Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-10-09 · Civilinė byla Nr. 2-854-153/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-09
Bylos Nr.
2-854-153/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Ieškovas
N. K. P.
Atsakovas
J. D.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 6-ojo notarų biuro
Civilinė byla Nr. 2-854-153/2012;(proceso Nr. 2-56-3-00779-2011-3);

procesinio dokumento kategorijos: 35.3.6.; 35.3.5.; 32.5.4.; 32.6.1.; 22.6.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 9 d.

KaunasKauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič,sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,

dalyvaujant ieškovei N. K. P., jos atstovui advokatui R. L., atsakovui J. D., jo atstovei advokatei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. K. P. ieškinį atsakovui J. D., tretiesiems asmenims Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarei J. R., Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarei L. T., antstolės R. S. kontorai dėl hipotekos pripažinimo baigta, permokėtos sumos pagal sutartį priteisimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo rašto įrašo panaikinimo, vykdymo procedūrų, pradėtų vekselio ir sutarties pagrindu, nutraukimo ir vykdymo procese nepagrįstai sumokėtų sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. K. P. ir jos atstovas advokatas R. L. ieškiniu prašė:

Pripažinti baigta hipoteką, užtikrinusią prievolę pagal 2000 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį, nustatytą ieškovės N. K. P. nuosavybės teise priklausančiam 67,12 kv. m bendro ploto butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalims ūkinio pastato, plane pažymėto 3Ilm, užstatytas plotas 31 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (2000 m. gruodžio 20 d. hipotekos lakštas id. kodas (duomenys neskelbtini) ), kadangi hipoteka užtikrinta 2000 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartis tarp atsakovo J. D. ir ieškovės Nomedos K. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl 25 000 Lt yra įvykdyta;Pripažinti ieškovės N. K. P. 2009 m. vasario 27 d. atsakovui J. D. išduotą 127 000 Lt vekselį negaliojančiu;Panaikinti 2009 m. balandžio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1069, atsakovo J. D. reikalavimu išduotą notarės L. T. dėl 127 000 Lt vekselio ir 688 Lt vykdomojo įrašo darymo išlaidų;Nutraukti vykdymo procedūras, pradėtas antstolės R. S. kontoroje pagal Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartį Nr. 0220090844-L dėl 26 257 Lt išieškojimo iš ieškovės N. K. P. atsakovo J. D. naudai ir Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarės L. T. išduotą 2009 m. balandžio 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1069 dėl 127 688 Lt išieškojimo iš ieškovės N. K. P. atsakovo J. D. naudai;

Žemesnės instancijos teismas

Iš atsakovo J. D. priteisti pagal 2000 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį permokėtus 29 899 Lt ir vykdymo procese nepagrįstai sumokėtus 10 000 Lt (iš viso 39 899 Lt);Įpareigoti atsakovą J. D. grąžinti ieškovei N. K. P. nekilnojamojo turto: 67,12 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 32/100 dalių ūkinio pastato, plane pažymėto 3Ilm, užstatytas plotas 31 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , nuosavybės dokumentų originalus;Priteisti bylinėjimo išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas J. D. ir jo atstovė advokatė M. V. prašė ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovui ir valstybei.

Tretieji asmenys Kauno miesto 6-jo notarų biuro notarė J. R., Kauno miesto 8-jo notaro biuro notarė L. T., antstolės R. S. atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotos pranešimais (2 t., b. l. 64). Atsiliepime (1 t., b. l. 101–102) notarė L. T. su ieškiniu nesutiko.

Ieškovės reikalavimai netenkintini.

