Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios ginčijama nutarimą, įgaliotajam atstovui Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butkevič),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19735-2025 (ROIK 25278691511).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19735-2025 (ROIK 25278691511) Š. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2025 m. liepos 14 d. 20.28 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedraustą, be privalomosios techninės apžiūros automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko kliudė stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 14, 223 punktų reikalavimus. Už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta 50 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta 50 Eur bauda, už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams, o už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta 850 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu nustatyta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 850 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Pareiškėjas Š. K. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Didžioji skundžiamo nutarimo dalis sudaryta iš ANK straipsnių perrašymo bei bendrinės teismų praktikos citatų. Jame tik išvardinti byloje surinkti įrodymai, konstatuojant, kad jais įrodyta Š. K. kaltė, tačiau ši išvada visiškai nemotyvuota, neaptartas įrodymų turinys, nenurodyta, kokias reikšmingas aplinkybes jie patvirtina, neatliktas šių įrodymų vertinimas. Bylos nagrinėjimas neteismine tvarka vyko labai greitai, pareigūnas visiškai nebuvo suinteresuotas išsamiai išnagrinėti bylą. Buvo pažeistas teisėtas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens lūkestis, kad byla būtų išnagrinėta išsamiai, o ne formaliai. Traukiant jį pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, nenurodyta, koks būtent KET pažeidimas buvo padarytas, lėmęs turto sugadinimą. Nurodyti bendro pobūdžio KET 9 ir 14 punktų pažeidimus (KET 223 pažeidimas veikos kvalifikacijai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį neaktualus) neužtenka, nes būtinoji atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį sąlyga, kad teisės vairuoti neturintis asmuo, vairavęs transporto priemonę ir taip pažeidęs KET 14 punkto reikalavimus, padarė dar kitą KET pažeidimą, kuris nulėmė turto sugadinimą. Konkretaus KET punkto, kurį pažeidus buvo sugadintas svetimas turtas, nenurodymas pagrindžia pareiškėjo teiginius apie atmestiną bylos nagrinėjimą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių pareiškėjas nurodė, kad transporto priemonę „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijo 2025 m. gegužės 26 d. iš draugo, kuris nuomojasi garažą netoli įvykio vietos. Draugas garaže ardo automobilius, neatlygintinai remontuoja, (tiksliau mokinasi remontuoti) draugų, pažįstamų automobilius. Įsigytą iš draugo automobilį laikė visai greta jo nuomojamo garažo. Norėjo automobilį parduoti brangiau ir užsidirbti. Buvo įdėjęs automobilio skelbimą. Netrukus atsirado pirkėjas ir automobilį pardavė 2025 m. rugpjūčio 11 d. Minėtame automobilyje laikė padangas, kurias buvo numatęs taip pat parduoti. 2025 m. liepos 14 d. autobusu iš Žirmūnų atvažiavo į Pašilaičius. Atėjo pas draugą, sutarė, kad padangas pasiims ir paliks pas jį garaže. Pavažiavęs vos keletą metrų, arčiau garažo, išsikrovė padangas, tačiau laisvą stovėjimo vietą, kur prieš tai stovėjo automobilis, užėmė kitas automobilis. Norėdamas rasti laisvą vietą automobiliui priparkuoti, sėdo už automobilio vairo ir pavažiavo mažiau nei 1 km (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), kol rado laisvą siaurą vietą kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Statydamas automobilį nejuto, jog būtų kliudęs ką nors. Išlipęs iš automobilio ir eidamas link bagažinės pasiimti daiktų, pamatė, jog ant jo automobilio dešinės pusės ir ant greta priparkuoto „Audi“ automobilio kairės pusės panašiame aukštyje yra apgadinimai. Išsigando, kad gal jis apgadino, nes tarpas tarp mašinų buvo labai siauras. Nusprendė išvažiuoti iš parkavimo vietos ir laisviau apžiūrėti tiek savo, tiek kitą automobilį. Išvažiavęs pradėjo apžiūrinėti. Matė, kad apgadinimų pobūdis skiriasi, juolab, kad ir pats nejuto jokio kontakto. Apžiūrint automobilius, laisvą parkavimo vietą užėmė kitas automobilis. Apžiūrėjęs apgadinimus ir nusprendęs, kad ne jis juos padarė, išvažiavo ieškoti kitos laisvos parkavimo vietos. Radęs laisvą parkavimo vietą, priparkavo automobilį. Būdamas neramus, kad visgi gal jis apgadino tą kitą automobilį, nusprendė susirasti savininką ir pakalbėti su juo. Nežinodamas, kaip tai padaryti, nusprendė paskambinti į BPC, tikėdamasis, kad pagal transporto priemonės valstybinius numerius jam pasakys savininko kontaktinį telefono numerį. Byloje yra garso įrašas, kuriame girdima, kaip jis abejoja, jog apgadino kitą automobilį ir nori automobilio savininko kontaktų. Joks KET nedraudžia įvykus eismo įvykiui ar galimai įvykus eismo įvykiui ieškoti nukentėjusiojo, siekiant išsiaiškinti rūpimas aplinkybes. BPC skambučių operatorius duomenų nesuteikė, todėl grįžo į įvykio vietą ir už „Audi“ priekinio automobilio stiklo paliko raštelį su savo telefono numeriu. Netrukus su juo susisiekė policijos pareigūnas. Nesutinka, jog paskambinęs į BPC prisipažino, kad apgadino kitą automobilį. Byloje esančiame garso įraše aiškiai girdima, kaip jis net kelis kartus pasako, kad nėra tikras, ar apgadino kitą automobilį ar ne, ir nori gauti galimai kliudytos transporto priemonės savininko kontaktus, kad galėtų su juo išsiaiškinti. Tiek ginčijamame nutarime, tiek (duomenys neskelbtini) tyrėjos E. M. tarnybiniame pranešime dėl BPC skambučio klaidingai nurodoma, kad jis prisipažino kliudęs kitą transporto priemonę. Skambutis BPC rodo, kad jis veikė ne tyčia, o sąžiningai. Nebūdamas tikras dėl savo kaltės norėjo susisiekti su savininku ir išsiaiškinti aplinkybes, įvertinti realią situaciją ir nustatyti tiesą. Nuotraukomis užfiksuoti apgadinimai ant jo transporto priemonės nesutampa su apgadinimais ant kitos transporto priemonės. Iš byloje esančių nuotraukų matoma, kad apgadinimų aukščiai sutampa, todėl teoriškai kontaktas galėjo įvykti (aukščiai sutampa ratų arkos zonoje), bet pažeidimų pobūdis ir intensyvumas nesutampa. Ant automobilio (pilkos spalvos „Opel“) matomi paviršiniai dažų nutrynimai, liudijantys lengvą slystelėjimą, be metalo deformacijos, ir nėra kito automobilio mėlynos spalvos dažų likučių. Tuo tarpu kitame automobilyje (mėlynos spalvos „Audi“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) matomi gilūs dažų pažeidimai su aiškiais smūgio požymiais (metalo įlenkimais) ir ilgesniu įbrėžimų ruožu. Be to, byloje esantis UAB „Autoprojekcija“ pasiūlymas SQ 00446, kuriame yra nurodyti darbai ir jų kainos už automobilio „Audi“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), remontą. Pasiūlyme nurodyti darbai be kita ko sparno remontas/lyginimas. Pareiškėjo automobilio paviršiniai dažų nutrynimai negalėjo sukelti tokio stiprumo deformacijų kitame automobilyje. Abejones, kad ne jis apgadino transporto priemonę – automobilį „Audi“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), dar labiau sustiprina ir ta aplinkybė, kad minėto automobilio savininkė nesikreipė į draudimo įmonę dėl žalos atlyginimo, tik 2025 m. rugpjūčio 28 d. gautas UAB „Autoprojekcija“ pasiūlymas taip pat rodo, kad savininkė neskubėjo spręsti žalos klausimo.

