Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-673-961/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-29
Bylos Nr.: II-673-961/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00660-2024-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ilona Mateikienė
Pareiškėjas: E. M.
Pažeidėjas: E. M.
Advokatai: Erikas Čerškus

Kategorijos

19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-673-961/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00660-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 19.18; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai E. M., jos įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Erikui Čerškui,

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos atstovui Alfredui Aleksoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2024 m. kovo 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0086-ANR_N-10-2024 (ROIK 24233823624).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos (toliau ir – FNTT arba Institucija) viršininko 2024 m. kovo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0086-ANR_N-10-2024 (ROIK 24233823624) buvo konstatuota, jog Lietuvos Respublikos pilietė E. M. nuo 2022 m. liepos 21 d., t. y. datos, kai Rusijos bankui „PJSC Sberbank of Russia“ (rus. ????????) buvo pritaikyti 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 (toliau ir – Reglamentas) 2 straipsnio ribojimai ir šis subjektas buvo įtrauktas į I priede esančių sankcionuojamų asmenų sąrašą (108 punktas), iki 2024 m. vasario 1 d. naudojosi sankcionuojamam bankui „PJSC Sberbank of Russia“ (rus. ????????) priklausančia, jos vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), dekretinė valiuta – Rusijos rubliai. Laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2024 m. vasario 1 d. E. M. savo vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) disponavo ne mažesne suma nei 5 000 000 Rusijos rublių, ekvivalentas eurais ne mažiau nei 50 000 (€). Tokiu būdu E. M. pažeidė reikalavimą, draudžiantį laikyti lėšas sankcionuotame juridiniame asmenyje, nes šios lėšos tapo tiesiogiai prieinamos sankcionuotam subjektui – Rusijos bankui „PJSC Sberbank of Russia“ (rus. ????????), taip pat šis sankcionuotas subjektas gavo naudą – t. y. komisinius už sąskaitos ir joje esančių lėšų aptarnavimą. Tokiais savo veiksmais E. M., veikdama dėl neatsargumo, nevykdė 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojančių priemonių veiksmų, kenkiančių arba keliančių grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, jog jokios lėšos arba ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, išvardytoms I priede, arba jų naudai (Reglamento 2a straipsnio 1 dalyje numatyta išlyga, šiuo atveju netaikoma), dėl ko pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą jai paskirta administracinė nuobauda – 2000 Eur bauda.

