Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams I. L., R. R., R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija, Vertinimo komisija) 2022 m. gegužės 27 d. išvadą Nr. V-6 (toliau – ir Išvada).

Nurodo, kad 2022 m. vasario 10 d. buvo pradėtas ir 2022 m. gegužės 27 d. buvo baigtas pareiškėjos 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. Komisija Išvadoje pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino gerai. Pareiškėja nesutinka su Išvada ir mano, kad veiklos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant objektyvumo ir visapusiškumo principą bei vertinimo procedūrą reglamentuojančias teisės normas.

Tarnybinės veiklos vertinimo, vykusio 2020 m. sausio 31 d., metu pareiškėjos tiesioginė vadovė, Tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja D. B. (toliau – Vedėja) įvertino pareiškėjos tarnybinę veiklą gerai. Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtintas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 8 punktas numato, ką tarnybinės veiklos vertinimo metu tiesioginis vadovas per pokalbį turi aptarti su valstybės tarnautoju, tačiau Vedėja su pareiškėja iš esmės neaptarė jos tarnybinės veiklos rezultatų, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikacijos kriterijų. Vedėja neslėpė išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją, nepaaiškino ir motyvuotame siūlyme nepateikė pagrįstų argumentų, faktų, kokių būtent tarnybinės veiklos rezultatų pareiškėja nepasiekė, pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų neatliko ar jas atliko netinkamai. Vedėjos pateikti pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinime subjektyvūs pamąstymai buvo abstraktūs, neišsamūs, prieštaringi bei nepagrįsti jokiais faktais. Nesutikusi su Vedėjos vertinimu surašė motyvuotą prašymą dėl tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje. Komisija pareiškėjos 2019 metų tarnybinę veiklą vertino 2020 m. vasario 27 d. posėdyje ir priėmė sprendimą veiklą vertinti gerai. Minėtą vertinimo komisijos sprendimą pareiškėja skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 22 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-1897-426/2021 (toliau – ir Sprendimas) skundą patenkino ir panaikino Tarnybos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. vasario 27 d. išvadą Nr. V-06/2020-03-02 bei įpareigojo Tarnybą iš naujo peržiūrėti 2020 m. sausio 31 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pagal prašymą.