Pažymi, kad jo atžvilgiu be jokio pagrindo įvykio vietą atvykęs patrulis panaudojo antrankius, surakindamas jo rankas už nugaros, sodinant į tarnybinį automobilį. Jis nesipriešino, nebuvo agresyvus, jo elgesys nekėlė jokio pavojaus. Jis atsiliepė į pareigūnų skambutį, atėjo į įvykio vietą, parodė abu automobilius. Tačiau į įvykio vietą atvykęs (duomenys neskelbtini) tyrėjas M. S. demonstravo savo galią, ypatingą agresiją, gąsdino, kad uždarys į areštinę. Jo staigūs klausimai reikalaujant žaibiško atsakymo, atmetant viską, ką jis sako, neleidžiant pabendrauti su nukentėjusiąja, sukėlė stiprų stresą, dėl kurio negalėjo aiškiai dėstyti savo minčių. Tuo metu duoti jo paaiškinimai gali būti netikslūs, o atsakymai – nenuoseklūs. Vos mėnuo iki įvykio jam sukako (duomenys neskelbtini) metų, todėl tokie nepagrįsti prievartos veiksmai padarė ypatingą psichologinį poveikį. Atitinkamai administracinio nusižengimo protokole grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ parašytas sutikimas su kalte buvo išprovokuotas patrulio M. S. panaudotos fizinės ir psichologinės prievartos.

Šioje byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis apskritai sukėlė eismo įvykį. Tačiau nustačius, kad jį vis tik sukėlė, bylos duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis sąmoningai, ignoruodamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET, iš jos pasišalino. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, ar, kad sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Jei teismas vis tik nuspręstų, kad jam inkriminuoti nusižengimai buvo padaryti, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes ši galimybė net nebuvo svarstoma. Nebuvo tinkamai įvertintas padarytų nusižengimų pavojingumas. Pažymi, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti, važiavo tik mikrorajone, labai ribotą atstumą, ieškodamas parkavimo vietos. Važiavimas vyko šviesiu paros metu, esant geroms eismo sąlygoms, be kitų eismo dalyvių trikdymo. Važinėjo vienas, lėtai ir atsargiai. Jeigu būtų nustatyta, kad sukėlė eismo įvykį, jis turėtų būti vertintinas kaip mažareikšmis, nes buvo kliudyta stovinti transporto priemonė, padaryta tik nedidelė materialinė žala, nebuvo nukentėjusių asmenų, nebuvo sukeltas realus pavojus nei eismo saugumui, nei žmonių sveikatai. Tokie atvejai pagal teismų praktiką laikomi ne itin pavojų eismo saugumui kėlusiais veiksmais ir atsakomybė už juos paprastai vertinama švelniau. Veikė sąžiningai ir atsakingai. Nesiekė pasišalinti. Priešingai – inicijavo kreipimąsi į BPC, norėdamas išsiaiškinti visas aplinkybes. Paskambinus pareigūnams atsiliepė ir atėjo į įvykio vietą. Jo elgesys atitiko pareigą bendradarbiauti su institucijomis ir siekį pašalinti galimas neigiamas pasekmes. Neatsižvelgta į teigiamą jo asmenybę, nusižengimą padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų, nėra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (nebuvo užfiksuotas neblaivus viešoje vietoje, netriukšmavo, nesikeikė, nesikabinėjo prie žmonių). Duomenų, kad piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, byloje nėra. Nėra ir nebuvo kaltinamasis jokioje baudžiamojoje byloje, civiliniu atsakovu civilinėje byloje ar liudytoju bet kurios kategorijos byloje, o tai rodo, kad nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. Yra (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis, itin gerai mokosi vienose iš geriausių šalies mokyklų – (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini). Teigiamai charakterizuojamas ugdymo įstaigos. Trejus metus vairuoja mopedą ir iki šiol nėra padaręs jokio KET pažeidimo. Institucija nevertino administracinio poveikio priemonės skyrimo teisingumo ir proporcingumo požiūriu ir neatsižvelgė į būtinybę turėti teisę vairuoti. Šiuo metu siekia kuo greičiau įgyti teisę vairuoti, nes ši labai reikalinga kasdieniam gyvenimui, mokymosi bei verslumo veiklai. Nuo šio rugsėjo pradžios gyvena naujame name adresu (duomenys neskelbtini), o atstumas iki mokyklos sudaro apie 23 km. Viešojo transporto susisiekimas su mokykla yra sudėtingas ir užtrunka daug laiko, todėl teisės vairuoti turėjimas leistų tinkamai organizuoti laiką, suderinti mokslus ir jis galėtų efektyviau plėtoti savo veiklą – prekiauti automobilių detalėmis ar automobiliais. Pajamos reikalingos, nes tėvai nėra pajėgūs patenkinti jo poreikių, ypač kai vyksta namo statybos. Vadovaudamasis išdėstytu ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, o inkriminuotą ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką perkvalifikuojant į ANK 424 straipsnio 3 dalį. Netenkinus pirmojo prašymo, prašo skundžiamą nutarimą pakeisti iš dalies – už ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei paskirta minėtu nutarimu.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodo, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas Nr. 10-ANR_N-9961-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25278691511 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Pažymi, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Kelių eismo taisykles, todėl pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą apie įvykį informuoti nukentėjusįjį arba policijos pareigūnus. Savarankiškai domėtis apie galimybę atlyginti nuostolius už eismo įvykio metu padarytą žalą. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė. Iš bylos ROIK 25278691511 duomenų nustatyta, kad pareiškėjas neturi įsigijęs specialiosios teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones. Vairuodamas automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis apgadino automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Padarytos žalos dydis įvertintas 471,90 Eur, todėl pareiškėjo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje ROIK 25278691511 esančius įrodymus, nustatyta, kad pareiškėjas skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, tačiau jo skambučio tikslas buvo ne pranešimas apie eismo įvykį, o informacijos gavimas. Be to, pokalbio metu Pareiškėjas nuslėpė įvykio aplinkybes ir kaltininko duomenis. Taip pat jis nenurodė visų reikšmingų aplinkybių, nepasakė savo pavardės, nenurodė tikslaus eismo įvykio adreso, o paklaustas apie savo vairuotos transporto priemonės markę ir modelį, pateikė kitos transporto priemonės duomenis (valstybinis numeris buvo nurodytas su klaida). Toks Pareiškėjo pranešimas negali būti vertinamas kaip tinkamas policijos informavimas apie įvykusį eismo įvykį pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Institucijos nuomone, Pareiškėjas tyčiniais veiksmais, t. y. sąmoningai ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neinformuodamas nei nukentėjusiojo, nei tinkamai informuodamas policijos pareigūnų, be pateisinamos priežasties pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Pareiškėjo veiksmai pagrįstai ir tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK 25278691511 nagrinėjimo metu Pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga.