Pareiškėja E. M. per savo įgaliotąjį atstovą advokato padėjėją Eriką Čerškų pateikė skundą, kuriame nurodo, jog priimdama skundžiamą nutarimą Institucija padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris turėjo įtaką neteisėto nutarimo priėmimui – Institucija netinkamai aiškino 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 692/2014 nuostatas ir taikė ANK 515 straipsnio 1 dalį, tokiu būdu nepagrįstai išplėsdama E. M. administracinės atsakomybės ribas ir pripažindama ją padarius administracinį nusižengimą. E. M. veiksmuose nėra būtinųjų ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena E. M. atžvilgiu nutraukta. Administracinėn atsakomybėn traukiama E. M. nėra įtraukta į Reglamento I priede nurodytą sankcionuotų asmenų ar su jais susijusių subjektų sąrašą. Taip pat administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog kažkokie šiame sąraše esantys subjektai tiesiogiai ar netiesiogiai, kaip fizinį asmenį, kontroliuotų E. M. Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamos E. M. kaltę faktiškai sieja su tuo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2024 m. vasario 1 d. E. M. naudojosi sankcionuotame Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“ jos vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje laikė jai nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, tačiau šios aplinkybės, vertinant jas administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumos kontekste, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad E. M. padarė ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, kadangi jos veika neatitinka būtinųjų šio administracinio nusižengimo sudėties požymių. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, Reglamente nėra tiesiogiai įtvirtinto reikalavimo, draudžiančio laikyti pinigines lėšas sankcionuotame juridiniame asmenyje. Reglamento nuostatos nedraudžia Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams turėti savo vardu atidarytą banko sąskaitą ir laikyti savo pinigines lėšas Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“, to nedraudžia ir nacionalinės teisės aktai. Pažymi, jog tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimo sudėtis negali būti aiškinama plečiamai ir išeinant už ANK 515 straipsnyje įtvirtintų šio administracinio nusižengimo sudėties požymių, atitinkamai ir Reglamento nuostatos taip pat negali būti aiškinamos plečiamai. Tuo tarpu Institucijos vertinimas, jog E. M. objektyviai nustatyti veiksmai – piniginių lėšų laikymas Rusijos Federacijos banke – tariamai yra draudžiami Reglamento nuostatų, yra ydingas ir nepagrįstai išplečiantis E. M. administracinės atsakomybės ribas. Plečiamasis Reglamento nuostatų aiškinimas, įtraukiant į tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimo sudėtį naujus objektyviosios pusės požymius be tinkamo pagrindimo, neatitinka nei šio administracinio nusižengimo teisinės prasmės, nei administracinių nusižengimų teisenos paskirties. Konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių nustatymas (atsakomybės išplėtimas ar siaurinimas) yra teisėkūrą vykdančio įstatymų leidėjo, o ne tyrimą atliekančios ir bylą nagrinėjančios Institucijos prerogatyva. Skundžiamo nutarimo teiginiai, jog tokiu būdu E. M. asmeninės lėšos neva tapo prieinamos sankcionuotam juridiniam asmeniui, vertinami kaip nepagrįstos ir bylos aplinkybių neatitinkančios prielaidos, kuriomis, akivaizdu, jog yra bandoma kompensuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiančių duomenų nebuvimą. E. M. vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos nėra banko nuosavybė, tai yra jai priklausančios piniginės lėšos, kuriomis ji disponuoja laisva valia, ir nei bankas, nei jokie kiti asmenys tam jokios įtakos neturi. Banko sąskaitos sutartis nėra turto perleidimo sandoris ir vykdant šią sutartį nuosavybė į E. M. turtą – pinigines lėšas – bankui nėra perleidžiama. E. M. turi galimybę bet kuriuo momentu šias pinigines lėšas išsigryninti, tačiau kaip ir įprasta šiais laikais, laiko pinigines lėšas banko sąskaitoje dėl saugumo. Bankas taip pat neturi jokio teisinio pagrindo be E. M. sutikimo disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Šį faktą, be kita ko, patvirtina ir tai, jog reaguodama į susiklosčiusią situaciją, siekiant išvengti panašaus pobūdžio situacijų ateityje (dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo), E. M. savo asmeninę sąskaitą Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“ uždarė ir šio banko teikiamomis paslaugomis nebesinaudoja. Reglamento 9 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra išvengti Reglamento 2 straipsnyje nurodytų priemonių. Reglamento 10 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos nelaikomi atsakingais už savo veiksmus, jeigu jie nežinojo ir neturėjo pagristos priežasties įtarti, kad savo veiksmais jie pažeistų šiame Reglamente nustatytas priemones. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti ir į naujausią kasacinio teismo praktiką, kurioje pabrėžiama, jog kiek tai susiję su tarptautiniu sankcijų pažeidimu, įstatymu leidėjas, kitaip nei, pavyzdžiui, ANK 296 straipsnyje, neįtvirtina ANK 515 straipsnyje kokių nors nuostatų, rodančių, kad pagal ANK 515 straipsnį galinčiam atsakyti asmeniui keliami didesnio rūpestingumo reikalavimai išmanyti jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, palyginus su kitais asmenimis. Dėl to išvada dėl asmens kaltės turi būti daroma pagal bendrąsias kaltės nustatymo taisykles. Dėl to, spręsdama dėl asmens, trauktino atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnį, Institucija turėtų, remdamasi įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, sutartimis, įgaliojimais ir kitais teisės aktais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinti kiekvieno asmens indėlį į tai, kad būtų pažeistos tarptautinės sankcijos, reikšmingumą ir atsižvelgdama į tai priimti sprendimą dėl kaltojo asmens (LAT 2024 m. sausio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-976/2024).

Nagrinėjamu atveju E. M. tyčią pažeisti Reglamento nuostatas Institucija įrodinėja tuo, kad dėl E. M. veiksmų sankcionuotas subjektas Rusijos bankas „PJSC Sberbank of Russia“ tariamai gavo naudą – komisinius už sąskaitoje esančių lėšų aptarnavimą, t. y. už E. M. daromus bankinius pavedimus. Pažymi, jog skundžiamame nutarime klaidingai nurodoma, kad E. M. bankiniai pavedimai yra sandoriai. Banko atliekamas piniginių lėšų pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą šiuo atveju yra ne sandoris, o banko techninių veiksmų visuma, skirta banko įsipareigojimui, kylančiam iš banko sąskaitos sutarties su klientu, įvykdyti. Tam tikro dydžio mokestį už tokio pobūdžio bankinę operaciją nuo kliento sąskaitos nuskaito bene visi pasaulio bankai, atitinkamai, E. M. neturi galimybės pasirinkti – mokėti bankui mokestį už piniginių lėšų perlaidą ar nemokėti. Skundžiamo nutarimo teiginiai, jog atlikdama bankinius pavedimus E. M. neva siekė suteikti naudą sankcionuotam Rusijos bankui „PJSC Sberbank of Russia“, neatlaiko loginės, juo labiau teisinės kritikos. Atlikdama bankinius piniginių lėšų pavedimus E. M. neturėjo tyčios kažkokiu būdu (tiesiogiai ar netiesiogiai) remti Rusijos banko „PJSC Sberbank of Russia“ ir nepažeidė Reglamento nuostatų, kadangi tai nebuvo piniginių lėšų suteikimas Rusijos bankui „PJSC Sberbank of Russia“, o atskira prievolė, kylanti iš banko sąskaitos sutarties. Tuo tarpu šioje byloje esminė aplinkybė yra tai, jog E. M. banko sąskaita Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“ buvo atidaryta dar iki šio banko įtraukimo į sankcionuotų subjektų sąrašą datos, kas neabejotinai paneigia net menkiausias prielaidas apie E. M. tyčią pažeisti Reglamento nuostatas. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančių banko sąskaitos išrašų matyti, jog Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“ savo vardu atidarytą banko sąskaitą E. M. turėjo eilę metų (banko sąskaitos sutartis sudaryta 2017 m. spalio 25 d.).

