Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1431/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-02
Bylos Nr.
2A-1431/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Ieškovas
N. K. P.
Atsakovas
J. D.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 6-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1431/2013Procesinio sprendimo kategorija 32.5.4.; 32.6.1.;35.3.4.; 35.3.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-854-153/2012 pagal ieškovės N. K. P. ieškinį atsakovui J. D., tretiesiems asmenims Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarei J. R., Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarei L. T., antstolės R. S. kontorai dėl hipotekos pripažinimo baigta, permokėtos sumos pagal sutartį priteisimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo rašto įrašo panaikinimo, vykdymo procedūrų, pradėtų vekselio ir sutarties pagrindu, nutraukimo ir vykdymo procese nepagrįstai sumokėtų sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. K. P. pateikė teismui ieškinį ir prašė:

Pripažinti baigta hipoteką, užtikrinusią prievolę pagal 2000 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį, nustatytą ieškovės N. K. P. nuosavybės teise priklausančiam 67,12 kv. m bendro ploto butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalims ūkinio pastato, plane pažymėto 3Ilm, užstatytas plotas 31 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (2000 m. gruodžio 20 d. hipotekos lakštas id. kodas 02120000006525), kadangi hipoteka užtikrinta 2000 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartis tarp atsakovo J. D. ir ieškovės N. K. P., registro Nr. 24115, dėl 25000 Lt yra įvykdyta;Pripažinti ieškovės N. K. P. 2009 m. vasario 27 d. atsakovui J. D. išduotą 127000 Lt vekselį negaliojančiu;Panaikinti 2009 m. balandžio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1069, atsakovo J. D. reikalavimu išduotą notarės L. T. dėl 127000 Lt vekselio ir 688 Lt vykdomojo įrašo darymo išlaidų;Nutraukti vykdymo procedūras, pradėtas antstolės R. S. kontoroje pagal Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartį Nr. 0220090844-L dėl 26257 Lt išieškojimo iš ieškovės N. K. P. atsakovo J. D. naudai ir Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarės L. T. išduotą 2009 m. balandžio 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1069 dėl 127688 Lt išieškojimo iš ieškovės N. K. P. atsakovo J. D. naudai;

Iš atsakovo J. D. priteisti pagal 2000 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį permokėtus 29899 Lt ir vykdymo procese nepagrįstai sumokėtus 10000 Lt (iš viso 39899 Lt);Įpareigoti atsakovą J. D. grąžinti ieškovei N. K. P. nekilnojamojo turto: 67,12 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalių ūkinio pastato, plane pažymėto 3Ilm, užstatytas plotas 31 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentų originalus;Priteisti bylinėjimo išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas J. D. prašė ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovui ir valstybei.

Atsiliepime notarė L. T. su ieškiniu nesutiko.

Šalies argumentai

Ieškovė N. K. P. nurodė, kad pasiskolino iš atsakovo 20000 Lt buto remonto darbams, bet paskolos sutartyje parašė, kad pasiskolino 25000 Lt, nes atsakovas laikė 5000 Lt garantu, jei pasikeistų valiutos kursai, skolos grąžinimo sutartyje buvo nustatytas paskolintų pinigų grąžinimo terminas iki 2001-01-18, nors iš tikrųjų ieškovė susitarė su atsakovu, jog skolinasi pinigus vieniems metams. Taip pat atsakovas paėmė užstatą pagal pinigų paskolos sutartį, ieškovės buto dokumentų originalus, ieškovės butas (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo prašymu įkeistas, ieškovės butui 67,12 kv. m, 32/100 ūk. pastato 3I1m, (duomenys neskelbtini), kurie yra ieškovės asmeninė nuosavybė, įregistruota hipoteka. Ieškovė skolos atsakovui per paskolos sutartyje nurodytą terminą negrąžino, todėl atsakovas pradėjo skaičiuoti 3 procentų palūkanas nuo paskolintos sumos ir palūkanas nuo priskaičiuotų palūkanų, ieškovė šioms palūkanų sumoms rašė vekselius: 2004-10-04 – 16040 Lt, 2005-06-18 – 25744 Lt, 2005-07-18 – 27116 Lt, 2005-08-18 – 31484 Lt, 2005-11-23 – 33028 Lt, 2006-10-18 – 53300 Lt, 2006-11-20 – 54900 Lt. Atsakovo surašytos iki 2007-12-18 palūkanos paskaičiuotos nuo 25000 Lt – sudaro 28545 Lt plius vekselio, išrašyto 2006-11-20, suma 54900 Lt, iš viso skola, atsakovo apskaičiavimu, sudarė 83445 Lt. Remiantis paskolos sutartimi, 25000 Lt skola turėjo būti 2001-01-18 grąžinta notarų biure, tačiau ieškovė atsakovui skolą grąžino 2006-12-14 – ne 25000 Lt ir ne notarinėje kontoroje, kaip nurodyta sutartyje, ir ne 20000 Lt, kiek iš tikrųjų pasiskolino ieškovė iš atsakovo, o 54899 Lt, t. y. 29899 Lt daugiau, nes atsakovas tokią palūkanų sumą apskaičiavo už paskolą. Todėl ieškovės manymu ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei ir pripažintina, jog ieškovė prievolę pagal 2000-12-18 įvykdė pilnai. Tai, kad ieškovė įvykdė prievolę ir skolą atsakovui grąžino patvirtina jos manymu, nurodyta 2006-11-20 vekselyje 54900 Lt suma ir šio vekselio grąžinimas ieškovei. Po šios sumos sumokėjimo atsakovas grąžino ieškovei vekselius, kuriose buvo skaičiuojami palūkanų procentai kas mėnesį už 2000-12-18 paskolą: 2004-10-04 – 16040 Lt, 2005-06-18 – 25744 Lt, 2005-07-18 – 27116 Lt, 2005-08-18 – 31484 Lt, 2005-11-23 – 33028 Lt, 2006-10-18 – 53300 Lt, 2006-11-20 – 54900 Lt, tačiau negrąžino ieškovei buto, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentų teigdamas, kad ieškovė negrąžino dar 28545 Lt palūkanų už 25000 Lt paskolą, ir nuo 28545 Lt vėl skaičiavo palūkanas, dėl to 2009-03-18 palūkanų skola sudarė 47000 Lt. Vėliau ieškovės augintinei buvo suteikta teisė gauti banke paskolą butui pirkti. Tuo metu buvo rastas tinkamas butas (duomenys neskelbtini), kurio kaina 84000 Lt, ieškovė sumokėjo šio buto savininkui 4600 Lt avansą, o atsakovas sumokėjo likusią buto kainos dalį – 80000 Lt. Ieškovė planavo pirkti butą M. S., todėl šiame bute atliko remontą, po remonto bute apsigyveno M. S. ir gyveno jame apie 3 metus, o suteikta M. S. banko paskola nesinaudojo. Užtikrindama palūkanų ir buto vertės paskolą ieškovė pasirašė vekselį dėl 47000 Lt plius 80000 Lt už butą (duomenys neskelbtini). Butą reikėjo pirkti greitai, nes keitėsi turto kainos, todėl butą savo vardu nupirko atsakovas ir laikė tai ieškovės skola. Pagal šią skolą buvo išrašytas 2009-04-07 vekselis ir jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas iš viso 127688 litams (127 000 Lt ir notaro 688 Lt mokestis). Ieškovė 80000Lt iš atsakovo negavo, tiesiog vekseliu garantavo atsakovo išlaidas buto pirkimui, nes norėjo butą perpirkti iš atsakovo, bet vėliau dėl nepalankių materialinių sąlygų buto nenupirko, tad butas liko atsakovo nuosavybė. Ieškovė pasitikėjo atsakovu, todėl surašė vekselius, kurių reikšmės nesuprato. Vekseliai buvo spausdinami kompiuteriu ir pildomi pačios ieškovės, padaryti pataisymai vekseliuose taip pat padaryti ieškovės ranka. Nors ieškovė galėjo ant vekselių nesirašyti, tačiau pasirašė, negali paaiškinti, kodėl surašė ir pasirašė vekselyje 127000 litams, nors atsakovui nebuvo skolinga. Ieškovė mano, kad buvo apgauta, suklydo ir bijojo atsakovo grasinimo dėl jai priklausančio turto pardavimo už negrąžintą skolą. Ieškovė yra architektė, turi aukštąjį išsislavinimą, dirbo Kauno savivaldybėje, naudojasi kompiuteriu, darbe turėjo galimybę pasikonsultuoti su teisininkais, tačiau nepasirūpino visapusiška informacija, neįvertino surašytų vekselių pasekmių, bijojo atsakovo grasinimų, jog negrąžinus vekselyje nurodytų sumų atsakovas įkeldins į jos butą asocialius asmenis.

