Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2013 m. rugpjūčio 10 d., apie 10.14 val., Vilniuje, Balsių-Bubilo g. vairuodamas automobilį „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo, kliudė kelio ženklą Nr. 533, apgadino automobilį ir kelio ženklą, po ko iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

V. V. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad atsirėmiau į ženklą, bet kad būtų kažkoks tai smūgis, to nepastebėjo. Jis važiavo su žmona į miestą. Toje vietoje sustojo, pamiršo pinigus ar raktus, garsiai kalbėjo, konfliktavo. Reikėjo grįžti atgal, apsisukti. Jis ženklo nepastebėjo. Grįžus į sodą pasiėmė pinigus, raktus ir išvažiavo namo kitu keliu. Po dviejų valandų jam paskambino ir pasakė, kad dalyvavo autoįvykyje. Jo paprašė prisistatyti į tą vietą, jis niekaip negalėjo. Grįžo į vietą po dviejų valandų, ženklas stovėjo. Jis nepajuto, kad ženklą išvertė.

Liudytojas M. U. teisme parodė, kad gavo iškvietimą dėl apgadinto ženklo, pasišalinusio automobilio. Atvykus nurodytu adresu rado nulenktą iki žemės kelio ženklą. Per budėtoją iškvietė įvykio liudininką, kuris atvykęs paaiškino, kad automobilis atsitrenkė į ženklą ir nuvažiavo. Nuvažiuodamas automobilis pravažiavo pro jį, vairavo vyriškis. Po kurio laiko tas pats automobilis važiavo pro įvykio vietą, tą kartą vairavo moteriškė.

Liudytojas D. S. teisme parodė, kad stovėdamas apie 50 metrų atstumu išgirdo stipriai akseleruojantį automobilį. Atsisukęs sankryžoje pamatė žalios spalvos automobilį, kuris važiuodamas atbulas nutrenkė ženklą, įjungė pavarą ir nuvažiavo. Automobilį vairavo vyras, šalia sėdėjo moteris. Smūgio garso jis negirdėjo, automobilis akseleravo. Vairuotojas neišlipo, nesidairė, turėjo pajusti smūgį. Po 40 minučių jis grįžęs į vietą pareigūnams pateikė paaiškinimą. Kelio ženklo padėtis buvo ta pati.

Liudytoja T. V. teisme parodė, kad su vyru iš sodų išvažiavo į Vilnių. Vyras su ja negražiai elgėsi. Važiuodami jie suprato palikę pinigus ar raktus. Sustoję jie kalbėjosi, vyras pradėjo ją kaltinti, jie susipyko. Ilgai stovėjo, labai ilgai barėsi. Vėkliau apsisukę išvažiavo į sodą, kur vyras išlipo. Ji sėdo prie vairo ir išvažiavo. Vyras jai paskambin, atsiprašė, todėl ji grįžusi pasiėmė vyrą. Važiuodama pro tą pačią vietą ji nieko keisto nepastebėjo.

Eismo įvykio vietos plane užfiksuoto eismo įvykio aplinka, duomenys apie jame dalyvavusį automobilį (b. l. 6-7).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti automobiliui „Seat Cordoba Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai: įbrėžtas ir skilęs dešinės pusės galinio bamperio šonas, skilęs galinis dešinės pusės žibintas (b. l. 21).

Byloje esančiose foto lentelėse užfiksuoti automobilio „Seat Cordoba Vario“ apgadinimai ir nuverstas kelio ženklas (b. l. 22, 23).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus rašto matyti, kad pakeisto kelio ženklo stulpelio Vilniaus miesto savivaldybei padaryta 123,42 Lt žala (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad V. V. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. V. V. suprasdamas įvykusio eismo įvykio faktą, būdamas vairuotoju ir žinodamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, privalėjo sustoti ir likti eismo įvykio vietoje, o nesant joje nukentėjusio asmens privalėjo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 234 p. Šios pareigos V. V. neįvykdė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo padarydamas neteisėtą veiką.

V. V. savo kaltę pripažino dėl nuversto kelio ženklo, tačiau neigė tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos, nes nepajuto, kaip atsitrenkė į kelio ženklą. Tokius kaltininko parodymus paneigia kiti bylos duomenys. Įvykį tiesiogiai matęs liudininkas D. S. tiek tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad vyriškio vairuojamas automobilis nuvertė kelio ženklą, po ko pasišalino iš įvykio vietos. Liudytojas nurodė, kad vairuotojas turėjo jausti kontaktą su kelio ženklu. Liudytojas M. U. nurodė, kad atvykęs užfiksavo kelio ženklo padėtį, ji užfiksuota fotonuotraukose. Įvertinus liudytojo D. S. parodymus teismas nustatė, kad kelio ženklo padėtis užfiksuota tokia, kokia tapo dėl kontakto su V. V. vairuojamu automobiliu, pašalinio ar kito poveikio kelio ženklui nenustatyta. Tokiu būdu įvertinus kelio ženklui padarytą poveikį automobiliu, tam reikalingą jėga, automobilio judėjimo kryptį, vairuotojui reikalingą atidumą ir stebėjimo įgūdžius vairuojant transporto priemonę atbulyn, liudytojo D. S. parodymus apie tai, kad automobilį kontaktas su kelio ženklu turėjo būti akivaizdžiai jaučiamas – teismas pripažįsta, kad V. V. turėjo ir suprato kilusio eismo įvykio faktą, tačiau sąmoningai neliko eismo įvykio vietoje ir tyčia pasišalino iš jos siekdamas išvengti atsakomybės dėl to. Pats pažeidėjas pripažino, kad telefonu pareigūnų kviečiamas nedelsiant atvykti į įvykio vietą to nepadarė, nei tą pačią ar kitą dieną netrukus į policijos įstaigą aiškintis įvykio aplinkybių nenuvyko. Pažeidėjo atsakomybės nešalina ir tai, kad jis tuo metu automobilyje pykosi su kartu važiavusia jo žmona, byloje nenustatyta, kad pažeidėjo būsena būtų tokia, dėl kurios jis negalėtų tinkamai įvertinti savo veiksmus ar sukeltas pasekmes.

Įvertinus V. V. kaltės turinį, jo veiksmus ir pažeistus Kelių eismo taisyklių reikalavimus teismas pripažįsta, kad kaltininko veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu padaryta žala Vilniaus miesto savivaldybei, bei pagal 130 str. 1 d. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs.

V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis gailisi dėl padarytų pažeidimų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, V. V. asmenybę, į padarytos žalos dydį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkyb ę. V. V. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo, jis vedęs, dirbantis. Įvertinęs šias ir kitas aplinkybes teismas už kiekvieną iš padarytų pažeidimų skiria V. V. straipsnių sankcijose numatytas pinigines baudas, atitinkančias Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. nuostatas. Kartu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos teismas skiria privalomą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui – nes išimtinių sąlygų ar aplinkybių dėl administracinės nuobaudos mažinimo byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

V. V. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 120 (vieno šimto dvidešimties) litų dydžio baudą.

V. V. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 3050 (trijų tūkstančių penkiasdešimties) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nuobaudas subendrinus V. V. skirti 3050 (trijų tūkstančių penkiasdešimties) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.