Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-651/2016

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18005-2015-5

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Mačiulienei, nuteistojo atstovui gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirtos šios bausmės:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį terminuota laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį terminuota laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį terminuota laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta terminuota laisvės atėmimo bausmė nustatyta 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai (D. Ž. epizodas);

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį terminuota laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį terminuota laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį terminuota laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (D. V. epizodas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2013-10-04 nuosprendžiu paskirta 4 metų terminuota laisvės atėmimo bausme, prie 2013-10-04 nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta terminuota laisvės atėmimo bausmė 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę nurodyta atlikti pataisos namuose.

Ieškovės D. Ž. ieškinį tenkino visiškai ir iš M. K. priteisė 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Ieškovės D. V. ieškinį tenkino visiškai ir iš M. K. priteisė 730 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas 2015-11-30 prokuroro nutarimu atskirtas į atskirą, nenustatytam asmeniui 2015 metų kovo 28 d. 13.46 valandą paskambinus į UAB „T“ abonento D. Ž. laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei prisistačius Saugumo departamento darbuotoju ir paraginus ją susisiekti su banku, o D. Ž. paskambinus vienu iš keleto jai nurodytų telefono numerių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsiliepus ir prisistačius Vilniaus centrinio banko darbuotoju bei nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad iš jos sąskaitos yra paimti pinigai ir kad ji privalo atvyksiančiam į jos namus banko darbuotojui duoti savo banko kortelę su PIN kodu, D. Ž. tuo patikėjus ir taip būnant iš esmės suklaidintai, M. K. nuolat palaikydamas ryšį telefonu su D. Ž. skambinusiu asmeniu, tą pačią dieną, apie 19.00 valandą, atvažiavo į D. Ž. namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, kur prisistatęs banko darbuotoju iš D. Ž. paėmė „Swedbank“, AB, banko mokėjimo kortelę su PIN kodu, tokiu būdu neteisėtai juos įgijęs nuvyko į R., kur tą pačią dieną 19.40 valandą bankomate H269/HB, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas neteisėtai įgyta banko mokėjimo kortele ir PIN kodu, neteisėtai suvedė kortelės PIN kodą ir iš D. Ž. priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 800 Eur. Taip bendrais veiksmais apgaule įgijo nukentėjusiosios D. Ž. turtą – 800 Eur ir nukentėjusiajai padarė turtinę žalą už 800 Eur.

Be to, M. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas 2015-11-30 prokuroro nutarimu atskirtas į atskirą, nenustatytam asmeniui 2015 m. balandžio 1 d. 13.09 val. paskambinus į UAB „T“ abonento D. V. laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei prisistačius Saugumo departamento darbuotoju ir paraginus ją susisiekti su banku, o D. V. paskambinus vienu iš keleto jai nurodytų numerių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsiliepus ir prisistačius Vilniaus centrinio banko darbuotoju bei nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad iš jos sąskaitos yra paimti pinigai ir kad ji privalo atvyksiančiam į jos namus banko darbuotojui duoti savo banko kortelę su PIN kodu, D. V. tuo patikėjus ir taip būnant iš esmės suklaidintai, M. K. tą pačią dieną, apie 15.00 valandą, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuvyko į D. V. namus (duomenys neskelbtini), kur M. K. laukė automobilyje, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nuėjęs į namus, prisistatęs banko darbuotoju, iš D. V. paėmė „Swedbank“, AB, banko mokėjimo kortelę su PIN kodu, kuriuos tokiu būdu neteisėtai įgijęs perdavė M. K., kuris 2015 m. balandžio 1 d. 15.23 valandą bankomate H234/HB, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas neteisėtai įgyta banko mokėjimo kortele ir PIN kodu, neteisėtai suvedė kortelės PIN kodą ir iš D. V. priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 100 Eur, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 15.26 valandą, iš D. V. priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) dar neteisėtai paėmė 630 Eur. Taip bendrais veiksmais apgaule įgijo nukentėjusiosios D. V. turtą – 730 Eur – ir nukentėjusiajai padarė turtinę žalą už 730 Eur.

Nenustačius, jog M. K. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. nesant subjektyviosios nusikaltimų sudėties pusės, nebuvo pagrindo tenkinti civilinius ieškinius, todėl jie turi būti atmesti.

Teismo posėdžio metu prokurorė I. Mačiulienė prašė palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą. Teigia, jog apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog nuteistasis nesuprato, kad daro nusikalstamą veiką, yra nepagrįstas. Bylos medžiaga įrodyta subjektyvioji nusikaltimo pusė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog yra ginčijama nuteistojo M. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Teigiama, jog neįrodyta nusikalstamų veikų subjektyvioji pusė. Be to, teismas, pagrįsdamas nuteistojo kaltę, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl pažeidė BPK 276 straipsnio reikalavimus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Tik tada, kai pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tiek nusikalstamos veikos subjektyvieji, tiek objektyvieji požymiai, padaryta veika gali būti vertinama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamo asmens kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis savo kaltę iš dalies pripažino, ir nurodo, kad tokia išvada prieštarauja nuteistojo parodymams. Nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis nurodė visas faktines aplinkybes, pripažino, kad būtent jis iš D. Ž. paėmė banko kortelę su PIN kodais ir bankomate iš nukentėjusiosios sąskaitos paėmė pinigus, kad jis vežė kitą asmenį (I.) pas D. V. ir iš pastarosios banko kortelės, panaudodamas neteisėtai gautą PIN kodą, paėmė pinigus būtent jis, t. y. davė išsamius parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes. Tačiau abiem atvejais tvirtino, jog jį suklaidino kitas asmuo (I.) ir jis nežinojo, kad veikia priešingai nukentėjusiųjų interesams. Ginčija tik subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę. Taigi savo kaltę pripažino iš dalies: pripažino, kad jo veiksmai atitinka objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius, o subjektyvioji nusikalstamų veikų pusė šioje byloje yra įrodinėjimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra neabejotinai patvirtinta, kad nuteistasis M. K. nusikalstamas veikas darė visiškai suvokdamas jų pavojingumą ir to norėjo.

Dėl D. Ž. epizodo nuteistasis tvirtina, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis, paimdamas iš D. Ž. banko kortelę su PIN kodais ir iš jos banko sąskaitos paimdamas pinigus, suprato savo veiksmų neteisėtumą, nėra. Apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu ir mano, kad teismas nepagrįstai D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais rėmėsi kaip savarankiškais įrodymais ir taip pažeidė BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis BPK 37 straipsniu, 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažino nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Ž. nedalyvavimą teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių ir nutarė paskelbti jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir jais remtis priimant nuosprendį.

