Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties dėl pareiškėjos R. P. patikslinto skundo atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. P. apygardos administraciniam teismui pateikė skundą ir jo patikslinimą, kuriais prašė:

įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių inicijuoti laisvo valstybinio žemės sklypo, besiribojančio su jos namų valda (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat (duomenys neskelbtini) gretimybėje, suformavimą ir teikimą tvirtinimui Palangos savivaldybės administratoriui, jos ir jos atstovaujamų artimųjų mamos E. G. ir brolio V. G. teisių į išlikusio nekilnojamojo turto kompensacijai;taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą – anksčiau paminėtam laisvam valstybiniam sklypui, besiribojančiam su jos valda, kad jos teisių įgyvendinimas netaptų neįmanomas ir vėl nesitęstų neribotą laiką, išreikalauti įrodymus.

Teismas vertino, kad R. P. pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ­– ir ABTĮ) reikalavimų, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi (b. l. 70–74) pareiškėja buvo įpareigota pašalinti skunde nurodytus trūkumus per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos.Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo pratęstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjai R. P. nustatytas terminas trūkumams pašalinti iki 2017 m. lapkričio 20 d. (b. l. 78). Po to teisme buvo gautas pareiškėjos R. P. patikslintas skundas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą ir jo patikslinimą laikyti nepaduotais ir grąžinti jį padavusiam asmeniui; pareiškėjai R. P. grąžinti 2017 m. spalio 20 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą sumokėtą 73,00 Eur žyminį mokestį.Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skundo patikslinime prašo:

įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. 16SD-1222-(14.16.104.), kaip neatsakantį į pareiškėjos paklausimą dėl jos teisių į nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neveikimą ir vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus;įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių inicijuoti laisvo valstybinio žemės sklypo, besiribojančio su jos namų valda (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat (duomenys neskelbtini) gretimybėje, suformavimą ir teikimą tvirtinimui Palangos savivaldybės administratoriui, jos ir jos atstovaujamų artimųjų mamos E. G. ir brolio V. G. teisių į išlikusio nekilnojamojo turto kompensacijai;taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą – anksčiau paminėtam laisvam valstybiniam sklypui, besiribojančiam su jos valda, kad jos teisių įgyvendinimas netaptų neįmanomas ir vėl nesitęstų neribotą laiką, išreikalauti įrodymus;pripažinti pareiškėjos patirtas išlaidas kaip realią finansinę žalą, patirtą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neveikimo.

