- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- A18.-672-269/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00226-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. L. ir jo įgaliotai atstovei advokatų profesinės bendrijos „InRight/Drobitko ir partneriai „ advokato padėjėjai M. J. (toliau-advokato padėjėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje P. L. (P. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuojo patrulio A. K. (A. K.) buvo surašytas 2020-03-15 administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-20324-2020 (toliau-protokolas) administracinio nusižengimom byloje Nr. ROIK: 20112066137 dėl to, kad jis, 2020 m. kovo 15 d., apie 05.30 val. (duomenys neskelbtini), bendraudamas su uniformuotais policijos pareigūnais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išeiti iš svertino namo balkono, nustoti rėkauti ir keiktis, taip pat nevykdė reikalavimo nustoti smūgiuoti ir stumdytis, t.y. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje (b.l.1-2).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. L. nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad nesupranta protokole jam pareikšto administracinio kaltinimo esmės. Jis buvo sumuštas policijos pareigūno, po ko jam buvo nustatyti sužalojimai, t. y. kairio antakio žaizda, žaizda kairio užausio srityje, kairio skruostikaulio lanko lūžis su poslinkiu, kurie padaryti mažiausiai 3-mis trauminių poveikių pasėkoje ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 2020 m. kovo 15 d. vakare išėjo pas pažįstamą į pirtį, vartojo alkoholinius gėrimai ir buvo stipriai išgėręs. Eidamas namo, suklydo kiemus, užklydo pas kaimynę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), supainiojo balkoną ir įėjęs į tą balkoną, užmigo jame. Iš miegų atsikėlė kaip jautė, kad jį daužė per veidą, ausį, akis, nosį. Iš miegų atmerkęs akis nelabai suprato, kur buvo, tik jautė, kad mušė. Rėkė, bandė atgrasinti, kad jį muša, galvojo, kad užpuolikai ir tik rėkė, kad pritrauktų dėmesį. Po to suprato, kad ne namuose, kad muša jį pareigūnas. Smūgių sudavimo metu jis gulėjo, tačiau kokioje tiksliai padėtyje, negalėjo pasakyti. Pažadintas bandė keltis, gintis. Smūgius juto į veidą, galvą. Viso buvo daugiau nei 5, 10 smūgių, tiksliai jų neprisiminė, nes tuo metu viską skaudėjo, bėgo kraujas iš nosies, nesuprato, kodėl jį muša ir kur jis yra. Jam buvo siūta už ausies, antakis, sulaužytas skruostikaulis, darė operaciją, savaitę Žalgirio ligoninėje gulėjo, buvo mėlynės po akimis, iki šiol nervas užspaustas po lūpa. Smūgiai buvo suduoti rankom ir kojom. Pačių smūgių nematė ir nesigynė, nesidengė rankomis, neatsimušinėjo. Jo manymu jį galbūt kojomis spardė, kad jis atsikeltų. Policijos pareigūnui nesipriešino, nebuvo nusiteikęs agresyviai.. Buvo du policijos pareigūnai (vyras ir moteriškė). Smūgius sudavė vienas policijos pareigūnas. Po suduotų smūgių į galvą ir veidą buvo įsodintas į policijos mašiną ir pristatytas į ,,Salą". Sužalojimai buvo matomi ir akivaizdūs. Pareigūnai nepaaiškino apie jo paties padarytą pažeidimą. Tik išeinant pareigūnas įteikė protokolo kopiją, kuriame jo parašo nėra. Su pažeidimo esme jis nesutiko, paaiškinimų neteikė. Kreipėsi į Respublikinę ligoninę, nusiųstas konsultacijai pas specialistus, Žalgirio ligoninėje nustatytas skruostikaulio lūžis. Nusikalstama veika buvo padaryta fizinė, neturtinė (moralinė) ir turtinė žala. Buvo gydytas ligoninėje kovo 15 - 20 d. Dėl to, kad smūgius sudavė policijos pareigūnas, jautėsi labai pažemintas, nusivylęs ir nesuprato dėl ko ir už ką. Pareigūnas elgėsi agresyviai, jo manymu viršijo įgaliojimus, pristatydamas jį į ,,Salą" naudojo perteklinę jėgą ir jo atžvilgiu naudojo netinkamas priemones jo pristatymui. Prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti it priteisti jo naudai Liachovič bylinėjimosi išlaidas - 600 eurų, kurias sudaro išlaidos, sumokėtos advokatui už teisines paslaugas šioje administracinio teisės nusižengimo byloje (b.l. 15-21).