Atsakovas supažindino ieškovę su palūkanų skaičiavimo tvarka, leido paimti 2009 m. vasarį palūkanų skaičiavimo lenteles, todėl ieškovė nukopijavo šias palūkanų skaičiavimo lenteles. Ieškovė turėjo kelias lentelės, todėl yra teksto skirtumų teismui ir ekspertizei pateiktose lentelėse. Atsakovas skaičiavo palūkanas nuo 2002 m. Nukopijuotos lentelės buvo pateiktos ekspertizei, ieškovė turėjo kelias lenteles su nevienodais įrašais, dėl to tekste, kurį tyrė ekspertai, yra skirtumų. Dalies palūkanų paskaičiavimo lentelių už 2005–2006 metų laikotarpį ieškovė neturi, todėl byloje šių lentelių nepateikė. Įrodymas, kad ieškovė nebuvo skolinga atsakovui, yra atsakovo ranka išpildyti lentelėse įrašai, kurie patvirtina ieškovės paaiškinimą, kad atsakovas skaičiavo palūkanas ne nuo paskolintos pinigų sumos, bet nuo palūkanų sumos, kuri susidarė nuo negrąžintos paskolos. Ieškovė klaidingai suprato surašytų vekselių pasekmes, dėl to vekselius ir surašė. Vykdymo procese ieškovė įnešė 10000 Lt dalį sumos antstolių kontorai ne dėl to, kad buvo skolinga atsakovui, o dėl to, kad ieškovė negavo teisingos teisininkų konsultacijos, kaip pasielgti skolos išieškojimo procese. Atsakovas baigti šios bylos taikiai nesutiko, nes jo netenkina ieškovės siūloma pinigų suma.