Apklausta teismo posėdyje ieškovė N. K. P. paaiškino, kad pasiskolino iš atsakovo 20 000 Lt buto remonto darbams, bet paskolos sutartyje parašė, kad pasiskolino 25 000 Lt, nes atsakovas laikė 5000 Lt garantu, jei pasikeistų valiutos kursai, skolos grąžinimo sutartyje buvo nustatytas paskolintų pinigų grąžinimo terminas iki 2001-01-18, nors iš tikrųjų ieškovė susitarė su atsakovu, jog skolinasi pinigus vieniems metams. Taip pat atsakovas paėmė užstatą pagal pinigų paskolos sutartį, ieškovės buto dokumentų originalus, ieškovės butas (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo prašymu įkeistas, ieškovės butui 67,12 kv. m, 32/100 ūk. pastato 3I1m, (duomenys neskelbtini), kurie yra ieškovės asmeninė nuosavybė, įregistruota hipoteka. Ieškovė skolos atsakovui per paskolos sutartyje nurodytą terminą negrąžino, todėl atsakovas pradėjo skaičiuoti 3 procentų palūkanas nuo paskolintos sumos ir palūkanas nuo priskaičiuotų palūkanų, ieškovė šioms palūkanų sumoms rašė vekselius: 2004-10-04 – 1 6040 Lt, 2005-06-18 – 25 744 Lt, 2005-07-18 – 27 116 Lt, 2005-08-18 – 31 484 Lt, 2005-11-23 – 33 028 Lt, 2006-10-18 – 53 300 Lt, 2006-11-20 – 54 900 Lt. Atsakovo surašytos iki 2007-12-18 palūkanos paskaičiuotos nuo 25 000 Lt – sudaro 28 545 Lt plius vekselio, išrašyto 2006-11-20, suma 54 900 Lt, iš viso skola, atsakovo apskaičiavimu, sudarė 83 445 Lt. Remiantis paskolos sutartimi, 25 000 Lt skola turėjo būti 2001-01-18 grąžinta notarų biure, tačiau ieškovė atsakovui skolą grąžino 2006-12-14 – ne 25 000 Lt ir ne notarinėje kontoroje, kaip nurodyta sutartyje, ir ne 20 000 Lt, kiek iš tikrųjų pasiskolino ieškovė iš atsakovo, o 54 899 Lt, t. y. 29 899 Lt daugiau, nes atsakovas tokią palūkanų sumą apskaičiavo už paskolą. Todėl ieškovės manymu ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei ir pripažintina, jog ieškovė prievolę pagal 2000-12-18 įvykdė pilnai. Tai, kad ieškovė įvykdė prievolę ir skolą atsakovui grąžino patvirtina jos manymu, nurodyta 2006-11-20 vekselyje 54 900 Lt suma ir šio vekselio grąžinimas ieškovei(1 t., b. l. 30). Po šios sumos sumokėjimo atsakovas grąžino ieškovei vekselius, kuriose buvo skaičiuojami palūkanų procentai kas mėnesį už 2000-12-18 paskolą: 2004-10-04 – 16 040 Lt, 2005-06-18 – 25 744 Lt, 2005-07-18 – 27 116 Lt, 2005-08-18 – 31 484 Lt, 2005-11-23 – 33 028 Lt, 2006-10-18 – 53 300 Lt, 2006-11-20 – 54 900 Lt, tačiau negrąžino ieškovei buto, esančio (duomenys neskelbtini) , dokumentų teigdamas, kad ieškovė negrąžino dar 28 545 Lt palūkanų už 25 000 Lt paskolą, ir nuo 28 545 Lt vėl skaičiavo palūkanas, dėl to 2009-03-18 palūkanų skola sudarė 47 000 Lt. Vėliau ieškovės augintinei buvo suteikta teisė gauti banke paskolą butui pirkti. Tuo metu buvo rastas tinkamas butas(duomenys neskelbtini), kurio kaina 84 000 Lt, ieškovė sumokėjo šio buto savininkui 4 600 Lt avansą, o atsakovas sumokėjo likusią buto kainos dalį – 80 000 Lt. Ieškovė planavo pirkti butą M. S., todėl šiame bute atliko remontą, po remonto bute apsigyveno M. S. ir gyveno jame apie 3 metus, o suteikta M. S. banko paskola nesinaudojo. Užtikrindama palūkanų ir buto vertės paskolą ieškovė pasirašė vekselį dėl 47 000 Lt plius 80 000 Lt už butą(duomenys neskelbtini). Butą reikėjo pirkti greitai, nes keitėsi turto kainos, todėl butą savo vardu nupirko atsakovas ir laikė tai ieškovės skola. Pagal šią skolą buvo išrašytas 2009-04-07 vekselis ir jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas iš viso 127 688 litams (127 000 Lt ir notaro 688 Lt mokestis). Ieškovė 80 000Lt iš atsakovo negavo, tiesiog vekseliu garantavo atsakovo išlaidas buto pirkimui, nes norėjo butą perpirkti iš atsakovo, bet vėliau dėl nepalankių materialinių sąlygų buto nenupirko, tad butas liko atsakovo nuosavybė. Ieškovė pasitikėjo atsakovu, todėl surašė vekselius, kurių reikšmės nesuprato. Vekseliai buvo spausdinami kompiuteriu ir pildomi pačios ieškovės, padaryti pataisymai vekseliuose taip pat padaryti ieškovės ranka. Nors ieškovė galėjo ant vekselių nesirašyti, tačiau pasirašė, negali paaiškinti, kodėl surašė ir pasirašė vekselyje 127 000 litams, nors atsakovui nebuvo skolinga. Ieškovė mano, kad buvo apgauta, suklydo ir bijojo atsakovo grasinimo dėl jai priklausančio turto pardavimo už negrąžintą skolą. Ieškovė yra architektė, turi aukštąjį išsislavinimą, dirbo Kauno savivaldybėje, naudojasi kompiuteriu, darbe turėjo galimybę pasikonsultuoti su teisininkais, tačiau nepasirūpino visapusiška informacija, neįvertino surašytų vekselių pasekmių, bijojo atsakovo grasinimų, jog negrąžinus vekselyje nurodytų sumų atsakovas įkeldins į jos butą asocialius asmenis. Pasirašė, kad skolinga 127 000 Lt dėl proto aptemimo.

Atsakovas supažindino ieškovę su palūkanų skaičiavimo tvarka, leido paimti 2009 m. vasarį palūkanų skaičiavimo lenteles, todėl ieškovė nukopijavo šias palūkanų skaičiavimo lenteles. Ieškovė turėjo kelias lentelės, todėl yra teksto skirtumų teismui ir ekspertizei pateiktose lentelėse. Atsakovas skaičiavo palūkanas nuo 2002 m. Nukopijuotos lentelės buvo pateiktos ekspertizei, ieškovė turėjo kelias lenteles su nevienodais įrašais, dėl to tekste, kurį tyrė ekspertai, yra skirtumų. Dalies palūkanų paskaičiavimo lentelių už 2005–2006 metų laikotarpį ieškovė neturi, todėl byloje šių lentelių nepateikė. Įrodymas, kad ieškovė nebuvo skolinga atsakovui, yra atsakovo ranka išpildyti lentelėse įrašai, kurie patvirtina ieškovės paaiškinimą, kad atsakovas skaičiavo palūkanas ne nuo paskolintos pinigų sumos, bet nuo palūkanų sumos, kuri susidarė nuo negrąžintos paskolos. Ieškovė klaidingai suprato surašytų vekselių pasekmes, dėl to vekselius ir surašė. Vykdymo procese ieškovė įnešė 10 000 Lt dalį sumos antstolių kontorai ne dėl to, kad buvo skolinga atsakovui, o dėl to, kad ieškovė negavo teisingos teisininkų konsultacijos, kaip pasielgti skolos išieškojimo procese. Atsakovas baigti šios bylos taikiai nesutiko, nes jo netenkina ieškovės siūloma pinigų suma.