Kaip ir nurodyta E. M. 2024 m. kovo 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose, E. M. visą savo (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą visada deklaruoja atvirai ir nesistengia nieko nuslėpti. Todėl gavusi AS „Citadele banka“ reikalavimą pateikti visą informaciją apie jos sąsajas su Rusijos Federacija bei paaiškinti apie pinigines operacijas, kurios buvo atliekamos jos banko sąskaitoje, E. M. visapusiškai bendradarbiavo su banko darbuotojais ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vykdo darbinę veiklą, iš kurios gauna teisėtas pajamas, nuo kurių sumoka nustatyto dydžio mokesčius (duomenys neskelbtini). Bankui taip pat buvo pateikti visi prašomi dokumentai – darbo sutartis, darbo viza (duomenys neskelbtini), mokesčių deklaracija bei turimų banko sąskaitų išrašai. Šie duomenys Lietuvos Respublikoje veikiančioms institucijoms buvo teikiami reguliariai. Iki šiol dėl to, kad turi banko sąskaitą Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“, nei iš jokių Lietuvoje veikiančių finansinių įstaigų, nei iš teisėsaugos institucijų E. M. nebuvo gavusi absoliučiai jokių pranešimų ar įspėjimų nutraukti banko sąskaitos sutartį. Su Rusijos banku „PJSC Sberbank of Russia“ E. M. nebuvo sudariusi jokių papildomų sutarčių (pvz. dėl indėlių, kreditų, lizingų ar kt.).

Šiame kontekste pažymi, jog administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, administracinės atsakomybės klausimas spręstinas nustatant ne tik, ar veika realiai yra kėsinamasi j ANK 515 straipsnyje saugomus gėrius, tačiau ir tai, ar dėl tokios veikos jiems padaroma reali žala, pažeidimas turi būti realus, o ne formalus ir turėti aiškiai konkrečiam asmeniui ar visuomenei žalingas pasekmes. Skundžiamame nutarime akcentuojama, jog už E. M. daromus bankinius pavedimus sankcionuotas subjektas Rusijos bankas „PJSC Sberbank of Russia“ gavo naudą, tačiau nutylima, kad realiai, pagal byloje esančius banko sąskaitos išrašus matyti, jog laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2024 m. vasario 1 d. už E. M. daromus bankinius pavedimus bankas nuskaitė vos 4 965 Rusijos rublius (49,65 Eur). Be jau aukščiau išdėstytų argumentų, šios sumos dydis taip pat patvirtina faktą, jog nagrinėjamu atveju E. M. veiksmai – bankinių pavedimų atlikimas – buvo nukreipti ne į Reglamento nuostatų pažeidimą (tikslą suteikti naudą sankcionuotam subjektui), o į asmeninio intereso tenkinimą, t. y. E. M. niekada neturėjo tikslo padaryti administracinį nusižengimą ar pažeisti kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus. Teigia, kad E. M. veikoje nėra būtinųjų ANK 515 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymių (veikos neteisėtumo, kaltės – tyčios), todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutrauktina (2 t., b. l. 3-8).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog Tarnybos nutarime nurodyta, kad E. M. nevykdė 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų. Europos Sąjungos įstatymų leidėjas šioje dalyje yra įtvirtinęs nurodymą, kad jokios lėšos arba ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, išvardytoms I priede, arba jų naudai. Akivaizdu, kad Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas nesiimti tokių veiksmų, dėl kurių lėšos arba ekonominiai ištekliai taptų prieinami sankcionuotiems asmenims ir kad jie iš to negautų naudos. Ir priešingai, nei teigiama skunde, nėra reikalavimo, kad tik į Reglamento I priede nurodytą sankcionuojamų ar su jais susijusių asmenų sąrašą įtraukti asmenys privalo laikytis 2 straipsnio 2 dalies nuostatų. Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje ir yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog jokios lėšos negali būti prieinamos sankcionuotiems asmenims ir negali būti sudaromos sąlygos, kad jie iš to gautų naudą. E. M. sankcionuotame Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“ jos vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2024 m. vasario 1 d. laikė jai priklausančią dekretinę valiutą – Rusijos rublius ir disponavo ne mažesne nei 5 000 000 Rusijos rublių suma, ekvivalentas eurais – ne mažiau nei 50 000 Eur. Šis nustatytas faktas patvirtina, kad tokiu būdu E. M. asmeninės lėšos tapo prieinamos sankcionuotam juridiniam asmeniui. Be to, tyrimo metu pati E. M. pateikė banke „PJSC Sberbank of Russia“ esančios jos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (dekretinė valiuta – Rusijos rubliai) išrašą. Šiame išraše yra duomenys, patvirtinantys, jog E. M. sankcionuotam juridiniam asmeniui mokėjo komisinius mokesčius, tokiu būdu sankcionuotas subjektas gavo ir naudą. Tarnyba informaciją apie tai, kad E. M. turi savo vardu atidarytą banko sąskaitą sankcionuojamame Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“ ir ja disponuoja, gavo 2023 m. rugsėjo 11 d. iš AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo. Šiame rašte pateikiama informacija, kad banko klientė E. M., aiškinantis jos lėšų sąsajas su Rusija, pateikė paaiškinimus, tarp jų ir apie tai, kad ji naudojasi banko „PJSC Sberbank of Russia“ paslaugomis dėl to, kad jai taip patogu atsiskaitinėti Rusijoje, taip pat pridedamas 2023 m. rugpjūčio 14 d. E. M. elektroniniu paštu bankui rašytas paaiškinimas. Tarnybai priimant nutarimą, buvo surinkti duomenys, kad E. M. jau 2023 m. rugpjūčio 14 d. teikė paaiškinimus AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui apie savo turimą sąskaitą sankcionuojamame Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“. E. M. yra Lietuvos Respublikos pilietė, o Lietuva, būdama viena iš Europos Sąjungos valstybių, tiesiogiai taiko ES įstatymų leidėjo priimtus Tarybos Reglamentuose įtvirtintus imperatyvius tarptautinių sankcijų reikalavimus. E. M., kaip Lietuvos Respublikos pilietei, kyla pareiga domėtis tarptautinių sankcijų reikalavimais, juo labiau, kad ji vykdo veiklą ir gauna pajamas Lietuvos Respublikos Seimo teroristine šalimi pripažintoje ir tarptautiniu mastu sankcionuojamoje šalyje – (duomenys neskelbtini). Tai, kad E. M. suprato, jog disponuodama lėšomis jos vardu atidarytoje sąskaitoje sankcionuojamame Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“ pažeidžia tarptautinių sankcijų reikalavimus, patvirtina 2024 m. kovo 18 d. pateiktas jos paaiškinimas, kuriame E. M. informuoja, kad „reaguodama į susiklosčiusią situaciją, siekiant išvengti panašaus pobūdžio situacijų ateityje, savo asmeninę sąskaitą Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“ uždariau ir šio banko teikiamomis paslaugomis nebesinaudoju“. Šis E. M. veiksmas Tarnybos nutarimą priėmusio įgalioto asmens buvo vertinamas kaip vykdomo tęstinio administracinio nusižengimo nutraukimas ir, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, priskirtas prie lengvinančių aplinkybių. Nors administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta duomenų, patvirtinančių, kad E. M. bent nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. žinojo apie sankcijų indikacijas dėl disponavimo lėšomis savo vardu atidarytoje sąskaitoje sankcionuojamame Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“, nepriklausomai nuo to, šiuos veiksmus ji tęsė ir sąskaitą uždarė tik FNTT 2024 m. kovo 15 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą ir apie tai ją informavus 2024 m. kovo 19 d. Šie tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, veikdama tiesiogine tyčia.

