Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-1201-855/2011

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-06-16
Bylos Nr.: 2-1201-855/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00790-2011-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas: P. P.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
22.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
93.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1201-855/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00790-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 22.1;30.10;93.2.1; 113.1; 114.5; 114.11; 116.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. Š., atsakovui P. P., atsakovo atstovei adv. Jevgenijai Savčenko, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui P. P., tretysis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. P., prašydamas įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti valstybiniame žemės sklype, esančiame šalia namo ( duomenys neskelbtini), 720x 440x 440 cm pirtį ir ūkinį pastatą (sublokuotus) bei 770x 430x 280 cm garažą ir ūkinį pastatį (sublokuotus), ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti minėtus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo P. P.. Ieškovas nurodė, kad atsakovas P. P. valstybiniame žemės sklype, esančiame prie namo ( duomenys neskelbtini), kuris nėra suformuotas r pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, savavališkai pastatė minėtus statinius. Šie ūkiniai pastatai pastatyti pažeidžiant statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas‘‘ 1 lentelės „Pastatai‘‘ 2 eilutės reikalavimus apie 720 x440 x440 cm pirtis ir ūkinis pastatas (sublokuoti), užstatymo plotas apie 29 kv.m. ir 770 x430 x280 cm, garažas ir ūkinis pastatas (sublokuoti), užstatymo plotas apie 33 kv. m., priskirtini II grupės nesudėtingiems statiniams. Pagal LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. statytojas savo teisę gali įgyvendinti, kai žemės sklypą, kuriame statomas statinys valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, tuo tarpu atsakovas vykdė statybas valstybinės žemės sklype, kurio jis nevaldo jokia teise ir neturi sutikimo juo naudotis. P. S. įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. statytojas turi turėti statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo gali būti rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų (sklypų) savininko (savininkų) ar valdytojų sutikimai dėl statybos. P. S. įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - turi būti šių sklypų savininkų valdytojų rašytiniai sutikimai. Kadangi atsakovas vykdė statybas, pažeisdamas minėtų teisės aktų reikalavimus, t.y. pastatė statinius valstybinėje žemėje, kuria neturėjo jokios teisės naudotis, valdyti ir pan., taip pat neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, 2010-05-26 jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-100526-00018 ir reikalavimas Nr. RE-91 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nustatant atsakovui iki 2010-06-26 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Šie administraciniai teisės aktai nėra nuginčyti. 2010-09-06 patikrinus ginčo objektą buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad savavališkai pastatyti pastatai nenugriauti ir reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nėra įvykdytas. LR CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Vadovaujantis STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, atsakovas įpareigotinas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai pažymėjo, kad tai, jog atsakovas galimai siekė ir siekia įsigyti žemę, esančią po ginčo pastatais, nuosavybės teise, taip pat įsigyti nuosavybėn minėtus statinius, juos privatizuoti ar įteisinti, nepaneigia statybos neteisėtumo, juo labiau, kad atsakovas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, byloje taip pat nėra duomenų, kad įgydamas nuosavybės teisę į butą, jis įgijo nuosavybės teisę ir į ginčo statinius, tuo tarpu faktinis ilgalaikis atsakovo naudojimasis statiniais nereiškia, kad toks naudojimasis ir statyba yra teisėti. Ta aplinkybė, kad administracinės teisės pažeidimo byla atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta, nepaneigia jo atliktų statybų neteisėtumo, kadangi administracinės ir civilinės teisenos tikslai, dalykas, įrodinėjimo specifika, principai yra skirtingi, todėl kalbėti apie prejudicinę sprendimo administracinėje byloje reikšmę šiuo atveju negalima.