Atsiliepimas

Atsakovas J. D. paaiškino, kad ieškovė neteisingai paaiškino ginčo aplinkybes. Atsakovas naudojosi ieškovės ir jos sutuoktinio paslaugomis dėl nuosavybės teisų į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, jie tikrai jam padėjo, dėl to jais pasitikėjo, jiems atsakovas ne kartą davė pinigų atsakovo dokumentacijai sutvarkyti ir kitoms išlaidoms, kurias nurodė ieškovė ir jos sutuoktinis. Atsakovas ne kartą skolino ieškovei įvairias pinigų sumas, tačiau pastebėjo, kad ieškovė nesilaikė skolų grąžinimo terminų. Todėl atsakovas nutarė teikiamas ieškovei paskolas įforminti vekseliais, taip pat notarine sutartimi. Ieškovė savo ranka surašydavo vekselius. Ieškovės pateiktos byloje lentelės neturi nieko bendra su ginčo paskolomis, atsakovas neskaičiavo jokių palūkanų už suteiktas ieškovei paskolas. Atsakovas mano, kad dalį vekselių ieškovė surašė, jog įrodytų, kad vekselyje nurodytos sumos sutampa su tekstu lentelėse, nors pripažįsta, kad ieškovei ne kartą skolino įvairias pinigų sumas, o ieškovė įformindavo paskolas vekseliais. Po paskolos grąžinimo vekseliai grąžinti ieškovei, todėl atsakovas negali nurodyti tikslių paskolos sumų vekseliuose, kurie buvo grąžinti ieškovei, taip pat negali patvirtinti, ar vekseliuose, kurie pateikti teismui, nurodytos sumos buvo tikrai ieškovei skolintos. Skaičiavimų lentelėse surašyto teksto tiksliai paaiškinti negali, tačiau abejoja šių dokumentų autentiškumu, nes tai yra lentelių kopijos su skirtingai išdėstytu tekstu. Ieškovė 2000-12-18 pasiskolino iš atsakovo 25 000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2001-01-18, jokių kitų susitarimų šioje paskolos sutartyje tarp šalių nebuvo. Paskolos sutartyje teisingai nurodyta paskolintų pinigų suma ir paskolos grąžinimo terminas, tačiau kadangi ieškovė neskubėjo paskolos grąžinti, atsakovas perdavė skolos išieškojimą vykdyti antstoliams. Taip pat neteisingai nurodyta aplinkybė dėl 127 000 Lt vekselio išrašymo, vekselis neturi nieko bendra su palūkanų skaičiavimu ar buto, esančio(duomenys neskelbtini), pirkimu, šią sumą ieškovė pasiskolino iš atsakovo namo dalies pirkimui ir negrąžino, todėl ieškovės išrašytas vekselis perduotas taip pat išieškojimui antstolių kontorai. Vykdymo procese ieškovė dalį skolos grąžino – sumokėjo 10 000 Lt išieškojimui padengti, o vėliau atsisakė sumokėti likusią skolos dalį motyvuodama tuo, kad kreipėsi į teismą dėl skolos raštelių nuginčijimo. Atsakovas neginčija, kad jam buvo žinoma, jog ieškovė sugalvojo nupirkti M. S. butą (duomenys neskelbtini) , už 80 000 Lt. Ieškovės prašymu už šį butą sumokėjo atsakovas, nes, kaip paaiškino ieškovė, M. S. turėjo būti suteikta banko paskola buto pirkimui, o atsakovui grąžinti į buto pirkimą investuoti pinigai – 80 000 Lt. Tačiau ieškovė buto iš atsakovo nenupirko. Atsakovas dėl buto (duomenys neskelbtini), patyrė nuostolių, nes po buto įsigijimo jį suremontavo už 13 000 Lt, šiame bute apsigyveno M. S., kurį gyvendama bute nemokėjo nuomos. Be to, per tam tikrą laiką pasikeitė nekilnojamo turto kainos, todėl buto (duomenys neskelbtini) , vertė žymiai sumažėjo, dėl ieškovės veiksmų atsakovas patyrė nuostolių investuodamas lėšas į butą, kuriuo ieškovė nenupirko. Tačiau atsakovas jokių reikalavimų atsakovei dėl šios sumos grąžinimo nepareiškė.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad atsakovas suteikė paskolą ieškovei patalpų remontui. 2000-12-18 paskolos sutartyje neteisingai nurodyta paskolos suma, nurodant, jog ieškovė gavo 25000 Lt, o ne 20 000 Lt ir paskolos grąžinimo terminas, ne vienas mėnuo kaip nurodyta, o metai, tačiau į tai nebuvo atkreipta dėmesį. Tuo labiau kad santykiai su atsakovu buvo geri, jam buvo teikiamos paslaugos, atsakovas buvo patenkintas ieškovės ir liudytojo darbu, su jais atsikaitė, dėl to pretenzijų nėra. Vėliau atsakovas paprašė pasirašyti vekseliuose, nes 2000-12-18 paskola nebuvo grąžinta. Ieškovė pasirašė vekseliuose, tačiau vekseliuose nurodytos pinigų sumos nebuvo paskolintos ieškovei, taip buvo įformintos palūkanos už negrąžintą 2000-12-18 paskolą. Liudytojas ir ieškovė nesuprato savo teisių, todėl palūkanų suma išaugo iki 84 000 Lt. Atsakovas darė psichologinį spaudimą, grasino, kad iš varžytinių parduos ieškovės turtą. 2006 metais ieškovė pardavė žemės sklypą ir atsakovui grąžino 54 899 Lt. Vėliau ieškovė sugalvojo pirkti butą (duomenys neskelbtini) , butas buvo įvertintas 84 000 Lt. Parduodamo buto savininkas nenorėjo laukti, kol bus suteikta paskola M. S., ieškovė sumokėjo 4 000 Lt pardavėjui ir susitarė su atsakovu, kad jis savo vardu nupirks butą, kad jo neprarastų, kol bus sutvarkyti paskolos dokumentai. Kreipėsi į atsakovą dėl 80 000 Lt sumokėjimo už butą, nes tuo metu santykiai tarp šalių dar įtempti nebuvo. Po to prasidėjo krizė. M. S. išvažiavo į Airiją. Buto pirkimas iš atsakovo neįvyko. Atsakovas spaudė pasirašyti vekselį, todėl ieškovė pasirašė vekselį 127 000 Lt, tai padarė be liudytojo žinios, dėl to liudytojas sužinojęs, kad ieškovės surašė vekselį, su ja susipyko.

Dėl prievolės pagal paskolos 2000-12-18 sutartį įvykdymo(1t.,b.l.20)

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2000-12-18 tarp šalių buvo sudaryta pinigų paskolos sutartis (b. l. 20, 1 t.). Tarp šalių nėra ginčo dėl teisinės sutarties kvalifikacijos, todėl laikoma įrodyta, kad atsakovas paskolino ieškovei pinigus, pinigų paskolos faktą šalys įformino notarinėje kontoroje, ginčo šalių teisiniai santykiai atitinka CK 6.870 str. Taigi paskolos sutarties šalys įgijo nurodytas įstatyme teises ir pareigas (CK 6.4, 6.873 str.).

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, kad paskolos sutartyje neteisingai nurodyta ieškovei paskolintų pinigų suma ir paskolos grąžinimo terminas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovė ginčijamų aplinkybių neįrodė (CPK 178 str., CK 6.875 str. 1 d.).

Ieškovė teigia, kad tikrosios paskolos sumos ir paskolos grąžinimo termino, ir atsakovo piktnaudžiavimo savo teise, skaičiuojant palūkanas už paskolą faktinės aplinkybes, patvirtina duoti byloje šalių ir liudytojo paaiškinimai, kurie sutampa su įrašais skaičiavimo lentelėje. Tačiau su tuo sutikti negalima.

Remiantis šalių ir liudytojo paaiškinimu paskolos santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo, o ne tarp atsakovo ir liudytojo A. P., tai šalys patvirtino raštu paskolos sutartyje. Šia sutartimi teismas vadovaujasi byloje kaip objektyviu įrodymu patvirtinančius paskolos sumą. Dėl to atmestinas ieškovės paaiškinimas, jog ji 25000 Lt negavo, nes tai prieštarauja ieškovės padarytam prierašui paskolos sutartyje, kad šią pinigų sumą ieškovė gavo. Todėl netikėti šiuo ieškovės ranka padarytu prierašu paskolos sutartyje, kuri patvirtinta notarine tvarka nėra pagrindo, tad šis ieškovės motyvas yra neįrodytas(CPK 12 str.).

Ieškovė pateikė teismui kelias palūkanų skaičiavimo lenteles (1 t., b. l., 22–23, 146–147), kurios surašytos tariamai atsakovo ranka ir, ieškovės manymu, patvirtina palūkanų skaičiavimo už 20 000 Lt paskolą faktą, o ne 25 000 Lt, kaip nurodyta notarine tvarka patvirtintoje sutartyje. Pateiktos byloje lentelės yra raštų kopijos su įvairiais teksto pataisymais, prierašais, skiriasi jų teksto turinys ir išdėstymas, atlikti lentelėse skaičiavimai surašyti 2002-04-18–2005-03-18 ir 2007-01-18–2009-07-18 laikotarpiu. Lyginant pateiktų dokumentų tekstą matyti, kad 1 t., b. l. 22, lentelė, kuri prasideda žodžiu ,,Aurimas – 20 000 – 3 %“ baigėsi įrašu iš kairės ,,12.18 16040“ iš dešinės ,,41 539“, o teksto turinys skiriasi nuo ekspertizei atlikti pateiktos lentelės, esančios b. l. 146, 1 t., kurios viršutinė teksto dalis yra praktiškai neįskaitoma, išskyrus skaičių ,, 3 %“, o lentelės apatinėje dalyje yra tekstas – iš kairės pusės ,,0642,9„ o iš dešinės pusės ,,20 642“, kurio nėra lentelėje, esančioje 1 t., b. l. 22. Lentelėje 1 t., b. l. 23 viršutinė dalis teksto, išskyrus pirmą žodį „54859 (grąžino 2007.12.20)“ yra įskaitoma, o pateiktos (1 t., b. l. 147) ekspertizei lentelės viršutinėje dalyje galima perskaityti tik dalį teksto „(2007.12.20)“. Lentelės ieškovės prašymu buvo pateiktos ekspertizei atlikti (1 t., b. l. 146, 147), rašysenos ekspertų išvadoje nustatyta (2 t., b. l. 31–33), jog tikėtina, kad rankraštinius įrašus, esančius skaičiavimo lentelės kopijoje (b. l. 146) – pradedant viršutine eilute „2002.04.18“, ,,%”, ,,%”, už ,,%” ir baigiant ,,20,642“, bei skaičiavimo lentelės kopijoje (b. l. 147) – pradedant viršutine eilute: ,,2007.01.18“ ir ,,20.600“ ir baigiant ,,VISO: 227 000“, įrašė J. D.. Teismo nuomone, ekspertų išvados pagrindu, taip pat įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus, negalima laikyti įrodyta, kad 2000-12-18 ieškovė pasiskolino iš atsakovo ne 25 000 Lt, o 20 000 Lt, taip pat nustatyti, kad šalių paskolos sutartyje nurodytas skolos grąžinimo terminas buvo ne vienas mėnuo, kaip nurodyta sutartyje, o vieni metai, kaip aiškina ieškovė (1 t., b. l. 20). Todėl teismo įsitikinimu, ieškovė neįrodė byloje, kad šalys, sudarydamos paskolos 2000-12-18 sutartį, susitarė kitaip, negu nurodyta notarine tvarka patvirtintoje sutartyje (CPK 185 str.). Taip pat atmestinas ieškovės motyvas, jog įrašas, esantis lentelėje ,,Aurimas – 20 000 – 3 %“ (b. l. 22, 1 t.), yra susijęs su šia paskolos sutartimi ir patvirtina, jog paskolos suma buvo ne 25 000 Lt, kaip nurodyta notarine tvarka sudarytoje paskolos sutartyje, o 20 000 Lt, kaip teigia ieškovė ir jos sutuoktinis, nes kaip nustatyta anksčiau paskolos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, o ne tarp atsakovo ir liudytojo A. P.. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad privataus pobūdžio surašyti dokumentai sudaro pagrindą netikėti notarinė tvarka patvirtinta paskolos sutartimi.