Institucijos nuomone, nutarimą Nr. 10-ANR_N-19735-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25278691511 priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Prašo palikti 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19735-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25278691511 nepakeistą ir Š. K. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas Š. K. skundą palaikė. Paaiškino, kad jam priklausanti transporto priemonė stovėjo (duomenys neskelbtini). Automobilio bagažinėje buvo žieminės padangos. Paskambino draugas ir pasakė, kad yra suinteresuotas žmogus, kuris nori tas padangas nupirkti. Transporto priemonė stovėjo bagažine į gatvės pusę, ji ten stovėjo ilgai. Draugas tą transporto priemonę užkūrė ir išvarė. Padangos buvo atiduotos pirkėjui. Per tą laiką stovėjimo vieta buvo užimta, toje kiemo pusėje nebebuvo nei vienos laisvos stovėjimo vietos. Vienintelė likusi vieta buvo ten, kur teigiama, kad buvo apgadintas kitas automobilis. Pastatė ten savo automobilį. Jo automobiliui jau anksčiau buvo apdaužytas keleivio pusės galinis ketvirtis. Tarpas buvo labai mažas, todėl nėra tikras, ar galėjo apgadinti tą ,,Audi“. Matė, kad buvo kažkokie apgadinimai. Patraukė savo automobilį, kad galėtų apžiūrėti. Jam iškart pradėjo pypinti kitas asmuo, kuris norėjo pravažiuoti. Jis vėl negalėjo apžiūrėti to automobilio. Ieškojo kitos vietos automobilio pastatymui, nes stovėjo vos ne viduryje kelio. Važiavo ieškodamas stovėjimo vietos, tačiau tuo momentu nebuvo nei vienos laisvos. Nusprendė transporto priemonę palikti ten, kur tikrai žinojo, kad bus vietos. Ta vieta buvo prie stadiono, ten ir pastatė automobilį. Grįžęs pasižiūrėjo, kad negalėjo apgadinti tos transporto priemonės. Dažų likučiai, kurie ten buvo, negalėjo būti toje vietoje. Nusprendė, kad tikrai jos apgadinti negalėjo. Paskambino į policiją, tačiau jų darbo laikas jau buvo pasibaigęs, todėl paskambino numeriu 112. Pokalbio metu buvo priimtas teiginys, kad jis apgadino transporto priemonę. Bet jis sakė, kad tos priemonės neapgadino. Po penkių ar dešimties minučių paskambino policijos pareigūnas, pasakė, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Atvažiavus policijai jis pasakė, kur stovi jo transporto priemonė. Policininkas net nėjo su juo į kalbas. Jis teigė, kad tai jis apgadino tą automobilį. Apkaltino, kad važinėja su transporto priemone be teisių. Jis buvo streso būsenoje ir negirdėjo, ko jis prašė. Jis pasakė, kad turi penkias sekundes atsakyti arba uždės antrankius ir pasodins į mašiną. Pilnai nesuprato, ką jis pasakė, tai po penkių sekundžių jau buvo su antrankiais ir policijos automobilyje. Policija iškvietė ,,Audi“ transporto priemonės savininkę. Jie kažką su ja pakalbėjo. Matomai klausė, ar transporto priemonė prieš tai buvo apgadinta. Ji tuo metu ieškojo dokumentų, negalėjo iš jos išgirsti atsakymo. Tuo momentu policininkas jam pasakė, kad yra ,,erelis“ ir turi rašyti pasiaiškinimą. Neturėjo galimybės pakalbėti su ,,Audi“ automobilio savininke ir negalėjo nieko išsiaiškinti. Po to nuėjo apžiūrėti ,,Opel“ automobilio apgadinimų. Iškart buvo teigiama, kad automobilis buvo apgadintas, nes sutampa aukščiai ir yra dažų likučių. Aukščiai tikrai nesutapo, skirtumas buvo apie penkis centimetrus. Buvo aiškiai matyti, kad automobilis ,,Audi“ buvo apgadintas prieš tai. Automobilis ,,Opel“ neturėjo jokių įlenkimų ar sulankstymų. Buvo pažeistas tik lakas ir dažai. Prieš tai esančio automobilio savininkas teigė, kad tie apgadinimai jau buvo prieš tai.