2024 m. kovo 19 d. FNTT pateiktame paaiškinime E. M. nurodė, kad „Tarnybos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyti teiginiai, neva sankcionuotas subjektas Rusijos bankas „PJSC Sberbank of Russia“ iš manęs tariamai gavo naudą, t. y. komisinius už sąskaitos ir joje esančių lėšų aptarnavimą, neatitinka tikrovės. Paaiškinu, jog už tai, kad Rusijos banke „PJSC Sberbank of Russia“ turiu savo vardu atidarytą banko sąskaitą ir už naudojimąsi šio banko paslaugomis bankui nemoku absoliučiai jokių mokesčių. Su Rusijos banku „PJSC Sberbank of Russia“ nesu sudariusi jokių papildomų sutarčių (pvz. dėl indėlių, kreditų, lizingų ar kt.)“. Prie paaiškinimo E. M. pridėjo banko „PJSC Sberbank of Russia“ raštą, kuriame pateikiama informacija, kad bankas neapmokestina kliento vardu atidarytų sąskaitų aptarnavimo mokesčiu. Tyrimo metu E. M. pateikė banke „PJSC Sberbank of Russia“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuris buvo vertintas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2024 m. vasario 1 d. Nustatyta, kad E. M. sankcionuotam Rusijos bankui „PJSC Sberbank of Russia“ kiekvieną mėnesį mokėjo mėnesinį mokestį, taip pat mokestį už vykdomus tarpbankinius pavedimus. Duomenis, kad E. M. sankcionuotam subjektui mokėjo komisinius mokesčius, patvirtino ir jos atstovas savo 2024 m. balandžio 10 d. teiktame skunde teismui. E. M. 2024 m. kovo 18 d. rašytiniame paaiškinime FNTT pateikė neobjektyvius duomenis, teigdama, kad už naudojimąsi banko „PJSC Sberbank of Russia“ paslaugomis ji jam nemoka absoliučiai jokių mokesčių, kas suponuoja, kad tokiais veiksmais pastaroji siekė suklaidinti FNTT nutarimą priimsiantį asmenį. Tokie prieštaringi E. M. paaiškinimai patvirtina, kad ji suvokė, jog daro administracinį nusižengimą, ir, siekdama išvengti kylančių padarinių, FNTT pateikė faktinių aplinkybių neatitinkančią informaciją, kas akivaizdžiai parodo, kad E. M. puikiai suprato apie savo priešingą teisei elgesį ir veikė tiesiogine tyčia. Tokiais savo veiksmais E. M. padarė tęstinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje. E. M. padarytas nusižengimas įrodytas ir faktiniais duomenimis, nustatytais administracinio nusižengimo byloje: 2024 m. kovo 8 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl E. M. padaryto administracinio nusižengimo“; 2024 m. kovo 15 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 0086-ANR P-6-2024; 2023 m. rugsėjo 10 d. iš AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo gautu raštu Nr. R3-4/1089E „Dėl sektorinių sankcijų pažeidimo“; bankui „PJSC Sberbank of Russia“ priklausančios E. M. vardu atidarytos sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašu; viešaisiais šaltiniais (nuoroda: http://www.sberbank.ru/ru/person/help/pavments faq/l9831) bei kitais bylos dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymi, kad pareiškėjos kaltė įrodyta ne prielaidomis, o tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais, kurie turi įrodomąją vertę. Pareiškėjai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtosios nuobaudos rūšis ir dydis nėra aiškiai per griežti, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymi, kad Įstatymų leidėjas, įvertinęs tarptautinėmis sankcijomis įtvirtintų ribojimų paskirtį ir svarbą užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat tai, kad sankcijų įgyvendinimas prisideda prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse, numatė griežtas sankcijas už šių reikalavimų nesilaikymą. Todėl paskirta administracinė nuobauda užtikrina, kad bus įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Prašo E. M. skundo netenkinti ir palikti FNTT nutarimą nepakeistą (2 t., b. l. 18-21).

