Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimo G. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. G. B. skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šiuo atveju nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismo išvadomis dėl G. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, taip pat prašoma nutraukti administracinę teiseną ir nekonfiskuoti G. B. priklausančios transporto priemonės.

7. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, bei pagrįstai sprendė, jog G. B. veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, požymius. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl minėtų administracinių nusižengimų, remiantis vien tik G. B. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį jis buvo nubaustas nepagrįstai, nesant minėto administracinio nusižengimo sudėties.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo

9. Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-17-139/2015, Nr. 2AT-34-507/2015, Nr. 2AT-52-511/2015, Nr. 2AT-11-303/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015).

10. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad G. B. apylinkės teismo nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis sukėlė eismo įvykį, dėl to padarė žalą kitam asmeniui ir apie įvykį nepranešęs policijos pareigūnams, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Minėtos aplinkybės abejonių aukštesnės instancijos teismui nekelia, jos įrodytos paties G. B. policijos pareigūnams duotais paaiškinimais, jog jis, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti akivaizdūs automobilių apgadinimai, nukentėjusiojo A. K. paaiškinimu bei kitais rašytiniais bylos duomenimis, aptartais skundžiamame nutarime. Tokie G. B. veiksmai formaliai atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, kurių apeliaciniame skunde pažeidėjas neginčija, tačiau jis nesutinka, kad jo veiksmuose buvo tyčia išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą. Apelianto vertinimu, jo veiksmai, kai atsitrenkęs į kitą automobilį jis sustojo ir paliko raštelį su savo telefono numeriu, o nukentėjusiajam susisiekus su juo susitarė atlyginti žalą, patvirtina, kad jis nevengė atsakomybės ir žalos atlyginimo, tačiau nepavyko žalos atlyginti todėl, kad pažeidėjas buvo paguldytas į ligoninę dėl sveikatos sutrikimų. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nutarimu nustatė, kad G. B. veiksmuose buvo ir subjektyvusis ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis – tiesioginė tyčia.

11. Pats pažeidėjas duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams ir apeliaciniame skunde neginčija, kad jis vairavo automobilį bei jo nesuvaldęs atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino, išlipo ir apžiūrėjo automobilį, t. y. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau ignoruodamas KET 219 punkte numatytas eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai. Pažymėtina, kad G. B. veikos kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog padaręs eismo įvykį ir jo metu apgadinęs kito asmens automobilį, jis apgadinto automobilio savininkui paliko raštelį su savo telefono numeriu ir priežastys dėl kurių eismo įvykis įvyko. Pažymėtina, kad KET 219 punktas aiškiai apibrėžia eismo dalyvių pareigas kilus eismo įvykiui ir jokių alternatyvų, tokių kaip raštelių rašymas, automobilio palikimas šalia eismo įvykio vietos ir pan., nenustato. Iš administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad G. B. padarė administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą eismo įvykį, nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nebuvo, buvo apgadintas stovintis automobilis, todėl remiantis KET jis privalėjo likti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie įvykį policijai, tačiau šias įstatymo jam numatytas pareigas ignoravo ir išvažiavęs iš eismo įvykio vietos, sąmoningai pažeidė KET taisykles. Todėl apylinkės teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Apelianto taip akcentuojama aplinkybė, kad jis paliko raštelį su savo telefono numeriu, kad nukentėjusysis galėtų susisiekti dėl žalos atlyginimo, tik patvirtina, kad G. B. suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, tačiau sąmoningai ignoravo pareigą nepasišalinti iš eismo įvykio vietos ir pranešti policijai, sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo, kas patvirtina tiesioginės tyčios jo veiksmuose buvimą. Sutiktina su tuo, kad palikdamas už apgadintos transporto priemonės stiklo valytuvo savo telefono numerį, apeliantas negalėjo tikėtis, jog pavyks išvengti žalos atlyginimo, tačiau tai savaime nereiškia, jog, pasišalindamas iš įvykio vietos, jis nesiekė nuslėpti tikrųjų eismo įvykio aplinkybių, pavyzdžiui, kad vairavo transporto priemonę būdamas galimai neblaivus arba, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, arba, kad jo transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pan. Juolab, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, nagrinėjamu atveju G. B. vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 51), o transporto priemonę jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 35-36), kas leidžia teigti, jog jis turėjo aiškų tikslą ir motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai. Be to, šiame kontekste pažymėtina, jog tikslas, kurio, pasišalindamas iš įvykio vietos, siekė G. B., jo veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi, kadangi teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

12. Apylinkės teismo išvados dėl tyčios G. B. veiksmuose buvimo nepaneigia ir apeliacinio skundo teiginiai, kad žalos nukentėjusiajam pažeidėjas neatlygino tik todėl, kad buvo paguldytas į ligoninę dėl sveikatos sutrikimų. Tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais. Pažeidėjo nurodytų aplinkybių dėl paguldymo į ligoninę nepatvirtina jokie administracinio nusižengimo bylos duomenys, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su skundu aukštesnės instancijos teismui. Duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams 2020 m. lapkričio 4 d. jis taip pat tokių aplinkybių nenurodė. Taigi, minėtos aplinkybės akcentavimas laikytinas tik pažeidėjo gynybine taktika. Juolab, kad byloje nėra duomenų, kad pažeidėjas būtų atlyginęs ar bent dėjęs maksimalias pastangas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Priešingai, kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų, kai jis nesutiko, kad G. B. sutvarkytų jo automobilį ir pareikalavo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, pažeidėjas pradėjo vengti susitikimo su juo, keitė susitikimo datą, nurodydamas įvairias priežastis, kol galiausiai nebeatsiliepė į skambučius ir išjungė telefoną. Su G. B. nepavyko susisiekti ir policijos pareigūnams. Netenkinant G. B. apeliacinio skundo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net jei G. B. ir būtų atlyginęs nukentėjusiajam padarytą žalą, ši aplinkybė jo administracinės atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai nešalina. Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina, kad G. B. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ir kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas neabejotinai patvirtina jo kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padaryme.

Dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo

13. Apeliaciniu skundu G. B. nesutinka ir su jam paskirta administracinio poveikio priemone – automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, teigdamas, kad ši priemonė yra neproporcinga jo tariamai padarytam administraciniam nusižengimui. Su tokiais argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

14. ANK 426 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai reiškia, kad transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas visais atvejais, dėl šios administracinio poveikio priemonės kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai. Tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė asmeniui yra skiriamos atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

15. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra G. B. turtas, registruotas jo vardu (b. l. 45 - 47, 50). Su šia transporto priemone G. B. padarė pavojingą administracinį nusižengimą – vairuodamas automobilį jo nesuvaldė ir padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti. Apeliantas dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailisi, tačiau šiuo atveju negali būti nevertinama aplinkybė, kad praeityje G. B. jau buvo baustas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino (2017 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu) (b. l. 21-34). Be to, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro duomenų, apeliantas daugybę kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir KET taisyklių nesilaikymą (vairavimą neturint tokios teisės, kai tokia teisė atimta, vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta techninė apžiūra, neturint privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, leistino greičio viršijimą, vairavimą apsvaigus, lenkimą draudžiamose vietose ir pan.). Vien per paskutinius metus G. B. už vairavimą neturint tokios teisės 4 kartus yra paskirtos administracinės nuobaudos, taip pat 2 kartus už leistino greičio viršijimą (b. l. 21-34). Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pažeidėją ir rodo, kad jis linkęs sistemingai ir piktybiškai pažeidinėti KET, taip pat nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, o jam taikomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nėra veiksmingos ir nuo naujų nusižengimų, susijusių su padidinto pavojaus šaltinio vairavimu ir KET pažeidinėjimu, nesulaiko. Apylinkės teismas minėtas aplinkybes įvertino ir pagrįstai nustatęs, kad transporto priemonę G. B. naudoja šiurkštiems ir pavojingiems administraciniams nusižengimams daryti, nutarė ją konfiskuoti. Pažymėtina, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji tampa beprasmiška. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo, nepadarė esminių ANK taikymo klaidų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą konfiskuoti pažeidėjui priklausantį automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo

16. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu G. B. nubaustas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. kad vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir tokiais veiksmai pažeidė KET 226 punkto reikalavimus.

17. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio išrašų iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės apie kelių transporto priemones duomenų - automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. B. (b. l. 45, 50), automobilio draudimas negalioja (b. l. 14, 50). Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazėje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutartis transporto priemonei BMW 5ER REIHE buvo sudaryta 2020 m. gegužės 18 d., tačiau buvo nutraukta 2020 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 51). Anksčiau aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad eismo įvykis buvo padarytas 2020 m. rugsėjo 26 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad inkriminuotu laiku – 2020 m. rugsėjo 26 d. 10.00 val. automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir jos savininkas G. B. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę, todėl apylinkės teismas pagrįstai G. B. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir skyrė nuobaudą.

Dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo

18. Apeliaciniame skunde G. B. kelią skundžiamo apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo klausimą ir dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, motyvuojant tuo, kad jam priklausančiai transporto priemonei, kurią vairuojant buvo sukeltas eismo įvykis, priešingai nei tai konstatavo apylinkės teismas, buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir ji buvo galiojanti.

19. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros <...>, vairavimas <...>. KET 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

20. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, G. B. taip pat buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje padarymą, t. y. kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir tokiais veiksmais pažeidė KET 226 punkto reikalavimus. Tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apylinkės teismo išvada. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esantis Techninės apžiūros IS įrašas patvirtina, kad automobiliui BME 5ER REIHE, techninė apžiūra atlikta 2018 m. spalio 22 d. ir galiojo iki 2020 m. spalio 20 d. (b. l. 52). Šią aplinkybę patvirtina ir apelianto kartu su skundu pateikta Techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 65). Atsižvelgiant į šiuos duomenis konstatuotina, kad inkriminuotu laiku – 2020 m. rugsėjo 26 d. 10.00 val. G. B. vairuojamai transporto priemonei BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta privaloma techninė apžiūra ir ji buvo galiojanti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas šioje dalyje naikinamas.

21. Aukščiau išdėstytų duomenų visumoje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutarimo dalis dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl šioje dalyje skundžiamas 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundžiamo nutarimo dalis, kuria G. B. pripažintas kaltu padaręs ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, naikintina ir dėl šio nusižengimo administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. G. B. atžvilgiu nutraukus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, teiseną, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nutarimu G. B. už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos buvo subendrintos jas apimant, naikintina ir nutarimo dalis dėl paskirtų nuobaudų subendrinimo. Nuobaudos, paskirtos 2020 m. lapkričio 12 d. apylinkės teismo nutarimu už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje, subendrinamos iš naujo, nekeičiant galutinės skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirtos nuobaudos, kadangi už paminėtus nusižengimus nuobaudos paskirtos teisingai, nepažeidžiant proporcingumo principo, tinkamai įvertinus pažeidėjo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalį, kuria G. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 33 eurų bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šio administracinio nusižengimo G. B. atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 38 straipsnio 2 dalimi G. B. paskirta galutinė nuobauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir G. B. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - 1300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu/uždraudimu 2 metams bei transporto priemonės – automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.