Nurodo, kad Tarnybos Vertinimo komisija, pakartotinai vertindama 2019 metų tarnybinę veiklą, turėjo atsižvelgti į teismo Sprendime pateiktus motyvus ir tinkamai įvykdyti tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, tačiau to nepadarė. Teismas buvo nurodęs, kad Vertinimo komisija privalo patikrinti Vedėjos išvadoje esančius teiginius, tačiau to nepadarė. 2022 m. vasario 10 d. Vertinimo komisijos posėdžio metu tiesioginė vadovė paprašė vertinti pareiškėjos 2019 metų veiklą pagal motyvuotoje išvadoje pateiktus duomenis (vedėjos subjektyvią nuomonę) ir, jei reikėtų, teikti jai patikslinančius klausimus, taip pat nurodė, kad rašytinių įrodymų neteiks dėl tam reikalingų neproporcingai didelių laiko sąnaudų. Po tiesioginės vadovės pareiškimo Vertinimo komisija nutarė nepritarti siūlymui siūlyti D. B. pateikti rašytinius įrodymus, kuriais ji rėmėsi vertindama pareiškėjos 2019 metų tarnybinę veiklą. Akivaizdu, kad Komisija veikė pasyviai, nesiekė surinkti duomenis galinčius pagrįsti / paneigti subjektyvią vedėjos nuomonę. Vadovaujantis Aprašo 45 punktu, po pokalbio su pareiškėja, Vertinimo komisijos nariai privalėjo aptarti būsimą vertinimą, taip pat motyvuotai atsakyti, kuriais įrodymais remiantis, jie atmeta pareiškėjos argumentus dėl Vedėjos išvados nepagrįstumo, grįstus rašytiniais įrodymais, pateiktais Vertinimo komisijai, bei liudytojų parodymais. Pažymi, kad Vertinimo komisija, pažeisdama Aprašo 45 punkto reikalavimą neatlikto pareiškėjos tarnybinės veiklos aptarimo, o iš karto perėjo prie pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo. Vertinimo komisija, priimdama sprendimą, iš esmės vadovavosi Vedėjos pamąstymais ir subjektyviomis išvadomis, pagrįstomis priešišku nusistatymu, t. y. pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą atliko formaliai. Tiek Vedėjos vertinimas, tiek Vertinimo komisijos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant esmines procedūras.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad Komisijos posėdžiai vyko 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. gegužės 17 d., 2022 m. gegužės 24 d. Komisija posėdžiuose nagrinėjo Motyvuotą siūlymą, t. y. 2019 m. nustatytas veiklos užduotis ir jų įvykdymą, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų vertinimus, kvalifikacijos vertimą ir tiesioginio vadovo parašytus komentarus. Komisijos posėdžiuose dalyvavo pareiškėjos tiesioginė vadovė Skyriaus vedėja D. B.. Ji teikė paaiškinimus dėl Motyvuotame siūlyme nustatytų pareiškėjos užduočių rezultatų vertinimo, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo ir kvalifikacijos vertinimo motyvų, atsakinėjo į Komisijos narių ir pareiškėjos pateiktus klausimus. Pareiškėjos prašymu Komisija į posėdį pakvietė ir išklausė liudytojus Skyriaus vyriausiąją specialistę (Vilkaviškio r.) D. K. ir E. S., buvusią Skyriaus patarėją (Kalvarijų sav.), taip pat uždavė joms klausimus dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos 2019 m. Vertinimo proceso metu pareiškėja taip pat aktyviai veikė: uždavė klausimus Vedėjai, prašė jos paaiškinti vertinimo motyvus, išsamiai atsakinėjo į Vertinimo komisijos klausimus, teikė savo paaiškinimus, kodėl ji nesutinka su Vedėjos vertinimu, taip pat prieš vertinimą ir vertinimo metu teikė dokumentus, jos manymu pagrindžiančius, kad jos 2019 m. tarnybinė veikla turi būti įvertinta „labai gerai“. Vertinimo komisija priėmė visus pareiškėjos kiekvieno vertinimo posėdžio (jų buvo keturi) metu teiktus dokumentus vertinimui, nors pareiškėjos buvo prašyta su vertinimu susijusius dokumentus pateikti iš anksto, t. y. iki vertinimo pradžios.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Komisijoje nebuvo pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo aptarimo. Pažymi, kad Komisijos nariai po pokalbių su Vedėja, pareiškėja ir liudytojomis aptarė pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą. Posėdžio protokolo garso ir vaizdo įraše yra užfiksuota, kada prasidėjo pareiškėjos tarnybinis veiklos vertinimo aptarimas (4 komisijos posėdžio 2 dalies 00:31 min.). Įraše girdėti, kad Komisijos pirmininkė L. B.pakvietė aptarti pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą. Aptarimo metu Komisijos nariai išsakė savo motyvus dėl vertinimo ir įvertino pareiškėjos tarnybinę veiklą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos aptarimas truko apie 53 min., kas paneigia pareiškėjos teiginį, kad Vertinimo komisija neatliko jos tarnybinės veiklos vertinimo aptarimo. Po aptarimo Vertinimo komisijos pirmininkė suskaičiavo vertinimus: trys komisijos nariai įvertino veiklą „labai gerai“, keturi - „gerai“, balsų dauguma priimtas sprendimas pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“. Nors Vertinimo komisijos narių pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas išsiskyrė, tačiau nėra pagrindo teigti, kad Vertinimo komisija, priimdama sprendimą, iš esmės vadovavosi vedėjos pamąstymais ir subjektyviomis išvadomis, pagrįstomis priešišku nusistatymu. Atsižvelgus į šiuos vertinimo rezultatus 2022 m. gegužės 27 d. buvo surašyta Veiklos vertinimo išvada Nr. V-6. Įvertinusi tarnybinę veiklą „gerai“ siūlymo Tarnybos direktoriui Vertinimo komisija neteikė. Vertinimo komisijos narys A. K. pateikė atskirąją nuomonę.