Teismo posėdžio metu E. M. palaikė savo skundą jame nurodytais argumentais ir paaiškino teismui, kad nežinojo apie jokius apribojimus dėl šio banko. Sužinojo apie juos tik gavusi FNTT administracinio nusižengimo protokolą. Ji nebuvo įspėta, tik gavo paklausimą iš banko. Citadele banke sąskaitą atsidarė 2022 m. kovo mėnesį, pildydama anketą nurodė visas savo turimas sąskaitas, įskaitant ir šioje byloje aktualią Sberbanko sąskaitą. Tačiau iš banko ji negavo jokių įspėjimų dėl minėtos sąskaitos. Žinojo apie taikomas sankcijas dėl karo. Tačiau šiuo metu šių sankcijų pagrindu jau yra taikoma iki 16 000 apribojimų, negalima tikėtis, kad ji žinos juos visus. Ji niekada specialiai nesidomėjo šiuo klausimu. Sąskaitą naudoja savo vidiniams reikalams Rusijoje, visokiems atsiskaitymams šios šalies viduje. Bankas iš jos tikrai nepasipelnė. Ji net neturėjo jokios minties, kad palaiko sankcionuojamą subjektą. Tai jos pinigai, bankas negali jais naudotis savo nuožiūra. Ji gavo oficialų banko atsakymą, kad bankas neima jokių jos sąskaitos aptarnavimo mokesčių. Ir banko puslapyje nerado jokių užuominų, kad yra imami mokesčiai už sąskaitos aptarnavimą. Sąskaita atidaryta 2017 metais, ją atidarė jos darbdavys. Ji pati jokių komisinių bankui nemokėjo, nebent jis pats nusiskaičiavo. Per tuos dvejus metus rado tik šešias operacijas, kur parašyta, kad tai komisiniai mokesčiai. Nemano, kad ji kažkaip pažeidė tarptautines sankcijas. Ji nepažįsta jokių asmenų, susijusių su šio banko valdyba. 2017 m. šiame banke buvo atidarytos sąskaitos visiems įmonės darbuotojams. Šiame procese ji nedalyvavo, jai tik atvežė banko kortelę į biurą. Ji pati nematė jokių sutarčių su banku, jokių sąlygų. Tai buvo sąskaita atlyginimui gauti, sumokėti mokesčius, apmokėti pirkinius, t. y. grynai tik asmeninėms jos pačios reikmėms. Banko tarifais iki šios bylos ji nesidomėjo. Ji gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2020 metų. Visuomet tai deklaravo ir nieko neslėpė. Galiausiai ji uždarė tą sąskaitą ir visas lėšas pervedė į kitą banką. Jos atlyginimas – apie 10 000 Eur per mėnesį.

Papildomai dėl Citadele banko paklausimų paaiškino, kad tai buvo klausimynas dėl piniginių lėšų judėjimo. Prie paaiškinimų reikėjo pridėti ir dokumentus. Kiekvienas bankas užduoda klausimus, jeigu mato kažkokį pinigų judėjimą. Tas bankas paprašė iš jos deklaracijų, ir ji jas pateikė. Dokumentus prisegė prie laiško, nes buvo didelė apimtis. Ji jiems paaiškino, kad ten atlyginimo negauna, tačiau įneša pinigus, ta sąskaita naudojama kitoms reikmės. Iš išrašų matėsi, kur buvo panaudoti pinigai.