Atsakovas P. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2010-10-06 atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2010-05-25 ( duomenys neskelbtini)., jis savavališkai įvykdė statybos darbus, t. y. pastatė pagalbinio ūkio paskirties pastatus be gyvenamųjų patalpų - pirtį, du sandėlius ir garažą ant valstybiniam fondui priklausančios žemės, kuriai neturi nuosavybės ar kito valdymo teisės patvirtinančio dokumento, o 2010-10-11 nutarimu jam paskirta 700 Lt bauda už LR ATPK 159² str. 5 d. pažeidimo padarymą. Atsakovas apskundė šį nutarimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010-11-26 nutarimu, kurio ieškovas net neskundė, P. P. skundą patenkino ir bylą nutraukė, konstatavęs, jog asmens atsakomybės atsiradimui, jis turi savo poelgius reikšti veiksmais, t. y. veikimu arba susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų (neveikimu), tuo tarpu atsakovas savo bute gyvena nuo 1980 metų, minėtų pagalbinių pastatų jis nestatė, jais naudojasi iki šiol, norėtų juos įteisinti, jie būtini sudėti įvairius daiktus, o Inspekcija nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad P. P. statė šiuos statinius, nėra aišku, kada jie pastatyti. Teismas pažymėjo, kad iš nuotraukų matyti, jog statiniai yra senos statybos (apsamanoję stogai, senos lentos), tikėtina, pastatyti kartu su namu 1950 m., atsakovas gavo butą su pagalbiniais pastatais 1980 m., kai nebuvo privačios nuosavybės teisių į žemę, todėl Inspekcija nenustatė kalto asmens, nesiaiškino administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltų veiksmų, kuo jie pasireiškė, ar jis yra atsakingas už savavališką statybą valstybinėje žemėje. Esant tokioms teismo konstatuotoms aplinkybės, jos iš naujo neturi būti nagrinėjamos, o byla apskritai turėtų būti nutraukta, kaip tapati. Atsakovas pabrėžė, kad Savavališkos statybos aktas dar nepatvirtina, kad būtent jis statė pagalbinius statinius, ieškovas to neįrodė. Teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad 1980 m. atsikraustęs gyventi į butą Vėliučionių k. Gandrų g., prie jo buvo kiekvienam iš jo gyventojų buvo priskirtas sklypas ir jame esantys ūkiniai pastatai, atsakovui atsikrausčius, sklype jau buvo vienas iš prašomų nugriauti pastatų (garažas ir ūkinis pastatas), tuo tarpu ūkinį pastatą su pirtimi jis kartu su kitais namo gyventojais statė 1985 m., žodžiu leidus tokias statybas atlikti Vėliučionių specialiai mokyklai, kuri ir turėtų būti atsakovu byloje, nes ji laikytina visų statinių statytoju ir savininku. Pirtimi naudojosi ir iki šiol naudojasi kai kurie namo gyventojai. Pabrėžė, kad kreipėsi į įvairias institucijas dėl šių statinių ir žemės sklypo privatizavimo.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad pagal LR Žemės įstatymo 21 str. 11 p. žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo statyti statinius ir įrenginius valstybinėje žemėje tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. 2011-02-22 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai atliko žemės sklypo, esančio šalia namo ( duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą ir nustatė, kad valstybinėje žemėje P. P. savavališkai pastatė aukščiau minėtus statinius jo naudojamame žemės sklype, kuris nėra suformuotas patvirtintame teritorijų planavimo dokumente. Pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdyje pats pripažino, kad yra vieno iš prašomų nugriauti pastatų naudotojas, kito – statytojas, statiniai niekam nuosavybės teise nepriklauso, pastatyti savavališkai, nėra įregistruoti, todėl atsakovas turėtų juos nugriauti. Tretysis asmuo taip pat pažymėjo, kad neturi jokių duomenų apie tai, kad P. P. būtų suteikta teisė naudotis valstybinės žemės sklypu, esančiu šalia namo, ar būtų išduotas leidimas statyti minėtus statinius valstybinėje žemėje. Nors atsakovas galimai turi teisę išpirkti valstybinės žemės sklypą, esantį prie jam priklausančio nuosavybės teise statinio – buto daugiabutyje, tačiau norint tokį sklypą parduoti atsakovui, būtina jį suformuoti, atliekant kadastrinius matavimus, parengiant ir patvirtinant projektą, tuo tarpu sklypas iki šiol nėra suformuotas, tretysis asmuo neturi duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo išpirkimo, suformavimo ir pan. Pabrėžė, kad administracinės teisės pažeidimo byloje esantis teismo nutarimas šioje byloje neturi prejudicinės reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui P. P. pagal 1992-05-27 Pirkimo – pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso butas, esantis (b.l. 12). Kaip paaiškino atsakovas, šis butas jam buvo skirtas ir jis atsikraustė į jį gyventi dar 1980 m., tuo tarpu atsiradus galimybei butą privatizuoti, jis buvo privatizuotas pagal minėtą 1992-05-27 pirkimo – pardavimo sutartį. Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas P. P. nurodė, kad 1980 m. jam buvo skirtas ne tik butas, bet ir prie jo esantis 3,75 aro žemės sklypas su statiniais – ūkiniu pastatu ir garažu, kuriuo jis naudojosi ir naudojasi iki šiol (laiko automobilį, malkas, ūkinius daiktus ir kt.), tuo tarpu 1985 m. jis kartu su kitais namo gyventojais pastatė pirtį ir ūkinį pastatą (sublokuotus), pats dalyvavo statybose, pirtimi naudojosi ir iki šiol naudojasi pats bei kiti daugiabučio namo gyventojai.