Taip pat Tarnyba nesutinka su pareiškėjos skunde išsakytu teiginiu, jog akivaizdu, kad Komisija veikė pasyviai, nesiekė surinkti duomenis galinčius pagrįsti / paneigti subjektyvią vedėjos nuomonę. Tiesioginei vadovei buvo siūlyta pateikti įrodymus, tačiau ji ne kartą akcentavo, kad neteiks rašytinių įrodymų, nes tai pareikalautų didelių resursų ir prašė Vertinimo komisijos vertinti jos motyvus, parašytus Motyvuotame siūlyme, bei jos žodinius paaiškinimus posėdžiuose. Vertinimo komisija nėra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teisminė institucija, todėl neturi teisės ir galių išreikalauti iš vertinimo procedūros dalyvių, šiuo atveju Vedėjos, raštiškus įrodymus, kaip to prašė Vertinimo komisijos narys A. K. ir pareiškėja (garso ir vaizdo įrašas 1 posėdžio 1 dalis 1 val. 45 min.).

Tarnyba pažymi, kad Vertinimo komisijos nariais paskirti kompetentingi Tarnybos valstybės tarnautojai, turinys ne tik darbo patirties vaiko teisių apsaugos srityje, bet ir vadybos bei lyderystės, žmogiškųjų išteklių valdymo, komunikacijos srityse. Tai yra nepriklausomi ir nešališki, nepriekaištingos reputacijos valstybės tarnautojai, kurie pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino vadovaudamiesi valstybės tarnautojų veiklos ir etikos principais.

Atkreipia dėmesys, kad Vertinimo komisija atliko visas funkcijas, nustatytas valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, t. y. vertino visus pateiktus dokumentus ir juos kruopščiai išnagrinėjo. Pareiškėja turėjo galimybę užduoti su jos 2019 m. veiklos vertinimu susijusius klausimus bei teikti atsikirtimus į tiesioginės vadovės paaiškinimus. Vertinimo komisija dėjo visas pastangas, kad būtų realiai išsiaiškinta, kaip pareiškėja dirbo 2019 metais ir tai patvirtina, kad įvyko 4 posėdžiai, vidutiniškai trukę po 3 val.

Dėl Vedėjos veiksmų, atliekant pareiškėjos 2019 m. veiklos vertinimą, nurodo, kad Tarnyba negali pasisakyti dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo 2019 m., kurį atliko Vedėja, nes Vertinimo komisija pagal savo kompetenciją nenagrinėja skundų dėl vertinimo tvarkos pažeidimų. Tarnyba pažymi, kad nebuvo gauta iš pareiškėjos skundų dėl Apraše numatytos vertinimo tvarkos pažeidimo tiesioginiam vadovui vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą. Kita vertus, pastebi, kad pareiškėja nepateikė jokių jos teiginius pagrindžiančių duomenų, kad pokalbio su Vedėja, kaip numato Aprašas, iš esmės nebuvo ar buvo padaryta kitų pažeidimų, tiesioginiam vadovui vertinant jos veiklą.

Dėl 2020 m. sudarytos Vertinimo komisijos veiklos, atliekant pareiškėjos 2019 m. veiklos vertinimą, nurodo, kad Tarnybos direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. BV-29 sudaryta Vertinimo komisija neturi teisinio pagrindo vertinti kitos vertinimo komisijos veiklą, priimtus sprendimus. Vertinimo komisija Aprašo 49 punkte nustatyta tvarka posėdyje nagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal Motyvuotą siūlymą, priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo, priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo (jei tarnybinė veikla įvertinta „gerai“ arba „nepatenkinamai“) ir surašo Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą. Mano, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2022 m. gegužės 27 d. išvados Nr. V-6 teisėtumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. sausio 31 d. vyko pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas už 2019 m. Vertinimą atliko Tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Vertinimo metu pareiškėja buvo įvertinta gerai.

Nesutikdama su tokiu Vedėjos vertinimu, pareiškėja surašė motyvuotą prašymą dėl tarnybinės veiklos vertinimo Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.

Komisija pareiškėjos 2019 metų tarnybinę veiklą vertino 2020 m. vasario 27 d. komisijos posėdyje ir priėmė sprendimą pareiškėjos veiklą vertinti gerai.

Komisijos sprendimą pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 22 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-1897-426/2021 pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Tarnybos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. vasario 27 d. išvadą Nr. V-06/2020-03-02 bei įpareigojo Tarnybą iš naujo peržiūrėti pareiškėjos 2020 m. sausio 31 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pagal pareiškėjos prašymą.

