Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-5-413/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-02-20
Bylos Nr.: 2A-5-413/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-11680-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Galina Blaževič
Ieškovas: R. K.
Atsakovas: R. K.

Kategorijos

113.6.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-5-413/2015;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11680-2011-0;Procesinio sprendimo kategorijos:113.6.2.2. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,

dalyvaujant ieškovei R. K. ir jos atstovei advokatei N. G.,atsakovui R. K. ir jo atstovui advokatui K. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-451-191/2012 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. K., išvadą duodanti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo R. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant šalims santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. K., o (duomenys neskelbtini) – sūnus T. K.. Ieškovė 2011 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama:

1. Santuoką, sudarytą 1989 m. spalio 6 d., nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti R. K. santuokinę pavardę – K., R. K. – K..

2. Nustatyti nepilnamečio sūnaus T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina R. K. ir priteisti iš atsakovo R. K. sūnaus T. K. išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną R. K..

3. Padalinti santuokoje įgytą turtą taip:1) priteisti R. K. nuosavybėn:

a) negyvenamąją patalpą – parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini);

b) automobilį M. B. C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

c) priteisti iš atsakovo R. K. ieškovės R. K. naudai kompensaciją už jam tenkančią turto dalį natūra – 263 487,77 Lt

2) priteisti R. K. nuosavybėn:

a) butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 352/576 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

b) pastatą – prekybos paviljoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0.0190 ha žemes sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

c) priekabą BUHL VA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė:

1. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės.

2. Nustatyti nepilnamečio sūnaus T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. K. ir priteisti iš ieškovės R. K. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų iki T. K. pilnametystės.

3. Pripažinti gyvenamąją patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine R. K. nuosavybe.

4. Padalinti santuokoje įgytą turtą taip:1) priteisti ieškovei R. K. asmeninės nuosavybės teise:

a) ½ dalį 352/576 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0576 ha), esantį (duomenys neskelbtini);

b) negyvenamąja patalpą-parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 45.67 kv. m), esančią Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini);

c) lengvąjį automobilį M. B. (duomenys neskelbtini), 2003 metų laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise:

a) ½ dalį 352/576 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0576 ha), esančio (duomenys neskelbtini);

b) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0190 ha ) ir pastatą - prekybos paviljoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 31,22 kv. m), esančius (duomenys neskelbtini);

c) priekabą BUHL, VA (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1991 m. lapkričio 4 d., valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

d) priteisti ieškovei piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu (4 t. b. l. 16-21) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abipusės kaltės; po santuokos nutraukimo paliko R. K. santuokinę pavardę, R. K. – K.; nustatė nepilnamečio sūnaus T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina ir priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų iki vaiko pilnametystės, kasmet jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirdamas vaiko motiną; padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovei: negyvenamąją patalpą-parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurios vertė 81 700,00 Lt; automobilį MERCEDES BENZ C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 20 100 Lt; priteisė ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją – 70 000 Lt; atsakovui priteisė nuosavybėn: 352/576 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio vertė 23 344 Lt; pastatą - prekybos paviljoną su 0,0190 ha žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 98 000 Lt; priekabą BUHL VA (duomenys neskelbtini), kurios vertė 14 000 Lt; pripažino butą/patalpą-butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine R. K. nuosavybe; priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 18,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama pagrįsti santuokos nutraukimą dėl atsakovo kaltės esant jo santuokinei neištikimybei, turėjo šiuos faktus įrodyti, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad paskutinius pusantrų metų šalys kartu leisdavo laiką, vyko atostogauti ir nors ieškovė nurodė, kad atsakovas pradėjo susitikinėti su jaunomis merginomis, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taipogi neįrodė, jog būtent dėl ieškovės kaltės iširo šeima, kadangi atsakovo paaiškinimai dėl ieškovės tam tikrų smurto atvejų, jo skundas privataus kaltinimo tvarka dar neįrodo, kad toks smurtas iš tikrųjų buvo, be to, išnagrinėjus atsakovo skundą teisme, skundas buvo atmestas. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepakankama pagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas šeimai išsaugoti.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinęs šalių prašymus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos – Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos, nuomonę ir vaiko interesus, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina yra labiau motyvuotas, todėl nepilnamečio sūnaus T. K. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Teismas pažymėjo, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Įvertinęs šalių argumentus dėl išlaikymo dydžio bei vaiko poreikius, teismas sprendė, kad pakankama vaiko išlaikymui suma kas mėnesį sudarytų 400 Lt.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko bendravimas su tėvu nėra ribojamas, to ieškovė neketina daryti ir ateityje, teismas vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nenustatė.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Teismas sutiko su atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodytais argumentais dėl buto/patalpos-buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kitų šio daikto priklausinių pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, konstatuodamas, kad dalį šio turto atsakovas įgijo kaip dovaną iš savo motinos 1992 m. balandžio 29 d. dovanojimo sutarties Nr.1-2217 pagrindu, o likusią dalį paveldėjo, t. y. po motinos mirties 1997 m. birželio 5 d. ir išdavus jam paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu atsakovas paveldėjo likusias septyniasdešimt septynias tūkstantąsias dalių atsakovo motinai priklaususio nekilnojamojo daikto. Be to, teismas pažymėjo, kad šio turto pagerinimai buvo atlikti už atsakovo motinos 1992 m. rugsėjo 23 d. atsakovui asmeninės nuosavybės teise perleistus investicinius čekius, už kuriuos 1991 m. rugsėjo 29 d. atsakovas įgijo, o vėliau 1996 m. birželio 28 d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad už šį turtą gautas pinigines lėšas atsakovas investavo į jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo priestato statybą, dėl ko atsirado atskiras nekilnojamasis daiktas – ginčo pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nustatė, kad tik 2004 m. rugsėjo 29 d. bylos šalims notarine tvarka nustačius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką su tuo metu esančiais žemės sklypo bendrasavininkais, bei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo dalį su kitais namo bendraturčiais, buvo sudaryta notarinė žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo sutartis, kurioje ieškovė R. K. buvo paminėta kaip šio atidalijamo buto bendrasavininkė. Todėl teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės atitinka CK 3.89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą turto įgijimo asmeninėn nuosavybėn pagrindą. Pripažinęs, kad minėtas butas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir siekiant išvengti šalių tarpusavio ginčo ateityje bei išsaugoti vientisus objektus, teismas priteisė atsakovui ir 352/576 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0576 ha, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto R. K. vardu, priteisdamas ieškovei R. K. už jai turto dalį didesnę piniginę kompensaciją.