Tokiu būdu atsakovas pats pripažino, kad nuo pat atsikraustymo į butą (duomenys neskelbtini)jis faktiškai naudojosi apie 3,75 arų žemės plotu. Šalių paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad šiame žemės plote iš tikrųjų yra ūkiniai pastatai – ūkinis pastatas ir garažas (sublokuoti) bei ūkinis pastatas ir pirtis (sublokuoti), kuriais, kaip paaiškino atsakovas, jis visą laiką faktiškai naudojosi ir tebesinaudoja. Kaip matyti iš 2011-02-02 Faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ant valstybiniam fondui priklausančios žemės adresu (duomenys neskelbtini)stovi pirtis ir ūkinis pastatas (malkinė) apie 720x400x440 cm., užstatymo plotas apie 29 kv.m. bei garažas ir ūkinis pastatas (įrankiams) apie 770x430x280 cm, užstatymo plotas apie 33 kv.m. (b.l. 11).

Kaip jau buvo minėta, atsakovas P. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad pirtį ir ūkinį pastatą (sublokuotus) jis kartu su kaimynais pastatė jo faktiškai naudojamame žemės sklype apie 1985 m., t.y. iš esmės pripažino tą aplinkybę, kad buvo vieno iš ieškovo prašomų nugriauti statinių – pirties ir ūkinio pastato (sublokuotų) statytojas. Nors atsakovas nurodė, kad kito iš prašomų nugriauti statinių – ūkinio pastato ir garažo (sublokuotų) nestatė, jie buvo pastatyti kartu su gyvenamuoju namu dar 1950 m., tačiau teismui nepateikta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu kitų byloje esančių duomenų visuma leidžia teismui daryti pakankamo tikėtinumo išvadą, jog ir šiuos statinius pastatė ir jais faktiškai visą laiką naudojosi bei tebesinaudoja būtent atsakovas P. P.. Pirma, kad pats atsakovas yra nenuoseklus, kalbėdamas apie ginčo statinių statybą: vienuose iš savo rašytų įvairioms institucijoms dokumentų nurodo, kad nestatė nei vieno statinio, vėliau pripažįsta, kad buvo pastatyta pirtis; duodamas paaiškinimus teismo posėdyje jis nurodė, kad ūkinis pastatas ir garažas (sublokuoti) buvo pastatyti 1950 m. kartu su gyvenamuoju namu, tuo tarpu skunde dėl nutarimo skirti jam administracinę nuobaudą Vilniaus apygardos administraciniam teismui P. P. nurodė, kad vienas sandėlis malkoms pastatytas 1950 m. kartu su gyvenamuoju namu, tuo tarpu garažas pirktas 1980 m. kartu su sandėliu inventoriui sudėti, o pirtis pastatyta 1985 m. Antra, atsakovo teismui pateiktas gyvenamojo namo, buto techninio paso išrašas patvirtinta, kad P. P. 1992 m. buvo parduotas butas name, pastatytame 1950 m. (b.l. 40), t.y. patvirtina aplinkybę, kad daugiabutis gyvenamasis namas buvo pastatytas 1950 m., tačiau nei šiame išraše, nei jokiuose kituose dokumentuose nefigūruoja ūkiniai pastatai, todėl teismas negali daryti išvados, kad ūkiniai pastatai buvo pastatyti kartu su gyvenamuoju namu, kuriame yra atsakovo butas, taip pat ir išvados, kad 1992 m. privatizuodamas jam suteiktą butą, atsakovas kartu privatizavo ir ginčo ūkinius pastatus, kuriais faktiškai naudojasi. Aplinkybė, kad ginčo pastatai yra senos statybos, statyti dar sovietiniais metais, ką iš dalies patvirtina tiek byloje prie ieškovo surašyto Savavališkos statybos akto, tiek prijungtoje administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 2-1801-331/2010 esančios pastatų nuotraukos (a.b. b.l. 33), nepaneigia fakto, kad atsakovas buvo šių statinių statytojas. Trečia, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)gyventojai 2011-04-13 pareiškime, adresuotame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nurodė, kad apie 1985 m. būtent P. P. be gyventojų sutikimo savavališkai pastatė pirtį, garažą ir du sandėliukus (b.l. 53). Ketvirta, paties atsakovo 2010-03-29 rašte Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos prašoma pagalbos įteisinti atsakovui ir kitiems namo gyventojams priklausančius statinius, atsakovas pats nurodo, kad 1980 m. atsikraustė į Vėliučionius, 1985 m. prie namo kieme buvo pastatyta pirtis, pažymima, kad jo pirtis yra namo pusėje, kurioje stovi daug nelegaliai pastatytų statinių, žemė neprivatizuota, jokių leidimų statybai, planų ir pan., niekas neturi, prašoma ištirti statybų teisėtumą ir imtis priemonių (b.l. 76). Penkta, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytame 2010-10-06 Administracinės teisės pažeidimo protokole, kaip lengvinanti kaltininko atsakomybę aplinkybė nurodoma tai, kad kaltininkas P. P. nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. 2010-10-11 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje, kuris nors ir buvo vėliau teismo panaikintas, tačiau kaip lengvinanti kaltininko atsakomybę aplinkybė nurodomas jo nuoširdus gailėjimasis ir padėjimas išsiaiškinti pažeidimą. Šešta, jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo atstovės akcentuotą aplinkybę, jog ginčo statinių statytoju laikytina Vėliučionių spec. mokykla, kaip statybinių medžiagų savininkė, ar koks nors kitas asmuo, teismui nepateikta.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas, vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo civiliniame proceso taisykle, įvertinęs juos pagal visinį įsitikinimą (CPK 185 str.), daro išvadą, jog atsakovas P. P. po atsikraustymo gyventi į butą(duomenys neskelbtini), naudojosi prie daugiabučio gyvenamojo namo esančiu valstybinės žemės sklypu ir jame apie 1980-1985 m. pastatė ūkinį pastatą ir garažą (sublokuotus) bei ūkinį pastatą ir pirtį (sublokuotus).

