Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemaitijos ratas“ atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company”, veikiančios per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemaitijos ratas“ dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Č., R. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 6278 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2019-03-26 ieškovo atstovas advokatas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuo prašo dėl atsakovo vairuotojo galėjimo suprasti, kad jis sukėlė eismo įvykį vadovautis 2019-01-15 pateiktas rašytiniais paaiškinimais (3-4 p.), dėl atsakovo pasišalinimo ir atsakovo atsakomybės pagrindų vadovautis taip pat 2019-01-15 pateiktais rašytiniais paaiškinimais (8-9 p.). ir dėl atsakovo atsakomybės už įstatymo imperatyvo nurodančio draudėjo prievolę bendradarbiauti su draudiku, ieškovas prašo vadovautis 2018-12-14 rašytiniu paaiškinimu 6 p. nuostatomis ir nurodyta teismų praktika.

2019-03-04 teisme gauti atsakovo paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad Italijos miesto teismo 2016-09-23 sprendime nurodyta, kad 2014-09-17 Italijoje Pozzuoli mieste, ties Via Campana 233 namu, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kelkraštyje stovėjusi transporto priemonė, pastatyta parkavimuisi. Nurodo, kad bendrovė ,,Pellizza Group“ yra adresu Via Campana 233. Nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti automobilio FIAT GRANDE FUNTO, stovėjimo vietą 2014-09-17 apie 10.30 val., ir transporto priemonės stovėjimo kryptis, bei nėra duomenų, kokia kryptimi iš bendrovės ,,Pellizza Group“ parkavimo aikštelės, judėjo transporto priemonė MAN TGX. Žalos aprašyme, nurodyta, kad matomos smūgio į transporto priemonės kairį priekinį šoną, kurios buvo įbrėžiamojo pobūdžio, turinčios galinę/priekinę transporto priemonės judėjimo kryptį, paraleliai pagal išilginę ašį. Pagal Google.maps pateikiamas nuotraukas, parkavimo aikštelė yra uždaryta vartais ir kelia abejonių, ar į parkavimo aikštelę gali įvažiuoti ar išvažiuoti vilkikas, nes tai yra gyvenamųjų namų parkavimo aikštelė, skirta lengvosioms transporto priemonėms. Be to, ties Via Campana 233 namu, išvažiavimo iš parkavimo aikštelės yra apsauginė atitvara, eina ištisinis kelio ženklinimas, iš ko darytina išvada, jei transporto priemonė MAN TGX, išsukinėjo į dešinę pusę, nes išsukti į kairę pusę draudžia ištisinė kelio ženklinimo linija, MAN TGX, negalėjo smūgiuoti kairiu šonu į kairį priekinį šoną, nes tai yra neįmanomą. Be to, vertinant draudimo eksperto tyrimo duomenis, vertinant nustatyta sužalojimo pobūdį- įbrėžiamojo pobūdžio, turinčios galinę/priekinę transporto priemonės judėjimo kryptį, paraleliai pagal išilginę ašį, tokiu atveju, transporto priemonė MAN TGX, turėjo daužtis dešiniu transporto priemonės šonu. Taip pat nėra fiksuota transporto priemonės FIANT GRAND PUNTO, sužalojimų aukščio fiksacijos. Draudimo eksperto ataskaitoje fiksuota, kad atlikto tyrimo rezultatai leidžia pastebėti, kad yra įtikinamas atstumų atitikimas tarp Parola Annibale automobilio apgadinimo ir transporto priemonės kaip pavyzdžio (išmatavimai atlikti pagal vilkiko priekabą, kurių yra daugiausiai parduodama) ir smūgio vietos. Šios padarytos išvados yra visiškai nepagrįstos. Ekspertas palyginimui ėmė priekabos LeciTrailer techninius parametrus, bei išmatavo aukštį nuo žemės iki priekabos dugno- 115 cm, bei tvirtino, kad yra įtikinamas atstumų atitikimas tarp Parola Annibale automobilio apgadinimo ir transporto priemonės kaip pavyzdžio (išmatavimai atlikti pagal vilkiko priekabą, kurių yra daugiausiai parduodama) ir smūgio vietos. Šiuo eksperto duomenis paneigia priekabos Krone standard techniniai parametrai (tokio tipo priekaba buvo prikabinta prie vilkiko MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios aukštis tarp žemės iki priekabos dugno yra 135 cm, t.y. 25 cm aukštesnė, kas paneigia eksperto išvados duomenis, kad yra įtikinamas atstumų atitikimas tarp Parola Annibale automobilio apgadinimo ir transporto priemonės kaip pavyzdžio (išmatavimai atlikti pagal vilkiko priekabą, kurių yra daugiausiai parduodama) ir smūgio vietos.