Tarnybos direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. BV-29 buvo sudaryta Tarnybos valstybės tarnautojų veiklos vertinimo komisija.

Vertimo komisijos posėdžiai įvyko 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. gegužės 17 d., 2022 m. gegužės 24 d.

Komisija 2022 m. gegužės 27 d. priėmė išvadą Nr. V-6 (Išvada), pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“.

Pareiškėja nesutikdama su Išvada, su skundu kreipėsi į teismą.

Karjeros valstybės tarnautojų veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1370 redakcija) (toliau – ir VTĮ) ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1295 (toliau – ir Aprašas).

VTĮ 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. VTĮ 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) nepatenkinamai. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu.

Aprašo 34 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su motyvuotu siūlymu dienos, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali pateikti rašytinį kreipimąsi su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo šį kreipimąsi vertinimo komisijai pateikia per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, pageidaujantis, kad valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija, savo rašytinį prašymą vertinimo komisijai pateikia per 5 darbo dienas nuo motyvuoto siūlymo gavimo dienos.

VTĮ 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje tvarka reglamentuojama Vyriausybės patvirtintame Apraše. Šio Aprašo 41 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisija posėdyje: nagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal motyvuotą siūlymą (1 ir 5 priedai) (41.1 papunktis), priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (41.2 papunktis), priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo (41.3 papunktis), surašo išvadą (6 priedas) (41.4 papunktis). Pagal Aprašo 42 punktą vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina, be kita ko, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Aprašo 43 punkte įtvirtinta, kad vertinimo komisija turi teisę į vertinimo komisiją pokalbiui kviesti valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, tiesioginio vadovo ir vertinamo valstybės tarnautojo prašymu – liudytojus. Aprašo 45 punkte įtvirtinta, kad po pokalbio vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Pagal Aprašo 51 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną; skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje.

Pareiškėjos teigimu, tiek Vedėjos vertinimas, tiek Vertinimo komisijos vertinimas buvo atlikti pažeidžiant esmines procedūras. Teigia, kad jos 2019 metų tarnybinė veikla yra įvertinta neobjektyviai, neišsamiai, šališkai, nesilaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o Vertinimo komisijos tarnybinės veiklos įvertinimas „gerai“ yra nepagrįstas, neobjektyvus, todėl naikintinas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas, kaip esminius išskyrė sekančius procedūrinius pažeidimus. Vertinimo komisijos antrame posėdyje nedalyvavo Komisijos narė A. M., o trečiame posėdyje nedalyvavo narė S. M. . Minėtos Vertinimo komisijos narės negalėjo balsuoti priimant galutinę išvadą, nes jos nedalyvavo prieš tai vykusiame posėdyje. Taip pat pareiškėjai abejonę kelia ir tai, kad A. M., kaip Vertinimo komisijos narė, dalyvavo ir pirmame pareiškėjos 2019 m. veiklos vertinime, dėl ko antrą kartą vertinant pareiškėjos tų pačių metų veiklą, minėta Vertinimo komisijos narė galėjo būti šališka. Tuo tarpu pati komisijos narė nuo posėdžio nenusišalino. Pareiškėja taip pat, kaip esminę aplinkybę, išskyrė tai, kad Vertinimo komisija posėdžio metu nepagrįstai priėmė sprendimą neprašyti Vedėjos pateikti rašytinius įrodymus, kuriais ji rėmėsi priimdama savo išvadą, o pareiškėjos teiktus dokumentus komisija nors ir priėmė, tačiau jų atitinkamai nevertino. Taigi, pareiškėja iš esmės akcentuoja, jog jos veiklos vertinimas neatitiko procedūrinio, organizacinio pobūdžio reikalavimų (esminiai argumentai).

Pasisakant dėl nagrinėjamo ginčo esmės, pažymėtina, kad VTĮ 27 straipsnio bei Aprašo taikymo požiūriu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra absoliuti tokį vertinimą atliekančių subjektų (tiesioginio vadovo ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos) kompetencija, nes yra saistomi teisės aktuose nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų, metodikos. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų, siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-799/2014, 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015). Teismas ginčą nagrinėja toje apimtyje, kiek Komisija, atlikdama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą (tikrindama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą), tinkamai įgyvendino jai iš teisės aktų kylančias pareigas, ar išvada, kaip šiuo atveju – palikti galioti pareiškėjos tiesioginio vadovo išvadą, Vertinimo komisijos narių buvo pakankamai pagrįsta ir motyvuota.

Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. BV-29 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ ir papildytos Tarnybos direktoriaus 2022 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. BV-46 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. BV-29 „Dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ buvo sudaryta Tarnybinės veiklos vertinimo komisija.

Pagal pareiškėjos prašymą, jos tarnybinė veikla už 2019 m. pakartotinai buvo vertinama Vertinimo komisijos posėdžiuose, įvykuosiuose 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. gegužės 17 d., 2022 m. gegužės 24 d.

Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Komisijos narė A. M. tą pačią pareiškėjos veiklą už 2019 m. vertino antrą kartą, dėl ko, galimai, iš esmės galėjo būti šališka.

Iš 2022 m. vasario 10 d. posėdžio įrašo nustatyta, kad pareiškėja, prieš pradedant veiklos vertinimą iš esmės, pareiškė nušalinimą minėtai Komisijos narei. Komisijos narė savo šališkumo neįžvelgė, todėl dėl šio pareiškimo buvo balsuojama. Penki Komisijos nariai balsavo prieš narės nušalinimą, vienas narys balsavo už nušalinimą. Buvo priimtas sprendimas nenušalinti Komisijos narės A. M. . Komisijos nariai žodžiu išsakė savo pozicijas, jas pagrindė. Teismas pritaria Komisijos išvadai dėl narės nenušalinimo. Vien subjektyvi pareiškėjos nuomonė (abejonė) apie galimą narės šališkumą nepateikus kitų svarių įrodymų, nesudaro pagrindo išvadai dėl būsimo narės suinteresuotumo pareiškėjos veiklos vertinimo baigtimi, tendencingumo ar išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją. Pareiškus vien tik subjektyvaus pobūdžio abejonę, Komisija pagrįstai neturėjo pagrindo šios abejonės vertinti kaip esminės.

Pareiškėjos 2019 m. tarnybinė veikla pakartotinai buvo vertinama vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-1897-426/2021. Teismas įpareigojo atsakovę pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo (atlikto Vedėjos) pagrįstumą išnagrinėti iš naujo. Teismas sprendime konstatavo, kad Vertinimo komisija pareiškėjos prašymą vertinti jos veiklą vertinimo komisijoje išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai, nerinko įrodymų, rėmėsi tik Vedėjos paaiškinimais (nuomone), o nustačius prieštaravimus tarp pareiškėjos ir vadovės paaiškinimų, buvo būtina išsiaiškinti, kaip realiai pareiškėja dirbo 2019 metais ir atitinkamai teisingai bei motyvuotai įvertinti jos tarnybinę veiklą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde teismui gana glaustai ir abstrakčiai aptaria Vertinimo komisijos atlikto vertinimo trūkumus. Pareiškėja detaliai nekonkretizuoja jos matomų pažeidimų, o tik daugiau bendrai nurodo, kad Komisija netinkamai įvykdė tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą; nepatikrino Vedėjos išvadoje nurodytų teginių; nepritarė siūlymui įpareigoti Vedėją pateikti rašytinius įrodymus, duomenis, pagrindžiančius jos subjektyvią nuomonę; po posėdžio Komisijos nariai neaptarė būsimo pareiškėjos vertinimo (neatliko aptarimo), o iš karto perėjo prie tarnybinės veiklos vertinimo; vertinimas atliktas pažeidžiant esmines procedūras.