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo įpareigoti atsakovą nugriauti jo pastatytus statinius – ūkinį pastatą ir garažą (sublokuotus) bei ūkinį pastatą ir pirtį (sublokuotus), kadangi statiniai pastatyti savavališkai valstybinėje žemėje, kuria naudotis atsakovas apskritai neturi teisių, tokio pobūdžio statybai nebuvo gautas valstybinės žemės valdytojo (patikėtinio) sutikimas, t.y. pastatai pastatyti nesant statybą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatyto tokio pobūdžio statinių statybą leidžiančio dokumento – žemės savininko (patikėtinio) sutikimo. Ieškovo reikalavimas grindžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-05-26 Savavališkos statybos aktu Nr. SAA-00-100526-00018. Šiame akte nurodoma, kad statytojas P. P. savavališkai įvykdė statybos darbus – ūkio būdu pastatė II grupės nesudėtingus statinius - pirtį, du sandėlius ir garažą (pridėtos nuotraukos) ant valstybiniam fondui priklausančios žemės, kuriai neturi nuosavybės ar kito valdymo teisės patvirtinančio dokumento, Gandrų g. 15, Veliučionių k. Šatrininkų sen. Vilniaus r. (b.l. 6-8). Šis savavališkos statybos aktas buvo surašytas po to, kai į ieškovą su 2010-04-22 pareiškimu kreipėsi to paties gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini)), gyventojai (b.l. 5). 2010-05-26 raštu Nr. RE-91 ieškovas pareikalavo, kad atsakovas iki 2010-06-26 savo lėšomis likviduotų savavališkos statybos padarinius – nugriautų savavališkai pastatytus pastatus ant valstybės fondui priklausančios žemės ir sutvarkytų statybvietę (b.l. 9). Inspekcijos 2010-09-06 Faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad aukščiau nurodyti pagalbiniai ūkiniai pastatai nenugriauti, reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neįvykdytas (b.l. 13).