Trečiasis asmuo R. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė (b. l. 14, 15, t. 1). 2014 m. rugsėjo 17 d. Pozzuoli mieste, Italijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FIAT GRAND PUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį draudikui pranešė Intereurope AG (b. l. 35, t. 1). 2015 m. sausio 9 d. el. laišku ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti informaciją dėl 2014 m. rugsėjo 17 d. Italijoje įvykusio eismo įvykio (b .l. 32, t.1 ). 2016 m. lapkričio 7 d. Draudžiamojo įvykio tyrimo akte nurodant duomenis apie įvykį užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko Pozzuoli mieste, Italijoje, 2014 m. rugsėjo 17 d., pranešimas apie įvykį – 2015 m. sausio 9 d., aprašant autoįvykį nurodyta, jog transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su daniška priekaba Nr. AS 7156, išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės kliudė stovintį FIAT GRANDE FUNTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33, t. 1). Byloje pateiktos FIAT GRANDE PUNTO fotonuotraukos, darytos 2015 m. sausio 16 d., kuriose užfiksuoti automobilio pažeidimai (b. l. 16-28, t. 1). 2016 m. lapkričio 8 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu ieškovė išmokėjo 6278 Eur draudimo išmoką (b. l. 31, 33, 35 t. 1), pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ((b. l. 70-73, t. 1). Ieškovė 2016 m. lapkričio 25 d. pretenzija pareikalavo atsakovės atlyginti draudikui 20 proc. draudimo išmokos (b. l. 30, t. 1). Iki šios dienos draudimo išmokos atsakovė neatlygino.

Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos

Nagrinėjamos civilinės bylos atveju ieškovė savo teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš už žalos padarymą atsakingos atsakovės kildina iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Aptariami privatiniai teisiniai santykiai netapatūs viešosios teisės reglamentuojamiems teisiniams santykiams, kuriems esant, taikoma administracinė atsakomybė už padarytus administracinius teisės pažeidimus, dėl to pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme, negali būti tapatinamas pasišalinimui iš eismo įvykio vietos, kaip pagrindui susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Aplinkybė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos administracinės teisės pažeidimo byloje ir civilinėje byloje nėra tapati dėl skirtingos atsakomybės rūšies taikymo tikslų ir įrodinėjimo specifikos, dėl to ir kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama ir aiškinama pagal CK 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama administracinių teismų praktikoje taikant ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudikui padidinto pavojaus šaltinio valdytojo – draudėjo – yra civilinės teisės institutas ir tai lemia, kad, sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ, jo veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę teisę. Civilinę bylą dėl atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nagrinėjantis teismas vertina atsakingo už žalą asmens veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl šiuo atveju aplinkybė, ar atsakovės darbuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nustatoma vertinant įrodymus pagal civilinio proceso taisykles. Vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Taisyklėse taip pat nenustatyta, kad KET taisyklių pažeidimas ar pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis. Sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, pasišalinusio asmens veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2015).

Įvertinus tarp šalių kilusį ginčą matyti, jog nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas, kuris yra atsakovės darbuotojas, įvykio metu tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas bei ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos egzistuoja jo kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 12 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 59.4 ir 60.1 punktai), t. y. apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama reikalavimą grąžinti jos išmokėtą draudimo išmoką, privalėjo įrodyti dviejų aplinkybių sutaptį: atsakovė yra atsakinga už žalos padarymą ir faktą, kad ji (jos darbuotojas) pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Nagrinėjamoje byloje reikšmingas įrodymas yra įsiteisėjęs Italijos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo Annibale Parola, automobilio FIAT GRAND PUNTO, savininko ieškinį uždarajai akcinei konsorciumo bendrovei UCI – Ufficio Centrale Italiano (Italijos automobilių draudikų biurui), transporto priemonės (vilkiko priekabos) savininkei ,,Combino Spedition Aps“, ir priekabą apdraudusiai bendrovei ,,BTA Insurance Company“ SE FILIALAS LIETUVOJE" dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Sprendime nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. Italijoje Pozzuoli mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kelkraštyje stovėjusi transporto priemonė. Tiesioginių įrodymų, kad atsakovei priklausantis vilkikas dalyvavo eismo įvykyje, nėra. Sprendime nurodyta, jog be nukentėjusiojo automobilio, kitos šalies transporto priemonės valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-69, t. 1). Pateiktame dokumente nurodoma, jog 2014 m. rugsėjo 17 d. ieškovo transporto priemonė tinkamai stovėjo, kai į ją trenkėsi sunkvežimis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis Danijos bendrovei ,,Combino Spedition Aps“ ir apdraustas ieškovės (b. l. 66, t. 1). Iš byloje pateikto techninio tyrinio, skirti Neapolio taikos teisėjui, turinio matyti, jog buvo atlikta nukentėjusiojo asmens transporto priemonei padarytos žalos ekspertizė, ekspertizės akte nurodyta, jog padarytos žalos padariniai yra atitinkantys tarpusavyje bei vienalyčiai, kurie susijungia į vieną vienintelį įvykį, ir kurie rodo, kad kaltininkė yra atsakovo transporto priemonė, atlikusi šiuos invazinius veiksmus; ekspertizės akte, be kita ko, nurodoma, jog ekspertas atliko matavimus, kurie turėtų būti kaip parodomieji, šie matavimai atlikti pagal vilkiko priekabą, kurių daugiausia yra parduodama (b. l. 86-101, t. 1). 2016 m. rugsėjo 23 d. Italijos Neapolio miesto taikos teisėjos sprendimu ieškovo nukentėjusio asmens ieškinys atsakovams tenkintas, priteistas 1556,79 Eur žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos; nustatyta, jog dėl eismo įvykio kaltas transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kurio savininkas Danijos kompanija (b. l. 102- 109, t. 1). Iš byloje atsakovės pateikto 2014 m. rugpjūčio 13 d. ,,Combino spedition Aps‘‘ pranešimo UAB ,,Žemaitijos ratas“ turinio matyti, jog atsakovei buvo išnuomota priekaba Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 170-173, t.1). Byloje pateiktas Danijos draudikų biuro ir bendrovės ,,Combino spedition aps“ susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, jog Danijos bendrovė priekabą (puspriekabę) Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojo atsakovei, Danijos draudikų biurui teikiamas UAB ,,Žemaitijos ratas“ su ieškove sudarytas draudimo liudijimas (polisas) (b. l. 189-192, t. 1). Įvykyje dalyvavusios kitos transporto priemonės nurodomas numeris sutampa su atsakovei UAB ,,Žemaitijos ratas“ priklausančios ieškovės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės numeriu. Atsakovė sudarytos nuomos sutarties dėl priekabos su Danijos bendrove ,,Combino Spedition Aps“ neginčijo. Taip pat teismui nepateikta duomenų, jog jai priklausanti transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo kitoje vietoje, ji buvo priekabą grąžinusi savininkui ir ja nebedisponavo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, pagal byloje esančius duomenis labiau tikėtina, jog 2014 m. rugsėjo 17 d. atsakovei priklausančio ir ieškovės apdrausto vilkiko bei išnuomotos puspriekabės junginys sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita (stovinti) transporto priemonė (CPK 185 straipsnis).

Fakto, kad atsakovės vilkikas dalyvavo 2014 m. rugsėjo 17 d. Italijoje Pozzuoli mieste įvykusiame eismo įvykyje, nepakanka konstatuoti, jog atsakovės vilkiko vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino ir jam kyla civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą iš naujo, įpareigojo šalis pateikti įrodymus, patvirtinančius kitas aplinkybes, t. y. kokiu paros metu įvyko eismo įvykis; ar nukentėjusiam automobiliui stovint, vilkiko vairuotojas galėjo pajausti susidūrimą su kelkraštyje stovėjusiu lengvuoju automobiliu; ar ant priekabos liko kokių susidūrimo ženklų, kuriuos galėjo iš karto pastebėti vairuotojas; ar priekaba buvo grąžinta apgadinta; kada ji buvo grąžinta; kokią įtaką žalos atsiradimui turėjo faktas, jog nukentėjusysis į policijos pareigūnus nesikreipė ir įvykis užfiksuotas praėjus keliems mėnesiams po automobilių susidūrimo; automobilio apžiūros nuotraukos padarytos daugiau nei po pusmečio nuo nurodomo įvykio. Nagrinėjant bylą, remiantis Italijos teismo sprendime nurodytais faktais, nustatyta, kad eismo įvykis įvyko2014 m. rugsėjo 17 d. Italijoje Pozzuoli mieste 10.30 val. Vertinant, ar vilkiko vairuotojas galėjo pajausti susidūrimą su kelkraštyje stovėjusiu lengvuoju automobiliu iš trečiojo asmens V. Č. paaiškinimų nustatyta, kad jis neatsimena tos dienos ir teigia nepajutęs ir nežinojęs, kad buvo apgadinta kita transporto priemonė. Italijos teismo sprendime aplinkybės, susijusios su transporto priemonės pasišalinimu iš įvykio vietos, neanalizuojamos – tiesiog konstatuota, kad su vilkiko priekaba buvo sugadintas stovintis automobilis. Iš ieškovo pateiktų duomenų ir apgadinto automobilio FIAT GRANDE PUNTO nuotraukuose užfiksuotų sugadinimų pobūdžio ir masto, įvertinus vilkiko MAN TGX standartinius gabaritus, nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės vilkiką vairavęs asmuo galėjo pajusti priekabos ir ženkliai mažesnių gabaritų stovinčio automobilio susidūrimą. Trečiasis asmuo V. Č. nurodė, kad apie eismo įvykį jis nieko nežinojo, grąžinant priekabą jos savininkei, priekabą savininko atstovai apžiūrėjo ir jokių pretenzijų nebuvo pareikšta. Duomenų, ar ant priekabos liko kokių susidūrimo ženklų, kada ji buvo grąžinta, šalys teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovės direktorius R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė neturėjo jokių duomenų apie eismo įvykį, jis sužinojo tik iš ieškovo, bet jų įmonės automobilis jokių apgadinimų neturėjo – vairuotojai teigė, kad eismo įvykis Italijoje suklastotas, panaudojant priekabos duomenis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbuotojams būtų taikyta administracinė ar kitokia atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl eismo įvykio. Byloje nėra eismo įvykio deklaracijos ar policijos eismo įvykio vietos schemos, transporto priemonių apgadinimų iškart po įvykio ar GPS/tachografo duomenų apie atsakovo transporto priemonės buvimo ar judėjimo vietą eismo įvykio metu, šalys teismo neprašė skirti teismo ekspertizės (CPK 12 straipsnis). Įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos – teko ieškovui. Ieškovė jokių naujų atsakovės kaltę galinčių patvirtinti aplinkybių, nei jos buvo nustatytos Italijos teismo sprendime, nenurodė, taip pat nepateikė naujų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje neįrodyta, kad atsakovės darbuotojai 2014 m. rugsėjo 17 d. pasišalino iš įvykio vietos ir dėl to egzistuoja jų kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kad nors nustatyta, kad atsakovė yra atsakinga už žalos padarymą, tačiau nenustačius fakto, kad jos darbuotojai pasišalino iš eismo įvykio vietos, konstatuotina, kad taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TPVCAPD sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), pagal kurią draudimas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Šalys, sudarydamos šią sutartį, nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. CK 6.160 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rizikos sutartyse nenustatytas naudos gavimas (draudėjo nauda reiškia galimų nuostolių perkėlimą draudikui), šalių pareigos dydis (draudiko ar draudėjo pareigos dydis nukentėjusiajam priklauso nuo eismo įvykyje jam padarytos žalos dydžio) arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio (TPVCAPD teisiniuose santykiuose – tai (eismo) draudžiamasis įvykis) buvimo ar nebuvimo (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Todėl teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju ieškovė, neįrodžiusi, kad atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą ir jos darbuotojas pasišalino iš įvykio vietos, turi prisiimti su tuo susijusią riziką.

Dėl draudėjo pareigos teikti informaciją

Kitas pagrindas, kuriuo ieškovė rėmėsi prašydama prisiteisti draudimo išmoką, yra numatytas TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyse bei 22 straipsnio 2 dalyje. TVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali, dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija – toliau – LRV nutarimas) 60. 3 punktas nustato, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu jis nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, 60.4 punktas numato, kad Draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, duotų po eismo įvykio. TVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų , jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. TVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo.

Nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).

Bylos duomenimis atsakovė kaltės, kad ji neįvykdė pareigos pranešti ieškovei apie eismo įvykį per tris darbo dienas ar neužpildė pranešimo apie eismo įvykį formos, nenustatyta. Bylos duomenimis atsakovė sužinojo apie eismo įvykį iš ieškovės.

Eismo įvykis įvyko 2014 m. rugsėjo 17 d. Ieškovė 2015 m. sausio 9 d. siųstu elektroniniu laišku atsakovei nurodė, kad kreipiasi į ją dėl 2014 m. rugsėjo 17 d. eismo įvykio, kuriame dalyvavo atsakovės apdrausta transporto priemonė MAN TGX 18.440 4X2 BLS, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašė pateikti tokius dokumentus ir informaciją: užpildytą pranešimo formą/išsamų vairuotojo paaiškinimą, eismo įvykio deklaraciją/policijos pažymą, transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiūros pažymos kopijas, vairuotojo pažymėjimo kopiją, transporto priemonės apgadinimų nuotraukas ir/arba nuotraukas, darytas įvykio vietoje, GPS/tachografo informaciją įvykio dieną, priekabos duomenis, kitus su įvykiu susijusius duomenis (b. l. 32, t. 1 ). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų draudikui pateikusi nors dalį prašomos informacijos. 2016 m. rugsėjo 23 d. Italijos teismas sprendimu priteisė eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės savininkui patirtą turtinę žalą. Ieškovas 2016 m. lapkričio 8 d. išmokėjo 6 278 Eur draudimo išmoką.

Nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme atsakovė neigė, kad jos drausta transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tas aplinkybes, neteikė. Nagrinėjant bylą iš naujo, atsakovė nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nebeturi, jos tachografo duomenų nėra, apžiūros dėl apgadinimų taip pat. Atsakovė įrodinėjo, kad dėl transporto priemonės standartinių gabaritų, judėjimo pobūdžio, ji negalėjo padaryti tokių apgadinimų, kurie nurodyti Italijos teismo sprendime, kuris yra grindžiamas eksperto ir Italijoje apgadintos priemonės apžiūra praėjus keturiems mėnesiams po eismo įvykio. Iš ieškovės teiktų paaiškinimų, kuriuose keliami klausimai – kiek ir kokiu svoriu buvo pakrauta priekaba, kokio nusidėvėjimo buvo oro pagalvių aukštis, turintis įtakos priekabos aukščiui, ar buvo vairuotojas iš kabinos reguliavęs priekabos aukštį, nustatyti, koks yra atsakovės draustos transporto priemonės ir apgadintos priemonės atstumų atitikimas nėra galimybės. Be tachografo duomenų, nustatyti, kokia kryptimi judėjo atsakovės drausta priemonė taip pat neįmanoma. Atsakovė tik bylą nagrinėjant eisme nurodė, kad trečiasis asmuo V. Č. vairavo transporto priemonę, tik iš pastarojo paaiškinimų teisme nustatyta, kad transporto priemonę eismo įvykio metu galėjo vairuoti ir R. I.. Atsižvelgus į atsakovės pagal 2015 m. sausio 9 d. ieškovės prašymą nepateiktos informacijos turinį ir jos reikšmę, sprendžiant klausimą dėl eismo įvykio metu apgadintai transporto priemonei padarytos žalos atlyginimą, konstatuotina, kad atsakovė pažeidė TVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą teikti draudikui informaciją apie eismo įvykį, LRV nutarimo 60.3 punktą – draudikui prašant, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, 60.4 punktą – apdraustos transporto priemonės valdytojas nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, duotų po eismo įvykio, TVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalį – su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas privalėjo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Ieškovui neturint jokios informacijos iš atsakovės, kuri turėjo galimybę pateikti išsamius vairuotojų paaiškinimus, transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiūros pažymos kopijas, vairuotojo pažymėjimo kopiją, GPS/tachografo informaciją įvykio dieną, priekabos duomenis, kitus su įvykiu susijusius duomenis, Italijos teisme nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nustatytos tik pagal nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų duomenis, nors ieškovė turėjo galimybę gintis nuo pareikšto reikalavimo dėl eismo įvykio ir padarytos žalos pobūdžio bei dydžio. Atsakovė neatsiliepė ir į ieškovės 2016 m. lapkričio 25 d. pretenziją.

TVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. LRV nutarimo 60.3 ir 60.4 punktai nustato, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, kai jis draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo iš atsakovės.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį kelia klausimus dėl padarytos žalos dydžio, tačiau atsižvelgus į tai, kad dėl atsakovės kaltės žala yra grįsta tik nukentėjusio asmens pateiktais įrodymais ir žalos dydis nustatytas įsiteisėjusiu Italijos teismo sprendimu, šioje byloje nėra kitokių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų įrodymų, daryti kitokias išvadas ar nustatyti kitokį žalos dydį ar kvestionuoti ieškovės išmokėtos 6 278 Eur draudimo išmokos pagrįstumo teismas neturi faktinio pagrindo.

Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos yra pagrįstas ir tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 1 255,60 Eur žalos atlyginimo (TVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 2 dalys, 22 straipsnio 2 dalis, LRV nutarimo 60.3 ir 60.4 punktai). Kita ieškinio reikalavimų dalis, kuria reikalaujam priteisti visą draudimo išmoką, atmestina kaip neįrodyta ir neturinti teisinio pagrindo.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatyto 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 141 Eur žyminį mokestį (b. l. 4, 34, 85, t. 1), 50 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 31, t. 2), taip pat patyrė 701,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 40, 41, 118-119 t. 2) bei 451,94 Eur dokumentų vertimo išlaidas (b. l. 74, 110, 143, t. 1) – iš viso 1 344,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui tenkinus ieškinį 20 procentų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 268,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovei grąžintina 12 Eur žyminio mokesčio (už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių) permoka (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 80 straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Atsakovė patyrė 665,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į ieškinį surašymą, rengimąsi bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme ir sumokėjo 141 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą – jai proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 645,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 51-54, t. 1; b. l. 87, t. 2).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki priteistos sumos dydžio ir jos paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemaitijos ratas“, įmonės kodas 300851541, 1 255,60 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 255,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. kovo 31 d. iki sprendimo įvykdymo, 268,95 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AAS ,,BTA Baltic Insurance Company”, veikiančiai per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemaitijos ratas“ 645,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company”, veikiančios per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Grąžinti ieškovei AAS ,,BTA Baltic Insurance Company”, veikiančiai per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 12 Eur (dvylikos eurų žyminio mokesčio permoką (2018 m. sausio 24 d. akcinė bendrovė ,,Swedbank“ bankas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartimi Ieškovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company”, veikiančios per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, buveinė – Viršuliškių skg. 34, Vilnius, reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovo UAB „Žemaitijos ratas“, įmonės kodas 300851541, buveinė – Rūtų g. 15-43, Klaipėda, turtui, piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms bei kitam turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sumažinti arešto mąstą iki 1 255,60 Eur ir palikti laikinąsias apsaugos priemones galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.