Liudytoja T. L. parodė, kad 2020-03-15 atsibudusi apie 05.30 val. ir pastebėjusi, kad vyro nėra, jam skambino. Atsiliepęs jis paaiškino, kad jis visas sumuštas, bėga kraujas iš nosies, iš burnos ir jį kažkur veža, kad sumušė policininkai, vėliau pasakė, kad veža jį į nakvynės namus „Sala". Apie 7 val. ji ten nuvyko. Pamačiusi policijos mašiną, priėjo prie policininko ir paklausė, ar čia pristatytas P. L.. Policininkas patvirtino, tačiau paprašytas paaiškinti, kas atsitiko, agresyviai, arogantiškai kalbėjo, kad neprivalo jai nieko aiškinti. Jai paaiškinus, kad ji P. žmona ir norėtą žinoti, pareigūnas pasakė, kad neprivalo jai nieko aiškinti. Nurodė palaukti, kol išrašys protokolą ir tuomet pasiimti vyrą. Paaiškino, kad P. L. čia atvežė dėl to, kad jis miegojo svetimam balkone. Pamačius vyrą iš karto jai krito į akį jo sužalojimai, suprato, kad iš karto reiks važiuoti ir važiavo į ligoninę. Važiavo į Antakalnio polikliniką, po to į Lazdyną ligoninę, po to į Žalgirio polikliniką, nes reikėjo patikrinti ar lūžęs žandikaulis. Čia pasakė, kad reikia jį hospitalizuoti. Prieš šį įvykį vyras išėjo iš namų 2020 m. kovo 14 d., prieš išeinant jis nebuvo sužalotas ar susižalojęs. Pirmą kartą toks sužalotas buvo. Išėjęs iš nakvynės namų „Sala" jis sakė, kad nesuprato už ką jį mušė policijos pareigūnas, negalėjo suprasti, ką jis padarė, kad taip reikėjo jį sumušti ir būtent mušė per veidą. Protokole pareigūnas buvo įrašęs, kad jis (P. L.) smūgiavosi, dėl to apžiūrėjo jo rankas, kurios buvo sveikos, nė vieno įdrėskimo nebuvo, nebuvo jokių mėlynių. Nuvykusi pas kaimynę sužinojo, kad ji neatpažino P. L. ir dėl to iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį pažadino, bet kai žadino, ji girdėjo žodžius „man skauda". Šeimoje vyras neagresyvus, geras, kartu gyvena 14 metų ir pirmą kartą taip atsitiko su policija nemalonių reikalų (b.l. 42-46).
Liudytoja H. K. parodė, kad 2020 m. kovo 15 d. iškvietė policiją, nes savo namo balkone pastėbėjo žmogų, kuris sėdėjo, o ji gyvena viena ir išsigando. Tai buvo tamsu, paryčiais, pavasarį. Lauke turiu šunį, kuris pradėjo loti, o vėliau išgirdo garsus. Apšvietimo nebuvo, tik gatvės apšvietimas. Atvažiavo du pareigūnai, vyras ir moteris. Pareigūnai užėjo pro jos namus į balkoną. Pareigūnai į balkoną užėjo abu, o ji liko namie. Pareigūnai, kai užėjo į balkoną, duris paliko atidarytas, ką pareigūnai ten darė ji negirdėjo, nes jai ir su klausa negerai, galimai ji galėjo tarp durų stovėti, nes balkonas yra siauras. Ką ten darė pareigūnai nieko nematė, kadangi pareigūnai aukšto ūgio. Pareigūnai žmogų paėmė už parankių ir išvedė. Vedamas asmuo , kai atrodė nematė, nes jis buvo pasilenkęs ir buvo su gaubtu, vienintelį ką pastebėjo, tai, kad buvo su vestuvinių žiedu. Kraujo dėmių ant asmens nepastebėjo. Ji pažįsta P. L., tiesiog ji neatpažino. Jie žinotų, galėjo pasakyti jo žmonai, kad paimtų vyrą (b.l. 70-76).