FNTT įgaliotasis atstovas palaikė atsiliepimą jame nurodytais argumentais ir papildomai paaiškino, kad kai buvo atidaryta ,,Citadele“ banko sąskaita, E. M. pildė kliento pažinimo anketą. Anketoje ji pažymėjo apie turimas banko sąskaitas, tarp jų ir turimą Rusijos banko sąskaitą. Pareiškėjos teigimu, ,,Citadele“ bankas tuo momentu jokių pastabų neturėjo. Tai natūralu, nes 2022 m. kovo mėnesį banko ,,Sberbank“ atžvilgiu dar nebuvo taikomos jokios sankcijos. Sankcijos buvo pradėtos taikyti 2022 m. liepos 21 d. Bankui tęsiant su E. M. dalykinius santykius, bankas apie Sberbanko sąskaitą žinojo. Susirašinėjimo su banku šiuo klausimu data yra 2023 m. rugpjūčio 14 d. Tuo momentu, kai vyko susirašinėjimas, informaciją apie taikomas sankcijas E. M. jau turėjo. Pareiškėja teigia, kad apie komisinius sužinojo tik tada, kai gavo nutarimą, tačiau FNTT su tuo nesutinka. Jau sausio mėnesį E. M. buvo įtariama dėl administracinio nusižengimo. Kai sausio mėnesį vyko susirašinėjimas, paklausė jos, ar bankui yra mokami komisiniai. E. M. tiksliai suprato klausimą ir atrašė, kad jokių papildomų duomenų neteiks. Mano, kad iki protokolo ir nutarimo surašymo ji puikiai suprato, apie ką eina kalba. Pareiškėja ir jos atstovas kalbėdami apie tuos pačius komisinius kalba, kad tai buvo mokestis už programėlę. FNTT kvalifikavo protokolą pagal bendrą banko paslaugų teikimo paketą. Kaltinimas prasideda nuo to, kad E. M. sankcionuojamame banke turi sąskaitą ir disponavo lėšomis sankcionuojamame juridiniame asmenyje, dėl ko šios lėšos tapo prieinamos sankcionuojamam subjektui. Nustatyta, kad už sąskaitos turėjimą ir lėšų judėjimą sąskaitose bankas ima mokesčius. Rusijos Sberbanko tinklapyje yra informacija, už ką ir kada imami komisiniai mokesčiai. Komisinių sumos dydis įtakos jos veikos kvalifikacijai neturi. Prašo palikti galioti FNTT priimtą nutarimą nepakeistą, o pareiškėjos ir jos atstovo skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 15 d.) numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Šis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Iki 2023 m. balandžio 15 d. galiojusioje ANK 515 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta administracinė atsakomybė tik už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą. Už šį nusižengimą buvo numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į teisės aktus, įtvirtinančius tarptautines sankcijas arba ribojamąsias priemones. Šios bylos nagrinėjimui aktuali 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojančių priemonių veiksmų, kenkiančių arba keliančių grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokios lėšos arba ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, išvardytoms I priede, arba jų naudai. Reglamento I priede į Reglamentu sankcionuojamų asmenų sąrašą 108 punktu yra įtrauktas Rusijos Federacijos juridinis asmuo – bankas „PJSC Sberbank of Russia“ (rus. ????????).

Pareiškėja ir jos įgaliotasis atstovas teisminio nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad E. M. nėra įtraukta į Reglamento I priede nurodytą sankcionuojamų asmenų ar su jais susijusių subjektų sąrašą, todėl joks teisės aktas neįtvirtina jai draudimo turėti sąskaitą ir lėšų minėtame banke. Jame laikomos lėšos nėra Sberbanko nuosavybė, jų atžvilgiu nėra taikomas lėšų įšaldymas, todėl pareiškėja niekaip negalėjo pažeisti minėto Reglamento nuostatų.

Teismas su tokia pozicija nesutinka. Reglamento 17 straipsnis įtvirtina, kad šis reglamentas taikomas Sąjungos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę (a) punktas), visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybių narių piliečiai (c) punktas), visiems Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų esantiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę (d) punktas), visiems Sąjungoje visą verslą arba jo dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms (c) punktas). Šias nuostatas atitinka tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. O TSĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų.

Šios teisės normos suponuoja išvadą, kad ES sankcijos yra taikomos visoje ES teritorijoje ir visiems ES asmenims ir subjektams, esantiems tiek ES viduje, tiek už jos ribų.

Pagal Reglamento 17 straipsnio c) punkto, TSĮ 4 straipsnio 1-2 dalių reikalavimus, E. M., kaip ES valstybės pilietei, tenka pareiga laikytis ES teritorijoje galiojančių tarptautinių sankcijų, nepriklausomai nuo jos faktinės gyvenamosios vietos. Byloje nėra ginčo, kad E. M. yra Lietuvos Respublikos pilietė, ir nepriklausomai nuo to, kad ji gyvena ir dirba už ES ribų, ji privalo laikytis minėto Reglamento nuostatų. E. M. argumentas, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) jai yra patogu naudotis Sberbanko banko paslaugomis, neturi reikšmės jos veikos teisiniam vertinimui ir kvalifikavimui. Kaip ES pilietė, turinti pareigą laikytis jos teisės aktų reikalavimų, savo lėšų laikymui ir saugojimui ji turėjo pasirinkti finansinę įstaigą, kuriai netaikomos tarptautinės sankcijos.

TSĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Atitinkamai nuo 2022 m. liepos 21 d., kai minėtas bankas buvo įtrauktas į sankcionuojamų asmenų sąrašą, Lietuvos pilietės E. M. naudojimasis šiame banke turima sąskaita ir joje laikymas lėšų, kurios yra prieinamos bankui, pagrįstai yra traktuojami kaip veiksmai, kuriais nesilaikoma ir bankui leidžiama išvengti ES taikomų ekonominių sankcijų. Pažymėtina, kad bankas Citadele analogiškai vertino faktą, kad klientė turi ir naudoja sąskaitą ES sankcionuojamame banke, kreipdamasis į FNTT ir prašydamas ištirti galimą tarptautinių sankcijų pažeidimo faktą.

Pareiškėja akcentuoja, kad jos sąskaitoje esančios lėšos nėra banko nuosavybė ir jis negali jų naudoti savo nuožiūra be jos pačios valios, nuosavybės į sąskaitoje esančias lėšas bankas neįgyja, todėl šios lėšoms nėra ir negali būti taikomas įšaldymas Reglamento pagrindu. Naudodamasi šia sąskaita ji neturėjo jokių intencijų tiesiogiai ar netiesiogiai remti šio banko ir padėti jam išvengti tarptautinių sankcijų. Atitinkamai jos veikoje nėra ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Tačiau E. M. ir nėra kaltinama Reglamento 2 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios I priede išvardintų subjektų nuosavybės teise turimų, valdomų ar kontroliuojamų lėšų įšaldymą, pažeidimu. Ji kaltinama tik tuo, kad suteikė galimybę I priede nurodytam subjektui naudotis jos lėšomis. Teismas nekvestionuoja pareiškėjos pozicijos, kad sąskaitoje esančios lėšos netapo ir negalėjo tapti banko asmenine nuosavybe, tačiau tai nereiškia, kad šios lėšos yra neprieinamos bankui. Finansinių įstaigų klientų įnešamos į sąskaitas banke lėšos yra finansinės įstaigos naudojamos jos veiklai finansuoti ir likvidumui palaikyti. Finansinės įstaigos bet kuriuo atveju gauna naudą dėl klientų įnešamų į atidarytas sąskaitas lėšų ir jų judėjimo. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2024 m. vasario 1 d. už E. M. darytus bankinius pavedimus bankas nuskaitė 4 965 Rusijos rublius (49,65 Eur), gaudamas tiesioginę naudą. Pažymėtina, kad Reglamentas nenustato sankcionuojamam subjektui prieinamų lėšų ribos, nuo kurios būtų taikoma atsakomybė dėl tarptautinės sankcijos pažeidimo. Sankcionuojamo subjekto gautos finansinės naudos dydis nelemia atsakomybės už tarptautinės sankcijos pažeidimą.

Atmestini ir skundo argumentai, kad pats bankas nusiskaičiuoja lėšas už E. M. darytus tarpbankinius pavedimus, ji neturi galimybės pasirinkti, ar mokėti, ar nemokėti už juos komisinį mokestį, o patys pavedimai yra net ne sandoriai, o tik banko techniniai veiksmai, kuriuos jis atlieka pagal įsipareigojimus, kylančius iš banko sąskaitos sutarties su klientu, tad šiais veiksmais E. M. nesiekė jokios naudos sankcionuojamam subjektui. Teismas pažymi, kad bankas savo iniciatyva neatlieka jokių tarpbankinių pavedimų, juos inicijuoja sąskaitos ir joje esančių lėšų savininkas. Pavedimą atlikti lėšų pervedimą suformuoja sąskaitos savininkė, bankas tik veikia pagal jos nurodymus. Taip pat banko klientai negali nežinoti, kad šios operacijos yra apmokestinamos ir bankas bet kuriuo atveju gauna nuo šių finansinių operacijų pelną – komisinius mokesčius. Bet koks asmuo, pasirinkdamas turėti sąskaitą ir laikyti savo lėšas konkrečioje finansinėje institucijoje, inicijuodamas finansines operacijas šioje sąskaitoje, aiškiai suvokia, kad bankas neaptarnauja sąskaitos veltui. Vienokia ar kitokia forma jis apmokestina sąskaitos aptarnavimą ir lėšų judėjimą (komisiniais mokesčiais, pastoviu mėnesiniu abonentiniu mokesčiu ir pan.). Pareiškėjos argumentai, kad ji nesuvokė, jog turėdama sąskaitą ir lėšas banke, neša jam pelną, yra naivūs.

Draudimas laikyti lėšas ES sankcionuojamame banke ES piliečiui netiesiogiai kyla iš aukščiau aptartų teisės normų visumos, kadangi ES valstybės pilietis turi neabejotiną pareigą padėti įgyvendinti ES teisės aktais įtvirtintas ir taikomas tarptautines sankcijas.

Teisminio nagrinėjimo metu E. M. teigė, kad net ne ji pati, o jos darbdavys (duomenys neskelbtini) atidarė sąskaitą būtent banke Sberbank ir į ją pervesdavo jos atlyginimą, iš ko galima suprasti, kad pareiškėja teigia, kad sprendimas atidaryti sąskaitą ir joje laikyti lėšas nuo jos net nepriklausė. Tačiau atsižvelgiant į faktą, kad ji pati įmonėje, kurioje dirba – (duomenys neskelbtini) registruotame juridiniame asmenyje (duomenys neskelbtini), užima vadovaujančias (vykdančiosios direktorės) pareigas ir yra šios įmonės kontrolinį akcijų paketą turintis asmuo (jai priklauso 70 % įmonės akcijų), darytina išvada, kad tik nuo jos pačios pasirinkimo priklausė, per kurią finansų įstaigą jai bus mokamas atlyginimas, kažkokių privalomųjų nurodymų atidaryti ir išlaikyti sąskaitą būtent šiame banke ji gauti negalėjo. Argumentas, kad sąskaita buvo atidaryta 2017 metais, kai bankui Sberbank dar nebuvo taikomos jokios sankcijos, taip pat nešalina pareiškėjos atsakomybės.

Kaip ES pilietė, savo darbinę veiklą vykdanti (duomenys neskelbtini), be to, asmuo, vadovaujantis šioje šalyje registruotai įmonei, ji negalėjo nesidomėti ES skelbiamomis tarptautinėmis sankcijomis ir iš jų kylančiais apribojimais, galinčiai turėti įtakos tiek jos pačios, tiek jos vadovaujamos įmonės veiklai.

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų kodekso 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Atitinkamai asmuo už administracinį nusižengimą gali būti patrauktas atsakomybėn nepriklausomai nuo to, ar jis nusižengimą padarė tyčine ar neatsargia kaltės forma. Ta pati nuostata yra taikoma ir ANK 515 straipsnyje numatytiems nusižengimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-976/2024). TSĮ 13 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos. Nors ši nuostata įsigaliojo tik nuo 2023 m. balandžio 15 d. (2023 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. XIV-1865 redakcija), tačiau teismų praktikoje ir iki tol buvo pripažįstama, kad tarptautinių sankcijų pažeidimai gali būti padaromi ir neatsargia kaltės forma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023).

Ginčijamu nutarimu yra inkriminuojama, kad E. M. administracinį nusižengimą padarė veikdama tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta duomenų, kad nusižengimas padarytas būtent šia kaltės forma. FNTT akcentuoja pareiškėjos susirašinėjimą su Citadele banku ir jos el. paštu 2023 m. rugpjūčio 14 d. teiktą paaiškinimą, kaip įrodantį, kad mažiausiai nuo šios datos jai buvo žinoma, kad Sberbankas yra sankcionuojamas ES subjektas. Vis tik iš paties 2023 m. rugsėjo 10 d. banko Citadele pareiškimo Dėl sektorinių sankcijų pažeidimo matyti tik tai, kad bankas prašė klientės paaiškinti sąsajas su Rusija bei operacijas, atliekamas lietuviškoje sąskaitoje. Papildomai teismui pateiktame susirašinėjime taip pat nėra minima, kad klausimai susiję su tarptautinėmis sankcijomis, taigi, šių duomenų nepakanka teigti, kad jai buvo aiškiai nurodyta, kad turėdama sąskaitą Rusijos banke Sberbank, ji pažeidžia tarptautines sankcijas. Tuo metu pati E. M. teigė, kad jokia Lietuvoje veikianti finansinė institucija jos neįspėjo apie tarptautinių sankcijų galiojimą jos banke Sberbank esančios sąskaitos ir joje laikomų lėšų atžvilgiu. Iki banko Citadele pranešimų ir reikalavimų pasiaiškinti ji net nesusimąstė apie tokią galimybę. Specialiai tarptautinėmis sankcijomis, galiojančiomis Rusijos Federacijai, nesidomėjo. Šios aplinkybės nėra paneigtos, tačiau bet kuriuo atveju jos liudija didelį jos, kaip ES pilietės, juolab kaip (duomenys neskelbtini) veiklą vykdančios įmonės vadovaujančio asmens, nerūpestingumą, nulėmusį nagrinėjamo nusižengimo padarymą (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą pareiškėjos E. M. veikos kvalifikavimo dalyje nėra pagrindo. Teismas iš ginčijamo nutarimo veikos aprašymo tik šalina aplinkybę, kad nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, nurodydamas, kad jis padarytas dėl nerūpestingumo.

E. M., atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nutrauktas tolesnis nusižengimo darymas, uždarant sąskaitą), sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kaltės formą – tiesioginę tyčią, paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis – 2000 Eur bauda. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju konstatuojama ne tyčinė kaltės forma, o neatsargumas E. M. veikoje, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, tačiau pareiškėjos finansinė padėtis yra gera, ji gauna dideles darbines pajamas (gauna iki 10 000 Eur atlyginimą), ir minimali bauda neturėtų juntamo baudžiamojo poveikio, mažina skirtiną baudą iki 1500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos E. M. skundą tenkinti iš dalies.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2024 m. kovo 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0086-ANR_N-10-2024 (ROIK 24233823624) pakeisti:

veikos aprašymo dalyje pašalinti aplinkybę, kad veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, ir nurodyti, kad ji padaryta dėl neatsargumo,

už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skirti – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Likusioje dalyje skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė