procedūra ar nustatyta, kad komisijos narys, neišsilaikęs licencijos, netenka savo įgaliojimų. Ieškovė nurodo teisybės neatitinkančius faktus, t. y. kad L. G. buvo atšauktas tik dėl to, kad yra neišsilaikęs „A“ kategorijos teisėjo licenciją suteikiančio egzamino, kadangi susirinkimo metu LMSF Supermoto komisijos pirmininkas pateikė daugiau atšaukimo iš komisijos priežasčių, t. y. L. G. piktybiškai nedalyvavo seminare bei visiškai nedalyvavo komisijos darbe.
Ieškovė, atsikirsdama į atsiliepimą, pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovės pateiktas 2019 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 19/05/29 neįrodo ir nepatvirtina, jog J. B., A. R., J. K., Š. P. ir A. Ž. iš tiesų išsilaikė ir turi minėtas bei privalomas licencijas. Atsakovės internetinėje svetainėje nėra jokio skelbimo apie 2019 m. balandžio 19 d. vykdomą plento žiedinių lenktynių teisėjų seminarą; be to, internetinėje svetainėje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėti asmenys iš tiesų turi licencijas. Išsilaikius teisėjo licenciją, asmeniui yra išduodama oficiali licencija (kortelė), kuri turi savo numerį, unikalų kodą ir kurią galima identifikuoti, tokių duomenų byloje nepateikta, taip pat neįrodyta aplinkybė, kad seminarą vedė FIM licenciją turintis teisėjas A. D.. Ieškovė teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu minėti komisijos nariai iš tiesų išsilaikė „A“ kategorijos teisėjų licencijas, jie tą padarė suėjus vienerių metų terminui, t. y. po 2019 m. kovo 24 d. Taigi, komisijos nariai savo funkcijas vykdė nekompetentingai, nes neturėjo licencijų ir per privalomą terminą jų neišsilaikė, todėl komisijos narių darbas neatitiko vidinių norminių aktų (LMSF Įstatų, Darbo reglamento), o priimti sprendimai yra neteisėti ir laikytini negaliojančiais. Kadangi esama Plento žiedinių lenktynių komisija pažeidė LMSF Įstatus, tokia komisija privalo būti atšaukta bei išrinkta nauja, kuri veiktų ir dirbtų teisėtai.
Atsakovė, atsikirsdama į dubliko motyvus, pateiktame triplike nurodė, kad tai, jog licencijos suteiktos šiek tiek vėliau nei per vienerius metus nuo komisijos narių išrinkimo, neturi reikšmės šiai bylai, nes atsakovės Įstatai nenumato, kad komisijos nariai turi būti atšaukiami, jei licencijos įgytos vėlesniu terminu. Be to, komisijos nariai licencijas įgijo iki ieškinio šioje byloje pareiškimo. Atsakovė nurodė, kad reikšdama ieškinį bei jį toliau palaikydama, ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei ieškovės reikalavimų nepagrįstumą parodo dar ir tai, kad atsakovės Įstatai šiuo atveju apkritai nenumato ieškovės teisės kreiptis su ieškiniu į teismą dėl suvažiavimo sušaukimo. Ieškovė neįrodinėja, kad buvo pažeista Įstatų 7.3-7.5 punktuose nurodyta suvažiavimo sušaukimo ir organizavimo tvarka. Priešingai, prieš pareikšdama ieškinį, ieškovė nesikreipė nei į atsakovės tarybą, nei į prezidentą dėl suvažiavimo sušaukimo; ½ LMSF narių taip pat neišreiškė pageidavimo sušaukti suvažiavimą atitinkamam klausimui spręsti. Taigi ieškovė neįgijo ir neturi subjektinės teisės reikšti atitinkamą reikalavimą teisme. 2019 m. liepos 16 d. buvo organizuojamas neeilinis suvažiavimas, ieškovė į šio suvažiavimo darbotvarkę taip pat neprašė įtraukti klausimo dėl Plento žiedinių lenktynių komisijos atšaukimo bei rinkimo. Pareikštu ieškiniu ieškovė vien tik siekia kerštauti atsakovei ir apsunkinti jos veiklą. Atsakovė prašo paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą, pusę šios baudos skiriant atsakovei.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu panaikino kaip neteisėtus ir pripažino negaliojančiais 2018 m. kovo 23 d. eilinio suvažiavimo metu priimtus sprendimus dėl Plento žiedinių lenktynių komisijos atšaukimo bei komisijos rinkimo, todėl šis sprendimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui tenkinti. Prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, atmesti atsakovės prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytas aplinkybes. Atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo nebeliko ginčo dalyko, suvažiavimas turės būti šaukiamas ir nauja komisija bus renkama, todėl šis ginčas byloje neturi prasmės, todėl vien tuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas arba paliekamas nenagrinėtu. Be to, 2019 m. liepos 16 d. vykusio suvažiavimo metu ieškovė nekėlė klausimo dėl komisijos atšaukimo, taigi atsakovė elgiasi nesąžiningai. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą, paskirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesu 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskiriant atsakovei, taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 750 Eur atstovavimo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovės atstovų žodinių paaiškinimų nustatyta, kad LMSF yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti LMSF narių veiklą, atstovauti LMSF narių interesams ir juos ginti (el. b. l. 21-33, I t.). Ieškovė nuo 2012 m. kovo 28 d. yra asociacijos LMSF narė, nuo 2014 metų ieškovei suteikta LMSF nario balso teisė (el. b. l. 50-51, 81, I t.). 2018 m. kovo 23 d. įvyko eilinis LMSF suvažiavimas, kurio metu, be kitų darbotvarkėje numatytų klausimų, buvo sprendžiama dėl LMSF Plento žiedinių lenktynių komisijos atšaukimo (darbotvarkės 16 p.) ir LMSF Plento žiedinių lenktynių komisijos rinkimo (darbotvarkės 20 p.) (el. b. l. 14-20, I t.). Suvažiavimo metu nutarta patvirtinti LMSF Plento žiedinių lenktynių komisiją: A. Ž., Š. P., J. B., J. K., A. R.. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1065-803/2019 panaikino kaip neteisėtus ir dėl to pripažintus negaliojančiais asociacijos LMSF 2018 m. kovo 23 d. eilinio suvažiavimo metu priimtus sprendimus, tame tarpe ir sprendimus dėl LMSF Plento žiedinių lenktynių komisijos atšaukimo (suvažiavimo sprendimas Nr. 16) bei dėl LMSF Plento žiedinių lenktynių komisijos rinkimo (suvažiavimo sprendimas Nr. 20).
Byloje kilo ginčas dėl 2018 m. kovo 23 d. LMSF suvažiavimo metu išrinktos LMSF Plento žiedinių lenktynių komisijos narių kompetencijos (licencijų įgijimo) bei dėl to kylančio pagrindo įpareigoti asociacijos prezidentą sušaukti neeilinį suvažiavimą. Ieškovė įrodinėja, kad komisijos nariai neturi privalomų teisėjų „A“ ir „B“ licencijų, todėl jų veikla neatitinka vidinių norminių aktų. Remiantis šiomis aplinkybėmis bei atsakovės Įstatų 7.7 punktu, ieškovė prašo įpareigoti atsakovės prezidentą sušaukti neeilinį suvažiavimą, į darbotvarkę įtraukiant klausimus dėl komisijos atšaukimo ir naujos komisijos rinkimo.
Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.
