- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-01
- Bylos Nr.
- e2-1927-669/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „E.“
- Trečiasis asmuo
- A. R.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „E.“, trečiajam asmeniui A. R., dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 271,27 Eur privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį prašė priimti sprendimą už akių.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Tinkamai apie iškeltą bylą informuota atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu A. R. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens – L. M., sveikata. Nuosprendyje konstatuota, kad A. R. eismo įvykio kaltininku tapo eidamas darbines pareigas UAB „E.“, vairuodamas UAB „E.“ priklausantį automobilį. Laikotarpiu nuo 2016-07-12 iki 2016-09-05 VĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, A. Klišonio komercinėje firmoje „Inesa“ nukentėjusiajam L. M. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos už kurias Šiaulių teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 271,27 Eur.
Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis. Pagal šios teisės normas nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje UADB „PZU Lietuva“ v. VĮ Kauno miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-682/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-210/2007). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, bylos Nr. 3K-3-255/2007, ir kt.). Kadangi A. R. neatsargiais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. M. sveikatą eidamas darbines pareigas UAB „E.“, darbdaviui priklausančiu automobiliu, todėl už didesnio pavojaus šaltinio PSDF biudžetui padarytą žalą privalo atlyginti darbdavys UAB “E.”. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ieškinys dėl 271,27 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo 8, 17, 34 straipsniai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovė atleista nuo 15 Eur žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.1 d. 9 p.), minėta suma priteistina iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 285, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „E.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188784026, 271,27 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 27 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „E.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 15,00 (penkiolikos eurų 00 ct) Eur žyminį mokestį valstybei. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.