Jam transporto priemonės atrodė apgadintos, todėl skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Prieš tai valandą laukė savininkės, bet niekas neatėjo. Tuo momentu nežinojo, kad negalima pasišalinti ir prašyti nukentėjusiojo duomenų. Pats prisistatė pareigūnams, kurie skambino po penkiolikos minučių. Neapgadino to automobilio. Tokios žalos neįmanoma padaryti, tokie pažeidimai jau buvo ant to automobilio. Pareigūnas atėjo ir kažką pamatavo. Ten net ne tokia spalva buvo. Jis teigė, kad dažų likučiai yra ,,Audi“, todėl tai yra įrodymas. Yra padarytos nuotraukos, neatitinka dažai. Automobilis ,,Audi“ įrėžtas metaliniu daiktu per visą ilgį, o automobilis ,,Opel“ neturi jokių deformacijų, nepažeistas joks grunto sluoksnis. Ant automobilio ,,Audi“ buvo sulankstymas, buvo pažeidimas iki metalo. Pagal medžiagų tankį ir savybes, tai yra neįmanoma atlikti. Apgadinimas, kuris buvo ant „Opel“ bamperio, jau buvo perkant automobilį. Automobilį ,,Opel“ pirko iš M. B. Bamperio dalyje apgadinimai buvo. Prie vidurio, atrodo, kad irgi buvo. Dėl kitų, tai nelabai gali atsiminti. To automobilio nenaudojo, nes nebuvo techninės apžiūros. Pirkimo pardavimo sutartyje apgadinimai buvo neaprašyti. Tuo metu buvo dvi paras be miego, jam buvo grasinama, kad bus išvežtas į areštinę ar uždarytas į kalėjimą. Pareigūnas nemandagiai bendravo. Net porininkė sakė jam sumažinti toną ir nerėkauti. Parašė, kad sutinka. Susisiekti su nukentėjusiąja buvo bandoma paliekant lapuką. Skambino ir policijai, bet buvo nurodyta, kad jie nebedirba. Jam atsisakė duoti nukentėjusiosios duomenis. Bijojo būti apkaltintas, todėl nelaukė nukentėjusiosios. Bendrajam pagalbos centrui buvo suteikęs automobilio valstybinį numerį ir modelį. Prašė kontaktų, bet nieko negavo. Nežinojo, kad reikia laukti nukentėjusiojo. Prašo neatimti teisės vairuoti arba sutrumpinti atėmimo terminą, nes negalės tęsti mokslo ir užsidirbti lėšų.

Nukentėjusioji V. J. teismui parodė, kad automobilį „Audi“ pirko jos vyras, tuo metu jis nespėjo tos sutarties sutvarkyti Regitroje. Dienos metu ji vairavo automobilį, grįžusi iš darbo priparkavo jį prie namų. Su vaiku vakare išnešdami šiukšles, pastebėjo, kad pareigūnai apžiūrinėja jos automobilį. Policijos pareigūnai pasakė, kad yra ieškoma savininkė, nes kažkas apgadino automobilį, tada pradėjo pildyti dokumentus. Apie pusę šešių grįžo iš darbo ir jau buvo namuose. Turbūt per tą laikotarpį ir buvo apgadintas automobilis. Kai važiavo iš darbo ir iki darbo, to tikrai nebuvo. Policija pasakė, kad buvo kreiptasi į pareigūnus, automobilis buvo apgadintas, asmuo pasišalino iš įvykio vietos. Kai ji buvo prie policininkų, tai jaunuolis jau buvo su policija. Automobilis kol kas nėra suremontuotas. Kiek ten įvertino tuos apgadinimus, tai nelabai gali pakomentuoti. Automobilis iki tol buvo sveikas, jokių nubrozdinimų ar pažeidimų nebuvo. Vyras automobilį pirko iš žmogaus. Nežino, ar skelbime buvo automobilio nuotraukos. Prie arkos rūdys yra iš seniau, bet kitų pažeidimų nebuvo.

Liudytojas M. B. teismui parodė, kad pažįsta pareiškėją, nes jam pardavė mašiną. Kada tiksliai pardavė automobilį, nepasakys, tai buvo vasara. Automobilis buvo be techninės apžiūros, bet viskas kaip ir tvarkinga buvo. Ten gal buvo pora rūdelių, bet techninę apžiūrą praėjo. Rūdys nebuvo paslėptos, buvo ir bamperio pabraižymai, ir ant durų. Priekiniame bamperyje buvo pabraižymai. Ant galinio bamperio taip pat buvo pabraižymai. Tiksliai nepamena. Atrodo, ten kažkur šone buvo tie pabraižymai. Ir ant priekinio bamperio buvo nubrauktas kampas. Ten sena mašina, tai nėra ko norėti. Kėbulas buvo geros būklės. Galėtų paieškoti nuotraukų. Nebuvo įdėjęs jokio skelbimo. Gali tų nuotraukų paieškoti. Gal ir anksčiau tą automobilį pirko. Keitė telefoną, tai nieko nebeturi. Negali būti, kad tą automobilį pirko 2021 m. Jį pirko vėliau. Turėjo tą automobilį gal mėnesį, o gal du. Tas automobilis prieš tai buvo draugės. Savo vardu to automobilio neregistravo. Kaip ir buvo savininkas, tik negalėjo dalyvauti eisme. Nedeklaravo tos sutarties. Susirašė su pareiškėju ir jam pardavė. Rūdžių klausimo neaptarė. Gal ir buvo pažymėta, kad automobilis buvo su trūkumais. Nubrozdinimai buvo ant bamperio, kažkur apačioje. Kažkuris priekinis kampas buvo nubrauktas. Gale čia tie pabraižymai kaip ir buvo. Rūdys buvo ant durų. Gale ar ta rūdis buvo, nepamena. Atrodo, kad ant kairės buvo. Bamperis buvo pabraižytas. Vizualiai rudos spalvos nebuvo, buvo sidabrinė. Ant galinės arkos pūslelių buvo. Nieko prie jo nedarė. Su ja nevažiavo. Jau prieš tai gal tas bamperis buvo apibraižytas. Įvykio negalėjo matyti. Buferiai iš abiejų pusių tikrai galėjo būti subraižyti. Rūdžių nepamena. Buvo pūslelės, bet dažai nebuvo nukritę. Į apžiūrą važiavo gal tris kartus. Kai pardavė tą mašiną, tai ji stovėjo gal gerą mėnesį iki pardavimo. Žmogus apžiūrėjo automobilį prieš pirkdamas. Nieko daug su juo nekalbėjo. Gal už 1000 eurų pardavė tą mašiną.

Institucijos atstovas Vladislav Butkevič teismo posėdyje parodė, kad administracinėje byloje asmuo buvo kaltinamas padaręs nusižengimus pagal keturis straipsnius. Dėl dviejų nusižengimų ginčų nėra. Ginčas yra dėl pasitraukimo iš eismo įvykio. Eismo dalyvis privalo žinoti eismo taisykles, jis turi žinoti, kad įvykus eismo įvykiui asmuo privalo informuoti nukentėjusįjį arba policiją. Šiuo atveju nukentėjęs asmuo informuotas nebuvo. Policija prieštaringai vertina ir nepalaiko tokio informavimo būdo – raštelio palikimo už priekinio stiklo, nes asmuo to gali ir nepamatyti. Neturint pilnos informacijos, telefono numeris nėra informatyvaus pobūdžio pranešimas nukentėjusiajam. Iš pareiškėjo skambučio garso įrašo matyti, kad asmuo tiksliai nenurodo nei įvykio vietos, nei masto, nei kas padarė galimą eismo įvykį, nei dalyvavusių asmenų. Čia netinkamas ir nekokybiškas bandymas atlikti pareigą, kuris nelaikytinas pranešimu apie eismo įvykį. Policijos pareigūnams nustačius kaltininką ir kur yra abi transporto priemonės, nuotraukos buvo padarytos tą pačią dieną – liepos 14 d. nuo 22.40 val. iki 23.02 val. Ta pačia rulete buvo matuojami abu automobiliai. Pareigūnai vertino pažeidimų aukštį ir nustatė, kad sąlytis tarp automobilių buvo. Išvažiavimas ir nepranešimas buvo traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio. Eismo įvykio metu gali būti, kad vieno automobilio kėbulas lieka deformuotas, o antrojo – ne. Tai priklauso nuo sąlyčio kampo, smūgio intensyvumo, judėjimo greičio. Pastiprintas plastikinis bamperis gali smarkiau apgadinti metalinę dalį, nes metalas tokio lankstumo neturi. Pareiškėjo automobilis nuotraukose matomai jau yra išvalytas. Nupoliruoti jį galima per valandą. Pirminio automobilio vaizdo pareigūnai net nematė, nes Opel buvo patrauktas. Ten net nebuvo dulkių. Bet tokie įbrėžimai, jeigu jie būtų senesni, jau būtų padengti tam tikru sluoksniu. Metalas pasidengtų. Prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nesiekia penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. ANK 415 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už privalomosios techninės apžiūros neturinčios transporto priemonės vairavimą.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, t. y. už automobilio, kurio valdytojo civilinė atsakomybė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (ANK 415 straipsnio 1 dalis), automobilio, neturinčio privalomosios techninės apžiūros (ANK 415 straipsnio 2 dalis), vairavimą. Nei skunde, nei teisminio proceso metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. K. neneigė jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavimo fakto, nei fakto, kad 2025 m. liepos 14 d. automobilio valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta nebuvo, transporto priemonė neturėjo galiojančios techninės apžiūros. Kadangi minėtam automobiliui bylai aktualiu laiku nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, o valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, abejonių, kad buvo padaryti ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti nusižengimai, nekyla. Administracinis kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, kad šia pareiškėjo veika buvo pažeisti KET 226 punkto, numatančio, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius, reikalavimai. Pareiškėjas neginčija ir už minėtus nusižengimus paskirtų nuobaudų dydžio, todėl dėl šių nusižengimų ir už juos paskirtų nuobaudų plačiau teismas nepasisako.

Tačiau nuo pat policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą ir administracinės teisenos pradėjimo Š. K. neigia, kad jis vairuodamas minėtą transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, todėl administracinėn atsakomybė papildomai gali būti traukiamas tik pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Teigia, kad tiek BPC operatorius, tiek iškviesti policijos pareigūnai patys be jokio pagrindo padarė išvadą, kad jis kliudė šalia stovėjusį automobilį „Audi“, nors jis niekada jiems šito neteigė ir jokių objektyvių duomenų, leidžiančių taip manyti, pareiškėjo manymu, byloje nesurinkta.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, nesutinka su šia pareiškėjo pozicija. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų pats Š. K. 2025 m. liepos 14 d. 20.28 val. paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir atsiliepusiam operatoriui nurodė, kad norėtų gauti automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininko telefono numerį. Operatoriui nusistebėjus tokiu prašymu, nerišliai ėmė aiškinti, kad „neįvažiavo“ į minėtą automobilį, bet atrodo lyg būtų „įvažiuota“, atrodo, kad „apgadino“, bet „iš tiesų neapgadino“, „nekliudžiau, bet atrodo, kad kliudžiau“ ir pan. Operatoriui siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes – vietą, pranešėjo ir jo automobilio duomenis, pradėjo mykti, išsisukinėti, prašyti tik minėto automobilio savininko numerio. Operatoriui nurodžius, kad tokie duomenys jam teikiami nebus, nes tai draudžia duomenų apsaugos konvencija ir susisiekti su automobilio savininku jis gali tik per policiją arba tiesiogiai įvykio vietoje sulaukdamas kito automobilio savininko, galiausiai skambutį nutraukė, nurodydamas, kad pats aiškinsis.

