Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovės Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovui Karoliui Likui,

atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolitai Stadalninkaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. vasario 27 d. išvados Nr. V-06/2020-03-02 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja R. B. dirba Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ((duomenys neskelbtini) r.) patarėja, yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos narė.

Bylos duomenimis, pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūra už 2019 m. buvo pradėta jai užpildžius karjeros valstybės tarnautojų vertinimo anketą.

Pažymėtina, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė Skyriaus vedėja D. B. 2020 m. sausio 31 d. surašė tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. VTV-389 ir užpildė Anketą. Vadovė 2 balais įvertino pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant užduotis, 2 balais – gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir 2 balais – pareiškėjos kvalifikaciją, pateikdama bendrą vertinimą „gerai“ (1 t., b. 1. 14–23).

Nesutikdama su tokia išvada, pareiškėja pateikė prašymą jos tarnybinę veiklą įvertinti Vertinimo komisijoje.

2020 m. vasario 27 d. įvyko Vertinimo komisijos posėdis, kurio metu buvo vertinama pareiškėjos tarnybinė veikla (1 t., b. l. 9). Vertinimo komisija surašė Išvadą, kurioje įvertino pareiškėjos tarnybinę veiklą „gerai“, nesuformuluodama jokio pasiūlymo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (1 t., b. l. 8).

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja 2020 m. kovo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Išvadą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020 nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Karjeros valstybės tarnautojų veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1370 redakcija) (toliau – ir VTĮ) ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1295 (toliau – ir Aprašas).

LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020 išaiškino, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja, nesutikdama su tiesioginės vadovės motyvuotu siūlymu pareiškėjos veiklą už 2019 metus vertinti „gerai“, turėjo teisę kreiptis į Vertinimo komisiją ir kad šią teisę pareiškėja realizavo laiku. Ginčas yra kilęs dėl to, ar Vertinimo komisija tokį vertinimą atliko tinkamai ir ar pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė pagrįstai jos tarnybinę veiklą už 2019 metus įvertino „gerai“. Vadinasi, šioje byloje, be kita ko, svarbu nustatyti, kokios pareigos Vertinimo komisijos nariams kyla atliekant tarnybinį vertinimą Vertinimo komisijoje VTĮ 27 straipsnio 7 dalies ir Aprašo 34 punkto pagrindu.

Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas. Valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) nepatenkinamai (VTĮ 27 straipsnio 6 dalis). Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu (VTĮ 27 straipsnio 7 dalis).

Aprašo 34 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su motyvuotu siūlymu dienos, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali pateikti rašytinį kreipimąsi su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo šį kreipimąsi vertinimo komisijai pateikia per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, pageidaujantis, kad valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija, savo rašytinį prašymą vertinimo komisijai pateikia per 5 darbo dienas nuo motyvuoto siūlymo gavimo dienos.

Nustatyta, kad pareiškėjai 2019 metais buvo suformuluotos tarnybinės veiklos užduotys. Pareiškėja, pildydama Anketą, savo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino labai gerai, tačiau tiesioginė vadovė, Skyriaus vedėja, jos tarnybinę veiklą už 2019 metus atitinkamai įvertino gerai. Kaip minėta, pareiškėja, nesutikdama, kad jos tarnybinės veiklos vertinimas už 2019 metus būtų „gerai“, pateikė prašymą jos tarnybinę veiklą įvertinti Vertinimo komisijoje.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje tvarka reglamentuojama Vyriausybės patvirtintame Apraše. Šio Aprašo 41 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisija posėdyje: nagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal motyvuotą siūlymą (1 ir 5 priedai) (41.1 papunktis), priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (41.2 papunktis), priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo (41.3 papunktis), surašo išvadą (6 priedas) (41.4 papunktis). Pagal Aprašo 42 punktą vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina, be kita ko, (1) pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, (2) kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Aprašo 43 punkte įtvirtinta, kad vertinimo komisija turi teisę į vertinimo komisiją pokalbiui kviesti valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, tiesioginio vadovo ir vertinamo valstybės tarnautojo prašymu – liudytojus. Aprašo 45 punkte įtvirtinta, kad po pokalbio vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Pagal Aprašo 51 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną; skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje.

Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. BV-34 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, kuri Tarnybos 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. BV-29 ir Tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. BV-63 buvo pakeista (1 t., b. l. 107–109).

Pagal pareiškėjos prašymą jos tarnybinė veikla 2019 metais buvo vertinama Vertinimo komisijos 2020 m. vasario 27 d. vykusiame posėdyje (1 t., b. l. 9), kuriame dalyvavo pareiškėja, Komisijos pirmininkė L. P., kiti Vertinimo komisijos nariai, taip pat Respublikinės vaiko teisių apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovas A. K..

Teismas, išklausęs Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, esantį prie administracinės bylos pridėtoje skaitmeninėje laikmenoje, nustatė, kad posėdyje buvo vertinama pareiškėjos tarnybinė veikla už 2019 metus (garso įrašas nuo 2 min. 55 s. iki 1 val. 35 min.). Pažymėtina, kad posėdžio pradžioje pareiškėja ketino pateikti papildomus dokumentus, kurie patvirtintų aplinkybes apie jos tarnybinę veiklą (atgalinį ryšį ir pan.), tačiau komisijos pirmininkė atsakė, jog posėdyje vertinama tik Išvada, o papildomi dokumentai negalės būti vertinami, kadangi Vertinimo komisija nėra su jais susipažinusi (garso įrašas nuo 4 min. 13 s. iki 6 min. 15 s.). Taip pat pareiškėjai buvo išaiškinta, kad teisės aktai nenumato galimybės teikti papildomus dokumentus posėdžio metu, tačiau pareiškėja atsakė, kad teismų praktika ir rekomendacijos numato tokią galimybę. Paaiškinta, kad kol kas dokumentus atsisakoma priimti, tačiau tuo atveju, jei Vertinimo komisijai bus neaiškios aplinkybės, jie bus priimti (garso įrašas nuo 10 min. 30 s. iki 11 min. 55 s.). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos teikti dokumentai būtų priimti vėliau ar Vertinimo komisijos posėdžio pabaigoje.

Vis dėlto teismas pastebi, kad nors teisės aktai neįtvirtina pareiškėjos teisės teikti papildomus dokumentus Vertinimo komisijos posėdyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgdamas į naujausius teisinio reglamentavimo pokyčius, vis teikia ir atnaujina Rekomendacijas dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose detaliai aptariamos procedūros, atliekamos tiek kasmetinio, tiek neeilinio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo metu, pateikiamos rekomendacijos dėl vertinamojo pokalbio organizavimo ir atlikimo, pateikiama pavyzdžių, kaip turėtų būti formuluojamos užduotys, pildomi su vertinimu susiję dokumentai, analizuojamas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo ir jos veiklos klausimas, aptariama įstaigos vadovų kvalifikacijos, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimo modelį, vertinimo procedūra ir pan. Pažymėtina, kad Rekomendacijose nurodoma, jog paskyrus vertinimo komisijos datą ir laiką, šiai komisijai turi būti pateikiami ir atitinkami dokumentai, t. y. valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla bus vertinama, Motyvuotas siūlymas kartu su Kvalifikacijos vertinimo anketa, pareigybės aprašymas, pareigybės aprašymas tų pareigų, į kurias siūloma perkelti ar valstybės tarnautojas prašosi būti perkeliamas. Taip pat gali būti pateikiama kita, tarnybinės veiklos vertinimui aktuali, vertinimą pagrindžianti medžiaga, dokumentai ar jų kopijos. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę teikti papildomus dokumentus Vertinimo komisijos posėdyje, o pati komisija, turėdama pareigą kuo objektyviau ir išsamiau išnagrinėti tarnybinės veiklos vertinimą, nagrinėjamu atveju turėjo priimti pareiškėjos teiktus papildomus dokumentus bei juos vertinti.

Taip pat iš garso įrašo nustatyta, kad posėdžio metu, kai buvo kalbama apie kriterijų „Komunikacija ir viešieji ryšiai“, pareiškėjai užduoti klausimai ne tik apie išorinę komunikaciją, bet ir vidinę, t. y. įstaigos viduje. Kaip matyti, Išvadoje (1 t., b. l. 30–32) pareiškėjos komunikacija vertinama 1 balu (nepatenkinamai), tačiau pareiškėja šį kriterijų tiek Anketoje, tiek posėdžio metu įvertino gerai ir teigė, jog jos komunikacija yra tinkama, kas atsispindi ir Skyriaus veiklos rezultatuose. Pažymėjo, kad visi Skyriaus specialistai įvertinti labai gerai, tačiau pati pareiškėja patiria Skyriaus vedėjos psichologinį spaudimą (garso įrašas nuo 31 min. 20 s. iki 38 min. 50 s.).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja posėdžio metu paaiškino, jog nesutiko su nustatyta užduotimi jai vykdyti tiesioginę patarėjos funkciją, t. y. jai nesant, nukreipti užduotis kitur, kad kiti asmenys jas perskirstytų. Nurodė, kad pavedant jai vykdyti šią metinę užduotį, pareiškėja neturėjo kito pasirinkimo, kadangi Skyriaus vedėja pokalbio metu pasakė, jog turi teisę užduotį nustatyti, tai yra privaloma ir nediskutuotina. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad į jos nuomonę nebuvo atsižvelgta ir užduotis vis dėlto buvo suformuluota (garso įrašas nuo 42 min. 40 s. iki 47 min. 00 s.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinimo komisija, gavusi valstybės tarnautojo prašymą įvertinti jo tarnybinę veiklą, privalo atlikti išsamų valstybės tarnautojo vertinimą. Tai reiškia, kad vertinimo komisija privalo, be kita ko: (1) išsamiai įvertinti iki tol atlikto valstybės tarnautojo vertinimo dokumentų turinį, juose nurodytas aplinkybes, vykdant nustatytas užduotis pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vertinamo valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; (2) išklausyti vertinamą tarnautoją, o, jei būtina, – ir jo tiesioginį vadovą; (3) jei būtina, apklausti liudytojus ir įvertinti jų parodymus. Tai, jog pagal Aprašo 43 punktą į vertinimo komisiją pokalbiui kviesti valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą yra vertinimo komisijos teisė, nereiškia absoliučios vertinimo komisijos diskrecijos pasirenkant kviesti tiesioginį vadovą pokalbiui ar ne. Vertinimo komisija kiekvienu atveju privalo įvertinti tiesioginio vadovo dalyvavimo būtinumą, o nustačiusi, kad valstybės tarnautojo vertinimas yra grindžiamas objektyviems faktams prieštaraujančia subjektyvia tiesioginio vadovo nuomone, tarp vertinamo valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo yra akivaizdžių nesutarimų, taip pat gavusi tokį vertinamo valstybės tarnautojo prašymą, privalo tiesioginį vadovą iškviesti į vertinimo komisijos posėdį pokalbiui. Teisėjų kolegijos nuomone, sąžiningumo ir nešališkumo principai vertinimo komisiją įpareigoja pokalbio su vertinamo valstybės tarnautojo vadovu metu, be kita ko: (1) sudaryti galimybę vertinamam valstybės tarnautojui užduoti su jo veiklos vertinimu tiesiogiai susijusius klausimus tiesioginiam vadovui; (2) išsiaiškinti tiesioginio vadovo atlikto vertinimo motyvus; (3) pašalinti tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo pateiktų jo vertinimų atsiradusius prieštaravimus; ir kt. (žr. LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės, vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2019 metus, yra akivaizdžių nesutarimų ir prieštaravimų. Pavyzdžiui, garso įraše nuo 1 val. 09 min. 50 s. iki 1 val. 15 min. pati Vertinimo komisijos pirmininkė patvirtino, kad tarp pareiškėjos teiginių ir jos tiesioginės vadovės nurodytų teiginių Išvadoje yra akivaizdžių prieštaravimų. Be to, pareiškėja nurodė, kad nesutaria su Skyriaus vedėja, o pati Vertinimo komisijos pirmininkė posėdžio metu pripažino, kad jai ši situacija žinoma ir bus bandoma spręsti. Todėl manytina, kad tokiu atveju, kai kilo neaiškumų ar yra žinomų nesutarimų tarp tiesioginio vadovo ir vertinamo valstybės tarnautojo, Vertinimo komisija turėjo išsikviesti tiesioginę pareiškėjos vadovę ir išklausyti jos poziciją, leidžiant ir pareiškėjai užduoti su tarnybinės veiklos vertinimu susijusius klausimus.

Pažymėtina, kad Vertinimo komisijos išvada dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo privalo būti motyvuota. Kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje, motyvai išdėstomi žodžiu ir užfiksuojami minėtame garso įraše. Iš garso įrašo turi būti įmanoma nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai įgyvendino jai tenkančias pareigas, taip pat tai, kokiais motyvais grindžiama vertinimo komisijos išvada. Vertinimo komisijos posėdžio protokolo garso įraše užfiksuoti vertinimo komisijos išvados motyvai turi būti pakankami ir aiškūs, todėl Aprašo 45 punkte nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariams „aptarti būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą“ negali būti įgyvendinama formaliai (žr. LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020).

Vertinimo komisija 2020 m. vasario 27 d. priėmė Išvadą, kuria pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino gerai (1 t., b. l. 8). Pažymėtina, kad Vertinimo komisijos narys A. K. pateikė atskirąją nuomonę, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2019 metus vertina labai gerai ir siūlo suteikti jai 5 apmokamas poilsio dienas (1 t., b. l. 11–13). Pažymėtina, kad A. K. savo atskirojoje nuomonėje nurodė, jog tą pačią dieną vertinant ir R. B., ir T. B. tarnybinę veiklą, Vertinimo komisija sutiko priimti T. B. posėdyje teiktus papildomus dokumentus, o R. B. teiktų dokumentų nepriėmė.

Teismas, įvertinęs tiek rašytinę bylos medžiagą, tiek Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, prieina prie išvados, kad pareiškėjos paklausus, kurie jos veiklos rezultatai viršijo rodiklius, ji ne į visus klausimus galėjo atsakyti, tik nurodydama, kad užduotį atliko ir įgyvendino visiškai (pavyzdžiui, dėl kriterijaus „Strateginis mąstymas“). Taip pat nustatyta, kad Vertinimo komisijos posėdyje buvo aptariami pareiškėjos metiniai uždaviniai, jai užduoti klausimai apie bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, globėjų šeimomis. Be to, ir pati pareiškėja teikė paaiškinimus žodžiu apie savo darbinę veiklą. Tačiau, analizuojant Vertinimo komisijos motyvus, vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą (garso įrašas nuo 1 val. 36 min. 20 s. iki 1 val. 45 min.), darytina išvada, kad jie yra gana formalūs, apsiribojant tik tuo, jog pareiškėja negalėjo įvardyti kai kurių veiklos rezultatų, kurie viršytų rodiklius. Posėdžio metu Vertinimo komisijos nariai tik atkreipė dėmesį, kad kai kurios pareiškėjai nustatytos metinės užduotys apskritai yra menkavertės, nes sutampa su jos pareigybėje nustatytomis pareigomis. Vertinimo komisija nepateikė jokių savo pačios padarytų išvadų, savarankiškų argumentų ar motyvų, dėl kurių pareiškėjos tarnybinė veikla už 2019 metus turi būti vertinama tik gerai, o ne labai gerai, iš esmės pritardama tiesioginės vadovės nuomonei. Akcentuotina, kad visai nevertinti pareiškėjos nurodyti teiginiai, kad ji nesutaria su Skyriaus vedėja, nors, kaip minėta, Vertinimo komisijos pirmininkė posėdžio metu ir pripažino, kad jai ši situacija žinoma bei bus bandoma spręsti. Taip pat neįvertinti pareiškėjos posėdžio metu išsakyti ir jos tiesioginės vadovės Išvadoje esantys prieštaravimai dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos. Manytina, kad Vertinimo komisija privalėjo priimti pareiškėjos posėdžio metu papildomai teiktus dokumentus, kadangi kitu atveju yra pažeidžiamas teisės būti išklausytam principas, juolab kad, kaip nurodė A. K. savo atskirojoje nuomonėje, tą pačią dieną vykusio T. B. vertinimo metu jo teikti dokumentai posėdžio metu buvo priimti. Šių aplinkybių niekaip nepaneigė ir atsakovė, nors atsiliepime pažymėjo, kad susipažino su pareiškėjos teiktais dokumentais, kadangi ji juos citavo (1 t., b. l. 102), tačiau tokie argumentai teismo vertintini kritiškai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. LVAT 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). LVAT yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr. LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. LVAT 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr. LVAT 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Taigi, teismas konstatuoja, kad Vertinimo komisija pareiškėjos prašymą vertinti jos veiklą vertinimo komisijoje išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai, įrodymų nerinko, iš esmės rėmėsi tik Skyriaus vedėjos rašytiniais paaiškinimais (nuomone), nepriėmė pareiškėjos teiktų papildomų dokumentų, neanalizavo papildomų rašytinių įrodymų, be to, nemotyvavo, kodėl vadovaujasi būtent tiesioginės vadovės paaiškinimais, o pareiškėjos – atmeta. Tokiu būdu nebuvo pašalinti prieštaravimai, nebuvo nustatyta tikroji tiesa ir pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo atliktas tinkamai bei motyvuotai. Pažymėtina, kad nesant tarp šalių ginčo, pakaktų pareiškėjos ir jos vadovės paaiškinimų pokalbio forma, tačiau kilus ginčui nagrinėjamu atveju (nustačius prieštaravimus tarp pareiškėjos ir vadovės paaiškinimų), buvo būtina išsiaiškinti, kaip realiai pareiškėja dirbo 2019 metais ir atitinkamai teisingai bei motyvuotai įvertinti jos tarnybinę veiklą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Aukščiau išvardintus pažeidimus teismas laiko esminiais, sutrukdžiusiais Vertinimo komisijai iš esmės, teisingai ir motyvuotai peržiūrėti pareiškėjos 2020 m. sausio 31 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, todėl, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Tarnybos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. vasario 27 d. išvada Nr. V-06/2020-03-02 naikintina ir atsakovė įpareigojama tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje iš naujo peržiūrėti pareiškėjos 2020 m. sausio 31 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pagal pareiškėjos prašymą. Taigi, pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad kartu su atsakovės atsiliepimu pateiktuose dokumentuose (priede) yra asmens duomenys, susiję su nepilnamečiais asmenimis ir jų sveikatos būkle. Todėl, siekiant apsaugoti minėtų duomenų konfidencialumą bei vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad yra pagrindas minėtus dokumentus (1 t., b. l. 143–198, 2 t. b. l. 1–18, 29–42) pripažinti nevieša informacija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. vasario 27 d. išvadą Nr. V-06/2020-03-02 ir įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje iš naujo peržiūrėti pareiškėjos 2020 m. sausio 31 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pagal pareiškėjos prašymą.

Pripažinti bylos medžiagos dalį (1 t., b. l. 143–198, 2 t. b. l. 1–18, 29–42) nevieša.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.