LR Žemės įstatymo 5 str. 1 d. 8 p. numato, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė. Kadangi visa žemė, kuria naudojasi atsakovas P. P. bei ant kurios pastatyti minėti ūkiniai pastatai, įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka nebuvo perleista ne savivaldybių nuosavybėn, nei įgytą privačių asmenų (įskaitant atsakovą), ji laikytina valstybine žeme, nepaisant to, kad šiuo atveju, kaip patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas, žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas, kaip atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, t.y. neturi unikalaus numerio ir kitų identifikacinių duomenų. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams vietoje patikrinus valstybinės žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), naudojimą buvo surašytas 2011-02-02 Žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad pirtis, garažas, sandėlis – malkinė ir įrankių sandėlis P. P. pastatyti valstybinėje žemėje, naudojamas žemės sklypas nesuformuotas patvirtiname teritorijų planavimo dokumente (b.l. 15-17). Taigi, bylos medžiaga rodo, kad ieškovo prašomi nugriauti statiniai – du ūkiniai pastatai, garažas ir pirtis - yra atsakovo P. P. pastatyti laisvam žemės fondui priskirtame valstybinės žemės plote, t.y. žemėje, nepriklausančioje privačios nuosavybės teise nei atsakovui P. P., nei jokiam kitam asmeniui. Nei atsakovas P. P., nei jokie kiti asmenys neturi jokių teisių, leidžiančių naudotis šiuo žemės plotu, t.y. žemė, kuria faktiškai naudojasi atsakovas ir kurioje pastatyti ginčo statiniai, nėra atsakovui nei išnuomota, nei suteikta naudotis panaudos ar kitais pagrindais, ir atsakovas nepateikė priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas P. P. ūkinius pastatus, garažą bei pirtį pastatė valstybinės žemės plote, į kurį jokių teisių neturėjo ir nebeturi, ir byloje nėra jokių duomenų, kad šis valstybinės žemės plotas būtų suteiktas atsakovui naudotis vienokiu ar kitokiu teisiniu pagrindu, taip pat nėra duomenų, kad šios žemės ploto savininkas būtų davęs atsakovui sutikimą statyti statinius.

Pažymėtina, kad atsakovas P. P., statydamas minėtus statinius, žinojo ir turėjo žinoti, kad jokių teisių į minėtą žemę neturi, o taip pat neturi tam būtino žemės savininko, šiuo atveju – valstybinės žemės valdytojo (patikėtinio) sutikimo, net neinformuodamas apie tai kompetentingų tokio pobūdžio klausimus spręsti institucijų, negavęs jų pritarimo bei neturėdamas jokių statybą leidžiančių dokumentų, tokiu būdu prisiimdamas neteisėtos ir savavališkos statybos neigiamų padarinių kilimo riziką. Atsakovas P. P. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino faktą, kad statiniai buvo pastatyti neturint jokio oficialaus statybą leidžiančio dokumento. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis prieš statydamas statinius kreipėsi į rajono architektą, kuris žodžiu leido statyti pastatus ir pan., niekuo nepagrįsta. Kaip jau buvo minėta, paties atsakovo 2010-03-29 rašte Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nurodoma, kad atsakovas 1980 m. atsikraustė į Vėliučionius, 1985 m. prie namo kieme buvo pastatyta pirtis, pažymima, kad jo pirtis yra namo pusėje, kurioje stovi daug nelegaliai pastatytų statinių, žemė neprivatizuota, jokių leidimų statybai, planų ir pan., niekas neturi, prašoma ištirti statybų teisėtumą ir imtis priemonių (b.l. 76). Duomenų, kad atsakovas būtų domėjęsis, kokie reikalavimai keliami norint statyti valstybinėje žemėje tokio pobūdžio statinius, t.y. kokie reikalavimai keliami statybos teisėtumui, taip pat kad būtų ėmęsis atitinkamų veiksmų statybą leidžiantiems dokumentams gauti, nėra.

LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. LR Statybos įstatymo 2 d. 71 p. ir 23 str. 1 d. numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. P. S. įstatymo 2 str. 92 p. statybą leidžiantis dokumentas – tai leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Šio įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numato, kad net tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, turi būti šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

P. S. techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ reikalavimus, atsakovo pastatyti statiniai priskiriami II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems pagal STR Bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelės 1 punktą būtinas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo), šiuo atveju – valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (LR Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.) raštiškas sutikimas.