Atsiliepimas

Atsakovas J. D. paaiškino, kad ieškovė neteisingai paaiškino ginčo aplinkybes. Atsakovas naudojosi ieškovės ir jos sutuoktinio paslaugomis dėl nuosavybės teisų į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, jie tikrai jam padėjo, dėl to jais pasitikėjo, jiems atsakovas ne kartą davė pinigų atsakovo dokumentacijai sutvarkyti ir kitoms išlaidoms, kurias nurodė ieškovė ir jos sutuoktinis. Atsakovas ne kartą skolino ieškovei įvairias pinigų sumas, tačiau pastebėjo, kad ieškovė nesilaikė skolų grąžinimo terminų. Todėl atsakovas nutarė teikiamas ieškovei paskolas įforminti vekseliais, taip pat notarine sutartimi. Ieškovė savo ranka surašydavo vekselius. Ieškovės pateiktos byloje lentelės neturi nieko bendra su ginčo paskolomis, atsakovas neskaičiavo jokių palūkanų už suteiktas ieškovei paskolas. Atsakovas mano, kad dalį vekselių ieškovė surašė, jog įrodytų, kad vekselyje nurodytos sumos sutampa su tekstu lentelėse, nors pripažįsta, kad ieškovei ne kartą skolino įvairias pinigų sumas, o ieškovė įformindavo paskolas vekseliais. Po paskolos grąžinimo vekseliai grąžinti ieškovei, todėl atsakovas negali nurodyti tikslių paskolos sumų vekseliuose, kurie buvo grąžinti ieškovei, taip pat negali patvirtinti, ar vekseliuose, kurie pateikti teismui, nurodytos sumos buvo tikrai ieškovei skolintos. Skaičiavimų lentelėse surašyto teksto tiksliai paaiškinti negali, tačiau abejoja šių dokumentų autentiškumu, nes tai yra lentelių kopijos su skirtingai išdėstytu tekstu. Ieškovė 2000-12-18 pasiskolino iš atsakovo 25000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2001-01-18, jokių kitų susitarimų šioje paskolos sutartyje tarp šalių nebuvo. Paskolos sutartyje teisingai nurodyta paskolintų pinigų suma ir paskolos grąžinimo terminas, tačiau kadangi ieškovė neskubėjo paskolos grąžinti, atsakovas perdavė skolos išieškojimą vykdyti antstoliams. Taip pat neteisingai nurodyta aplinkybė dėl 127000 Lt vekselio išrašymo, vekselis neturi nieko bendra su palūkanų skaičiavimu ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimu, šią sumą ieškovė pasiskolino iš atsakovo namo dalies pirkimui ir negrąžino, todėl ieškovės išrašytas vekselis perduotas taip pat išieškojimui antstolių kontorai. Vykdymo procese ieškovė dalį skolos grąžino – sumokėjo 10000 Lt išieškojimui padengti, o vėliau atsisakė sumokėti likusią skolos dalį motyvuodama tuo, kad kreipėsi į teismą dėl skolos raštelių nuginčijimo. Atsakovas neginčija, kad jam buvo žinoma, jog ieškovė sugalvojo nupirkti M. S. butą (duomenys neskelbtini), už 80000 Lt. Ieškovės prašymu už šį butą sumokėjo atsakovas, nes, kaip paaiškino ieškovė, M. S. turėjo būti suteikta banko paskola buto pirkimui, o atsakovui grąžinti į buto pirkimą investuoti pinigai – 80000 Lt. Tačiau ieškovė buto iš atsakovo nenupirko. Atsakovas dėl buto (duomenys neskelbtini), patyrė nuostolių, nes po buto įsigijimo jį suremontavo už 13000 Lt, šiame bute apsigyveno M. S., kuri gyvendama bute nemokėjo nuomos. Be to, per tam tikrą laiką pasikeitė nekilnojamo turto kainos, todėl buto (duomenys neskelbtini), vertė žymiai sumažėjo, dėl ieškovės veiksmų atsakovas patyrė nuostolių investuodamas lėšas į butą, kuriuo ieškovė nenupirko. Tačiau atsakovas jokių reikalavimų atsakovei dėl šios sumos grąžinimo nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės N. K. P. bylinėjimosi išlaidas: 4000 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidas atsakovui J. D.; 104,56 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir 2873,77 Lt žyminio mokesčio išlaidas, iš viso priteisė 2978,33 Lt valstybei. Teismas nusprendė, Kauno apygardos teismo 2011-06-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2715-153/2011 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teisimo sprendimo įsitesėjimo (CPK 150 str. 2 d.), o išreikalautas bylos nagrinėjimui: civilinę bylą H2-17506-285/2009 iš Kauno miesto apylinkės teismo ir vykdomąsias bylas Nr. 106/09/11503 ir 106/10/332 iš antstolės R. S. kontoros, įsiteisėjus teismo sprendimui grąžinti pateikusiems šias bylas asmenims (teismui ir antstolės kontorai). Teismas nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui grąžinti pateikusiems teismui asmenims šių dokumentų originalus: atsakovo J. D. prašymo įforminti vykdomąjį raštą reg. Nr. 1068 (1 t., b. l. 182), Kauno VPK atsakovo 2003-11-22 prašymą pakeisti vairuotojo pažymėjimą (2 t., b. l. 18), civilinėje byloje paliekant paminėtų dokumentų kopijas. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovė teigia, jog tikrosios paskolos sumos ir paskolos grąžinimo termino, ir atsakovo piktnaudžiavimo savo teise, skaičiuojant palūkanas už paskolą faktines aplinkybes, patvirtina duoti byloje šalių ir liudytojo paaiškinimai, kurie sutampa su įrašais skaičiavimo lentelėje. Tačiau teismas su tuo nesutiko.

Remiantis šalių ir liudytojo paaiškinimu paskolos santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo, o ne tarp atsakovo ir liudytojo A. P., tai šalys patvirtino raštu paskolos sutartyje. Šia sutartimi teismas vadovavosi byloje kaip objektyviu įrodymu patvirtinančiu paskolos sumą. Dėl to atmetė ieškovės paaiškinimą, jog ji 25000 Lt negavo, nes tai prieštarauja ieškovės padarytam prierašui paskolos sutartyje, kad šią pinigų sumą ieškovė gavo.Teismas sprendė, kad netikėti šiuo ieškovės ranka padarytu prierašu paskolos sutartyje, kuri patvirtinta notarine tvarka nėra pagrindo, tad šis ieškovės motyvas yra neįrodytas (CPK 12 str.).

Ieškovė pateikė teismui kelias palūkanų skaičiavimo lenteles (1 t., b. l., 22–23, 146–147), kurios surašytos tariamai atsakovo ranka ir, ieškovės manymu, patvirtina palūkanų skaičiavimo už 20000 Lt paskolą faktą, o ne 25000 Lt, kaip nurodyta notarine tvarka patvirtintoje sutartyje. Pateiktos byloje lentelės yra raštų kopijos su įvairiais teksto pataisymais, prierašais, skiriasi jų teksto turinys ir išdėstymas, atlikti lentelėse skaičiavimai surašyti 2002-04-18–2005-03-18 ir 2007-01-18–2009-07-18 laikotarpiu. Lyginant pateiktų dokumentų tekstą matyti, kad 1 t., b. l. 22, lentelė, kuri prasideda žodžiu ,,Aurimas – 20 000 – 3 %“ baigėsi įrašu iš kairės ,,12.18 16040“ iš dešinės ,,41 539“, o teksto turinys skiriasi nuo ekspertizei atlikti pateiktos lentelės, esančios b. l. 146, 1 t., kurios viršutinė teksto dalis yra praktiškai neįskaitoma, išskyrus skaičių ,, 3 %“, o lentelės apatinėje dalyje yra tekstas – iš kairės pusės ,,0642,9„ o iš dešinės pusės ,,20 642“, kurio nėra lentelėje, esančioje 1 t., b. l. 22. Lentelėje 1 t., b. l. 23 viršutinė dalis teksto, išskyrus pirmą žodį „54859 (grąžino 2007.12.20)“ yra įskaitoma, o pateiktos (1 t., b. l. 147) ekspertizei lentelės viršutinėje dalyje galima perskaityti tik dalį teksto „(2007.12.20)“. Lentelės ieškovės prašymu buvo pateiktos ekspertizei atlikti (1 t., b. l. 146, 147), rašysenos ekspertų išvadoje nustatyta (2 t., b. l. 31–33), jog tikėtina, kad rankraštinius įrašus, esančius skaičiavimo lentelės kopijoje (b. l. 146) – pradedant viršutine eilute „2002.04.18“, ,,%”, ,,%”, už ,,%” ir baigiant ,,20,642“, bei skaičiavimo lentelės kopijoje (b. l. 147) – pradedant viršutine eilute: ,,2007.01.18“ ir ,,20.600“ ir baigiant ,,VISO: 227 000“, įrašė J. D.. Teismo nuomone, ekspertų išvados pagrindu, taip pat įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus, negalima laikyti įrodyta, kad 2000-12-18 ieškovė pasiskolino iš atsakovo ne 25000 Lt, o 20000 Lt, taip pat nustatyti, kad šalių paskolos sutartyje nurodytas skolos grąžinimo terminas buvo ne vienas mėnuo, kaip nurodyta sutartyje, o vieni metai, kaip aiškina ieškovė (1 t., b. l. 20). Todėl teismo įsitikinimu, ieškovė neįrodė byloje, kad šalys, sudarydamos paskolos 2000-12-18 sutartį, susitarė kitaip, negu nurodyta notarine tvarka patvirtintoje sutartyje (CPK 185 str.). Taip pat teismas atmetė ieškovės motyvą, jog įrašas, esantis lentelėje ,,Aurimas – 20 000 – 3 %“ (b. l. 22, 1 t.), yra susijęs su šia paskolos sutartimi ir patvirtina, jog paskolos suma buvo ne 25000 Lt, kaip nurodyta notarine tvarka sudarytoje paskolos sutartyje, o 20000 Lt, kaip teigia ieškovė ir jos sutuoktinis, nes kaip nustatyta anksčiau paskolos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, o ne tarp atsakovo ir liudytojo A. P.. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad privataus pobūdžio surašyti dokumentai sudaro pagrindą netikėti notarinė tvarka patvirtinta paskolos sutartimi.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, jog prievolę 2000-12-18 grąžinti paskolą įvykdė 2006-12-14 bute, sumokėjusi atsakovui 54899 Lt. Ieškovės manymu, ji sumokėjo atsakovui paskolos sutartyje nurodytus 25000 Lt ir 28545 Lt palūkanas už 2000-12-18 paskolą, tai patvirtina suma – 54900 Lt, kuri nurodyta 2006-11-20 vekselyje (1 t., b. l. 30). Teismas pažymėjo, kad palūkanų mokėjimas pagal 2000-12-18 paskolą sutartyje nenumatytas, be to, ieškovė privalėjo grąžinti paskolintus iš atsakovo pinigus Kauno m. 6-me notaro biure, o ne bute, kaip tariamai padarė ieškovė. Kaip nustatyta anksčiau, paskolos sutartis buvo sudaryta tarp šalių 2000-12-18, ieškovė paskolos sutartyje nurodytų duomenų apie paskolos sumą ir paskolos grąžinimo terminą neginčijo, nors praėjo beveik 11 metų nuo sutarties sudarymo, o teigdama, kad atsakovas šiuo laikotarpiu elgėsi nesąžiningai skaičiuodamas palūkanas ne tik nuo paskolintos sumos bet ir palūkanas nuo palūkanų. Tokioje situacijoje, teismo vertinimu, protingas, teisingas, sąžiningas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti paskolos sutartį arba tai padaryti bent jau per protingą terminą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė įkeitė nekilnojamąjį turtą paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti, nors, kaip teigia ieškovė, sutarties sąlygos paskolos sutartyje neatitiko sutarties šalių susitarimo. Todėl mažai tikėtina, jog notarine tvarka patvirtintoje paskolos sutartyje yra neteisingi duomenys apie paskolos sumą ir paskolos grąžinimo terminą. Teismas sprendime vadovaujasi notarine sutartimi kaip oficialiu ir labiau patikimu įrodymu, o ne ieškovės ir liudytojo A. P. paaiškinimu.

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant ieškovės paaiškinimus dėl tariamai atsakovo nesąžiningo elgesio, neaptartų 2000-12-18 sutartyje palūkanų skaičiavimo būdo ir priskaičiuotų palūkanų ne tik nuo skolos, bet ir nuo palūkanų įforminimo vekseliais, teismo nuomone, mažai tikėtina, jog esant ieškovės nurodytai situacijai ji pasielgė tiek nerūpestingai, kad grąžino atsakovui 2000-12-18 paskolintus pinigus bute, o ne notarinėje kontoroje, ir negavo iš atsakovo pakvitavimo, kad paskolą grąžino, nors žinojo, jog 2000-12-18 paskolos grąžinimas garantuotas įkeitimu – ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomu turtu. Teismo nuomone labiau tikėtina, jog ieškovė įformino vekseliais kitus įsipareigojimus kurių nei viena iš šalių nenori atskleisti teismui. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė 2006-12-14 atsakovui skolą pagal 2000-12-18 paskolą grąžino ir prievolę įvykdė.