Iš teismui pateiktų LMSF Įstatų (Juridinių asmenų registre įregistruotų 2018 m. gegužės 7 d.) (el. b. l. 21-33, I t.) 6.2 punkto nustatyta, kad LMSF organai yra suvažiavimas, taryba, prezidentas, komisijos; suvažiavimas turi visas visuotinio narių susirinkimo teises (Įstatų 6.3 punktas); suvažiavimas renka ir atšaukia prezidentą, tarybos, komisijų narius (Įstatų 7.1.2 punktas). Įstatų 7 .2 punkte įtvirtinta, kad suvažiavimus sušaukia ir organizuoja prezidentas. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus reiškia remdamasi Įstatų 7.7 punktu, kuris nustato, kad suvažiavimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas Įstatų 7.3-7.5 punktuose nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi LMSF narys ar taryba. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, būtina nustatyti, ar buvo ar yra galimybė sušaukti suvažiavimą asociacijos Įstatų nustatyta tvarka ir ieškovė įgijo teisę reikalauti sušaukti suvažiavimą teismo sprendimu, t. y. būtina nustatyti, ar suvažiavimas nebuvo sušauktas Įstatų 7.3-7.5 punktuose nustatyta tvarka.
Įstatų 7.3. punktas numato, kad eilinis suvažiavimas yra šaukiamas kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Įstatų 7.4. punkte nurodyta, kad neeilinis suvažiavimas turi būti sušauktas, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/2 LMSF narių, taryba arba prezidentas; neeilinio suvažiavimo iniciatoriai prezidentui pateikia paraišką, kurioje nurodo suvažiavimo sušaukimo priežastis ir tikslus, pasiūlymus dėl suvažiavimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektus; neeilinis suvažiavimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Įstatų 7.5. punkte nurodyta, kad apie sušaukiamą suvažiavimą prezidentas privalo pranešti kiekvienam asociacijos nariui pranešimą siunčiant oficialiu asociacijos nario elektroniniu paštu arba siunčiant laišką paštu, arba įteikiami pasirašytinai (registruotu paštu) bei paskelbti Įstatų 12.1. punkte nustatyta tvarka spaudoje ir oficialioje asociacijos svetainėje www.lmsf.lt ne vėliau kaip prieš 35 dienas iki suvažiavimo dienos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pažeista Įstatų 7.3-7.5 punktuose reglamentuota suvažiavimo sušaukimo ir organizavimo tvarka. Teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovės tarybą ar prezidentą dėl suvažiavimo sušaukimo, ar kad dėl suvažiavimo sušaukimo kreipėsi ½ dalis LMSF narių. Taigi laikytina, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kad suvažiavimas nebuvo sušauktas Įstatų 7.3-7.5 punktuose nustatyta tvarka, todėl konstatuotina, kad ieškovė neįgijo ir neturi subjektinės teisės reikšti atitinkamą reikalavimą teisme. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo LMSF prezidentą sušaukti asociacijos narių neeilinį suvažiavimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl įpareigojimo LMSF prezidentą sušaukti asociacijos narių neeilinį suvažiavimą, atmestini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo į suvažiavimo darbotvarkę įtraukti klausimus dėl Plento žiedinių lenktynių komisijos atšaukimo ir naujos komisijos rinkimo. Be to, sutiktina su atsakovės argumentu, kad Įstatai numato atskirą tvarką dėl klausimų įtraukimo į suvažiavimo darbotvarkę. Remiantis Įstatų 7.14 punktu, galutinę suvažiavimo darbotvarkę tvirtina pats suvažiavimas, o jei asociacijos nariai turi pastabų ar pasiūlymų dėl suvažiavimo numatomos darbotvarkės ar sprendimų projektų, jie privalo šias pastabas pateikti LMSF sekretoriatui raštu ne vėliau kaip 25 dienas iki suvažiavimo dienos (Įstatų 7.13 punktas); suvažiavimui pateikti papildomi klausimai yra svarstomi ir tvirtinami Tarybos posėdyje, Tarybos patvirtinti papildomi klausimai įtraukiami į išankstinę darbotvarkę (Įstatų 7.14 punktas). Be to, teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2019 m. liepos 16 d. vyko asociacijos narių neeilinis suvažiavimas, tačiau ieškovė nesikreipė Įstatų nustatyta tvarka dėl papildomų klausimų (komisijos atšaukimo ir naujos komisijos rinkimo) įtraukimo į suvažiavimo darbotvarkę (el. bylos priedo b. l. 4-6). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad pati ieškovė neinicijavo 2019 m. liepos 16 d. įvykusio neeilinio suvažiavimo darbotvarkės klausimų papildymo, leidžia teismui abejoti ieškinio tikslingumu ir tinkamu savo, kaip asociacijos narės, teisių gynimu.
Byloje svarbu įvertinti ir tą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo, priėmė 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, kuriuo panaikino kaip neteisėtus ir dėl to pripažintus negaliojančiais asociacijos LMSF 2018 m. kovo 23 d. eilinio suvažiavimo metu priimtus sprendimus, tame tarpe ir sprendimus dėl LMSF Plento žiedinių lenktynių komisijos atšaukimo (sprendimas Nr. 16) bei dėl LMSF Plento žiedinių lenktynių komisijos rinkimo (sprendimas Nr. 20). Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Tiek ieškovė, tiek atsakovė posėdžio metu pripažino ir neginčijo tos aplinkybės, kad 2018 m. kovo 23 d. išrinkta komisija po Vilniaus apygardos teismo sprendimo neteko įgaliojimų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įsiteisėjusio teismo sprendimo savybių tarpusavio santykio pasisakyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, ir tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią; res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.
Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad Vilniaus apygardos teismui panaikinus suvažiavimo sprendimus dėl komisijos atšaukimo ir naujos komisijos išrinkimo, nebeliko ieškinio pagrindo ir dalyko. Byloje ieškovė kėlė klausimus dėl komisijos narių kompetencijos, teisėjų licencijų savalaikio neįgijimo, tačiau 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu panaikinus kaip neteisėtus suvažiavimo sprendimus dėl komisijos išrinkimo ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui įgijus res judicata galią, laikytina, kad išnyko ieškinio reikalavimo pagrindas, todėl teismas šioje byloje komisijos narių licencijų įgijimo klausimų nenagrinėja ir nevertina, o ieškovės argumentai apie tai, kad komisijos nariai per asociacijos Įstatų nustatytą vienerių metų terminą neįgijo reikiamos kategorijos teisėjų licencijų, šiuo nagrinėjamu atveju tampa neaktualūs, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako, kaip dėl neturinčių teisinės reikšmės ir įtakos priimamam sprendimui.
Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir netenkintinas.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Atsakovė, vadovaudamasi CPK 95 straipsnio 2 dalimi, pateikė prašymą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskiriant asociacijai LMSF.
CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Teismų praktikoje pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2018).
Atsakovės prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis siekdama kerštauti bei apsunkinti atsakovės veiklą, papildomai apkrauti bylinėjimosi išlaidomis, daryti spaudimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė šioje byloje piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovė, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, pareiškė ieškinį, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tai, kad teismuose yra nagrinėjama ne viena byla tarp tų pačių šalių, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai. Pažymėtina, kad bylose yra keliami skirtingi reikalavimai, ginčijami atsakovės suvažiavimo metu priimami sprendimai ir kt. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti procesą byloje nėra. Nenustačius ieškovės akivaizdaus nesąžiningumo teikiant ieškinį, nėra pagrindo daryti kategoriškos ir vienareikšmės išvados bei pripažinti ieškovę akivaizdžiai piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje nurodytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Ieškovės ieškinio netenkinimas taip pat savaime nesudaro prielaidų teigti, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti procesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė prašė priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 750 Eur atstovavimo išlaidų. Atmetant ieškinį, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, iš ieškovės priteistinos atsakovei visos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (el. bylos priedo b. l. 1-3, 9) teismas sprendžia, kad jos pagrįstos ir patirtų išlaidų dydis atitinka kriterijus, nurodytus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija). Todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 750 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „NAVAS racing club“, juridinio asmens kodas 302475109, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų atsakovės asociacijos Lietuvos motociklų sporto federacija, juridinio asmens kodas 290641260, naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.