Paminėtos savavališkos statybos akto surašymo metu galiojančios teisės normos šiuo atveju pateiktinos ir taikytinos, atsižvelgiant į statybų neteisėtumo tęstinį pobūdį ir formuojamą teismų praktiką, pagal kurią aiškinant, kad turi būti taikomos įstatymų, galiojusių savavališko (neteisėtos) statybos pradžios momentu, nuostatos, įstatymai taptų neveikiantys, nes savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momento konstatavimas būtų apsunkintas, nepaisant to, kad LR Statybos įstatyme nustatytos statybos valstybinę priežiūrą vykdančių pareigūnų atitinkamos funkcijos, taip pat prieštarautų įstatymų leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartis c.b. VšĮ „Naujasis centras“ v Kauno apskrities viršininko administracija, Nr. 3K-3-492/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas P. P. žemės sklypą, kuriame pastatė du ūkinius pastatus, garažą ir pirtį, nevaldė ir nenaudojo nuosavybės teise arba kitu įstatymų nustatytu pagrindu, jokių teisių į šį žemės sklypą bei jame pastatytus statinius neturi iš šiuo metu, statybą atliko neinformuodamas apie tai žemės sklypo savininko ir neturėdamas jo sutikimo (šiuo atveju – kompetentingo valstybę, kaip žemės savininkę, atstovaujančių institucijų sutikimo), t.y. neturėdamas privalomo tiek statybos darbų pradžios metu, tiek šiuo metu statybą leidžiančio dokumento, taip pat per visus šiuos ilgalaikio faktinio naudojimosi statiniais metus statiniai jo nebuvo įteisinti bei įregistruoti viešame registre teisės aktu nustatytomis sąlygomis ir tvarka (LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 d., patvirtinimo“ bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka), darytina išvada, kad jis negalėjo įgyvendinti statytojo teisių, todėl jo statyba laikytina savavališka ir neteisėta.

Ta atsakovo akcentuota aplinkybė, kad jis ilgą laiką faktiškai naudojosi atitinkamu žemės sklypu, siekia nuosavybės teisių į valstybinės žemės plotą, kuriame pastatyti prašomi nugriauti statiniai, įgijimo, t.y. žemės sklypo išpirkimo iš valstybės, o valstybės institucijos privalo jam parduoti šį žemės plotą, nepaneigia statybos neteisėtumo ir savavališkumo. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai, įskaitant atsakovą P. P., 2007-10-03 iš tikrųjų pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą suformuoti namų valdos žemės sklypus ir įtraukti į juos pareiškėjams priklausančius ūkinius pastatus (b.l. 66-67). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-05-23 raštu jiems buvo atsakyta, kad norėdami privatizuoti namų valdos žemės sklypus prie turimų pastatų, jie turi atlikti kadastrinius žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates nustatant valstybinėje koordinačių sistemoje (b.l. 68-69). 2010-06-08 atsakovas ir kiti namo gyventojai pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą padėti įteisinti jiems priklausančius statinius ir privatizuoti žemės sklypus. Šiame prašyme nurodoma, kad kiekvienas iš namo gyventojų naudojasi tam tikra žemės sklypo dalimi, šiame rašte pats atsakovas pripažįsta, kad privatizuojant butus, jokie ūkio pastatai nebuvo privatizuoti ar kitaip legalizuoti (b.l. 77). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-06-19 rašte nurodoma, kad norėdamas privatizuoti namų valdos žemės sklypą prie turimų pastatų, atsakovas turi atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, o 2010-07-01 rašte nurodoma, kad yra parengti atsakovo sklypo su statiniais kadastriniai matavimai, nurodoma, kad savivaldybė nevykdo senų statinių įteisinimo procedūrų, ką turėtų padaryti atsakovas (b.l. 70). Vis dėlto, šie atsakovo pateikti dokumentai tik patvirtina faktą, kad atsakovas žemės sklype, kuriuo faktiškai naudojosi ir kurį siekia išpirkti iš valstybės, kaip ir kiti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)gyventojai, iš tikrųjų pastatė ginčo statinius, šiuos ūkinius statinius laiko savo nuosavybe (įvardija juos, kaip sau priklausančius statinius), tačiau nepaneigia šių statinių statybos neteisėtumo. Taip pat šie atsakovo susirašinėjimo su Vilniaus rajono savivaldybės administracija dokumentai leidžia sutikti su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovo teiginiu, jog galimybė įsigyti nuosavybės valstybinės žemės plotą, kurią siekia realizuoti atsakovas, iš tikrųjų siejama su buto daugiabučiame gyvenamajame name turėjimu, t.y. asmens teisė privatizuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų esantį žemės sklypą reiškia, kad tas nuosavybės teise priklausantis pastatas – butas daugiabučiame gyvenamajame name, bet jokiu būdu ne jokio teisinio statuso neturintys ūkiniai pastatai. Teismas pažymi, kad net ir ilgalaikis faktinis naudojimasis valstybei ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančia žeme, ir net teisės tą žemę išpirkti, atkurti į ją nuosavybės teises ar kitokiu būdu ją įsigyti nuosavybėn turėjimas, patys savaime nepašalina pareigos laikytis statybą tokioje žemėje reglamentuojančių imperatyvių teisės normų bei atsakovo statybų neteisėtumo.