Policijos pareigūnų I. K. ir A. K. 2020 m. kovo 15 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos balkone miega nepažįstamas vyras. Jiems atvykus jie surado balkone miegantį vyrą, kuris pareigūnams pasipriešinimo, rėkavimo, smūgiavimo bei vartojo necenzūrinius žodžius. Po to, kai apsiramino, buvo išvežtas į nakvynės namus ,,Sala“ (b. l. 3- 4).
Teismas vertino ir teismo nagrinėjimo metu kitus surinktus duomenis (b.l. 5, 10, 15-21, 23-33, 38-39, 41-46, 51-63, 66, 71-76).
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta norma, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 3 dalis draudžia įrodinėjimo pareigą perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 569 straipsnio 2 dalis nustato, kad įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.
Asmens veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti, kad policijos ar kitų šioje teisės normoje nurodytų pareigūnų nurodymas ar reikalavimas yra teisėtas. Ši aplinkybė yra privalomas minėtos veikos sudėties objektyviosios pusės elementas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, reglamentuojančio Lietuvos policijos veikos teisinius pagrindus, veiklos principus, uždavinius, funkcijas, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises ir pareigas, 21 straipsnis (toliau-Įstatymas) numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Vilniaus apygardos teismo 2011-09-08 nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-450-195/2011). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-25 nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-1604/2011).
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020-07-17 nutarimo (toliau-nutarimas) nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11891-20 matyti, kad 2020 m. liepos 17 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu Lietuvos Respubikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 40 straipsnio pagrindu. Iš šio nutarimo nustatyta, kad A. K. buvo paskelbtas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje. Jis įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – 2020 m. kovo 15 d. dirbdamas ekipaže VI711 kartu su vyriausiąja patrule I. K., minėtą dieną 05.10 val. gavęs pranešimą apie nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini) balkone miegantį nepažįstamą asmenį, 05:23 val. atvyko nurodytų adresu ir radęs balkone miegantį neblaivų P. L., šiam asmeniui nei dėl savo būklės, nei savo elgesiu nekeliant grėsmės pareigūnų ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, nesant jokio pasipriešinimo ar kitokio teisėto faktinio pagrindo ir poreikio prievartai panaudoti, 05.26 val. tyčia ir nepagrįstai panaudojo fizinę prievartą P. L. atžvilgiu, t. y. kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą ir galvos sritį, padarydamas P. L. abiejų akių poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais, kairio antakio žaizdą, žaizdą kairio užausio srityje, t. y. sužalojimus, priskiriamus nežymiam sveikatos sutrikdymui, ir kairio skruostikaulio lanko lūžį su poslinkiu, priskiriamą nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Šiuos veiksmus A. K. atliko nesant prievartos panaudojimo pagrindų, numatytų Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, nes pareigūnai turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti; naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, nepažeidžiant ir kitas įstatymo nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį (b.l. 56-62).
Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad pradžioje bendravimas vyko pokalbio forma, P. L. nesuprato, kad jį žadina ir su juo bendrauja policijos pareigūnai. Iš P. L. pusės nebuvo fizinės prievartos policininko atžvilgiu, nebuvo necenzūrinių žodžių vartojimo, pasipriešinimo, rėkavimo, jis buvo pasyvus. Iš vaizdo įrašu girdėti, kad P. L. sumuštas rėkė iš skausmo, kad jam skauda.
Apklaustas A. K., (duomenys neskelbtini)., ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2020 m. kovo 15 d. gavęs pranešimą apie nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkone miegantį nepažįstamą asmenį, 05.23 val. atvyko nurodytu adresu ir radęs balkone miegantį neblaivų P. L., šiam asmeniui nei dėl savo būklės, nei savo elgesiu nekeliant grėsmės pareigūnų ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, nesant jokio pasipriešinimo ar kitokio teisėto faktinio pagrindo ir poreikio prievartai panaudoti, 05.26 val. tyčia ir nepagrįstai panaudojo fizinę prievartą P. L. atžvilgiu, t. y. kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą ir galvos sritį, padarydamas P. L. abiejų akių poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais, kairio antakio žaizdą, žaizdą kairio užausio srityje, t. y. sužalojimus, priskiriamus nežymiam sveikatos sutrikdymui, ir kairio skruostikaulio lanko lūžį su poslinkiu, priskiriamą nesunkiam sveikatos sutrikdymui.
Nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu ir pastarasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vilniaus apskrities VPK viršininko 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 10-TE-2201 A. K. paskirta nuobauda - griežtas papeikimas už neteisėtą prievartos (specialiųjų priemonių) panaudojimą bei Vilniaus apskrities VPK viršininko 2020-03-30 įsakymu Nr. 10-TE-469 A. K. atleistas iš vidaus tarnybos.
Šioje byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad P. L. būtų padaręs veiką, turinčią ANK 506 straipsnio 4 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus bei įvertinus jų visumą, teismas neturi pagrindo daryti objektyvios ir neginčijamos išvados, kad P. L. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, nes 2020 m. kovo 15 d. policijos pareigūnams atvykus pagal gautą iškvietimą, nebuvo nustatyta, kad P. L. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išeiti iš svertino namo balkono, nustoti rėkauti ir keiktis, taip pat nevykdė reikalavimo nustoti smūgiuoti ir stumdytis. Atvirkščiai buvo nustatyta, kad P. L. nesuprato, kad jį žadina ir su juo bendrauja policijos pareigūnai. Iš P. L. pusės nebuvo fizinės prievartos policininko atžvilgiu, nebuvo necenzūrinių žodžių vartojimo, pasipriešinimo, rėkavimo, jis buvo pasyvus. P. L. buvo policijos pareigūno sumuštas rėkė iš skausmo, tokie rėkavimai negali būti prilyginami prie pasipriešinimo valstybės tarnautojui. Jis bandė gintis nuo smūgių uždengdamas rankomis veido sritį ir leisdamas garsus išreiškiančius skausmą. Šiuo atveju policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymas negali būti vertinamas kaip ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus teismo ištirtus ir anksčiau aptartus įrodymus, konstatuoja, jog byloje duomenų, vienareikšmiškai ir neabejotinai įrodančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, P. L. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Byloje pateiktas advokato padėjėjos žodinis prašymas dėl jos teisinės pagalbos teikimo P. L. išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad advokato padėjėjas teikė teisinę pagalbą pagal susitarimą. Prie prašymo pridėti kvitai teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Pažeidėjo teismo procese turėtų advokato išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 103-106 straipsnių nuostatos, kurios mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjant administracinės teisenos bylas (ANK 666 straipsnis).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal teimso praktiką numatyta ir teismo teisė, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgus į tai, jog nustatyta, kad nutarimu A. K. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kurio pasėkoje buvo sužalotas P. L. ir advokato padėjėja bylos nagrinėjimo metu teikė teisinę pagalbą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Bylos nagrinėjimo atveju nutarimas priimtas A. K. pryligintinas prie nuosprendžio. Įvertinus prašomų priteisti išlaidų dydį, prašymas yra protingas, bet prašymas byloje nesprendžiamas, nes nenustatyti A. K. asmenybės duomenys, jis dėl proceso išlaidų priteisimo neįtrauktas į procesą bei pasirašytinai nebuvo informuotas apie proceso išlaidų nagrinėjimą, byloje nėra duomenų, kad nutarimas įsiteisėjo, todėl išaiškintina P. L. ir jo advokato padėjėjai M. J., kad jie, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, turi teisę raštu kreiptis į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo (b.l. 33 ¹-37, 64-65) .
Dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-USB atmintinė su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11891-20 dokumentais, saugotinas byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 41).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,-
nutaria:
nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą P. L. (P. L.), neesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje požymių.
Išaiškinti P. L. ir jo advokato padėjėjai M. J., kad jie, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, turi teisę raštu kreiptis į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo.
Dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-USB atmintinę su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11891-20 dokumentais, saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmus.