- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-09
- Bylos Nr.
- 1A-111-366/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27077-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- G. J.
- Kategorijos
- 1.2.25.5Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Valdo Petro Meidaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 66 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 44 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta 30 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 74 parų arešto bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. (viena para).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimis, išieškotina iš G. J. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 990,00 eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. J. nuteistas už tai, kad 2023 m. liepos 20 d. apie 11.57 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 5, vairavo automobilį Volvo V70 valst., Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 3,07 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo skirti švelnesnę bausmę nei paskirta arešto bausmė, taip pat skirti įpareigojimus: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) auklėti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) tęsti darbus.
2.1. Skunde nurodoma, kad vertinant pirmosios instancijos teismas skiriant bausmę neatsižvelgė, nevertino ir nepasisakė dėl BK 281¹ straipsnio baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo. Teismas neatsižvelgė, ar dėl eismo įvykio kilo kokių padarinių (jų sunkumą ar padarinių kilimą), nevertino įvykio vietos, kuriuo metu vyko įvykis, judant transporto priemonei ar buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, padaryta turtinė žala (ar buvo sužeisti žmonės, ar apgadinta bent viena transporto priemonė, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-628/2023).
2.2. Remdamasis teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl BK 54 straipsnio 2 dalies taikymo nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas neatsižvelgė į bausmės skyrimo taisykles. Už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą įstatymas numato kelių rūšių bausmes, o laisvės atėmimo bausmės intervalas taip pat platus. Teismas turėdamas plačią diskreciją parinkti bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, bausmės teisingumo principas reikalauja, kad paskirtoji bausmė būtų proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltininko asmenybei (pvz., atsižvelgiant į tai, kad kitų asmenų turtui žala nepadaryta, prašo teismo skirti švelnesnę bausmę – baudą ar viešuosius darbus), o ne taikyti griežčiausią poveikio priemonę – areštą. Anot apelianto, pagal dabartinė teismų praktiką, net ir sunkesnius nusikaltimus padariusiesiems asmenims skiriamos švelnesnės bausmės, neatliekant jų įkalinimo įstaigoje. Griežtos bausmės teismų praktikoje skiriamos tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-628/2023).
2.3. Nurodoma, kad 2023 m. liepos 20 d. norėdamas tik patraukti automobilį, kad netrukdyti prisiparkuoti kitam automobiliui, pajudėjo tik kelis metrus. Pajudėjus, tik lengvai atsirėmė į kitą automobilį, jokios žalos nei jo automobiliui, nei kitam automobiliui nebuvo padaryta, pretenzijos nebuvo pareikštos. Atvykus pareigūnams ir išsiaiškinus aplinkybes, jie jį (apeliantą) paleido, nevežė į išblaivinimo įstaigą. Prisipažino, savo kaltės neneigė, suprato blogai padaręs, kad apskritai pajudėjo iš vietos su automobiliu, o nesulaukė atvykstančio draugo, labai gailisi visą šį laikotarpį. Pakartotinių nusižengimų nedaro.
2.4. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nepasisakė, jog civilinis ieškovas M. B. įmonė (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą pašalinti iš bylos nagrinėjimo, kaip procesinę šalį nesant žalai ir neturint pretenzijų dėl įvykusio įvykio. Be to, neatsižvelgė, kad apeliantas savo iniciatyva kreipėsi į liudytoją R. B. dėl atsiprašymo, susitaikymo ir galimai esančios padarytos žalos eismo įvykio metu, tačiau buvo informuotas ir patikintas, jog pretenzijų neturi ir teismuose nedalyvaus.
2.5. Anot apelianto, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai kaltininkas suvokė riziką, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti, geranoriškai norėdamas tik šiek tiek patraukti automobilį, sukėlė eismo įvykį dėl neatsargumo. G. J. netinkamai įvertino, galimai pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams atsirasti (pvz. savo vairavimo patirtį, transporto priemonės technines galimybes, kitų eismo dalių veiksmus, palankias eismo sąlygas, vietą). Apeliantas buvo įsitikinęs, kad truputį iš vietos pajudėjęs, norėdamas patraukti mašiną, kad netrukdytų kitai mašinai, važiuodamas nedideliu greičiau, kaimo vietovės aikštelėje, kur sustoja tik keletas automobilių, jog nesukels eismo įvykio. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino G. J. pastangų, kuris atsakingai vertino savo veiksmus, savanoriškai kreipėsi ir dalyvavo elgesio pataisos programoje.
2.6. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas neatsižvelgė į prokuroro prašymą vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi paskirti švelnesnę įstatymo numatytą bausmę, t. y. baudą iki 100 G. T. pat taikyti bausmių vykdymo senatį Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiui, įsiteisėjusiam 2019 m. vasario 13 d. Teigiama, kad byloje nėra duomenų dėl piktybiško bausmės atlikimo vengimo. Teismas neatsižvelgė į jo teiktus paaiškinimus, nevertino institucijos prerogatyvas atlikti veiksmus numatytus įstatymu (Suėmimo vykdymo įstatymas). G. J. paieška nebuvo paskelbta, jis pats nesislapstė ir nėra gavęs Kauno apylinkės teismo nutarties, su ją nėra susipažinęs. Be to, nėra duomenų apie dokumentų įteikimą. Dėl to prašo taikyti BK 96 straipsnį.
2.7. Anot apelianto, arešto bausmė, atsižvelgiant į faktines aplinkybes - šeima, tėvai, mažamečiai vaikai, darbas, veiktų ne kaip galimybė taisomai veikti nuteistąjį, o turėtų G. J. ir jo šeimos nariams gniuždomąjį poveikį. Nurodoma, kad tėvai senyvo amžiaus, turi jiems padėti visokeriopai. Tėvui nustatytas onkologinis susirgimas, ir artimiausiu metu bus atliekama operacija, todėl turės lydėti ir prižiūrėti jį po operacijos. Jo nebuvimas ilgesnį laiką taptu didelė problema tėvams. Šiuo metu augina du mažamečius vaikus, gyvena užmiestyje, vaikus reikia kiekvieną rytą vežti į mokyklą ir iš jos pasiimti. Papildomai vaikai lanko užklasinius būrelius, į kuriuos reikia lydėti. J. Č. dirba buhalterijos-audito įmonėje, todėl turi tarpusavyje derinti ir dalintis vaikų vežiojimo pareigas. Jam neturint galimybės atlikti darbų pagal įsipareigojimus dėl nepertraukiamos atliekamos arešto bausmės, šeimai ir vaikams kiltų daugybė rūpesčių buityje. Taip pat kiltų ir finansinių sunkumų, jam negavus atsiskaitymų iš užsakovų.
2.8. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinių pažeidimų neturi. Kol nesuėjo terminas iš naujo įsigyti vairuotojo pažymėjimo, automobilio nevairuoja ir taikosi prie esamų ir galimų kitų susisiekimo priemonių naudojimo.
2.9. Skundu prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. balandžio 16 d. pritarė sisteminiams baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčiams, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Molėtai) prokuroras G. Č. atsiliepimu į skundą nurodo, kad kaltinamasis buvo teistas Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu arešto bausme, kurios laiku jis neatliko, tačiau šiam nuosprendžiui yra suėję vykdymo terminai (BK 96 straipsnio 1 d. 1 p. b) p. p.) Prokuroras neturi duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog G. J. vengė atlikti skirtą arešto bausmę, todėl mano, kad G. J. šį nusikaltimą padarė neturėdamas teistumo. Nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalies, sankcijoje numatytos 3 bausmė rūšys, - bauda, areštas ar laisvės atėmimas, todėl įvertinus visas ištirtas nusikaltimo aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis dirbantis, nes apylinkės teismui buvo pateikęs pažymų, kad turi darbinių įsipareigojimų siūlo G. J. skirti švelniausią šio nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis būtų 150 MGL.
III. Apeliacinės
Motyvuojamoji dalis
instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su paskirta bausme ir jos dydžiu.
6. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pastebėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo neblaiviam (kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), t. y. asmeniui baudžiamoji atsakomybė kyla net ir nekilus pavojingiems padariniams. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė, ar dėl eismo įvykio kilo kokių padarinių, atmestini kaip nepagrįsti.
7. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtis formali (nereikalauja padarinių kilimo), o nusikalstamo pasitikėjimo atveju yra nustatomas priežastinis ryšis tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių.
8. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už šią nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
10. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. J. arešto bausmę, t. y. trumpalaikio laisvės atėmimo bausme ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus bausmės skyrimo reikalavimus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė G. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertino ir tai, kad G. J. padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, būdamas teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra), dirbantis (darbe charakterizuojamas teigiamai), neįtrauktas į priklausomybių ir psichiatrinę įskaitą. Be to, augina du nepilnamečius vaikus ir rūpinasi senyvo amžiaus tėvais. G. J. būdamas sunkaus girtumo laipsnio vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, bei tai, kad neturėdamas teisės vairuoti, vairuoja transporto priemones. Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei veikos pavojingumą, padarė pagrįstą išvadą, kad G. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – areštas.
11. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nevertino taip, kaip norėtų nuteistasis, nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka tiek apelianto padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, bei bausmės tikslus. Minėtas aplinkybes patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skyrė arešto bausmę, kurios dydis nustatytas artimas vidurkiui (už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis)). Taip pat G. J. atžvilgiu taikytas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
12. Pastebėtina, kad paskirta arešto bausmė nėra griežčiausia pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių (griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki vienerių metų). Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės susijusios su įsipareigojimais šeimai, darbui, egzistavo ir nusikaltimų padarymų metu, tačiau nuteistojo tai nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl teismas neprivalo skirti tokios bausmės ir jos dydžio, kokią nurodo prokuroras. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju, kaip jau minėta, tokių aplinkybių nenustatyta.
13. Atsakant į skundo argumentus dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pažymėtina, kad BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pastebėtina, kad asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja įstatyme numatytų sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi, skirta 30 parų arešto bausmė. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi tenkintas nuteistojo prašymas ir jam paskirtą 30 parų arešto bausmę nustatytą atlikti poilsio dienomis (įsiteisėjo 2019 m. gegužės 31 d.). 2020 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas G. J. prašymas ir pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės, kurią 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatyta atlikti poilsio dienomis, vykdymas atidėtas 3 mėnesiams. 2020 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi G. J. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimą ir nutarta vykdyti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendį paskirtą 30 parų arešto bausmę, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatyta atlikti poilsio dienomis. LITEKE esančios šios nutarties duomenimis G. J. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas dėl to, kad jis pažeidė probacijos sąlygas, nesilaikė nustatytų įpareigojimų, nebendradarbiavo su bausmę vykdančia institucija, tiek probacijos laikotarpiu, tiek ir iki jam skirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo siekė bet kokiu būdu išvengti skirtos bausmės vykdymo. 2021 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi tenkintas Kauno tardymo izoliatoriaus teikimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu G. J. paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant poilsio dienomis, pakeista arešto bausme, atliekant ją įprastine tvarka. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. (viena para). Nutartyje nurodyta, kad G. J. savo iniciatyva prašė arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, jis buvo du kartus informuotas apie bausmės nevykdymo pasekmes, tačiau bausmės neatliko, todėl padaryta išvada, jog jis piktybiškai vengia atlikti arešto bausmę (įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 13 d.) 2021 m. gruodžio 17 d. atiduota vykdyti Kauno tardymo izoliatoriui.
15. Sutiktinai su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad G. J. savo įsipareigojimų nevykdė dėl pateisinamų priežasčių, kai buvo tenkinti jo prašymai dėl arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis, nevykdant pakeistą arešto bausmę, atliekant ją įprastine tvarka, todėl darytina išvada, jog nuteistasis akivaizdžiai vengė atlikti paskirtą arešto bausmę. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis įsiteisėjo 2021-12-13 ir nuo šio termino skaičiuojama bausmės vykdymo senatis, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomas BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis.
16. Nagrinėjamu atveju nesutinkama ir su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. balandžio 16 d. pritarimą sisteminiams baudžiamosios atsakomybės taikymo požymiams, kadangi BK pataisos įsigalios tik 2024 m. lapkričio 1 d.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika nėra analogiška nagrinėjamam atvejui, nes kasacinio teismo nagrinėtose bylose nusikalstama veika atitiko BK 281 straipsnį ir pagal šį straipsnį buvo pateikti teismo išaiškinimai, o nagrinėjamu atveju G. J. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
18. Apibendrinant tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo G. J. argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.