Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-933-115/2009

Teisėjas Vaidas Pajeda Procesinio sprendimo kategorijos 94.3; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. rugsėjo 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria byla perduota nagrinėti pagal teimingumą, civilinėje byloje Nr. 2-1247-820/2009 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarui Mindaugui Kačergiui, tretieji asmenys UAB „Simpras“, UAB „Venesos statyba“, antstolis Marekas Petrovskis, dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas D. V. pareiškė ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 19 – ojo notaro biuro notarui Mindaugui Kačergiui, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Simpras“, uždarajai akcinei bendrovei „Vanesos statyba“ antstoliui Marekui Petrovskiui, kuriuo ieškovas prašo panaikinti 2008 m. spalio 30 d. Vilniaus m. 19 – ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio vykdomąjį įrašą Nr. MK – 6542. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras Mindaugas Kačergis padarė vykdomąjį įrašą Nr. MK – 6542 ir išdavė jį vekselio turėtojui UAB „Simparas“. Pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2008 m. lapkričio 4 d. UAB „Simparas“ pateikė vykdomąjį įrašą Nr. MK – 6542 vykdyti antstoliui, kuris pradėjo išieškojimo procesą. Ieškovo manymu, 2008 m. rugsėjo 23 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis yra negaliojantis dėl jo rekvizitų neatitikimo įstatymo reikalavimams, be to, vekselio turėtojas šiurkščiai pažeidė reikalavimų neapmokėjus vekselio pareiškimo ir vekselio pateikimo vykdomajam įrašui daryti tvarką. Notaras Mindaugas Kačergis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintą Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką, nes nepatikrino, ar paprastasis neprotestuotinas vekselis atitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimus, taip pat ar vekselio turėtojas laikėsi reikalavimų neapmokėjus vekselio pareiškimo ir vekselio pateikimo vykdomajam įrašui daryti tvarkos, todėl vykdomasis įrašas Nr. MK – 6542 yra neteisėtas. Teismas 2008 m. gruodžio 2 d. rezoliucija priėmė D. V. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 19 – ojo notaro biuro notarui Mindaugui Kačergiui, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Simpras“, uždarajai akcinei bendrovei „Vanesos statyba“ antstoliui Marekui Petrovskiui, ir iškėlė civilinę bylą Nr. 2-13056-820/2008 (dabartinis bylos Nr. 2-1247-820/2009). Tačiau iškėlus civilinę bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, paaiškėjo, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo D. V. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. LR CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Taikant rūšinio teismingumo taisykles pirmiausia yra nustatoma, kuris (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) teismas turi nagrinėti bylą. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti nustatoma, kuris pirmosios instancijos teismas (apylinkės ar apygardos) turi nagrinėti bylą. LR CPK 27 straipsnyje yra nustatyta, kokios bylos yra teismingos apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismui, o LR CPK 26 straipsnyje - kokios bylos teismingos apylinkės teismui. Rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal šiuos kriterijus: ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą tame teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Pirmos instancijos teismas priėmęs ieškovo D. V. ieškinį dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo vėliau nustatė, jog ginčas yra turtinis, o byla teisminga apygardos teismui, todėl skundžiama nutartimi bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Pagal teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (LR CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (LR CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, jog nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t.y. reikalavimo teisę į jame nurodytą sumą. Todėl akivaizdu, jog ieškovas ginčydamas notaro vykdomąjį įrašą ginčija ir paties vekselio teisėtumą, t. y. abstrakčią vekselio turėtojo turtinę teisę. Kolegija pažymi, kad ieškovo keliamas reikalavimas dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo yra turtinis ginčas, kadangi ieškovo reikalavimas grindžiamas vekselio, kuriuo įsipareigota sumokėti 120 000 Lt sumą, negaliojimo pagrindais. Todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai perdavė ginčą pirma instancija nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kadangi ginčas yra kilęs dėl sumos viršijančios 100 000 Lt (LR CPK 27 str. 1 p.).

Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje negalėjo remtis to paties teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta kitoje civilinėje byloje Nr. 2-14247-592/2008, kadangi teismo precedentus, kurie saistytų įvairių lygių teismus, formuoja tik vienintelis teismas - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Taigi, teismams sprendžiant bylas būtina atsižvelgti ne tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius taikymo išaiškinimus, bet ir į teisės taikymo išaiškinimus, esančius kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, nutartyse, nutarimuose, jeigu jie turi precedento reikšmę atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, o taip pat ir į savo pačių teisės taikymo praktiką, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas spręsdamas šią bylą pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-14247-592/2008, bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-407-823/2009.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi ieškovo D. V. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-17 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1247-820/2009 palikti nepakeistą.