Teismas nurodė, kad negalima sutikti su ieškovės paaiškinimu, kad atsakovo nesąžiningumą dėl palūkanų skaičiavimo ir jos nesuvokimą dėl didėjančio įsiskolinimo grąžinimo patvirtina paprastieji vekseliai, kurių surašytos sumos sutampa su skaičiavimo lentelių tekste, kurias ieškovė gavo 2009 m. pradžioje, o ne pačiame vekselyje. Ieškovė pateikė į bylą paprastųjų vekselių kopijas, kurie surašyti 2004-10-04–2009-02-27 laikotarpiu, šiuose dokumentuose nurodyta (1 t., b. l. 24–30, 45), kad ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovui įvairias pinigų sumas:1) kad 2004-10-04 ieškovė įsipareigoja sumokėti iki 2004-12-18 atsakovui J. D. 16040 Lt, 2) kad 2005-06-18 ieškovė įsipareigoja iki 2005-07-18 sumokėti J. D. 25744 Lt, 3) kad 2005-07-18 ieškovė įsipareigoja iki 2005-08-18 sumokėti J. D. 27116 Lt (pataisyta į 28529 rugsėjo 22 d.), 4) kad 2005-08-18 ieškovė įsipareigojo iki 2005-11-23 sumokėti J. D. 31484 (33,028) Lt, 5) 2005-11-23 ieškovė įsipareigojo iki 2005-12-20 sumokėti J. D. 33028 Lt, 6) 2006-10-18 ieškovė įsipareigojo iki 2006-11-20 sumokėti J. D. 53300 Lt, 7) 2006-11-20 ieškovė įsipareigojo iki 2006-12-18 sumokėti J. D. 54900 Lt, 8) 2009-02-27 ieškovė įsipareigojo sumokėti J. D. 127000 Lt. Byloje nepateiktos 2005-03-19–2006-12-31 laikotarpio skaičiavimo lentelės. Analizuojant duomenis ieškovės pateiktose skaičiavimo lentelėse ir paprastuose vekseliuose matyti, kad 2004-10-18 skaičiavimo lentelėje (1 t., b. l. 146) nurodytas skaičius 14840, lyginant nurodytą vekselyje sumą ir lentelėje nurodytą skaičių, nurodytas lentelėje skaičius nesutampa su nurodyta 2004-10-04 vekselyje pinigų suma, kuri 2004-10-04 vekselyje yra didesnė 1200 Lt ir sutampa su lentelėje 2004-12-18 nurodytu skaičiumi 16040, tad vien už du mėnesius 14840 suma padidėjo 1200 Lt. Esantys byloje paprastieji vekseliai (1 t., 24–30) patvirtina, kad ieškovė periodiškai per trumpą laiką prisiimdavo įsipareigojimus dėl didelių pinigų sumų sumokėjimo (241 612 Lt) atsakovui. Todėl nėra teisiškai reikšminga, kada ieškovė susipažino su tariamai skaičiuojamų palūkanų lentelėmis, nes, kaip teigia ieškovė, ji buvo įsitikinusi, kad neskolinga atsakovui daugiau nei 2000-12-18 iš jo pasiskolino, o tai, ieškovės nuomone, sudaro 20000 Lt. Taip pat byloje ieškovė teigia, kad aiškiai suvokė, jog paskolos sutartyje 2000-12-18 nenumatytas palūkanų skaičiavimas. Todėl ieškovės veiksmai dėl vekselių išrašymo, teismo nuomone, negali būti vertinami, kaip atsakovo tyčinis veikimas ieškovės nenaudai skaičiuojant, pasak ieškovės, palūkanas už paskolą, nes pati ieškovė veikė neteisingai ir nesąžiningai pasirašydama vekselius, tad konstatuojama, kad pati ieškovė negynė savo teisių, veikė prieš save. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo remiantis ieškovės paaiškinimu ir skaičiavimo lentelėmis pripažinti, jog ieškovė 2000-12-18 paskolą atsakovui ne tik grąžino bet ir permokėjo 29899 Lt dėl atsakovo paskaičiuotų palūkanų. Teismas byloje vadovavosi ieškovės pateiktais paprastais vekseliais (CK 1.105 str.), laikydamas vekselį patikimu rašytiniu įrodymu konstatavo, jog ieškovė ne vieną kartą elgėsi neprotingai, neapdairiai, prisiimdama įsiskolinimus pati sąmoningai blogino savo turtinę padėtį, taigi sutiko su atsakovo pasiūlytomis sąlygomis, turėjo tam tikros patirties su vekselių, todėl negali kaltinti atsakovo nesąžiningumu (CK 1.5 str.) ir teisintis nežinojimu ar nesuvokimu. Tai sudaro pagrindą ieškovės argumentus dėl atsakovo nesąžiningo elgesio ir dėl tariamos ieškovės nekompetencijos vekselio panaudojime, taip pat prievolės įvykdymo laikyti neįrodytais, todėl teismas juo atmetė.

Kiti lentelėje esantys 1 t., b. l. 146, 147 prierašai (,,paimta pastato inventorizacijai, ūkio pastato inventorizacija, draudimas“) iš dalies patvirtina atsakovo paaiškinimą, kad atsakovas duodavo ieškovei ir jos sutuoktiniui lėšų ūkio išlaidoms, skolon. Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad ieškovė ir liudytojas A. P. yra architektai, atestuoti specialistai, paruošė dokumentus atsakovo vardu įregistruotam nekilnojama turtui įteisinti (b. l. 119–130, 1 t.). Taigi teismas sprendime dėl šių įrašų skaičiavimo lentelėse plačiau nepasisakė, nes ginčo byloje dėl to nėra.

Teismas pasisakydamas dėl 127000 Lt vekselio galiojimo, nurodė, kad byloje pateiktas paprastasis vekselis, išduotas 2009-02-27 ieškovės vardu dėl įsipareigojimo sumokėti atsakovui 127000 Lt (1 t., b. l. 45), šio vekselio pagrindu 2009-04-07 notarė patvirtino vykdomąjį įrašą, kuriuo nutarė išieškoti iš ieškovės 127688 Lt (1 t., b. l. 46). Atsakovas perdavė 2000-12-28 skolos (25000 Lt) ir vykdomojo įrašo 127000 Lt išieškojimą antstolių kontorai, tai patvirtina vykdomosios bylos Nr. 106/10/332 ir 106/09/11503 (priedas prie civilinės bylos). Ieškovė ginčija savo pareigą sumokėti atsakovui 127000 Lt (80000 plius 47000) pagal paprastąjį vekselį, nes pinigų nesiskolino, o tik ketino paskolinti butui pirkti 80000 Lt, kita dalis – 47000 Lt –vekselyje nurodytos sumos susidarė dėl atsakovo priskaičiuotų palūkanų pagal 2000-12-18 paskolą nuo 2007-01-18. Tai, ieškovės manymu, patvirtina esantys skaičiavimo lentelėje (1 t., b. l. 147) įrašai ,,47 skola už Aukštaičių“, įrašas: ,,80 000 buto kaina“, įrašas ,,127 000“. Tačiau su šiais ieškovės motyvais teismas nesutiko, nes ieškovės teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas nurodė, jog analizuojant įrašus skaičiavimo lentelėje matyti, kad jie prasideda įrašu ,,2007.01.18 20 600 ir 2009.01.18. 47 034“, tai, ieškovės paaiškinimu, yra palūkanos už tariamai 2000-12-18 paskolintus 20000 Lt. Teismo įsitikinimu, įrašai skaičiavimo lentelėse nėra patikimas įrodymas ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl paprastojo 127000 Lt vekselio išrašymo nuginčijimo, nes byloje pateiktas ieškovės surašytas ir pasirašytas parastasis vekselis turi didesnę įrodomąją reikšmę, negu privataus pobūdžio skaičiavimų lentelių kopijos (1 t., b. l. 22, 23, 146, 147). Todėl teismas, vertindamas ieškovės paaiškinimą dėl vekselio išrašymo aplinkybių ir pagrindo, nesivadovauja byloje skaičiavimo lentelių kopijomis, nes abejoja dėl jose esančio teksto turinio tikrumo, taip pat ir dėl esančių lentelių kopijose įvairių pataisymų, prierašų, skirtingo teksto išdėstymo tos pačios lentelės lape, be to, nebuvo pateiktas originalus dokumentas (CPK 197, 202 str.).

Teismas nesivadovavo ieškovės paaiškinimu dėl jos vidinės valios neatitikimo vekselio išrašymo momentu, dėl atsakovo nesąžiningumo naudojant ieškovės atžvilgiu tyčinius, ieškovei nenaudingus, ją klaidinančius veiksmus, nes jie nėra įrodyti ir prieštarauja surinktiems byloje įrodymams. Teismas nurodė, kad ieškovė ir liudytojas A. P. yra atestuoti specialistai (architektai), ieškovė dirbo Kauno savivaldybėje architekte, todėl ieškovė ir liudytojas A. P. turėjo galimybę pasidomėti ir pasikonsultuoti su kompetentingais asmenimis, be to, ieškovė galėjo apskritai susilaikyti nuo vekselio išrašymo. Bylos medžiaga patvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini), pirkimui ieškovės augintinei M. S. SEB Vilniaus bankas 2006-12-12 suteikė 84600 Lt paskolą (1 t., b. l. 41). Tuo pačiu laikotarpiu 2006-12-06 ieškovei į banko sąskaitą buvo pervesta už parduotą nekilnojamą turtą 120000 Lt, iš kurių 54899 Lt, ieškovės paaiškinimu, 2006-12-14 ji sumokėjo atsakovui. Esant įrodytai aplinkybei, kad butui (duomenys neskelbtini), pirkti 2006-12-12 buvo suteikta 84600 Lt paskola, teismas atmetė ieškovės paaiškinimą, jog ieškovės turtinė padėtis buvo tiek komplikuota, kad negalėjo atsiskaityti su atsakovu. Tikėtina, kad ieškovė, 2006-12-14 turėdama 120000 Lt turėjo galimybę grąžinti atsakovui 2000-12-18 paimtą paskolą, tuo labiau kad ieškovė aiškiai suvokė, kad nuo paskolos momento iki 2006-12-14 sumokėjo atsakovui du kartus didesnę sumą (54899) negu, kaip aiškina ieškovė, 2000-12-18 pasiskolino iš atsakovo. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, jog ieškovė kaip nustatyta anksčiau turėdama 120000 Lt nepasinaudojo 2006-12-14 galimybe nutraukti paskolinius santykius su atsakovu, o pasielgė priešingai, – 2009-02-27 surašė vekselį dėl įsipareigojimo sumokėti atsakovui 127000 Lt. Ieškovės veiksmą dėl vekselio išrašymo 127 000 Lt sumai teismas vertino kaip neprotingą ir nepagrįstą jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios pateisintų ieškovės elgesį šioje situacijoje, tad nesąžiningą.

Ieškovės teiginiai, kad vekselį išrašė dėl tariamo atsakovo grasinimo išvaržyti ieškovės už 2000-12-18 paskolą įkeistą turtą, teismo nuomone, yra nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini. Kaip nustatyta byloje, nuo 2000-12-20 galiojo ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo turto įkeitimas, ieškovė 25000 Lt ir 127000 Lt įsipareigojimų dydžio neginčijo prasidėjus išieškojimo procesui ieškovė iki 2011-04-21 sumokėjo 10000 Lt išieškomai sumai padengti (1t.,b.l.50) antstolių kontorai (priedas vykdomoji byla Nr. 106/09/11503, psl. 10). Pradėjus Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui 2009-06-11 vykdyti atsakovo prašymą dėl įkeisto turto priverstinio pardavimo ir skolos išieškojimo iš skolininkės turto, ieškovė skundė atsakovo veiksmus dėl priverstinio skolos išieškojimo dėl atsakovo nenoro derėtis su ieškove, dėl to, kad netinkamai nustatyta įkeisto turto vertė išieškojimo procese (b. l. 20–22 civilinė byla H2-17506-285/2009 priedas prie bylos), tačiau ne dėl to, jog ieškovė grąžino skolą atsakovui. 2010-08-04 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo J. D. sukčiavimo, apgaulės(1t.,b.l.51-55) ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nesivadovavo byloje ieškovės paaiškinimu dėl 127000 Lt vekselio surašymo pagrindo (dėl atsakovo grasinimo), nes ieškovė veikė visiškai priešingai, nei teigė paaiškinimuose teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose, ieškovė didino įsiskolinimų sumą, elgėsi neprotingai, beveik 10 metų neginčijo jos manymu neteisėtų atsakovo veiksmų dėl palūkanų skaičiavimo, priskaičiuotų palūkanų ir nesančių skolų įforminimo vekseliais, šis ieškovės veiksmų ir paaiškinimų prieštaravimas sudaro pagrindą abejoti žodinių ir rašytinių ieškovės paaiškinimų objektyvumu (CPK 185 str.).

Teismo vertinimu, atmestinas ir ieškovės paaiškinimas dėl suklydimo ir apgaulės, nes apklausta teismo posėdyje ieškovė teigė, kad negali paaiškinti savo elgesio dėl 127000 Lt vekselio išrašymo, ieškovė teigia, kad surašė vekselį dėl proto užtemimo, procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovė surašė vekselį dėl atsakovo nesąžiningumo, panaudotos atsakovo apgaulės ir ieškovės suklydimo. Įvertinus tai, kad ieškovė ilgą laiką (nuo 2000 m.) bendravo su atsakovu ir ne vieną kartą būtent ieškovė išrašinėjo vekselius (nuo 2004-10-04), dėl to teismo nuomone, šiuo požiūriu ieškovės paaiškinimas dėl suklydimo ir apgaulės yra atmestinas kaip neįrodytas, taip pat visiškai nemotyvuotas paaiškinimas, jog vekselį išrašė dėl proto aptemimo (CPK 12 str., CK 1.90 str. 1.91 str.). Ieškovės paaiškinimo dėl atsakovo nesąžiningumo ir ieškovės suklydimo, taip pat dėl panaudotos atsakovo apgaulės, nepatvirtina ir liudytojo A. P. paaiškinimas. Kaip nustatyta byloje, liudytojas A. P. yra gana jauno amžiaus (gim. 1965 m.), išsilavinęs asmuo, kuriam buvo žinoma, jog ieškovė yra finansiškai priklausoma nuo atsakovo, liudytojas bendravo su atsakovu darbo ir asmeniniais reikalais (nuo 2000 m. pabaigos), žinodamas, kad ieškovė surašo vekselius garantuodama finansinius įsipareigojimus, ir sužinojęs iš ieškovės apie jos pasirašytą 127000 Lt paprastąjį vekselį, elgėsi abejingai, nesiėmė jokių protingų priemonių pašalinti ieškovės vardu išrašyto vekselio padarinius, liudytojo paaiškinimu, jis tiesiog susipyko su ieškove. Taigi ieškovės paaiškinimas dėl paprastojo 127000 Lt vekselio pasirašymo liudytojui A. P. nesukėlė jokių abejonių dėl galimo ieškovės suklydimo, apgaulės ar kitų atsakovo nesąžiningų veiksmų. Teismo vertinimu, liudytojas A. P., kaip ir ieškovė, nenurodė nei vieno dėmesio verto argumento, patvirtinančio ieškovės būklę, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar numatyti pasekmių, kurios atsirado dėl vekselio išrašymo, iš esmės suklysti, taip pat nenurodė jokių objektyvių motyvų dėl tariamo atsakovo nesąžiningo veikimo vekselio išrašymo metu. Teismo vertinimu, vien liudytojo paaiškinimas byloje nesant kitų patikimų įrodymų negali būti objektyviu įrodymu vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su teisiniu pagrindu vekseliui išduoti, taip pat pagrindas dėl pačios ieškovės netinkamo elgesio atliekant neapdairius veiksmus, abejoti vekselio teisėtumu (CK 1.105 str.). Taigi visos nurodytos aplinkybės, teismo įsitikinimu, sudaro pagrindą šiais įrodymais (ieškovės, liudytojo A. P., skaičiavimo lentelėmis) sprendime nesivadovauti (CPK 185 str.). Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti 127000 Lt vekselį, o išduotas šis vekselis yra negaliojantis, taigi ieškovės ieškinio reikalavimas yra neįrodytas (CPK 178 str. ĮPVĮ 19 str.), todėl atmestinas.

Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris, kuriame įtvirtinta nauja prievolė, nuo vekselio išrašymo jis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje, vekselio panaudojimą užtikrina jo viešas patikimumas. Teismas vadovavosi byloje hipotekos skyriaus civilinės bylos medžiaga, vykdomosios bylos medžiaga ir konstatavo, kad ieškovės prievolės pagal 2000-12-18 sutartį ir 2009-02-27 vekselį neįvykdė, nors buvo tinkamai įspėta Kauno 8-jo notaro biuro notarės pasirašytinai (b. l. 106–107, 1 t.) apie prievolės neįvykdymo pasekmes ir hipotekos teisėjo 2009-06-19 nutartimi išaiškintą kreditoriaus teisę nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Tad paaiškėjus, kad ieškovė piniginės prievolės neįvykdė (CK 6.123 str.), 127000 Lt skolos pagal 2009-02-27 vekselį nesumokėjo, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl pripažinimo prievolės pasibaigusios, dėl sumokėtų lėšų vykdymo procese ir permokėtų sumų priteisimo ir su tuo susijusių procedūrų nutraukimu atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 12 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė N. K. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Prievolės pagal 2000 m. gruodžio 18 d. paskolos sutarties dydį (kad buvo suteikta 20000 Lt paskola, o ne 25000 Lt) patvirtina byloje pateikti įrodymai- skaičiavimų lentelės. Pagal šią paskolos sutartį ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi.

2. 2009m. vasario 27 d. išduotas vekselis negalioja, nes buvo pasirašytas ieškovei nežinant vekselių teisinės prigimties bei dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. D. prašo ieškovės (apeliantės) N. K. P. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2012-10-09 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės (apeliantės) atsakovo patirtas papildomas atstovavimo išlaidas už bylinėjimąsi apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame teismo sprendime nurodytais motyvais ir nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė N. K. P. ir atsakovas J. D. 2000 m. gruodžio 18 d. sudarė notarinę paskolos sutartį, kuria atsakovas ieškovei paskolino 25000 Lt ir nustatė, kad minėtą sumą ieškovė privalo grąžinti iki 2001 m. sausio 18 d. Šalys susitarė, kad paskola turi būti grąžinama Kauno 6-jame Notaro biure. 2000 m. gruodžio 20 d. hipotekos lakštu užtikrinant minėtos paskolos grąžinimą ieškovė įkeitė atsakovui jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei dalį ūkinio pastato. Bylos duomenimis, šalis kurį laiką siejo draugiški ir dalykiniai santykiai, nes atsakovas ieškovei skolindavo pinigus, o ieškovė išrašydavo vekselius. Tuo tarpu ieškovės sutuoktinis atsakovui teikė konsultavimo bei projektavimo darbų paslaugas.

Nagrinėjamos bylos atveju, kilo ginčas tarp ieškovės ir atsakovo, nes ieškovės teigimu paskolos sutartimi iš tikrųjų jai buvo skolinama 20000 Lt suma ir ne mėnesio, o vienerių metų laikotarpiui. Apeliantės vertinimu šias aplinkybes byloje įrodo palūkanų skaičiavimo lentelės, kuriose esantys duomenys patvirtina, kad palūkanos buvo skaičiuojamos nuo 20000 Lt paskolintos sumos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutikti negali.

Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Nors ieškovė ir nurodo, kad su atsakovu pagal šalių sudarytą paskolos sutartį yra atsiskaičiusi, tačiau į bylą nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Kaip jau buvo minėta šalių notariškai patvirtintoje paskolos sutartyje buvo numatyta, kad paskola turi būti grąžinama Kauno 6-jame Notaro biure, tačiau nepateikti duomenys, kad ši sutarties sąlyga būtų tinkamai įvykdyta. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės ranka ant paskolos sutarties padarytas prierašas, kad pagal paskolos sutartį gavo 25000 Lt paneigia apeliantės argumentus, kad ji pasiskolino 20000 Lt. Savo argumentui dėl skolintos 20000 Lt sumos pagrįsti apeliantė pateikia palūkanų skaičiavimo lentelių kopijas, kurios teisėjų kolegijos vertinimu neįrodo apeliantės teiginių nei dėl paskolintos sumos dydžio, nei dėl paskolos grąžinimo termino. Kita vertus šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo numatyta, kad už paskolintus pinigus turėtų būti mokamos palūkanos. Nors apeliantė nurodo, kad paskolą atsakovui grąžinimo jos namuose 2006 m. gruodžio 14 d., tačiau tokios apeliantės nurodomos aplinkybės yra mažai tikėtinos, nes apeliantė kaip rūpestinga ir atidi sutarties šalis turėjo suvokti, kad būtina laikytis sutartyje numatytos sąlygos, jog paskola turi būti grąžinama notarų biure, tuo labiau, kad paskolos grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė neginčija šalių pasirašytos paskolos sutarties, bet prašo, kad ji būtų pripažinta įvykdyta, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu negalima spręsti, kad paskolos sutartis yra tinkamai įvykdyta.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl išrašyto vekselio. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad 2009 m. vasario 27 d. išduotas vekselis negalioja, nes buvo pasirašytas ieškovei nežinant vekselių teisinės prigimties bei dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos minėto vekselio pagrindu 2009 m. balandžio 7 d. notarė patvirtino vykdomąjį įrašą, kuriuo nutarė išieškoti iš ieškovės 127688 Lt. Atsakovas perdavė 2000-12-28 skolos (25000 Lt) ir vykdomojo įrašo 127000 Lt išieškojimą antstolių kontorai. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktos vykdomosios bylos. Apeliantė nesutikdama mokėti 127000 Lt sumos pagal paprastąjį vekselį, nurodo, kad vekselyje nurodyta suma susidaro iš ketintų pasiskolinti 80000 Lt butui pirkti, o kita dalis – 47000 Lt – vekselyje nurodytos sumos susidarė dėl atsakovo priskaičiuotų palūkanų pagal 2000-12-18 paskolą nuo 2007-01-18.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje yra išaiškinęs, jog Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išrašius vekselį, šalims susitarus, buvo sukurta nauja prievolė.

Vekselis kaip rašytinis dokumentas yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Jeigu vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios, vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas kol bus pradėtas priverstinis išieškojimas, tačiau šiuo atveju ieškovė šiuo atveju pasielgė priešingai.

Kaip jau buvo minėta, apeliantė nurodo, kad vekselis negalioja, nes buvo pasirašytas ieškovei nežinant vekselių teisinės prigimties bei dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.90 str. pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 str.).

Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai yra neteisingai suvokiamas pats sudaromas sandoris. Šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiklos. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ginčijamą vekselį ji pasirašė dėl atsakovo nesąžiningumo, panaudotos atsakovo apgaulės ar pačios ieškovės suklydimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė ieškovei N. K. P. atidėti 4273,77 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Atsižvelgiant, kad apeliacinis skundas netenkintinas, todėl 4273,77 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą iš ieškovės N. K. P. priteistinas į valstybės biudžetą.

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4273,77 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.

Teisėjai Konstantinas GurinasVytas MiliusMarytė Mitkuvienė