Teismas taip pat priteisė ieškovei negyvenamąją patalpą-parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurios vertė 81.700,00 Lt; automobilį MERCEDES BENZ C240, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 20 100 Lt. Įvertinęs tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas bei kitas bylos aplinkybes, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją – 70 000 Lt.

A. R. K. teismas priteisė 352/576 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,0576 ha, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 23 344 Lt; pastatą - prekybos paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su 0.0190 ha žemes sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra 98 000 Lt; priekabą BUHL VA (duomenys neskelbtini), 1991 m. laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 14 000 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš dalies tenkinus patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį, teismas nurodė, kad šalims vienai iš kitos turėtos atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ir lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; dėl turto padalinimo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 500 Lt; padalinti ginčo turtą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės patikslintą ieškinį, t.y. priteisti turtą natūra atsakovui, o ieškovei priteisti už ½ dalį šio turto piniginę kompensaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, buvo šališkas, neobjektyvus, dėl ko nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė pažymi, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė atsakovo neištikimybe, kurią ieškovė įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu, elektroninio susirašinėjimo laiškais. Dalies įrodymų (foto nuotraukų, vaizdo įrašo, elektroninių laiškų) teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas netinkamai vertino atsakovo susitikimus bare su tariama atsakovo darbuotoja, nes darbinius susitikimus jis galėjo organizuoti darbo vietoje. Teismas nepagrįstai vertino ir liudytojos V. P. (ieškovės motinos) parodymus, kurie patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo kaltės. Nors minėta liudytoja yra ieškovės motina, tačiau, pasak apeliantės, ji kurį laiką gyveno kartu su ginčo šalimis, todėl žino apie šalių santykius, ši liudytoja buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl teismas neturėjo pagrindo ja netikėti. Apeliantė nurodė, kad atsakovas buvo neištikimas ir netinkamai elgėsi tiek iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme, tiek po bylos iškėlimo siekiant susitaikyti, ką patvirtina minėti įrodymai. Be to, atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė ir jo naudojamu smurtu bei grasinimais apeliantės atžvilgiu. Tuo tarpu teismas nenurodė, kuo pasireiškė apeliantės netinkamas elgesys bei jos nenoras stengtis išsaugoti šeimą. Atsakovas neįrodė apeliantės netinkamo elgesio ir smurtavimo prieš jį fakto.