Ieškovė teigia, jog prievolę 2000-12-18 grąžinti paskolą įvykdė 2006-12-14 bute, sumokėjusi atsakovui 54 899 Lt. Ieškovės manymu, ji sumokėjo atsakovui paskolos sutartyje nurodytus 25000 Lt ir 28 545 Lt palūkanas už 2000-12-18 paskolą, tai patvirtina suma – 54 900 Lt, kuri nurodyta 2006-11-20 vekselyje (1 t., b. l. 30). Pažymėtina, kad palūkanų mokėjimas pagal 2000-12-18 paskolą sutartyje nenumatytas, be to, ieškovė privalėjo grąžinti paskolintus iš atsakovo pinigus Kauno m. 6-me notaro biure, o ne bute, kaip tariamai padarė ieškovė. Kaip nustatyta anksčiau, paskolos sutartis buvo sudaryta tarp šalių 2000-12-18, ieškovė paskolos sutartyje nurodytų duomenų apie paskolos sumą ir paskolos grąžinimo terminą neginčijo, nors praėjo beveik 11 metų nuo sutarties sudarymo, o teigdama, kad atsakovas šiuo laikotarpiu elgėsi nesąžiningai skaičiuodamas palūkanas ne tik nuo paskolintos sumos bet ir palūkanas nuo palūkanų. Tokioje situacijoje, teismo vertinimu, protingas, teisingas, sąžiningas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti paskolos sutartį arba tai padaryti bent jau per protingą terminą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė įkeitė nekilnojamąjį turtą paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti, nors, kaip teigia ieškovė, sutarties sąlygos paskolos sutartyje neatitiko sutarties šalių susitarimo. Todėl mažai tikėtina, jog notarine tvarka patvirtintoje paskolos sutartyje yra neteisingi duomenys apie paskolos sumą ir paskolos grąžinimo terminą. Teismas sprendime vadovaujasi notarine sutartimi kaip oficialiu ir labiau patikimu įrodymu, o ne ieškovės ir liudytojo A. P. paaiškinimu.

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant ieškovės paaiškinimus dėl tariamai atsakovo nesąžiningo elgesio, neaptartų 2000-12-18 sutartyje palūkanų skaičiavimo būdo ir priskaičiuotų palūkanų ne tik nuo skolos, bet ir nuo palūkanų įforminimo vekseliais, teismo nuomone, mažai tikėtina, jog esant ieškovės nurodytai situacijai ji pasielgė tiek nerūpestingai, kad grąžino atsakovui 2000-12-18 paskolintus pinigus bute, o ne notarinėje kontoroje, ir negavo iš atsakovo pakvitavimo, kad paskolą grąžino, nors žinojo, jog 2000-12-18 paskolos grąžinimas garantuotas įkeitimu – ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomu turtu. Teismo nuomone labiau tikėtina, jog ieškovė įformino vekseliais kitus įsipareigojimus kurių nei viena iš šalių nenori atskleisti teismui. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė 2006-12-14 atsakovui skolą pagal 2000-12-18 paskolą grąžino ir prievolę įvykdė.

Negalima sutikti su ieškovės paaiškinimu, kad atsakovo nesąžiningumą dėl palūkanų skaičiavimo ir jos nesuvokimą dėl didėjančio įsiskolinimo grąžinimo patvirtina paprastieji vekseliai, kurių surašytos sumos sutampa su skaičiavimo lentelių tekste, kurias ieškovė gavo 2009 m. pradžioje, o ne pačiame vekselyje. Ieškovė pateikė į bylą paprastųjų vekselių kopijas, kurie surašyti 2004-10-04–2009-02-27 laikotarpiu, šiuose dokumentuose nurodyta (1 t., b. l. 24–30, 45), kad ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovui įvairias pinigų sumas:1) kad 2004-10-04 ieškovė įsipareigoja sumokėti iki 2004-12-18 atsakovui J. D. 16 040 Lt, 2) kad 2005-06-18 ieškovė įsipareigoja iki 2005-07-18 sumokėti J. D. 25 744 Lt, 3) kad 2005-07-18 ieškovė įsipareigoja iki 2005-08-18 sumokėti J. D. 27 116 Lt (pataisyta į 28 529 rugsėjo 22 d.), 4) kad 2005-08-18 ieškovė įsipareigojo iki 2005-11-23 sumokėti J. D. 31 484 (33,028) Lt, 5) 2005-11-23 ieškovė įsipareigojo iki 2005-12-20 sumokėti J. D. 33 028 Lt, 6) 2006-10-18 ieškovė įsipareigojo iki 2006-11-20 sumokėti J. D. 53 300 Lt, 7) 2006-11-20 ieškovė įsipareigojo iki 2006-12-18 sumokėti J. D. 54 900 Lt, 8) 2009-02-27 ieškovė įsipareigojo sumokėti J. D. 127 000 Lt. Byloje nepateiktos 2005-03-19–2006-12-31 laikotarpio skaičiavimo lentelės. Analizuojant duomenis ieškovės pateiktose skaičiavimo lentelėse ir paprastuose vekseliuose matyti, kad 2004-10-18 skaičiavimo lentelėje (1 t., b. l. 146) nurodytas skaičius 14 840, lyginant nurodytą vekselyje sumą ir lentelėje nurodytą skaičių, nurodytas lentelėje skaičius nesutampa su nurodyta 2004-10-04 vekselyje pinigų suma, kuri 2004-10-04 vekselyje yra didesnė 1 200 Lt ir sutampa su lentelėje 2004-12-18 nurodytu skaičiumi 16 040, tad vien už du mėnesius 14 840 suma padidėjo 1 200 Lt. Esantys byloje paprastieji vekseliai (1 t., 24–30) patvirtina, kad ieškovė periodiškai per trumpą laiką prisiimdavo įsipareigojimus dėl didelių pinigų sumų sumokėjimo (241 612 Lt) atsakovui. Todėl nėra teisiškai reikšminga, kada ieškovė susipažino su tariamai skaičiuojamų palūkanų lentelėmis, nes, kaip teigia ieškovė, ji buvo įsitikinusi, kad neskolinga atsakovui daugiau nei 2000-12-18 iš jo pasiskolino, o tai, ieškovės nuomone, sudaro 20 000 Lt. Taip pat byloje ieškovė teigia, kad aiškiai suvokė, jog paskolos sutartyje 2000-12-18 nenumatytas palūkanų skaičiavimas. Todėl ieškovės veiksmai dėl vekselių išrašymo, teismo nuomone, negali būti vertinami, kaip atsakovo tyčinis veikimas ieškovės nenaudai skaičiuojant, pasak ieškovės, palūkanas už paskolą, nes pati ieškovė veikė neteisingai ir nesąžiningai pasirašydama vekselius, tad konstatuojama, kad pati ieškovė negynė savo teisių, veikė prieš save. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo remiantis ieškovės paaiškinimu ir skaičiavimo lentelėmis pripažinti, jog ieškovė 2000-12-18 paskolą atsakovui ne tik grąžino bet ir permokėjo 29 899 Lt dėl atsakovo paskaičiuotų palūkanų. Teismas byloje vadovaujasi ieškovės pateiktais paprastais vekseliais (CK 1.105 str.), laikydamas vekselį patikimu rašytiniu įrodymu konstatuoja, jog ieškovė ne vieną kartą elgėsi neprotingai, neapdairiai, prisiimdama įsiskolinimus pati sąmoningai blogino savo turtinę padėtį, taigi sutiko su atsakovo pasiūlytomis sąlygomis, turėjo tam tikros patirties su vekselių, todėl negali kaltinti atsakovo nesąžiningumu (CK 1.5 str.) ir teisintis nežinojimu ar nesuvokimu. Tai sudaro pagrindą ieškovės argumentus dėl atsakovo nesąžiningo elgesio ir dėl tariamos ieškovės nekompetencijos vekselio panaudojime, taip pat prievolės įvykdymo laikyti neįrodytais, todėl jie atmestini.

Kiti lentelėje esantys 1 t., b. l. 146, 147 prierašai (,,paimta pastato inventorizacijai, ūkio pastato inventorizacija, draudimas“) iš dalies patvirtina atsakovo paaiškinimą, kad atsakovas duodavo ieškovei ir jos sutuoktiniui lėšų ūkio išlaidoms, skolon. Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad ieškovė ir liudytojas A. P. yra architektai, atestuoti specialistai, paruošė dokumentus atsakovo vardu įregistruotam nekilnojama turtui įteisinti (b. l. 119–130, 1 t.). Taigi teismas sprendime dėl šių įrašų skaičiavimo lentelėse plačiau nepasisako, nes ginčo byloje dėl to nėra.

Dėl 127 000 Lt vekselio galiojimo

Byloje pateiktas paprastasis vekselis, išduotas 2009-02-27 ieškovės vardu dėl įsipareigojimo sumokėti atsakovui 127 000 Lt (1 t., b. l. 45), šio vekselio pagrindu 2009-04-07 notarė patvirtino vykdomąjį įrašą, kuriuo nutarė išieškoti iš ieškovės 127 688 Lt (1 t., b. l. 46). Atsakovas perdavė 2000-12-28 skolos (25 000 Lt) ir vykdomojo įrašo 127 000 Lt išieškojimą antstolių kontorai, tai patvirtina vykdomosios bylos Nr. 106/10/332 ir 106/09/11503 (priedas prie civilinės bylos). Ieškovė ginčija savo pareigą sumokėti atsakovui 127 000 Lt (80 000 plius 47 000) pagal paprastąjį vekselį, nes pinigų nesiskolino, o tik ketino paskolinti butui pirkti 80 000 Lt, kita dalis – 47 000 Lt –vekselyje nurodytos sumos susidarė dėl atsakovo priskaičiuotų palūkanų pagal 2000-12-18 paskolą nuo 2007-01-18. Tai, ieškovės manymu, patvirtina esantys skaičiavimo lentelėje (1 t., b. l. 147) įrašai ,,47 skola už Aukštaičių“, įrašas: ,,80 000 buto kaina“, įrašas ,,127 000“. Tačiau su šiais ieškovės motyvais sutikti negalima, nes ieškovės teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Analizuojant įrašus skaičiavimo lentelėje matyti, kad jie prasideda įrašu ,,2007.01.18 20 600 ir 2009.01.18. 47 034“, tai, ieškovės paaiškinimu, yra palūkanos už tariamai 2000-12-18 paskolintus 20 000 Lt. Teismo įsitikinimu, įrašai skaičiavimo lentelėse nėra patikimas įrodymas ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl paprastojo 127 000 Lt vekselio išrašymo nuginčijimo, nes byloje pateiktas ieškovės surašytas ir pasirašytas parastasis vekselis turi didesnę įrodomąją reikšmę, negu privataus pobūdžio skaičiavimų lentelių kopijos (1 t., b. l. 22, 23, 146, 147). Todėl teismas, vertindamas ieškovės paaiškinimą dėl vekselio išrašymo aplinkybių ir pagrindo, nesivadovauja byloje skaičiavimo lentelių kopijomis, nes abejoja dėl jose esančio teksto turinio tikrumo, taip pat ir dėl esančių lentelių kopijose įvairių pataisymų, prierašų, skirtingo teksto išdėstymo tos pačios lentelės lape, be to, nebuvo pateiktas originalus dokumentas (CPK 197, 202 str.).

Teismas nesivadovauja ieškovės paaiškinimu dėl jos vidinės valios neatitikimo vekselio išrašymo momentu, dėl atsakovo nesąžiningumo naudojant ieškovės atžvilgiu tyčinius, ieškovei nenaudingus, ją klaidinančius veiksmus, nes jie nėra įrodyti ir prieštarauja surinktiems byloje įrodymams. Kaip nustatyta byloje, ieškovė ir liudytojas A. P. yra atestuoti specialistai (architektai), ieškovė dirbo Kauno savivaldybėje architekte, todėl ieškovė ir liudytojas A. P. turėjo galimybę pasidomėti ir pasikonsultuoti su kompetentingais asmenimis, be to, ieškovė galėjo apskritai susilaikyti nuo vekselio išrašymo. Bylos medžiaga patvirtina, kad buto Kaune, Partizanų g. 47-54, pirkimui ieškovės augintinei M. S. SEB Vilniaus bankas 2006-12-12 suteikė 84 600 Lt paskolą (1 t., b. l. 41). Tuo pačiu laikotarpiu 2006-12-06 ieškovei į banko sąskaitą buvo pervesta už parduotą nekilnojamą turtą 120 000 Lt, iš kurių 54 899 Lt, ieškovės paaiškinimu, 2006-12-14 ji sumokėjo atsakovui. Esant įrodytai aplinkybei, kad butui (duomenys neskelbtini), pirkti 2006-12-12 buvo suteikta 84 600 Lt paskola, atmestinas ieškovės paaiškinimas, jog ieškovės turtinė padėtis buvo tiek komplikuota, kad negalėjo atsiskaityti su atsakovu. Tikėtina, kad ieškovė, 2006-12-14 turėdama 120 000 Lt turėjo galimybę grąžinti atsakovui 2000-12-18 paimtą paskolą, tuo labiau kad ieškovė aiškiai suvokė, kad nuo paskolos momento iki 2006-12-14 sumokėjo atsakovui du kartus didesnę sumą (54 899) negu, kaip aiškina ieškovė, 2000-12-18 pasiskolino iš atsakovo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, jog ieškovė kaip nustatyta anksčiau turėdama 120 000 Lt nepasinaudojo 2006-12-14 galimybe nutraukti paskolinius santykius su atsakovu, o pasielgė priešingai, – 2009-02-27 surašė vekselį dėl įsipareigojimo sumokėti atsakovui 127 000 Lt. Tokie ieškovės veiksmas dėl vekselio išrašymo 127 000 Lt sumai vertinamas kaip neprotingas ir nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios pateisintų ieškovės elgesį šioje situacijoje, tad nesąžiningas.