Minėta, kad teismui nėra suteikta vertinti pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatų, jos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, teismas, nagrinėjamu atveju, vertins, ar pakartotinai atliktas vertinimas atitiko procedūrinio, organizacinio pobūdžio reikalavimus, ką iš esmės tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu akcentuoja ir pati pareiškėja (pagrindiniai skundo argumentai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinimo komisija, gavusi valstybės tarnautojo prašymą įvertinti jo tarnybinę veiklą, privalo atlikti išsamų valstybės tarnautojo vertinimą. Tai reiškia, kad vertinimo komisija privalo, be kita ko: (1) išsamiai įvertinti iki tol atlikto valstybės tarnautojo vertinimo dokumentų turinį, juose nurodytas aplinkybes, vykdant nustatytas užduotis pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vertinamo valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; (2) išklausyti vertinamą tarnautoją, o, jei būtina, – ir jo tiesioginį vadovą; (3) jei būtina, apklausti liudytojus ir įvertinti jų parodymus. Tai, jog pagal Aprašo 43 punktą į vertinimo komisiją pokalbiui kviesti valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą yra vertinimo komisijos teisė, nereiškia absoliučios vertinimo komisijos diskrecijos pasirenkant kviesti tiesioginį vadovą pokalbiui ar ne. Vertinimo komisija kiekvienu atveju privalo įvertinti tiesioginio vadovo dalyvavimo būtinumą, o nustačiusi, kad valstybės tarnautojo vertinimas yra grindžiamas objektyviems faktams prieštaraujančia subjektyvia tiesioginio vadovo nuomone, tarp vertinamo valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo yra akivaizdžių nesutarimų, taip pat gavusi tokį vertinamo valstybės tarnautojo prašymą, privalo tiesioginį vadovą iškviesti į vertinimo komisijos posėdį pokalbiui. Teisėjų kolegijos nuomone, sąžiningumo ir nešališkumo principai vertinimo komisiją įpareigoja pokalbio su vertinamo valstybės tarnautojo vadovu metu, be kita ko: (1) sudaryti galimybę vertinamam valstybės tarnautojui užduoti su jo veiklos vertinimu tiesiogiai susijusius klausimus tiesioginiam vadovui; (2) išsiaiškinti tiesioginio vadovo atlikto vertinimo motyvus; (3) pašalinti tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo pateiktų jo vertinimų atsiradusius prieštaravimus; ir kt. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020).

Susipažinus su Vertimo komisijos posėdžių, vykusių 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. gegužės 17 d., 2022 m. gegužės 24 d., įrašais nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Komisija, antrą kartą vertindama pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklą, vertinimą atliko netinkamai, neišsamiai. Pareiškėja nedetalizavo, kuo pasireiškė netinkamai atliktas vertinimas, tačiau, teismo vertinimu, Komisijos atlikto tyrimo negalima vertinti kaip neišsamaus. Komisija, atsižvelgusi į pareiškėjos teiginius, kad Vedėjos vertinimas galimai yra grindžiamas objektyviems faktams prieštaraujančia vien tik subjektyvia Vedėjos nuomone, pagrįstai užtikrino Vedėjos dalyvavimą posėdyje. Vertinimo metu dalyvavo pareiškėja, taip pat pareiškėjos tiesioginė vadovė, pareiškėjos prašymu buvo apklausti liudytojai. Pareiškėja Komisijai teikė rašytinius įrodymus, dokumentai buvo priimti. Pareiškėjai viso vertinimo metu buvo suteikta galimybė neribojant laiko pasisakyti dėl savo pačios įsivertinimo. Pareiškėja gana plačiai pakomentavo jos įvykdytas užduotis (aptardama kiekvieną uždavinį, gebėjimus, kompetencijas), jų vykdymo eigą, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus (visi pareiškėjos uždaviniai pripažinti įvykdytais). Pareiškėja turėjo galimybę užduoti ir uždavė klausimus tiesioginei vadovei. Tiek pareiškėja, tiek Vedėja atsakė į Komisijos narių užduotus klausimus, kurių turinys rodė, jog Komisijos nariai su vertinimo medžiaga yra susipažinę.

Pareiškėja prieštaravo, kad Komisija nepatikrino Vedėjos išvadoje nurodytų teginių, nes nepritarė siūlymui įpareigoti Vedėją pateikti rašytinius įrodymus, duomenis, pagrindžiančius jos subjektyvią nuomonę. Kaip matyti iš posėdžio įrašo, Komisijos nariai atitinkamai reagavo į pareiškėjos prašymą dėl įpareigojimo Vedėjai. Komisija, vertindama pareiškėjos pirmos užduotės įvykdytinumą, nutarė balsuoti, ar prašyti Vedėjos pateikti rašytinius įrodymus, kuriais ji remėsi priimdama išvadą. Vienas iš komisijos narių balsavo už dokumentų pateikimą, kiti penki nariai balsavo prieš dokumentų pateikimą, iš kurių vienas narys išsakė poziciją dėl įrodymų pateikimo nusprendus pačiai Vedėjai. Vedėja posėdžio metu sutiko atsakyti ir atsakinėjo į pareiškėjos, Komisijos narių užduodamus klausimus, o dėl papildomų įrodymų nurodė, jog teisės aktai jos neįpareigoja jų rinkti, kaupti ir teikti, be to, dalies rašytinių įrodymų objektyviai nebūtų galimybės pateikti dėl jų apsunkinto gavimo (kaip pvz. el. laiškai, esantys kitų darbuotojų kompiuteriuose, kurie jau nebedirba), užimtų dideles ir neracionalias laiko sąnaudas. Pareiškėjos prašymui nepritarę Komisijos nariai tokį sprendimą argumentavo tuo, kad savo bendras išvadas dėl atlikto vertinimo priims įvertinę nagrinėjamos medžiagos visumą. Teismas neturi teisinio pagrindo tokio Komisijos narių atsisakymo – įpareigoti Vedėją pateikti rašytinius įrodymus, vertinti kaip pasyvaus veikimo. Priešingai, kaip matyti iš posėdžio įrašo, Komisijos nariai gana aktyviai pasisakė šiuo klausimu, gilinosi dėl jų reikšmingumo. Komisijos narių atsisakymas kreiptis į Vedėją dėl įrodymų išreikalavimo, prieš tai aptarus jų gavimo galimybes, aktualumą ir dėl to balsavus, negali būti vertinama, kad Komisija netinkamai (neaktyviai) įvykdė šią tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą.

Pareiškėjos tiek skunde teismui, tiek posėdžio metu išdėstyti argumentai, kad po posėdžio Komisijos nariai neaptarė būsimo pareiškėjos vertinimo (neatliko aptarimo), o iš karto perėjo prie tarnybinės veiklos vertinimo, prieštarauja posėdžio įrašo medžiagai. Posėdžio įrašas patvirtina, kad Komisijos nariai apie valandą laiko skyrė pareišėjos veiklos aptarimui. Kiekvienas iš Komisijos narių pagarsino savo argumentus, kuriais remiantis priėmė sprendimą dėl pritarimo/nepritarimo pareiškėjos tiesioginio vadovo išvadai. Komisijos nariai gana plačiai ir argumentuotai pasisakė, kokios aplinkybės ar jų visuma lėmė vienokį ar kitokį nario sprendimą. Pastebėtina, kad visi Komisijos nariai vienbalsiai nuspredė, kad pareiškėja visus uždavinius, savo kompetencijos ribose, neabejotinai įvykdė. Kaip matyti iš 2022 m. gegužės 24 d. posėdžio įrašo Komisijos narė S. M. pritardama pareiškėjos tiesioginio vadovo išvadai išskyrė sklandesnio bendradarbiavimo tarp pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo (Vedėjos), grįžtamojo ryšio trūkumą. Narė nurodė, kad sprendimą priėmė įvertinusi kilusios ginčytinos situacijos visumą. Pažymėjo, kad pareiškėjos įvertinimas objektyvus. Komisijos narė A. M. taip pat nurodė, kad sprendimą pritarti Vedėjos išvadai priėmė įvertinusi aplinkybių visumą (tiek rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus). Kilusio ginčo aplinkybes vertino kompleksiškai. Komisijos narė R. Š. pritarė Vedėjos išvadai bei nurodė, kad sprendimą priėmė įvertinusi kiekvieną pareiškėjos įvykdytą uždavinį atskirai (1, 3, 5 užduotis vertino kaip įvykdytas; 2 užduotis viršyta; 4 užduotis galėtų būti vertinama kaip viršyta). Visumoje rezultatas liko 2 balai. Kompetencijas įvertino taip pat 2 balais. Nurodė, jog trūko įrodymų, kad pareiškėjos veikla būtų vertinama „labai gerai“. Komisijos narys D. Ž.taip pat nurodė, kad, jo vertinimu, tik dvi užduotys yra viršytos, įvertino ne visai sklandų pareiškėjos ir Vedėjos bendravimą bei pritarė Vedėjos išvadai. Komisijos narė G. N. pareiškėjos veiklą siūlė vertinti „labai gerai“. Tokį sprendimą pagrindė tuo, kad Vedėja rašytiniais, ar kitais įrodymais neįrodė savo vertinimo pagrįstumo. Nurodė, kad pareiškėjai suformuluoti uždaviniai nebuvo visai aiškūs, neaiškūs siekiami rezultatai, kaip galima viršyti jų įvykdymą. Atkreipė dėmesį, kad Vedėjai taip pat trūko objektyvumo. Komisijos narys A. K.pareiškėjos veiklą siūlė vertinti „labai gerai“. Išsamiai aptardamas kiekvieną uždavinį nurodė, kad Vedėja savo išvados teiginių įrodymais nepagrindė. Tuo tarpu pareiškėjos vykdomą tiesioginę veiklą vertino tik labai gerai. Komisijos pirmininkė L. B.pareiškėją taip pat siūlė vertinti „labai gerai“. Atkreipė dėmesį, kad uždavinių formuluotės nėra aiškios, todėl visos abejonės turėtų būti vertinamos vertinamosios naudai. Tiek gebėjimus, tiek kvalifikaciją vertino labai gerai. Pažymėjo, kad efektyviam funkcijų vykdymui trukdė ne visai sklandus bendravimas tarp pareiškėjos ir Vedėjos. Apibendrinus rezultatus buvo nuspręsta, kad balsų dauguma lėmė sprendimą – palikti pareiškėjai tiesioginio vadovo skirtą vertinimą – „gerai“. Iš aptartų (jų plačiai nekartojant) Komisijos narių pasisakymų matyti, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėja, Komisija atliko išsamų, argumentuotą pareiškėjos veiklos vertinimą. Kiekvienas Komisijos narys pateikė individualią ginčo situacijos analizę ir, jo nuomone nustatytų aplinkybių visumą atitinkantį adekvatų siūlymą dėl pareiškėjos veiklos įvertinimo. Todėl nėra pagrindo išvadoms dėl neišsamaus pareiškėjos vertinimo aptarimo, ar jo net nebūvimo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybinė veikla įvertinama ,,labai gerai“ tik tuo atveju, kai visos metinės užduotys yra tinkamai įvykdytos, surinktas maksimalus balų skaičius, t. y. tarnybinė veikla turi būti atlikta nepriekaištingai, o tam tikrais atvejais net ir viršijami jos rodikliai. Kaip matyti ir iš posėdžio įrašo, visi Komisijos nariai pritarė, kad pareiškėja visus uždavinius atliko ir juos atliko gerai, neabejotinai yra kompetentinga darbuotoja, tačiau Komisijos nariai, balsavę už tiesioginio vadovo išvadą, taip pat pažymėjo, kad įvertinimui „labai gerai“ reikalinga, kad vertinimo rodikliai dar būtų ir viršyti. Būtent šio kriterijaus pareiškėjai pritrūko iki jos veiklos įvertinimo „labai gerai“.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad Vertinimo komisijos antrame posėdyje nedalyvavo A. M., o trečiame posėdyje nedalyvavo S. M. . Minėtos narės negalėjo balsuoti priimant galutinę išvadą, nes jos nedalyvavo pirminiuose posėdžiuose. Joms negalėjo būti žinoma posėdžių, kuriose jos nedalyvavo medžiaga. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovės, posėdyje nedalyvavusiam Komisijos nariui posėdžio medžiaga buvo žinoma, ji jam buvo perduota. Be to, Komisijos narys, tuo atveju, jei jam būtų kilę klausimų, turėjo galimybę juos užduoti, ar pasitikslinti kituose posėdžiuose. Atsakovė šiuos argumentus (medžiagos persiuntimas, perdavimas) pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, tačiau įvertinus vykusių posėdžių eigą, diskusijų turinį, teismas neturi pagrindo tuo abejoti ir šią aplinkybę vertinti taip, kaip teigia pareiškėja (subjektyvi abejonė).

Įvertinus bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisijos Išvada vertinti pareiškėjos tarnybos veiklą už 2019 metus ne ,,labai gerai“, bet ,,gerai“, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos įvykdytas užduotis ir pasiektus rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, atsižvelgiant į valstybės tarnautojui nustatytus veiklos vertinimo kriterijus, laikantis Apraše nustatytų reikalavimų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.