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).Teismas pažymėjo, kad 2017 m. spalio 26 d. nutartyje pareiškėjai nurodė, kokie trūkumai privalo būti pašalinti, kad skundas turi atitikti ABTĮ 24 straipsnyje reglamentuotą skundo formą ir turinį. Pareiškėja buvo įpareigota pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ įstatymų reikalavimus, tinkamai nurodant teismą, į kurį kreipiasi, suformuluojant aiškius ir konkrečius reikalavimus (nurodyti, iš kokio atsakovo veiksmo (neveikimo) yra kildinamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, bei argumentuoti, kodėl toks ginčas laikytinas ginču dėl vilkinimo atlikti veiksmus; apsispręsti, ar ginčys institucijos priimtus individualius teisės aktus; nesutinkant su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu, įvertinti, kokias teisines pasekmes jai sukelia minėtas dokumentas, terminus ir skųsti jį įstatymo nustatyta tvarka, kaip nurodyta priimtame dokumente), nurodant tinkamas šalis bei jų duomenis, pridedant tinkamai įformintus įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos reikalavimus, nurodant, kam konkrečiai prašomos taikyti užtikrinimo priemonės, dėl kokių aplinkybių, nurodant daikto duomenis, pagrindžiant prašymą įrodymais, o reikalavimus – ABTĮ teisės normomis.Teismas nurodė, kad pareiškėja patikslintu skundu prašo įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą, kaip neatsakantį į pareiškėjos paklausimą dėl jos teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal įstatymą gynimo ir patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neveikimą, vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Taip pat prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių inicijuoti laisvo valstybinio žemės sklypo, besiribojančio su jos namų valda (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat (duomenys neskelbtini) gretimybėje, suformavimą ir teikimą tvirtinimui Palangos savivaldybės administratoriui, jos ir jos atstovaujamų artimųjų mamos E. G. ir brolio V. G. teisių į išlikusio nekilnojamojo turto kompensacijai. Teismo vertinimu, ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 16SD-1222-(14.16.104.) teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių atlikti prašomus veiksmus, galima tik nuginčijus atsakovo 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą, kuriuo netenkintas pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 16 d. prašymas dėl teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą Palangos mieste realizavimo. Be to, ir pati pareiškėja patikslintu skundu prašo įvertinti minėtą raštą. 2017 m. spalio 26 d. nutartyje pareiškėjai aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai apsisprendus ginčyti šį administracinį aktą, toks ginčas neteismingas apygardos administraciniam teismui, bei buvo pasiūlyta įvertinti, kokias teisines pasekmes jai sukelia minėtas dokumentas, terminus ir skųsti jį įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja teismui neteikė duomenų, jog ji laikėsi įstatyme nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir yra priimtas sprendimas dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Nors pareiškėja patikslintame skunde iš esmės pripažįsta, kad jai yra aiški rašto apskundimo tvarka, tačiau ji savo noru renkasi nesilaikyti įstatyme nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir individualų administracinį aktą skundžia Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja tą patį laisvą valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, prašė prisijungti rengiamu Palangos miesto savivaldybės administracijos detaliuoju planu. Šis ginčas yra išspręstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-945-583/2017. Sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT). Pateiktame skunde pareiškėja į šį laisvą valstybinės žemės sklypą pretenduoja kaip į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja patikslintu skundu nepaaiškino, kokiu būdu siekia šio laisvo valstybinės žemės sklypo – ar prijungimo, ar nuosavybės teisių atkūrimo.Dėl pareiškėjos reikalavimo jos patirtas išlaidas pripažinti realia finansine žala teismas pažymėjo, jog iš patikslinto skundo ir jo priedų matyti, kad pareiškėja iš esmės prašo atlyginti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas, patirtas nagrinėjant kitas bylas. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio išlaidų pareiškėja turėjo prašyti priteisti tose bylose, kuriose tokios paslaugos buvo teiktos, nes tik konkrečią bylą nagrinėję teismai gali pasisakyti dėl jose patirtų bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų pagrįstumo. Taigi, nėra aišku, iš kokio konkretaus atsakovo veiksmo (neveikimo) yra kildinamas reikalavimas priteisti turtinę žalą, ir kokios turėtos išlaidos turtinę žalą sudaro.Teismas pažymėjo, kad pareiškėja patikslintu skundu iš esmės tik patikslino ginčo šalis bei tinkamai nurodė teismą, į kurį kreipiamasi. Tačiau R. P. patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 24, 25, 70 straipsnių reikalavimų, nes nėra tinkamai suformuluotas reikalavimas, nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas, nepagrįstas įrodymais, nepateikta įrodymų, kad buvo laikytasi įstatyme nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir pan. Patikslintu skundu trūkumai, nurodyti 2017 m. spalio 26 d. teismo nutartyje, nepašalinti. Visapusiškai įvertinus pareiškėjos skundo ir jo patikslinimo turinį, ištyrus prie jo pridėtus dokumentus, spręstina, kad visuma teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje įvardytų pareiškėjos skundo trūkumų yra esminiai ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą ir jo patikslinimą. Nustatytu terminu trūkumai nepašalinti, R. P. nepateikė patikslinto skundo, atitinkančio įstatymų reikalavimus, todėl skundas ir jo patikslinimas laikomi nepaduotais ir grąžinami jį padavusiam asmeniui, kai teismo nustatytu terminu trūkumai nepašalinti (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

III.

Pareiškėja R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti Klaipėdos apygardos administracinį teismą priimti jos skundą. Pareiškėja nurodo, kad nutartis neteisėta, pažeidžia jos teisę į teisminę gynybą, teismas neįsigilino į jos skundo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjos skundą ir jo patikslinimą laikyti nepaduotais ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumas ir pagrįstumas.Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).Papildomai teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-746/2010).Pareiškėjos reikalavimai įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus raštą, kaip neatsakantį į pareiškėjos paklausimą, bei pripažinti pareiškėjos patirtas išlaidas kaip realią finansinę žalą yra susiję su tam tikro fakto konstatavimu ir administracinių teismų kompetencijai nepriskirti (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007).Pareiškėjos reikalavimai įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių inicijuoti laisvo valstybinio žemės sklypo suformavimą ir teikimą tvirtinimui, bei atlyginti žalą suformuluoti nekonkrečiai ir neaiškiai, dėstomi tik abstraktūs teiginiai, reiškiama subjektyvi, teisiniais argumentais nepagrįsta nuomonė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartoja. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė pareiškėjai pašalinti trūkumus, o to nepadarius, skundą šioje dalyje pagrįstai laikė nepaduotu.Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsisakius priimti pagrindinius reikalavimus, išvestiniai reikalavimai taip pat atsisakytini priimti (žr., pvz., LVAT 2004 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-558/2004). Pareiškėjos reikalavimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra savarankiškas reikalavimas ir teismui nepriėmus pagrindinių reikalavimų negali būti savarankiško nagrinėjimo dalyku.Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.