Ieškovės teiginiai, kad vekselį išrašė dėl tariamo atsakovo grasinimo išvaržyti ieškovės už 2000-12-18 paskolą įkeistą turtą, teismo nuomone, yra nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini. Kaip nustatyta byloje, nuo 2000-12-20 galiojo ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo turto įkeitimas, ieškovė 25 000 Lt ir 127 000 Lt įsipareigojimų dydžio neginčijo prasidėjus išieškojimo procesui ieškovė iki 2011-04-21 sumokėjo 10 000 Lt išieškomai sumai padengti (1t.,b.l.50) antstolių kontorai (priedas vykdomoji byla Nr. 106/09/11503, psl. 10). Pradėjus Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui 2009-06-11 vykdyti atsakovo prašymą dėl įkeisto turto priverstinio pardavimo ir skolos išieškojimo iš skolininkės turto, ieškovė skundė atsakovo veiksmus dėl priverstinio skolos išieškojimo dėl atsakovo nenoro derėtis su ieškove, dėl to, kad netinkamai nustatyta įkeisto turto vertė išieškojimo procese (b. l. 20–22 civilinė byla H2-17506-285/2009 priedas prie bylos), tačiau ne dėl to, jog ieškovė grąžino skolą atsakovui. 2010-08-04 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo J. D. sukčiavimo, apgaulės(1t.,b.l.51-55) ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nesivadovauja byloje ieškovės paaiškinimu dėl 127 000 Lt vekselio surašymo pagrindo(dėl atsakovo grasinimo), nes ieškovė veikė visiškai priešingai, nei teigė paaiškinimuose teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose, ieškovė didino įsiskolinimų sumą, elgėsi neprotingai, beveik 10 metų neginčijo jos manymu neteisėtų atsakovo veiksmų dėl palūkanų skaičiavimo, priskaičiuotų palūkanų ir nesančių skolų įforminimo vekseliais, šis ieškovės veiksmų ir paaiškinimų prieštaravimas sudaro pagrindą abejoti žodinių ir rašytinių ieškovės paaiškinimų objektyvumu (CPK 185 str.).

Teismo vertinimu, atmestinas ir ieškovės paaiškinimas dėl suklydimo ir apgaulės, nes apklausta teismo posėdyje ieškovė teigė, kad negali paaiškinti savo elgesio dėl 127 000 Lt vekselio išrašymo, ieškovė teigia, kad surašė vekselį dėl proto užtemimo, procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovė surašė vekselį dėl atsakovo nesąžiningumo, panaudotos atsakovo apgaulės ir ieškovės suklydimo. Įvertinus tai, kad ieškovė ilgą laiką (nuo 2000 m.) bendravo su atsakovu ir ne vieną kartą būtent ieškovė išrašinėjo vekselius (nuo 2004-10-04), dėl to teismo nuomone, šiuo požiūriu ieškovės paaiškinimas dėl suklydimo ir apgaulės yra atmestinas kaip neįrodytas, taip pat visiškai nemotyvuotas paaiškinimas, jog vekselį išrašė dėl proto aptemimo (CPK 12 str., CK 1.90 str. 1.91 str.). Ieškovės paaiškinimo dėl atsakovo nesąžiningumo ir ieškovės suklydimo, taip pat dėl panaudotos atsakovo apgaulės, nepatvirtina ir liudytojo A. P. paaiškinimas. Kaip nustatyta byloje, liudytojas A. P. yra gana jauno amžiaus (gim. 1965 m.), išsilavinęs asmuo, kuriam buvo žinoma, jog ieškovė yra finansiškai priklausoma nuo atsakovo, liudytojas bendravo su atsakovu darbo ir asmeniniais reikalais (nuo 2000 m. pabaigos), žinodamas, kad ieškovė surašo vekselius garantuodama finansinius įsipareigojimus, ir sužinojęs iš ieškovės apie jos pasirašytą 127 000 Lt paprastąjį vekselį, elgėsi abejingai, nesiėmė jokių protingų priemonių pašalinti ieškovės vardu išrašyto vekselio padarinius, liudytojo paaiškinimu, jis tiesiog susipyko su ieškove. Taigi ieškovės paaiškinimas dėl paprastojo 127 000 Lt vekselio pasirašymo liudytojui A. P. nesukėlė jokių abejonių dėl galimo ieškovės suklydimo, apgaulės ar kitų atsakovo nesąžiningų veiksmų. Teismo vertinimu, liudytojas A. P., kaip ir ieškovė, nenurodė nei vieno dėmesio verto argumento, patvirtinančio ieškovės būklę, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar numatyti pasekmių, kurios atsirado dėl vekselio išrašymo, iš esmės suklysti, taip pat nenurodė jokių objektyvių motyvų dėl tariamo atsakovo nesąžiningo veikimo vekselio išrašymo metu. Teismo vertinimu, vien liudytojo paaiškinimas byloje nesant kitų patikimų įrodymų negali būti objektyviu įrodymu vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su teisiniu pagrindu vekseliui išduoti, taip pat pagrindas dėl pačios ieškovės netinkamo elgesio atliekant neapdairius veiksmus, abejoti vekselio teisėtumu (CK 1.105 str.). Taigi visos nurodytos aplinkybės, teismo įsitikinimu, sudaro pagrindą šiais įrodymais (ieškovės, liudytojo A. P., skaičiavimo lentelėmis) sprendime nesivadovauti (CPK 185 str.). Teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti 127 000 Lt vekselį, o išduotas šis vekselis yra negaliojantis, taigi ieškovės ieškinio reikalavimas yra neįrodytas (CPK 178 str. ĮPVĮ 19 str.), todėl atmestinas.

Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris, kuriame įtvirtinta nauja prievolė, nuo vekselio išrašymo jis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje, vekselio panaudojimą užtikrina jo viešas patikimumas. Teismas vadovaujasi byloje hipotekos skyriaus civilinės bylos medžiaga, vykdomosios bylos medžiaga ir konstatuoja, kad ieškovė prievolės pagal 2000-12-18 sutartį ir 2009-02-27 vekselį neįvykdė, nors buvo tinkamai įspėta Kauno 8-jo notaro biuro notarės pasirašytinai (b. l. 106–107, 1 t.) apie prievolės neįvykdymo pasekmes ir hipotekos teisėjo 2009-06-19 nutartimi išaiškintą kreditoriaus teisę nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Tad paaiškėjus, kad ieškovė piniginės prievolės neįvykdė (CK 6.123 str.), 127 000 Lt skolos pagal 2009-02-27 vekselį nesumokėjo, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl pripažinimo prievolės pasibaigusios, dėl sumokėtų lėšų vykdymo procese ir permokėtų sumų priteisimo ir su tuo susijusių procedūrų nutraukimu atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 12 str.). Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimai visiškai atmestini.

Kauno apygardos teismo 2011-06-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2715-153/2011 (1 t., b. l. 90–92) ieškovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jos paliekamos galioti iki teisimo sprendimo įsitesėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo 2011-06-14 nutartimi (b. l. 95–96, 1 t.) patenkintas ieškovės prašymas ir atidėtas 2 873,77 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo byloje, todėl išnagrinėjus bylą iš esmės ir atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 88 str., 96 str.).

Šalims byloje atstovavo advokatai, atmetus ieškovės ieškinį advokato atstovavimo išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 98 str.). Išlaidų dydžius už advokato teikiamą teisinę pagalbą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Rekomendacijų 2 punkte nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant konkretų išlaidų dydį. Rekomendacijų 8 punkte numatyti rekomenduojami maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas. Atsakovui byloje atstovavo advokatė M. V., kuriai, remiantis atstovavimo sutartimi (1 t., b. l. 115), už teisinių paslaugų suteikimą atsakovas sumokėjo 5000 Lt (kvitas Nr. 094360). Prašyme dėl advokato išlaidų priteisimo nurodyta, kad advokatė konsultavo atsakovą, atsakovo vardu surašė procesinius dokumentus, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose, taip pat pažymėtina, kad teismas sutiko su atsakovo atstovės argumentais ir, kaip prašė atstovė, ieškovės ieškinį atmetė. Įvertinus bylos sudėtingumą (byla, teismo vertinimu, yra sudėtinga, nes byloje ginčijami sandoriai), taip pat byloje surinktos medžiagos apimtį (byloje surinkta nemažai rašytinių įrodymų, prie dviejų tomų civilinės bylos ieškovės prašymu išreikalauta civilinė ir vykdomoji bylos), iš ieškovės priteistinos 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidos atsakovui, kurios yra protingo dydžio, atitinka bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas byloje(Rekomendacijų 7p., 8.2p.,8.16p.,8.18p.).

Valstybė byloje turėjo 104,56 Lt išlaidas, susijusiais su procesinių dokumentų įteikimu, tai patvirtina byloje esanti pažyma (b. l. 2, 1 t., b. l. 3, 2 t.). Šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str.).

Teismas išreikalavo iš Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą H2-17506-285/2009 ir vykdomąsias bylas Nr. 106/09/11503 ir 106/10/332 iš antstolės R. S. kontoros, iš notarės L. T., įsiteisėjus teismo sprendimui bylos grąžintinos jas pateikusiems asmenims (teismui ir antstolės kontorai). Taip pat įsiteisėjus teismo sprendimui grąžinti pateikusiems teismui asmenims atsakovo J. D. prašymo įforminti vykdomąjį raštą originalą reg. Nr. 1068 (1 t., b. l. 182), Kauno VPK atsakovo 2003-11-22 prašymo originalą pakeisti vairuotojo pažymėjimą (2 t., b. l. 18), civilinėje byloje paliekant šių dokumentų kopijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265–270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės N. K. P. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Nomedos K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:

4000 (keturių tūkstančių) Lt advokato teisinių paslaugų išlaidas atsakovui J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) );

104,56 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir 2 873,77 Lt žyminio mokesčio išlaidas, iš viso priteisti 2978,33 (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis Lt 33 ct) Lt valstybei (Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – įstaigos kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kauno apygardos teismo 2011-06-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2715-153/2011 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teisimo sprendimo įsitesėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Išreikalautas bylos nagrinėjimui: civilinę bylą H2-17506-285/2009 iš Kauno miesto apylinkės teismo ir vykdomąsias bylas Nr. 106/09/11503 ir 106/10/332 iš antstolės R. S. kontoros, įsiteisėjus teismo sprendimui grąžinti pateikusiems šias bylas asmenims (teismui ir antstolės kontorai).

Įsiteisėjus teismo sprendimui grąžinti pateikusiems teismui asmenims šių dokumentų originalus: atsakovo J. D. prašymo įforminti vykdomąjį raštą reg. Nr. 1068 (1 t., b. l. 182), Kauno VPK atsakovo 2003-11-22 prašymą pakeisti vairuotojo pažymėjimą (2 t., b. l. 18), civilinėje byloje paliekant paminėtų dokumentų kopijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Galina Blaževič