Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, M. A., A. A. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Mirus Palikėjui jo palikimą sudarė ½ dalis aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto. Palikimą po savo sutuoktinio mirties, S. A., priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti - visų pirma toliau liko gyventi šiame turte, prižiūrėjo ir išlaikė šį nekilnojamąjį turtą, priėmė ir toliau naudojosi Palikėjui priklausiusias jo asmeniniais daiktais - įvairiais stalo įrankiais, servizais, knygomis, šeimos nuotraukomis ir kitais daiktais buvusiais jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, jog po Palikėjo mirties, Pareiškėja santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą - mokėjo su Gyvenamojo namo išlaikymu susijusius komunalinius mokesčius, gerino jo būklę ir kitaip juo rūpinosi. Pateikiamu aplinkybių ir duomenų visuma rodo, jog pareiškėja S. A. priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti ir juo naudotis. Šią aplinkybę, kad S. A., mokėjo mokesčius ir administravo palikimą sudarantį turtą įrodo, jog įsiskolinimų susijusių su nekilnojamuoju turtu Pareiškėja neturi bei patvirtina, kad visus mokesčius po Palikėjo mirties mokėjo pareiškėja S. A., šių dokumentų kopijos-apmokėjimą už suvartotą elektros energiją, pateikiamos kartu su šiuo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Be to, būtent Pareiškėja rūpinosi Palikėju iki pat jo mirties, organizavo jo laidotuves, rūpinasi kapinių tvarkymu ir kitais klausimais.. Santuokos metu Pareiškėja ir Palikėjas bendrų vaikų nesusilaukė. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėja S. A. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 446 straipsniu, kreipiasi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus su šiuo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog po Palikėjo - savo sutuoktinio G. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Duomenų apie palikėjo G. A. sudarytą testamentą nėra, todėl konstatuotina, kad Pareiškėja yra Palikėjo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, santuokos metu bendrų vaikų nesusilaukė (LR CK 5.13 str.). į šią civilinę bylą trauktini suinteresuotieji asmenys, t. y. Palikėjo motina M. A., kuri yra antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1 d. 2 p.) ir Palikėjo brolis A. A., kuris yra ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Teismui pažymime, kad šie Palikėjo įpėdiniai suinteresuotieji asmenys jokiais veiksmais Palikėjo likusio turto nepriėmė, nes pagrįstai žinojo, kad visas Palikėjo įgytas turtas kartu su Pareiškėja yra jų santuokos metu bendromis jų lėšomis, todėl į šį likusį turtą niekada nepretendavo, paveldėjimo bylos po Palikėjo mirties neužsivedė .Pažymėtina, jog šiuo atveju yra visos sąlygos, jog pareiškėjos S. A. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtu nagrinėjamas teisme. CPK 445 straipsnyje numatyta, jog Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. CPK 444 str. 2 d. 8 p. numatyta, jog Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus bylose dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu. Pareiškėja siekia paveldėti palikimą po savo sutuoktinio mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. A. priėmė palikimą po savo sutuoktinio G. A. mirties ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą - tai tapti turto savininku, išreiškiama aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis numato, kad vienas iš palikimo priėmimo būdų yra įpėdinio pradėjimas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėja S. A. po savo sutuoktinio G. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai ir nepertraukiamai jį valdyti .Pastebėtina, kad ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš dviejų aplinkybių, tai yra iš (1) veiksmų fakto ir (2) veiksmų pobūdžio. Šiuo konkrečiu atveju, faktiškai susiklosčiusių veiksmų seka nurodo pareiškėjos palikimo priėmimą - S. A., perėmė mirusio savo sutuoktinio G. A. paveldimą turtą ir pradėjo jį valdyti. Kaip minėta, šiuo atveju nereikalaujama, jog įpėdinio atlikti veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Palikimą, po savo sutuoktinio mirties S. A. priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti - ji naudojosi ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu, liko toliau jame gyventi, priėmė ir toliau naudojosi Palikėjui priklausančiais asmeniniais daiktais - knygomis, įvairiais stalo įrankiais bei indais, šeimos nuotraukomis ir kitais Palikėjo daiktais, buvusiais jų santuokos metu įgytame turte ir gyvenamojoje vietoje - gyvenamajame name. Ypatingai svarbu akcentuoti, jog po G. A. mirties S. A. santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą - mokėjo su Turto išlaikymu susijusius komunalinius mokesčius, remontavo gyvenamąjį namą, tuo gerindama Turto būklę ir kitaip jį prižiūrėdama rūpinasi.Svarbu ir tai, jog minėtas Turtas S. A. ir jo sutuoktiniui palikėjui G. A. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybes teise. Jų nuosavybės dalys nebuvo atskirtos (atidalintinos), todėl akivaizdu, kad S. A., nepertraukiamai valdydama jam nuosavybės teise priklausantį Turtą, tokiu būdu neišvengiamai naudojosi, valdė ir disponavo kaip savo nuosavybe ne tik jam priklausančia Turto dalimi, bet taip pat ir jo mirusiam sutuoktiniui priklausiusia Turto dalimi.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, byla nagrinėjama atstovui nedalyvuajnat, kadangi dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu.

Suinteresuoti asmenys M. A. ir A. A. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, pranešta tinkamai, jų dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK ) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis G. A. (toliau sutuoktinis, iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra palikėjo sutuoktinė ir įpėdinė pagal įstatymą, nepriėmusi palikimo po sutuoktinio mirties, paduodant pareiškimą notarui, šią aplinkybę patvirtina notarės R. M. liudijimas registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 11d, kad paduodant pareiškimą notarui G. A. palikimo, paduodant pareiškimą notarui ar sudarant turto apyrašą, nepriėmė niekas. Testamentų registre G. A. palikimo priėmimo faktas neįregistruotas. Bei nėra įregistruotų G. A. sudarytų testamentų.

Po G. A. mirties atsirado palikimas, kadangi jis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su pareiškėja turėjo nekilnojamojo turto, o būtent gyvenamąjį namą su kitais pastatais (duomenys neskelbtini) įgytą 1996 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sandoriu, registruotą pareiškėjos vardu, tačiau įgytą jai esant santuokoje su palikėju. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), duomenų jog santuoka buvo nutraukta teismas neturi. Teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek jos atstovė nurodė jog santuoka nebuvo nutraukta pareiškėjos su palikėju ir teismas šią aplinkybę laiko nustatyta. Pareiškėjos ir palikėjo vardu bendra jungtine nuosavybe yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto patvirtina VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto išrašai.

Pareiškėja teikė įrodymus, kad ir po sutuoktinio mirties moka už elektros energiją bei kitus mokesčius už komunalines paslaugas (11 priedas)

Pareiškėja faktą, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio mirties įrodinėja ir liudytojų parodymais.

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 17 d. buvo apklausti liudytojai.

Liudytoja J. R., kuri yra pareiškėjos, tačiau ne palikėjo, dukra, sutikusi duoti parodymus, paaiškino jog po G. A. mirties, name (duomenys neskelbtini), buvo atliktas einamasis remontas, žemės skypas naudojamas daržovėms auginti, motina moka visus reikalingus mokesčius.

Liudytojas L. V., pareiškėjos , tačiau ne G. A. sūnus, sutikęs duoti parodymus, teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. A. jis vadino tėvu, kadangi motina su juo gyveno santuokoje ir jis padėjo motinai vaikus auginti, jam žinoma jog pareiškėja po G. A. mirties visą laiką gyvena jų bendruose namuose, tvarkosi juose, moka reikalingus mokesčius, naudojasi žemės sklypu.

Liudytoja A. G. paaiškino, kad yra pareiškėjos kaimynė ir jai žinoma, kad pareiškėja bei G. A. gyveno kartu santuokoje J. miestelyje, dabar ten pat gyvena viena pareiškėja, kuri tvarkosi namuose, naudojasi žemės sklypu, yra šiltnamis, auginamos daržovės bei gėlės.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje prašoma nustatyti faktą, paveldėjimo teisei realizuoti, kad palikimą po G. A. mirties priėmė sutuoktinė S. A., pradėdama sutiuoktinio turtą faktiškai valdyti.

G. A. mirė (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad palikimas atsirado galiojant naujam. civiliniam kodeksui, reglamentuojančiam jog palikimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo paduodant pareiškimą notarui po G. A. mirties nepriėmė niekas, tai patvirtina notarės liudijimas.

Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjos yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą į motinos turtą.

Vertinant byloje esančius ir ištirtus įrodymus, teismas pasisako, kad jie patvirtina jog pareiškėja S. A. po sutuoktinio mirties liko gyventi name priklausančiame jai ir sutuoktiniui bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktinių dalys nebuvo nustatytos, atskirtos, nenustatyta naudojimosi tvarka. Pareiškėja naudojasi ir valdo visą namą, rūpinasi jo būkle, atliko einamąjį remontą jau po sutuoktinio mirties, ji naudojasi visu žemės sklypu, augina jame daržoves, gėles, tai yra valdo pastatus ir žemės sklypą kaip savo. Naudojasi kitu po sutuoktinio mirties likusiu turtu. Liudytojai patvirtino jog būtent pareiškėja po G. A. mirties sprendė ką daryti su kilnojamaisiais daiktais, priklausiusiais jam bei, kad ji moka mokesčius, valdo pastatus bei žemės sklypą. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad savo valią priimti palikimą po sutuoktinio mirties pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais, turtą valdo, juo naudojasi ir rūpinasi kaip savo, moka mokesčius, remontuoja pagal išgales.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės pareiškėjai S. A. juridinę reikšmę paveldėjimo teisei į sutuoktinio turtą realizuoti. Suinteresuoti asmenys tiek fiziniai, tiek juridiniai ginčo dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo nekėlė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.

Teismas nagrinėja bylą pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str., 443 str. 1d.) ir tik dėl jų pasisako. Kaip jau minėta nei mirusiojo motina M. A., nei brolis A. A. nei kitas suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė, neprieštaravo fakto nustatymui.

Kitu būdu gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktą pareiškėja S. A. negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes, tai yra S. A. galės realizuoti paveldėjimo teisę į sutuoktinio turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įrodytas faktas nustatomas ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.) .

Notarės R. M. liudijime yra duomenys, kad Testamentų registre nėra duomenų apie G. A. sudarytą testamentą, nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, paveldėjimo teisės liudijimai į jo turtą nėra išduoti, kita tvarka gauti dokumento, patvirtinančio palikimo priėmimą pareiškėja negali ir tai taip pat leidžia nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą prašomą pareiškėjos (CPK 445 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu., 270 straipsniu, 448 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti, palikėjo sutuoktinė S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjos S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,58 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokos kodas 5660, per 30 d.).

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti (teikti) suinteresuotiems asmenims per tris dienas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.