2. Teismas nepagrįstai priteisė mažesnę nepilnamečiui sūnui išlaikymo sumą (400 Lt) nei prašė apeliantė (500 Lt). Apeliantės nuomone, priimdamas tokį sprendimą teismas neįvertino apeliantės ir atsakovo argumentų. Nors atsakovas pateikė įrodymus apie gaunamas minimalias pajamas, tačiau jis disponuoja kelis kartus didesnėmis pajamomis, ką patvirtina išlaidų čekiai, iš kurių galima spręsti, kad atsakovo mėnesinės pajamos siekia nuo 3000 iki 4000 Lt. Be to, pateikti kvitai įrodo išlaikymo vaikui teikimą, tačiau atsakovas turi ir savo poreikių, kurių tenkinimui jis išlaidžia papildomas lėšas. Tai matosi iš atsakovo vilkimų brangių drabužių ir batų, todėl faktiškai jo gaunamos pajamos yra dar didesnės. Taigi teismas neįvertino, kad apeliantės gaunamos pajamos yra kelis kartus mažesnės nei atsakovo, todėl prašoma priteiti 500 Lt išlaikymo vaikui suma atitinka CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalinimą, dėl ko netinkamai padalino žemės sklypą ir gyvenamąją patalpą – butą, esančius (duomenys neskelbtini). Apeliantės nuomone, teismo padarytos išvados dėl minėto buto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe yra nepagrįstos ir prieštaraujančios byloje pateiktiems įrodymams. Apeliantė neginčija, kad atsakovas dovanojimo ir paveldėjimo būdu įgijo dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau pažymi, kad jam dovanota ir jo paveldėta dalis liko senojo namo dalyje, o gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) yra visiškai naujas statinys, įrengtas naujai pastatytame priestate, kuris buvo pastatytas ir įrengtas santuokos metu už santuokoje įgytas pajamas, todėl minėta patalpa negali būti pripažinta atsakovo asmenine nuosavybe. Apeliantės nuomone, šis turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

4. Pripažinęs ginčo turtą asmenine atsakovo nuosavybe, teismas negynė mažamečio vaiko interesų – nenustatė uzufrukto į atsakovo turtą, tikslu užtikrinti vaikui nuolatinę gyvenamąją vietą iki pilnametystės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl atsakovo kaltės. Niekuo nepagrįsti apeliantės skundo teiginiai dėl atsakovo neištikimybės, kadangi jiems pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų. Ieškovės nurodytos fotonuotraukos, vaizdo įrašas, liudytojos parodymai neįrodo atsakovo neištikimybės. Liudytoja yra ieškovės motina, todėl suinteresuota bylos baigtimi, tačiau ir ji patvirtino, kad niekada nėra mačiusi atsakovo su kitomis moterimis. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius dėl smurto ar grasinimų jos atžvilgiu.

2. Dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Atsakovo nuomone, ieškovės argumentai dėl brangių atsakovo rūbų ir batų yra niekuo nepagrįsti. Byloje pateiktos atsakovo patirtos išlaidos 2012 m. tik įrodo, kad atsakovas siekė visokeriopai rūpintis šeima ir gautas lėšas skyrė šeimos poreikiams tenkinti.

3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nepaskyrė vaikui gyvenamosios patalpos ginčo bute, kadangi pati ieškovė teismo reikalavo tik verslo objektų jei priteisimo ir sutiko, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitektų atsakovui. Atsakovas pažymi, kad teismas, atsižvelgęs į atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, paskyrė ieškovei kompensaciją.

4. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine atsakovo nuosavybe. Pažymi, kad šis turtas buvo įgytas pirmąją dalį gavus kaip dovaną iš motinos, o likusią dalį paveldėjus po motinos mirties. Vadovaujantis tiek šio turto dalies atsakovui 1992 m. balandžio 29 d. dovanojimo metu, tiek ir likusios dalies 1997 m. birželio 5 d. turto paveldėjimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio norma, tiek turto atidalijimo sutarties sudarymo metu galiojusio CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nagrinėjamu atveju norint ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, tai buvo galima padaryti tik teisminiu keliu, tačiau to nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Santuokinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos, todėl kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007). Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė (apeliantė) prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas, pareiškęs priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kurią lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepakankama pagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas šeimai išsaugoti.

Apeliantė savo skundą aptariamu klausimu iš esmės grindžia tuo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-336/2009; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

Ieškovė atsakovą kaltino neištikimybe ir nelojalumu. Bylos duomenimis, ieškovė (apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo 2011 m. rugpjūčio 9 d., nurodydama, kad kartu su sutuoktiniu negyvena ir nebeveda bendro ūkio ilgiau nei 6 mėnesius. Atsakovės argumentams dėl santuokinės neištikimybės paneigti atsakovas pateikė į bylą fotonuotraukas (t. 1, b. l. 50-55, 83-84), iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo 2011 m. gruodžio 25 d. iki 2012m. sausio 1 d. atsakovas leido laiką su šeima. Minėti įrodymai paneigia apeliantės teiginius, kad bylos šalys negyveno ir nevedė bendro ūkio, kad atsakovas nesirūpino šeima iki ieškinio teismui padavimo ilgiau nei 6 mėnesius. Neištikimybės faktui patvirtinti apeliantė taip pat teikė fotonuotraukas (t. 1, b. l. 149-150), video medžiagą. Tačiau iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad jie daryti iki ieškinio padavimo (t. 2, b. l. 77). Be to, kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kad iki ieškinio padavimo šalys bendrai leido laiką ir ieškovei neįrodžius, kad ieškovas buvo neištikimas ar kitaip pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus byloje įrodymus, pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri ieškinio padavimo metu sudarė 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, padidinant priteistą vaiko išlaikymui sumą iki 500 Lt per mėnesį. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino šalių turtinę padėtį.

Iš byloje pateiktos pažymos apie atsakovo gaunamą mėnesinį darbo užmokestį matyti, kad jis sudaro 701 Lt (t. 1, b. l. 97). Sprendžiant apie atsakovo vieno mėnesio išlaidas, tame tarpe ir išlaidas vaiko išlaikymui, matyti, jos ženkliai viršija atsakovo oficialiai deklarauojamas pajamas (t. 2, b. l. 15-189). Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas disponuoja kur kas didesnėmis pajamomis, negu jis yra nurodęs. Tuo tarpu iš pateiktos Darbo biržos pažymos (t. 5, b. l. 117) matyti, kad ieškovė (apeliantė) yra bedarbė, taigi jos turinė padėtis yra blogesnė už atsakovo. Atsižvelgdama į šiuo metu nustatytą 300 Eur minimalią mėnesio algą, vaiko interesus ir šalių turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės reikalavimas pakeisti teismo sprendimą ir padidinti išlaikymo dydį iki 500 Lt (144,81 Eur) yra pagrįstas.