Bendrajam pagalbos centrui perdavus informaciją policijos pareigūnams, šie (duomenys neskelbtini) gatvėje nerado nei nurodyto automobilio Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nei pranešėjo, todėl susisiekė su juo BPC sistemoje užfiksuotu pranešėjo telefono numeriu. Iš Body kamerų įrašo export-7.mp4 matyti, kad su Š. K. buvo sunku bendrauti, nes šis vengė teikti duomenis, ilgai nenorėjo pasakyti, kur stovi jo BPC pranešėjui minėtas automobilis Audi, neigė savo automobilio vairavimo faktą, aiškino, kad jis nieko nekliudė, situacija jau išsiaiškinta ir sutvarkyta, jokios pagalbos jam nebereikia ir pan., atsisakinėjo nurodyti, kur yra tiek jis, tiek jo automobilis „Opel“. Po 10 minučių tokio bendravimo pareigūnei griežtai pareikalavus pradžiai prisistatyti prie galimai apgadinto automobilio „Audi“ ir pasakyti, kur šis yra, itin nenoriai tai padarė. Body įraše „Export-Body.mp4“ matyti, kad pareigūnas, apžiūrinėdamas Š. K. nurodytą automobilį Audi, iš sykio pastebi kairės (vairuotojo) pusės galinių durelių ir sparno apgadinimus, konstatuoja, kad šie yra akivaizdžiai švieži. Prašo Š. K. atvaryti jo automobilį „Opel“ palyginimui, tačiau šis išsisukinėja, aiškina, kad to negali padaryti, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilį apskritai vairavo draugas, kur jis ir automobilis dabar yra, apskritai nežino, pasižiūrėti negali „dėl pasibaigusio interneto“. Pareigūnui pareikalavus skambinti tam savo draugui ir perėmus telefoną pokalbiui, atsiliepęs asmuo paneigia vairavimo faktą stebisi, kodėl Š. neleidžiama susitarti su nukentėjusiuoju.

Skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo metu Š. K. itin akcentavo, kad automobilių apgadinimo aukštis, intensyvumas ir pobūdis akivaizdžiai nesutampa, todėl negalima teigti, kad automobilių kontaktas buvo. Ant jo automobilio pareigūnų fiksuoti apgadinimai yra seni. Mano, kad ir nukentėjusiosios automobilio apgadinimai nebuvo švieži. Vertindamas šiuo argumentus, teismas pažymi, kad jokio akivaizdaus apgadinimų aukščio neatitikimo teismas neįžvelgia, iš policijos pareigūnų darytų nuotraukų matyti, kad „Opel“ apgadinimai fiksuojami nuo 0,50 iki 0,64 m aukštyje, o „Audi“ – 0,54-0,66 m aukštyje ir pažeidimų aukštis niekaip nepaneigia automobilių kontakto tikimybės. Be to į įvykio vietą iškviesta nukentėjusioji patvirtino, kad apie 18.00 val. grįžusi iš darbo ji savo automobilį pastatė tvarkingą ir be jokių apgadinimų. Vadinasi, minėti apgadinimai atsirado maždaug 2 valandų tarpu. Vaizdo įraše matyti, kad pasilenkęs jų apžiūrėti ir apšvietęs apgadinimų plotą žibintuvėliu pareigūnas taip pat garsiai konstatuoja, kad jie švieži. Be to iš abiejų automobilių nuotraukų matyti, kad nubrauktų dažų vietos švarios (baltos), nėra apsinešusios purvu. Pareiškėjas teisme teigė, kad dar įvykio vietoje ginčijosi su pareigūnu dėl ant jo automobilio likusių dažų likučių, kurie neatitiko „Audi“ automobilio spalvos (buvo juodi, tuo metu nukentėjusiosios automobilis – mėlynas). Teismas pažymi, kad esant seniems apgadinimams, ant „Opel“ kapoto apskritai nebūtų fiksuota jokių dažų likučių, jie būtų seniai nusivalę automobilio plovimo metu arba dėl atmosferos reiškinių poveikio. Pats Š. K. teigė, kad jo automobilis ilgai stovėjo lauke prie garažų, o jo prašymu iškviestas automobilio savininkas įrodinėjo, kad apgadinimai buvo dar jam valdant automobilį, t. y. prieš kelis mėnesius. Pareiškėjo ir policijos pareigūno matyti svetimų dažų likučiai aplink „Opel“ pažeidimus tik patvirtina, kad apgadinimai nauji, o ne mėnesių ar net metų senumo.

Š. K. nurodomomis aplinkybėmis, kad jo automobilio „Opel“ apgadinimai buvo tikrai seni, buvę dar jo įgijimo metu, teismui leidžia abejoti jo elgesys įvykio dieną. Visų pirma teisme Š. K. teigė, kad detaliai apžiūrėjęs savo transporto priemonę, taip pat transporto priemonę „Audi“, galutinai nusprendė, kad tikrai negalėjo savo vairuojama transporto priemone apgadinti „Audi“, nepaisant to, jo paties teigimu, apie valandą laukė savininkės, po to ėmė skambinti BPC primygtinai prašydamas „Audi“ savininko telefono numerio. Turėdamas tvirtą įsitikinimą, kad kontakto nebuvo, jis to nebūtų daręs. Neįtikinami pareiškėjo teiginiai dėl apgadinimų atsiradimo laiko dar ir todėl, kad jis pats skunde nurodo, kad automobilį buvo neseniai įsigijęs (2025 m. gegužės 26 d.), bet jau ruošėsi jį parduoti, netgi buvo įdėjęs skelbimą (pardavė 2025 m. rugpjūčio 11 d.), teisme teigė ruošęs jį techninei apžiūrai. Šių aplinkybių kontekste teismui nesuprantama, kaip asmuo, prieš pusantro mėnesio įsigijęs transporto priemonę, ruošęs ją techninei apžiūrai ir naujam pirkėjui, daręs jos nuotraukas skelbimui, negalėjo įvykio vietoje iš karto suprasti, ar ant jo automobilio atsirado naujų apgadinimų ar ne, kas rodytų, kliudė manevruodamas „Audi“ automobilį ar ne, ir primygtinai siekė surasti šio automobilio savininką, kad neva išsklaidytų savo abejones. Jei Š. K. ant savo automobilio nebūtų išvydęs naujų apgadinimų, jam nebūtų kilę poreikio intensyviai ieškoti „Audi“ savininko. Jei Š. K. būtų buvęs tikras, kad ant jo automobilio esantys apgadinimai seni ir nereikšmingi, jis taip pat nebūtų pareigūnams taip akivaizdžiai vengęs nurodyti jo buvimo vietą ar pasirūpinti jo atvarymu sugretinimui, juolab, kad visą laiką turėjo kontaktą su vairuojančiais savo draugais, galiausiai galėjo tikėtis artimųjų pagalbos. „Opel“ buvimo vietą pareigūnams nurodė tik beveik po valandos aiškinimųsi, kai šie jo atžvilgiu ėmėsi griežtų prievartos priemonių, pagrasindami sulaikymu ir surakindami antrankiais vežti į komisariatą tolesniam aplinkybių aiškinimuisi. Teisme apklaustas ankstesnis automobilio savininkas, tvirtindamas, kad automobilis buvo apgadintas jau pardavimo metu, negalėjo tvirtai nurodyti, kur tie apgadinimai buvo. Iš pradžių sakė, kad buvo tik „pora rūdelių“, tada, kad buvo pabraižymai priekiniame bamperyje ir ant durų. Tuomet tikslino, kad gal buvo ir galiniame bamperyje, ir šone ir nubrauktas kampas, negalėjo paaiškinti, ar šie trūkumai buvo aptarti pirkimo pardavimo sutartyje. Tikslinantis buvusių apgadinimų pobūdį aiškino, kad ant galinės arkos buvo pūslelės, bet dažai nubyrėję nebuvo, kas akivaizdžiai neatitinka „Opel“ apgadinimų, užfiksuotų nuotraukose, pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad automobilis Š. K. buvo skubiai parduotas dar nepasibaigus administracinei teisenai (skunde nurodoma – 2025 m. rugpjūčio 11 d., t. y. po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, bet iki ginčijamo nutarimo priėmimo), tokiu būdu apsunkinant galimybę atlikti abiejų automobilių papildomus sugretinimus, apžiūras ar techninę ekspertizę, gauti specialistų nuomonę dėl automobilių kontakto ir apgadinimų kilmės. Š. K. neabejotinai suvokė transporto priemonės svarbą galimo nusižengimo tyrimui, nepaisydamas to, pasistengė juo atsikratyti, kas taip pat teismui leidžia abejoti jo nuoširdumu ir noru nustatyti objektyvią tiesą byloje.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, liudijančią, kad automobilis „Audi“ buvo apgadintas 1 val. – 2 val. laikotarpiu nuo jo pastatymo, BPC centrui dėl galimo „Audi“ apgadinimo skambino ir jo savininko kontaktų ieškojo automobilio „Opel“ savininkas Š. K., ant kurio transporto priemonės fiksuoti švieži apgadinimai tokiame pačiame aukštyje, kaip ir automobilio „Audi“, jo akivaizdų nenorą pareigūnams pateikti apžiūrai savo transporto priemonę, teismas neturi abejonių, kad tarp abiejų minėtų transporto priemonių automobilio „Opel“ parkavimo metu įvyko kontaktas, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Įvykį iš Š. K. pusės akivaizdžiai buvo vengiama įforminti, suvokiant, kad automobilį „Opel“ vairavo tokios teisės neturintis asmuo, jo valdytojo civilinė atsakomybė neapdrausta, todėl gresia tiek griežta administracinė atsakomybė, tiek regresas vairuotojui dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ginčijamas nutarimas iš tiesų turi trūkumą, pastebėtą pareiškėjo. Reiškiant kaltinimą pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, kurio dispozicijos blanketinė formuluotė „padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą“ reikalauja įvardinti konkretų KET pažeidimą, priežastiniu ryšiu susijusį su turto apgadinimu. Nurodyti KET 9 punktą, numatantį bendrąją vairuotojo pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką šios rūšies bylose, neužtenka. Tačiau pažymėtina, kad Š. K. padarytas KET pažeidimas yra įvardintas administracinio kaltinimo formuluotėje, nurodant, kad jis manevruodamas „nesilaikė saugaus atstumo“. Kliudžius šalia stovinčią transporto priemonę, paprastai inkriminuojamas KET 126 punkto, numatančio, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, pažeidimas. Tačiau KET 126 punkto nenurodymas kaltinime savaime nedaro ginčijamo nutarimo neteisėto ir naikintino. Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantiems subjektams galimybę papildyti administracinį kaltinimą nuoroda į pažeisto teisės akto dalį ar punktą, jei šie procesiniuose dokumentuose nurodyti netiksliai, ar visai nenurodyti, bet administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo esmė (asmens veika) yra įrodyta (ANK 617 straipsnio 2 dalis, 635 straipsnio 3 dalis). Teismas tiesiog konstatuoja, kad be KET 9, 14 punktų reikalavimų, Š. K. papildomai pažeidė ir KET 126 punkto reikalavimą laikytis saugaus atstumo iš šono.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Š. K., pažeidęs KET 9, 14, 126 punktų reikalavimus, manevruodamas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kliudė stovintį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Š. K. nėra įgijęs vairuoti transporto priemonių, todėl pažeidė ir KET 14 punkto reikalavimus. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

Konstatavus buvus eismo įvykį, išlieka ginčas ir dėl to, ar Š. K. elgesį tuoj po eismo įvykio ir vėliau galima vertinti kaip tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos tikslu išvengti atsakomybės už jį, t. y. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo kaltės už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, teismas pažymi, jog šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Š. K. teigimu, jo jokios tyčios vengti atsakomybės dėl eismo įvykio niekada nebuvo, nes siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl automobilių kontakto nebuvimo jis pats skambino į BPC, ieškojo „AUDI“ savininko kontakto, net paliko savo telefono numerį už „Audi“ valytuvo, pats pareigūnams pakvietus grįžo į eismo įvykio vietą, kas rodo, kad jis veikė sąžiningai ir siekė įvertinti realią situaciją ir nustatyti tiesą. Teismas su šia pareiškėjo pozicija taip pat nesutinka. Neabejotina šioje byloje tik tai, kad Š. K. išties dėjo pastangas susisiekti su transporto priemonės savininku, matomai ketindamas neoficialiai tartis dėl žalos atlyginimo, išvengiant eismo įvykio įforminimo dėl visiems suprantamos priežasties – jis neturėjo nei teisės vairuoti transporto priemonės, nei savo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinės atsakomybės draudimo. Tokioje situacijoje eismo įvykio forminimas jam būtų užtraukęs griežtą atsakomybę. Aukščiau aptartas pareiškėjo elgesys skambinant į BPC ir vėlesnis jo pokalbių su pareigūnais tiek telefonu, tiek įvykio vietoje turinys nepalieka abejonių dėl pareiškėjo siekio išvengti administracinės atsakomybės.

KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nežinodamas, kas yra apgadintos transporto priemonės savininkas ir neturėdamas galimybių su juo susisiekti, Š. K. turėjo tik vieną teisėtą veikimo būdą – pranešti apie eismo įvykį policijai. Pažymėtina, kad dar BPC darbuotojas įspėjo Š. K. apie vienintelį galimą teisėtą veikimo būdą, jei šis mano, kad padarė eismo įvykį ir nukentėjusio asmens vietoje nėra, liepdamas sulaukti arba nukentėjusiojo, arba policijos pareigūnų, kurie padės susisiekti su nukentėjusio automobilio savininku. Įspėjo, kad priešingas elgesys bus laikomas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Atitinkamai Š. K. teiginiai teisme, kad jis nežinojo, jog reikia sulaukti savininko, negalima išvykti tik palikus raštelį, neatitinka tikrovės. Š. K. atsisakė operatoriui nurodyti tiek savo duomenis, tiek tikslią įvykio vietą. Nenoromis, galimai vis dar tikėdamasis gauti telefono numerį, nurodė tik galimai apgadinto automobilio valstybinį numerį ir modelį. Kalbai pasisukus apie policijos pareigūnų atvykimą, nedelsdamas nutraukė skambutį, įvykio vietoje nepasiliko. Nerandantiems apgadinto automobilio tikslios buvimo vietos pareigūnams telefonu susisiekus su Š. K., šis niekaip nenorėjo nurodyti nei tikslios automobilio „Audi“ stovėjimo vietos, nei savo buvimo vietos, nei jo vairuoto automobilio „Opel“ buvimo vietos. Nuolat teigė netiesą, kad automobilio jis nevairavo, akcentavo, kad „Audi“ nekliudė, netgi melagingai aiškino, kad su „Audi“ savininku jau susisiekta, gavęs jo numerį iš kaimyno, su juo pakalbėta ir viskas išsiaiškinta, jokios pagalbos dėl eismo įvykio nebereikia, nors to akivaizdžiai nebuvo. Aiškino nežinantis, kur tiksliai jis yra, pareigūnų siūlymus pasižiūrėti gatvių pavadinimus ir namų numerius ignoravo. Nenoru tiesiai atsakinėti į užduodamus klausimus, tyčiniu pareigūnų klaidinimu Š. K. akivaizdžiai siekė bet kokio policijos pareigūnų eliminavimo iš šios situacijos. Suvokus, kad to pasiekti nebepavyks, nenoriai nurodė „Audi“ buvimo vietą ir į ją atėjo pėsčiomis pats. Bendraudamas su pareigūnais gyvai, vėl kategoriškai neigė vairavimo faktą, atsisakinėjo nurodyti tiek neva jo mašiną vairavusio asmens duomenis, tiek pačios mašinos buvimo vietą. Dėl jo nebendradarbiavimo nedidelio eismo įvykio aplinkybių aiškinimasis užtruko mažiausiai 2 valandas (apie įvykį BPC pranešta 20.28 val., informacija perduota pareigūnams 20.36 val., protokolas surašytas 21.44 val., duotas pasirašyti jau 22.11 val., automobilių nuotraukos daromos jau po 23 val.), tad skundo teiginiai, kad pareiškėjas veikė sąžiningai ir atsakingai, jo elgesys atitiko pareigą bendradarbiauti su institucijomis, akivaizdžiai nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad už „Audi“ automobilio valytuvo buvo paliktas tik raštelis su telefono numeriu, be jokių papildomų paaiškinimų, be vardo, pavardės, bent minimalaus aplinkybių paaiškinimo. Tai nėra informatyvus pranešimas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-38-895/2019, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-31-594/2021 ir kt.).

Visos aptartos aplinkybės aiškiai rodo kaltininko nenorą forminti eismo įvykį teisės aktų nustatyta tvarka (pildyti deklaraciją ar įvykį forminti su policijos pareigūnų pagalba) ir nuoseklią bei kryptingą pareiškėjo tyčią išvengti griežtos administracinės atsakomybės už neturinčio teisės vairuoti asmens eismo įvykio sukėlimą.

Iš pateiktos UAB „Autoprojekcija“ sąmatos matyti, kad eismo įvykio metu padaryta žala (remonto kaina 471,90 Eur) nesiekia 15 penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Š. K. veika atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymius, ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kai eismo įvykio metu padaryta žala nesiekia 15 penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tačiau teismas tikslina nuorodą į pažeistą KET punktą. Administraciniame kaltinime nurodytas KET 223 punktas numato, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Šis KET reikalavimas nesusijęs su nagrinėjama situacija, jo vietoje turėjo būti nurodytas aukščiau cituotas KET 222 punktas, numatantis su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio pareigas, kai eismo įvykiu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimties eurų. Taip pat ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Taip pat ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Ginčijamu nutarimu už abu nusižengimus Š. K. paskirtos minimalios sankcijose numatytos baudos ir minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Teismas nenustatė pagrindo keisti paskirtų baudų ar administracinio poveikio priemonių dydžius. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie didelį atstumą tarp gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigų, norą užsidirbti yra įprastos jo amžiaus jaunuoliams ir negali būti vertinamos kaip išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Prašymas neatimti teisės vairuoti yra susijęs išimtinai su pareiškėjo noru turėti komfortabilaus susisiekimo galimybę, o ne objektyvia būtinybe vairuoti. Jo teiginiai, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas, atsižvelgiant į jo gyvenamosios vietos nuošalumą ((duomenys neskelbtini)) ir užimtumą, trukdys jos mokslui ar verslui, visiškai neįtikinami, nes šios teisės jis neturėjo ir iki nagrinėjamo įvykio, bet tai netrukdė jam nei lankyti ugdymo įstaigų, nei verslauti ar užsiimti kitomis norimomis veiklomis. Į teigiamai jį charakterizuojančius duomenis (itin jauną amžių, gerą elgesį iki nusižengimų padarymo, šiurkščių nuobaudų neturėjimą, pirmą kartą gyvenime padarytus KET pažeidimus) buvo atsižvelgta skiriant jam minimalias nuobaudas, nepaisant itin abejotino jo kaltės pripažinimo ir nebendradarbiavimo su tyrimą atlikusiais pareigūnais. Pagrindo švelninti nuobaudas išeinant už sankcijų ribų teismas neįžvelgia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Š. K. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19735-2025 (ROIK 25278691511) patikslinti nusižengimo aprašymo dalyje nurodant, kad Š. K. veika buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 126, 222 punktai, tačiau veikos kvalifikavimo ir nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo dalyje nutarimą palikti nepakeistą

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.