- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-536/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „SEB lizingas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Geltona šviesa“, J. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Geltona šviesa“ ir J. J. dėl įsiskolinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „SEB lizingas“ nurodė, kad 2006-2008 m. su atsakovu UAB „Geltona šviesa“ sudarė finansinio lizingo sutartis, kuriomis suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudoti pastarojo pageidautas transporto priemones. Už tinkamą atsakovo įsipareigojimų pagal šias sutartis vykdymą laidavo atsakovė J. J. . Atsakovui nevykdant finansinio lizingo sutarčių, jos 2009 m. birželio 1 d. buvo nutrauktos, o ieškovas atsiėmė lizinguotą turtą ir jį pardavė. Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 10 148,99 Lt pagrindinės skolos, 5 376,05 Lt delspinigių bei 280 007,50 Lt nuostoliams atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 10 148,99 Lt pagrindinės skolos, 5 376,05 Lt delspinigių, 270 007,50 Lt nuostoliams atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovai neginčijo netinkamo finansinio lizingo sutarčių vykdymo fakto, todėl pripažino, jog ieškovo reikalavimai dėl pagrindinės skolos ir delspinigių priteisimo yra visiškai pagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas netinkamai bendradarbiavo su atsakovais, jog bent dalis susigrąžinto lizinguoto turto būtų parduota didesne kaina, todėl prašomus atlyginti nuostolius sumažino 10 000 Lt. Teismas konstatavo, kad tiek laidavimas, tiek įkeitimas teisine prasme yra lygiavertės prievolių užtikrinimo priemonės, kad eiliškumo pasirinkimo teisė priklauso kreditoriui, todėl atmetė atsakovės argumentą, kad, užtikrinus lizingo sutarčių vykdymą ir atsakovei priklausančio žemės sklypo hipoteka, ieškovas turėjo pasinaudoti būtent šiuo prievolių užtikrinimo būdu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė J. J. prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laiduotojo atleidimą nuo atsakomybės, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką. Apeliantės nuomone, šiuo atveju turėjo būti taikytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.86 straipsnis, nustatantis, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Lizingo sutarčių tinkamas vykdymas buvo užtikrintas ir apeliantei priklausančio žemės sklypo hipoteka, todėl ieškovas turėjo pasinaudoti galimybe išieškoti skolą iš įkeisto turto. Tik pasibaigus išieškojimui iš šio turto, ieškovui atsirastų teisė reikalauti priteisti likusią skolos dalį iš apeliantės. Tokią poziciją apeliantė grindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. J. N. A. , T. A. ir kt. (bylos Nr. 3K-3-526/2010).
Ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo atmesti apeliacinį skundą.
Ieškovo teigimu, būdamas kreditoriumi, jis turi teisę pasirinkti vieną iš prievolių užtikrinimo būdų, todėl apeliantės argumentas, kad ieškovas esą atsisakė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto ir tai atleido apeliantę nuo atsakomybės, yra visiškai nepagrįstas (CK 6.6 str. 4 d., 6.80 str., 6.81 str. 1 d.). Tokią poziciją ieškovas grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. , D. K. (bylos Nr. 3K-7-364/2010).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas CK 6.86 straipsnio, reglamentuojančio laiduotojo atleidimą nuo atsakomybės, tinkamo aiškinimo ir taikymo klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis klausimas susijęs ir su kreditoriaus turimų kelių prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų realizavimo eiliškumu. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde neginčijama kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, todėl jos teisėtumas ir pagrįstumas nevertintinas (CPK 320 str.).
Bylos duomenimis, už atsakovo įsipareigojimus pagal penkias su ieškovu sudarytas finansinio lizingo sutartis, dėl kurių netinkamo vykdymo pareikštas ieškinys, laidavo apeliantė (T. 1, b. l. 7, 19-77). Atsakovo įsipareigojimai pagal tris iš šių finansinio lizingo sutarčių užtikrinti ir apeliantės nekilnojamojo turto hipoteka (T. 1, b. l. 121-125). Byloje nėra duomenų, kad ieškovo reikalavimas būtų nukreiptas į įkeistą turtą.
Tiek laidavimas, tiek hipoteka yra vieni iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.). Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas. Laidavimo sutartimis apeliantė įsipareigojo atsakyti ieškovui kaip solidari skolininkė, jeigu atsakovas neįvykdys savo prievolių pagal finansinio lizingo sutartis (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.). Apeliantė, kaip laiduotoja, atsako tiek pat kaip ir atsakovas (CK 6.81 str. 2 d.). Apeliantės turto įkeitimas taip pat užtikrina atsakovo įsipareigojimų įvykdymą (CK 4.170 str. 1 d.). Kadangi skolininkas yra atsakovas, o įkeisto daikto savininkė yra apeliantė, nagrinėjamas įkeitimas laikytinas svetimo daikto hipoteka (CK 4.181 str. 1 d.). Tokiu atveju įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 str. 1 d.).
Hipotekos ir laidavimo realizavimo eiliškumo klausimas teismų praktikoje buvo nagrinėtas ne kartą. Štai ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. , D. Kalininienė (bylos Nr. 3K-7-364/2010), konstatuota, kad: hipoteka ir laidavimas taikomi pagal įstatymuose ir sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas; CK šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos; esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.
Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymas, tokiu kaip šis atveju, kai pagrindinio skolininko įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas tiek laidavimu, tiek (dalies įsipareigojimų atžvilgiu) laiduotojui priklausančio turto įkeitimu (hipoteka), neįpareigoja kreditoriaus savo reikalavimą visų pirma nukreipti į įkeistą turtą, t. y. kreditorius turi pasirinkimo laisvę. Apeliantės skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. J. N. A. , T. A. ir kt. (bylos Nr. 3K-3-526/2010), pateiktas išaiškinimas, kad, hipotekos sutarties šalims susitarus pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu ir skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, kreditorius gali reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra tvarka įstatymo nustatyta tvarka, nagrinėjamoje byloje nėra aktualus, nes, kaip matyti iš kasacinės bylos aplinkybių, išaiškinimas pateiktas tokiame kontekste, kai skolininkas ir įkeisto daikto savininkas sutapo. Be to, nurodytas išaiškinimas neapima situacijos, kai kyla klausimas dėl hipotekos ir laidavimo realizavimo eiliškumo.
Ieškovo ir apeliantės sudarytose laidavimo sutartyse nenustatyta privaloma ieškovo turimų prievolių užtikrinimo būdų panaudojimo tvarka. Nepateikta ir kitokių tai įtvirtinančių šių asmenų susitarimų. Priešingai, vienoje iš laidavimo sutarčių aiškiai numatyta, kad tuo atveju, kai egzistuoja kelios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, teisė pasirinkti, kokias priemones ir kokiu eiliškumu įgyvendinti, priklauso ieškovui (T. 1, b. l. 67). Taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimas apeliantei, kildinamas iš lizingo sutarčių, pažeistų ir jų tarpusavio susitarimus.
Teisėjų kolegija negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.86 straipsnis, nustatantis, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Tai, kad ieškovas savo reikalavimą nukreipė ne į apeliantės įkeistą turtą, o reikalavimo patenkinimo iš apeliantės reikalauja remdamasis pastarosios laidavimu, nereiškia, kad ieškovas atsisakė hipotekos. Pažymėtina, kad taip ši norma teismų praktikoje yra išaiškinta ir tuo atveju, kai įkeisto daikto savininkas yra ne laiduotojas, o pagrindinis skolininkas, už kurį laiduota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB „DNB bankas“ v. A. J. , S. J. , bylos Nr. 3K-P-537/2011).
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos sprendimo dalies, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą nepakeistą.