Dėl nekilnojamo turto padalijimo

Apeliacijos dalykas – gyvenamosios patalpos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 str.). Teismas neprivalo griežtai laikytis byloje pareikštų reikalavimų dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, o turi parinkti tokį šio turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2009 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009, kt.). Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, tokiu būdu patenkindamas atsakovo priešieškinio reikalavimą. Ieškovė teigė priešingai ir nurodė, kad gyvenamoji patalpa pastatyta santuokos metu, sudaro atskirą turto vienetą (yra nauja statyba), todėl prašė pripažinti jai teisę į 2/3 dalis šio statinio, priteisti šį turtą natūra atsakovui, o atsakovei už jai tenkančią dalį kompensaciją pinigais. Kilus ginčui dėl minėto turto padalijimo, byloje (apeliacinės instancijos teisme) buvo paskirta kompleksinė nekilnojamojo turto ekspertizė. Pažymėtina, kad ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Jeigu eksperto išvadoje yra suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, tai tokia išvada pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Atsakydamas į teisėjų kolegijos užduotą klausimą, ar nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastato pažymėjimas plane lAl/p), yra patalpų rekonstrukcija ar nauja statyba. Jeigu rekonstrukcija, tai ar ji atlikta rekonstruojant statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, ekspertas davė kategorišką išvadą, kad nekilnojamasis turtas-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra nauja statyba, kurio vertė 1996 m. kainomis yra 453 000 litų (t. 5, b. l. 7-15). Eksperto išvada yra tinkamai motyvuota, pagrįsta teisės aktais ir įrodymais, ekspertas argumentuotai atsakė į šalims iškilusius klausimus teismo posėdžio metu. Nurodytą išvadą patvirtina ir kiti bylos rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ginčo turtas nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru turtiniu vienetu, turi atskirus inžinierinius statinius (t. 4, b. l. 95-96). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo su išvada nesutikti arba vertinti ją kitaip, nei nurodė ekspertas (CPK 185 straipsnis). Atsakydama į atsakovo argumentus, kad dalis pastato jam buvo padovanotas, o kitą dalį paveldėjo po motinos mirties, su kuriais nepagrįstai sutiko ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodomas turtas liečia ne ginčo turtą, bet kitą savarankišką nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 3-6, 7-8, 24; t. 4, b. l. 84-88). Atsižvelgiant į tai, kad šalys susituokė 1989 metais, o ginčo pastatas (duomenys neskelbtini) pradėtas statyti 1996 metais, o pripažintas tinkamu naudoti 2005 metais, laikytina, kad šis turtas įgytas santuokos metu, taigi yra ne asmeninė atsakovo, o šalių jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Paminėtam kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo turtas nurodytas kaip bendroji jungtinė šalių (sutuoktinių) nuosavybė (t. 4, b. l. 95-96, 7.1 punktas), taigi kol šis įrašas nenuginčytas, toks turtas pagal įstatymą laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Remiantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovo asmenine nuosavybe, dėl ko ši teismo sprendimo dalis panaikinama ir nustačius, kad minėtas turtas yra šalių jungtinė nuosavybė, jis padalintinas teismine tvarka. Atsižvelgdama į prioritetinį turto padalijimo natūra principą, į tai, kad ginčo turtas yra dalus, nenustačius pagrindo taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų ieškovės teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, ginčo patalpos (duomenys neskelbtini) padalintos lygiomis dalimis, priteisiant kiekvienai iš šalių po ½ dalį minėto turto natūra. Kadangi ieškovei atitenka nuosavybėn ½ dalis patalpų (duomenys neskelbtini) natūra, teisėjų kolegijos vertinimu tikslinga viršyti ieškovės pareikštus reikalavimus (juolab, kad ieškovė tik patikslintu ieškiniu atsisakė nuo anksčiau pareikšto reikalavimo padalinti ir žemės sklypą, ant kurio pastatytas ginčo pastatas, nes pasirinko už tenkančią jai nekilnojamojo turto dalį kompensaciją) ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žemės sklypo padalinimo, paskiriant ieškovei nuosavybėn ½ dalį 352/576 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0576 ha) (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju, ieškovei būtų apsunkinta galimybė patekti ir prižiūrėti nuosavybės teise jai priklausančią pastato dalį, kas nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 376 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias santuokinių turto režimą, jo padalijimą ir išlaikymą nepilnamečiui vaikui, dėl ko šiose dalyse teismo sprendimas pakeistinas, padidinat išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 500 Lt (144,81 Eur), ir padalinant šalių santuokoje įgytą pastatą bei žemės sklypą natūra, lygiomis dalimis. Pakeitus turto padalijimo būdą ir atsižvelgus į šalims tenkančio turto, dėl kurio nėra ginčo apeliacinės instancijos teisme, vertę (ieškovei tenkančio turto vertė – 101 800 Lt; atsakovui – 112 000 Lt), ieškovei už jai tenkančią mažesnę turto dalį iš atsakovo teismo sprendimu priteista 70 000 Lt kompensacija mažintina iki 5 100 Lt (1477,06 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priskyrė šalims. Šios teismo sprendimo dalies šalys neskundė, o ieškovės atstovė prašė priteisti tik apeliacinės instancijos teisme patirtas 2868 Eur (9902,63 Lt) dydžio išlaidas (t. 5, b. l. 143-144). Iš trijų apeliacinės instancijos teismui pareikštų reikalavimų teisėjų kolegija vieną (dėl išlaikymo padidinimo) tenkino visiškai, antrąjį (dėl turto padalijimo) tenkino 50 proc., o trečiąjį (dėl pripažinimo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės) atmetė, todėl ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudarytų 50 proc. Ieškovės prašomos atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos įrodymais ir įstatymu, neviršija maksimalių dydžių (t. 4, b. l. 31, 105-106, t. 5, b. l. 108-109, 136, 143-144), todėl priteistinos vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų, 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio taisyklėmis, priteisiant ieškovei iš atsakovo pusę turėtų išlaidų sumos, sudarančios 1434 eurus.

Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu valstybė patyrė 20,06 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias šalys, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, turi atlyginti lygiomis dalimis, t. y. po 10,03 Eur (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo nepilnamečiam sūnui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iki 500 Lt (144,81 Eur).

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria butas/patalpa-butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažintas asmenine R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, ir šį turtą padalinti lygiomis dalimis, paskiriant nuosavybėn ieškovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po ½ dalį minėto turto natūra.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria 352/576 dalių žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0576 ha), esantis (duomenys neskelbtini), priteistas atsakovui R. K., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti nuosavybėn ieškovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po ½ dalį minėto turto natūra.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakvo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista ieškovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 70 000 Lt kompensacija, sumažinant šios kompensacijos dydį iki 5 100 Lt (1477,06 Eur).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1434 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 10,03 Eur (dešimt eurų 3 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasArvydas Žibas