BPK 276 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas šiame straipsnyje nustatytais atvejais gali teisiamajame posėdyje balsu perskaityti nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, o apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai gali būti apklausiami kaip liudytojai (BPK 276 str. 1, 3, 4 d.). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-648/2016, 2K-545/2012).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklausė tyrėja D. K.. Nukentėjusioji D. Ž. nebuvo apklausta nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei bylą nagrinėjant teisme, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, neturėjo pagrindo remtis nukentėjusiosios parodymais kaip savarankišku įrodymu ir juo grįsti nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog teismas pažeidė Baudžiamojo proceso normas, tačiau konstatuoja, kad ši aplinkybė nebuvo esminė ir tai nepadarė įtakos neteisingo nuosprendžio priėmimui. Kolegijos įsitikinimu, byloje yra pakankamai kitų duomenų, patvirtinančių nuteistojo kaltę, o būtent subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę. Pažymėtina, kad nustatant nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės buvimą, vertinama ne tik tai, kaip nuteistasis iš esmės suprato savo veikimą ir kaip jis tai aiškina, bet atsižvelgiama į objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kurie gali atskleisti subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės egzistavimą patvirtina nuteistojo atlikti veiksmai, kurie aiškiai patvirtina, jog nuteistasis suvokė, kad neteisėtai naudojasi svetima banko kortele. Byloje neginčijamai įrodyta, kad nuteistasis M. K. iš D. Ž. paėmė „Swedbank“, AB, banko mokėjimo kortelę su PIN kodu ir ja pasinaudodamas iš D. Ž. priklausančios sąskaitos paėmė 800 Eur. Visas šias faktines aplinkybes nurodė ir pats nuteistasis. Nurodyti motyvai, jog jis pasitikėjo kitu asmeniu (I.) ir tikėjo, ką jis jam sako, yra abejotini, nes nuteistasis negalėjo tiksliai įvardyti asmens, kurio paliepimus besąlygiškai vykdė. Tai rodo, kad jie nebuvo geri pažįstami ir bet kuris apdairus asmuo nevykdytų svetimo asmens abejotinų paliepimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo paaiškinimus įvertino kaip gynybinę versiją. Apelianto argumentus paneigia ir tai, kad jis nuolat palaikė telefoninį ryšį su kitu asmeniu, kurį įvardijo „I.“. Nuteistojo teigimu, būtent jis jam nurodė veiksmų eigą, o pastarasis juos vykdė. Nustatytos faktinės aplinkybės, paties nuteistojo atlikti veiksmai aiškiai patvirtina, kad jis suvokė darantis nusikalstamą veiką. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos D. Ž. nurodyta aplinkybė, kad pinigus atvykęs paimti asmuo prisistatė banko konsultantu. Ginčo, kad iš D. Ž. pinigus paėmė būtent M. K., nėra. Be to, nuteistojo iškeltą versiją paneigia ir jo nenuoseklūs parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis tvirtino, jog vykdė I. pusbrolio nurodymus ir jo paprašytas iš D. Ž. sąskaitos paėmė pinigus. Be to, tvirtino, jog pati D. Ž., kuri telefonu kalbėjo su I. pusbroliu, jo paklausė, ar jam reikia įduoti kortelę, ir tik tada ją paėmė. Teismo posėdžio metu nuteistasis aiškino, kad visus nurodymus telefonu davė I.. Kad buvo dar kitų asmenų, nebenurodė. Be to, nesutampa ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl banko kortelės paėmimo iš D. Ž.. Iš pradžių teigė, jog ji pati paklausė, ar jam reikia įduoti kortelę, o teismo posėdžio metu parodė, kad jis D. Ž. nurodė, kad pinigus jis atvažiavo paimti, nes giminaičiui nutiko nelaimė (t. 1, b. l. 147; t. 2, b. l. 28–31).

Kolegijai, įvertinus visų byloje esančių duomenų visumą, nekyla abejonių, kad nuteistasis, paimdamas iš D. Ž. banko kortelę su PIN kodais ir po to paimdamas pinigus, suvokė darantis nusikalstamą veiką ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atmestini apelianto argumentai, jog nėra įrodyta jo kaltė D. V. epizode. Nustatyta, kad nuteistasis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuvyko į D. V. namus, kur M. K. laukė automobilyje, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nuėjęs į namus, prisistatęs banko darbuotoju iš D. V. paėmė „Swedbank“, AB, banko mokėjimo kortelę su PIN kodu, kurią perdavė M. K., o pastarasis, pasinaudojęs gauta kortele ir PIN kodu, iš D. V. sąskaitos paėmė 100 Eur, vėliau dar 630 Eur, iš viso 730 Eur.

Apelianto manymu, faktas, kad jis D. V. namuose nebuvo, o tik nuvežė I., kuris ir paėmė banko kortelę su PIN kodais, ir tik jo paprašytas, jis iš bankomato paėmė D. V. priklausančius pinigus, nepatvirtina, jos jis žinojo darantis nusikalstamą veiką. Tvirtina, jam nebuvo žinoma, kad jo atliekami veiksmai neatitinka pačių nukentėjusiųjų interesų. Tokius argumentus paneigia byloje surinktų duomenų visuma. Kaip matyti, iš esmės nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis visiškai suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą. Bylos duomenimis nustatyta, to neginčija ir nuteistasis, kad jis pas D. V. atvyko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurį nuteistasis įvardijo I.. Pas D. V. atvyko praėjus 3 dienoms po apsilankymo pas D. Ž.. Abiem atvejais nuteistasis bendravo su jo nurodytu asmeniu I., kurio konkrečiai įvardyti negalėjo. Pats nuteistasis patvirtino, jog jam I. nurodinėjo, kur reikia važiuoti ir kokius veiksmus atlikti, tai rodo, kad jie veikė bendrininkų grupe. Apelianto manymu, faktas, kad jam I. nurodinėjo, ką reikia atlikti, nepatvirtina, jog jis aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą. Kolegijos įsitikinimu, priešingai nei teigia apeliantas, toks veiksmų pobūdis, ryšio palaikymas telefonu, besąlygiškas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens I. nurodytų veiksmų vykdymas nors, kaip nurodė pats nuteistasis, su juo buvo pažįstami tik keletą savaičių, leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistasis aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų esmę ir pavojingumą. Nuteistojo duoti parodymai dėl banko kortelės su PIN kodais paėmimo iš D. V. taip pat yra nenuoseklūs ir kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis tvirtino, jog iš kažkokios moters į Plungę paimti skolą jis važiavo vienas, o I. aiškino telefonu. Teismo posėdžio metu jau tvirtino, kad jis I. tik vežė ir banko kortelę su PIN kodais iš moters paėmė pats I.. Be to, nesutampa parodymai dėl banko kortelių atidavimo. Iš pradžių nurodė, kad vieną kortelę sulaikė bankomatas tuo metu, kai jis norėjo nuimti daugiau pinigų, o kitą jis atidavė I. Panevėžyje (t. 1, b. l. 147). Teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad banko kortelę iš D. V. paėmė I., o jis tik paėmė pinigus iš bankomato ir kortelę iš karto grąžino I. (t. 2, b. l. 28–31). Nenuoseklūs parodymai, asmens, su kuriuo darė nusikalstamą veiką, tikslus neįvardijimas įrodo, kad nuteistasis siekia nuslėpti tikrąsias nusikalstamos veikos aplinkybes, o paties nuteistojo veiksmai įrodo, kad jis buvo informuotas ir aiškiai suvokė, kad jo veiksmai yra neteisėti, juolab, kad apie tokius dalykus, kaip pinigų išviliojimas iš žmonių, buvo girdėjęs, todėl jo teiginys, kad nesuprato, yra visiškai nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nesant telefoninių pokalbių išklotinių, negalima pagrįstai teigti, kad nuteistasis viską suvokė, yra nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistasis savo veiksmų neteisėtumo būtų negalėjęs suprasti dėl sveikatos būklės. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad M. K. nenustatytas joks lėtinis ar laikinas psichikos sutrikimas bei įgimta ar įgyta silpnaprotystė, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (t. 1, b. l. 194).

Nustatyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistasis abiem atvejais atlikdamas atitinkamus veiksmus, suvokė jų neteisėtumą ir pavojingą pobūdį ir taip norėjo elgtis.

Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra įrodyta, jog nuteistasis M. K. suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, jų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Apelianto versija, kad jis nesuprato, jog daro nusikalstamą veiką, paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Nors pirmosios instancijos teismas padarė Baudžiamojo proceso pažeidimų – netinkamai vertino D. Ž. parodymus, tačiau tokie procesiniai pažeidimai nebuvo esminiai ir nelėmė neteisingo nuosprendžio priėmimo. Esant įrodytiems visiems nusikalstamų veikų požymiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinius ieškinius ir iš nuteistojo priteisė nukentėjusiųjų patirtą žalą. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistojo nurodytas faktas, kad jis neva negavo pinigų, nesudaro pagrindo atmesti ieškinius, nes byloje yra pateikti objektyvūs duomenys, kad pinigus iš nukentėjusiųjų sąskaitų paėmė būtent nuteistasis M. K.. Be to, asmens, kuris, nuteistojo teigimu, iš jo paėmė visus pinigus, tiksliai negalėjo įvardyti.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra pagrįstas ir jo keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą atmesti.