Teismas pažymi ir tai, kad kiti atsakovo teismui pateikti dokumentai – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-11-06 įsakymas Nr. A27-1755, kuriuo leista atsakovui keisti savo buto šildymo būdą į autonominį, parengti ir suderinti centralizuoto šildymo atjungimo ir autonominio šildymo įrengimo projektą; Atmintinė daugiabučių namų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotiems asmenims, savininkams dėl statinių naudojimo ir techninė priežiūros; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007-09-28 atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. MR-235, kuriame užfiksuojama daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame gyvena atsakovas, konstrukcijų ir inžinierinių sistemų būklė, būtinas remontas, siūlymai ir pan.; Utenos apskrities 2007-12-22 išvada dėl atsakovo teisės atkurti nuosavybės teises į žemę Utenos apskrityje; nepatvirtintas Vilniaus rajono Kyviškių kadastro vietovės žemės reformos Žemėtvarkos projekto dalinio pakeitimo, patikslinimo arba papildymo projektas (b.l. 61-65, 71-73)– apskritai negali būti laikomi įrodymais byloje, kadangi juose esantys duomenys niekaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir negali būti laikomi vienokias ar kitokias bylos dėl neteisėtos statybos išsprendimui aplinkybes galinčiais pagrįsti įrodymais.

LR CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (ar jo dalis) pastatas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (ar jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai; 3 d. numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. LR Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 5 p., 7 p. numato kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai, teismo sprendimu per teismo sprendime nustatytą terminą. Tai reiškia, kad jeigu statinys statomas ar pastatytas savavališkai, toks statinys turi būti nugriaunamas nepaliekant galimybės įteisinti savavališką statybą. Tokios sankcijos, taikomos esant neteisėtai statybai, tikslas yra užkirsti kelią savavališkoms statyboms bei kitiems pažeidimams statybos srityje, užtikrinti statybos proceso ir statinių kokybės kontrolę. Savavališkos statytos padarinių šalinimo efektyvumo užtikrinimas pagal galiojančias teisės normas yra viešas interesas.

Žemesnės instancijos teismas

LR Statybos įstatymo 28 str. 1 d. numato, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ši teisės norma suteikia teisę įpareigoti nugriauti savavališkai pastatytą statinį ne tik jo statytoją, bet ir valdytoją, naudotoją, savininką ir pan., o nagrinėjamu atveju atsakovas net neneigė, kad buvo ir tebėra ginčo statinių faktinis valdytojas ir naudotojas, todėl net jei ir pasitvirtintų ta atsakovo akcentuota aplinkybė, kad jis nebuvo ginčo statinių statytojas, tai nepaneigtų jo pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Atsižvelgiant į galiojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimą reglamentuojančias teisės normas, į byloje nustatytus atsakovo atlikto statybos neteisėtumo ir savavališkumo faktus, į tai, kad jokia kita sankcija šiuo atveju negali būti taikoma, ypač turint omenyje tą aplinkybę, kad nei ieškovas, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nepritarė tokioms statyboms ir nematė galimybės net ją įteisinti, į tai, kad nei ieškovo surašyto savavališkos statybos akto, nei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovas neskundė ir neginčijo administracine tvarka, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad jeigu jo atžvilgiu nebūtų surašytas savavališkos statybos aktas, ir toliau naudotųsi ginčo pastatais, pagaliau, į tai, kad kiti to paties namo(duomenys neskelbtini), gyventojai (H. S., V. R., S. T., L. A., S. K.), kaip ir atsakovas, savavališkai pastatę panašius ūkinius pastatus, įvykdė ieškovo reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 18-23), atsakovas P. P. įpareigotinas pašalinti savavališkos statybos objektus, t.y. nugriauti savavališkai pastatytus ūkinius pastatus. Taikydamas šią sankciją teismas vadovaujasi ir vienu pagrindinių teisės principų, jog iš neteisės teisė neatsiranda, taip pat atsižvelgia į atsakovo padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, ginamos teisės svarbą. Ieškovo prašomas nustatyti dviejų mėnesių terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti šiuo atveju laikytinas protingu ir optimaliu, ypač turint omenyje aplinkybę, kad ieškovo savavališkos statybos aktas ir teisėtas ieškovo reikalavimas dėl tokios statybos padarinių pašalinimo buvo surašytas dar 2010-05-26.

