Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. R. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Atsigręžk į vaikus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

15. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Atsakovei pripažinus ieškinį visiškai, teismas jį tenkina surašydamas sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos nustato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

17. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

18. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

19. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.).

20. Iš į bylą pateiktos gimimo įrašo kopijos matyti, kad nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra R. R., tėvas – P. P. (P. P.). Bylos duomenimis nepilnametės tėvas (duomenys neskelbtini) mirė.

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Skyriui atsakovės R. R. šeima žinoma, nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. R. R. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl netinkamos vaikų priežiūros ir socialinių įgūdžių stokos. 2017 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-893 nepilnametei A. P. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai. 2018 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-561 nepilnametei A. P. nustatyta laikinoji globa, nuo 2018 m. kovo 1 d., globėja paskirta močiutė J. P., 2017 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-893 pripažintas netekusiu galios. Nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. vasario 7 d. nepilnametei A. P. nustatyta laikinoji globa. 2019 m. vasario 7 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu laikinoji globėja J. P. atsisakė toliau būti globėja, mergaitė apgyvendinta Vilniaus miesto krizių centre. 2019 m. kovo 13 d. Skyriaus iniciatyva suorganizuotas Atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sudarytas pagalbos planas, A. P. panaikinta laikinoji globa, mergaitė grįžo gyventi pas motiną. 2019 m. balandžio 26 d. atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas, nustatytas antras grėsmės vaikui lygis (2019 m. balandžio 26 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. IGL-1381). A. P. perkelta į saugią aplinką (2019 m. balandžio 24 d. Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas Nr. 1NA-84), nuspręsta tęsti R. R. atvejo vadybą bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi leidimo paimti nepilnametę A. P. iš jos motinos R. R.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 30-1064/19 A. P. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta VšĮ „Atsigręžk į vaikus“. Vaiko globos vieta nustatyta laikinos globėjos buveinėje.

22. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė turi sūnų G. V., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu laikinai apribota R. R. motinos valdžia nepilnamečiam G. V. Iš 2020 m. birželio 23 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 1GPA-105 nustatyta, kad rūpintoja VšĮ „Atsigręžk į vaikus“, savo pareigas atlieka tinkamai, mergaitei sudarytos tinkamos buities sąlygos gyventi, mokytis ir ilsėtis.

23. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Minėta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

24. Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl atsakovės atskyrimo nuo nepilnamečio vaiko grindžia tuo, kad R. R. nesugeba užtikrinti vaiko teisės į mokslą; vaiko saugumo; sveiko gyvenimo būdo; sveikatos. Atsakovė patenkina tik pagrindinius vaiko poreikius pagal galimybes ir supratimą, nors yra nuolat motyvuojama daugiau dėmesio skirti vaiko auklėjimui, priežiūrai, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos atsakovė nepajėgi tinkamai pasirūpinti vaiku ir jį sudrausminti. Skyrius pažymi, kad situacija R. R. šeimoje kelia susirūpinimą, kadangi vaiko motina ne visuomet gali pilnavertiškai pasirūpinti nepilnamete dukra. Atsakovė kategoriškai atsisako jai siūlomos medicininės pagalbos, taip pat nenoriai priima socialinių darbuotojų pagalbą, pyksta, jog jie per dažnai lankosi jos šeimoje, jai nustatytus įsipareigojimus atsakovė vykdo tik palaipsniui. Nors R. R. nėra nustatytas neįgalumas ar kitokie sveikatos sutrikimai, kurie darytų įtaką jos sprendimams ir elgesiui, tačiau Skyriui vertinant situaciją matyti, kad motina daugelį dalykų supranta kitaip, nei įprasta.

25. Esant nurodytam, darytina išvada, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių – dėl ne gebėjimo suprasti gaunamos informacijos ir neturit dukrai autoriteto, nesugeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra, užtikrinti jai saugią ir tinkamą gyvenimo aplinką. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė pripažino ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis) ir patvirtino, kad sutinka, jog nepilnametė A. P. būtų nuo jos atskirta. Atsakovės kaltė dėl netinkamai vykdomų dalies motinos pareigų vaikui byloje nenustatyta. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro jam žalingą įtaką. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

26. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės rūpybos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

27. Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

28. Atskyrus nepilnametę A. P. nuo motinos, nepilnametei nustatoma nuolatinė rūpyba. Ieškovas prašo nuolatine vaiko rūpintoja paskirti laikinąjį vaiko rūpintoją trečiąjį asmenį – VšĮ „Atsigręžk į vaikus“.

29. Trečiasis asmuo sutinka būti paskirtas nepilnamečio vaiko nuolatiniu rūpintoju ir toliau juo rūpintis (2021 m. sausio 11 d. sutikimas Nr. 5716). Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad rūpintoja VšĮ „Atsigręžk į vaikus“, besirūpinanti nepilnamete A. P., savo pareigas atlieka tinkamai, nepilnamečiam vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka.

30. Skyrius nėra gavęs kitų fizinių asmenų prašymų, norinčių ir galinčių rūpintis nepilnamete A. P.

31. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas paskirti trečiąjį asmenį VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ nepilnametės A. P. nuolatiniu rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi tenkinamas. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma vaiko globos institucijoje – VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ (CK 3.265 straipsnio 3 punktas).

32. Pagal CK 3.255 straipsnio 3 dalį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia tada, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba), todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. A30-1064/19 nepilnametei A. P. nustatyta laikinoji globa, naikintina.

33. Nekilnojamo turto registro duomenimis nepilnametė A. P. nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

34. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės R. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 70 Eur periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

36. Šio sprendimo 20 punkte minėta, kad nepilnametės A. P. tėvas yra miręs. Taigi šiuo atveju atsakovė R. R. liko vienintelė nepilnametės įstatyminė atstovė, kuriai teko, be kita ko, pareiga finansiškai aprūpinti nepilnametį vaiką. Atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir neginčijo išlaikymo dydžio.

37. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei A. P. mokamą po 70 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma A. P. išlaikymui reikalinga suma negali būti pripažinta ne protingo ir ne realaus dydžio. Atsakovė R. R. sutinka mokėti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

38. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovė turi visas galimybes prisidėti prie nepilnametės dukters poreikių tenkinimo, todėl ieškovo reikalavimą tenkina ir iš atsakovės R. R. nepilnametės A. P. išlaikymui priteisia po 70 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteisto išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

39. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

40. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

41. Byloje pareikštas ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

42. Už reikalavimą atskirti vaiką nuo motinos mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo mokėtinas 18,90 Eur (70 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

43. Reikalavimai dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojos paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra neatsiejamai susiję su reikalavimu dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, todėl papildomai neapmokestinami (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

44. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 93,90 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimus dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

45. Teisme patirta 5,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

46. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, taip pat į tai, kad atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametę A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 70 (septyniasdešimt) Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 13 d.) iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti nepilnametei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, vaiko rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskirti VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ (j. a. k. 124015620), vaiko gyvenamąją vietą nustatyti globos institucijoje.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. A30-1064/19 A. P. nustatytą laikinąją globą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.