Teismas atmeta atsakovo argumentą, jog jis apskritai nelaikytinas tinkamu atsakovu byloje ir ieškinys negali būti tenkinamas dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje buvo teismo nagrinėti tiek patys klausimai bei įrodymai, jo atžvilgiu buvo nutraukta, nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje, kuri dėl tapatumo turi būti nutraukta. Vilniaus apygardos administracinio tesimo 2010-11-26 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. II-1801-331/2010 Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010-10-11 nutarimas, kuriuo P. P. paskirta 700 Lt bauda, iš tikrųjų buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, konstatavus, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog P. P. statė ginčo statinius, taip pat įrodymų, kada jie pastatyti, juo labiau, kad statiniai yra senos statytos, o P. P. paaiškino, kad butą su pagalbiniais pastatais gavo dar sovietiniais laikais, kai nebuvo privačios nuosavybės teisių į žemę, pagalbinių statinių jis nestatė, šiuo metu tvarko dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, todėl institucija, priimdama ginčo nutarimą, nenustatė kalto asmens, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltų veiksmų, t.y. ar jis statė pagalbinius statinius, tuo tarpu savavališkos statybos aktas šios aplinkybės pats savaime nepatvirtina. Vis dėlto, teismas pažymi, kad administracinės teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas ir jo argumentai negali saistyti civilinę bylą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo nagrinėjančio teismo ir turėti absoliučią prejudicinę reikšmę. Administracinės teisės pažeidimo bylos ir civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, administracinės ir civilinės teisenų tikslai, nustatytinos aplinkybės, įrodymų kiekis, apimtis, o svarbiausia – įrodymų vertinimo principai (įrodymų pakankamumo laipsnis, abejonių aiškinimo kriterijai, atsakomybės sąlygų nustatymo ypatumai ir t.t.) nėra tapatūs ir ženkliai skiriasi. Aplinkybė, kad administracinę nuobaudą paskyrusi institucija neįrodė administracinės teisės pažeidimo byloje kalto asmens - statytojo, jo kaltės, kaip administracinės atsakomybės sąlygos, visas abejones aiškinant atsakomybėn patraukto asmens naudai, nepaneigia galimybės civilinio proceso tvarka, operuojant atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis (šiuo atveju - išklausius šalių ir trečio asmens, kuris net nedalyvavo administracinės teisės pažeidimo byloje, paaiškinimų, ištyrus papildomai pateiktus rašytinius įrodymus, kurių kiekis ir turinys bylose skiriasi), esant visiškai kitiems įrodinėjimo standartams, įrodymų pakankamumo laipsniui, įrodymų vertinimo principams ir įrodinėjimo dalykui, taip pat ir įpareigojimą privalančiam įvykdyti subjektui (statytojui, naudotojui, valdytojui pan.), teismui, sprendžiančiam klausimą dėl atsakomybės sąlygų buvimo, bet dėl neteisėtos statybos sąlygų buvimo- prieiti prie kitos išvados. Atsakovo prašymas nutraukti civilinę bylą, kaip tapačią išnagrinėtai administracinės teisės pažeidimo bylai negali būti tenkinamas, kadangi pagal CPK 293 str. 1 d. 3 p. teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, turint omenyje įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje.

Pagaliau, teismas atmeta atsakovo argumentą, jog ieškovas šiuo atveju praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo pareikšti, kadangi ieškinio senaties termino eiga yra siejama su reikalavimą reiškiančio asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias reikalavimo pagrindą, t.y. apie teisės pažeidimą momentu (CK 1.127 str.), o nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apie ginčo aplinkybes ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sužinojo 2010-04-22 gavusi namo Gandrų g. 15, Vėliučionių k. Vilniaus r. gyventojų I. Š., L. A., V. J., Z. Ž., S. T., H. S., G. K. pareiškimą dėl galimų neteisėtų statybų (b.l. 5).

LR CPK 273 str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikamas išlaidas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ieškovo reikalavimas suteikti teisę jam pačiam nugriauti atsakovo savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdytų teismo nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą, tenkintinas, kaip pagrįstas, atitinkantis protingumo reikalavimus bei būtinumą užtikrinti operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą vienokiu ar kitokiu būdu.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo P. P. į valstybės biudžetą priteistinos 8 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o taip pat 134 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, viso – 142 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui P. P., tretysis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tenkinti.

Įpareigoti atsakovą P. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje prie daugiabučio gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus: 720x 440x 440 cm pirtį ir ūkinį pastatą (sublokuotus) bei 770x 430x 280 cm garažą ir ūkinį pastatą (sublokuotus), bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovui šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius - suteikti teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (kodas – 288600210, buveinė – A. J. g. 9, Vilnius) nugriauti šiuos savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo P. P..

Priteisti iš atsakovo P. P. 142 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko