Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja nesutikdama su NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius atstovo atsisakymu derinti detalųjį planą, 2016 m. lapkričio 18 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Atsakovas, NŽT prie ŽŪM). Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą 2017 m. sausio 10 d. sprendime Nr. 1SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“ konstatavo, jog NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus atstovas pagrįstai atsisakė derinti teritorijų planavimo dokumentą. Pareiškėja skunde nurodo, jog aukščiau paminėtas NŽT prie ŽŪM sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad rengiamu teritorijos (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliuoju planu, numatoma padalinti ir prie esamų žemės sklypų prijungti 0,0866 ha laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp NT registre įregistruotų žemės sklypų: kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kad. (duomenys neskelbtini). Rengiamu detaliuoju planu planuojamas prijungti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotas yra netaisyklingos formos, pailgas, siauras žemės plotas, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Detaliuoju planu įsiterpusi laisva valstybinė žemė sudalinta į 5 atskirus sklypus, kurių plotai neviršija besiribojančių žemės sklypų, prie kurių numatyta prijungti suformuotus įsiterpusios žemės plotus, ploto. Atsižvelgianti į tai, rengiamu detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas yra laisva valstybinė žemė, atitinkanti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės kriterijus, apibrėžtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

Akcentuoja, jog buvo imtasi visų teisėtų ir aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti dėl galimybės prisijungti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę. Kreipiantis į kompetentingas institucijas nebuvo gauta jokių atsakymų, kurie paneigtų jos galimybę prisijungti įsiterpusią valstybinę žemę. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo jokių kliūčių, buvo pradėta procedūra siekiant prisijungti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę. Buvo išduotos teritorijų planavimo sąlygos, tuo pagrindu parengtas teritorijų planavimo dokumentas, bei gautas NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus pritarimas detaliojo plano sprendiniams ir tik vėliau, t. y. pakartotinai nagrinėjant parengtą detalųjį planą buvo nepritarta detaliojo plano sprendiniams.

Atsakovas pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad parengto detaliojo plano sprendimuose numatyta prie gyvenamosioms teritorijoms priskiriamų žemės sklypų, kuriuose yra vienbučiai gyvenamieji namai, (duomenys neskelbtini), Palangoje, prijungti apie 0,085 ha bendro ploto valstybinės žemės plotą. Ši teritorija neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sąvokos, kadangi formuojamų kaip įsiterpusių žemės plotų bendras plotas viršija 0,04 ha, šis valstybinės žemės plotas nėra siaura juosta (žemės sklypo plotis nuo 4,5 iki 22.5 m), į šį žemės sklypą yra galimybė patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir šioje teritorijoje yra galimybė suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas viešojo administravimo subjektams eliminuoja diskrecijos teisę, t. y. veiksmų laisvę veikti ar spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra. Nacionalinei žemės tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, galioja administracinės teisės principas, nustatantis, kad viešojo administravimo subjektui draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama įstatymo. Tai reiškia, kad institucija, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribų ir priimti sprendimus savo nuožiūra, interpretuojant galiojančias teisės aktų nuostatas. Atsakovo nuomone remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, galima daryti išvada, kad NŽT prie ŽŪM 2017 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 1SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas,

Pareiškėja ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“, kuris yra administracinis aktas, priimtas teritorijų planavimo proceso metu. Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio, reglamentuojančio administracinių sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, panaikinimą, 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Taigi, įstatymas įtvirtina savarankišką administracinę procedūrą, kurios metu suinteresuoti asmenys gali ginčyti teritorijų planavimo procese iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priimtus administracinius sprendimus, kurios metu priimtas sprendimas bendra tvarka gali būti ginčijamas administraciniame teisme. Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dalyku yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš administracinėje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-57 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) Palangoje, detaliojo plano rengimo“ pradėtas rengti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalusis planas, kurio tikslai – žemės sklypų ribų ir plotų keitimas, numatant prisijungti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas, optimalios urbanistinės struktūros suformavimas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklą; Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32, 1 punktu patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. T2-46 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje.

UAB „Geometra“ 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. GKLA-0390-20160316-1 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NŽT prie ŽŪM Palangos skyrių, kad rengia teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) , Palangoje, detalųjį planą ir prašo pateikti suteikti visą informaciją, kuri gali turėti įtakos rengiamo detaliojo plano sprendiniams. NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius 2016 m. balandžio 13 d. atsakyme į UAB „Geometra“ užklausimą nurodė, jog planuojamoje teritorijoje nėra kadastro žemėlapyje nepažymėtų suformuotų žemės sklypų, taip pat nurodė, kad prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimą į natūrą grąžintinus žemės sklypus planuojamoje teritorijoje nėra pateikta.

2016 m. birželio 22 d. įvyko Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. A1-430 1 punktu sudarytos, Teritorijų planavimo komisijos posėdis. Analizuojant 2016 m. birželio 22 d. Teritorijų planavimo komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolo Nr. (18.2.) ATPS20-15/2 turinį matyti, kad įvykusio posėdžio metu NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus atstovas suderino parengtą detaliojo plano projektą, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas turėjo pastabų ir atsisakė derinti projektą, todėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. įvyko pakartotinis Teritorijų planavimo komisijos posėdis. Iš 2016 m. rugpjūčio 10 d. Teritorijų planavimo komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolo Nr. (18.2.) ATPS20-21/2 turinio nustatyta, jog NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja, nuo 2016 m. liepos 25 d. atliekanti NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus vedėjo funkcijas, išskyrus nuosavybės teisių atkūrimo sritį, S. N. atsisakė derinti detalųjį planą, nurodydama, kad planuojamas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusios žemės tarp privačių sklypų sąvokos pagal LRV 1999-06-02 nutarimą Nr. 692. Nederinimo argumentaciją NŽT atstovė detalizavo Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos protokolo priede, kuriame nurodyta, kad NŽT Palangos skyriaus atstovas nederina pateikto detaliojo plano, kadangi projektuojami valstybinės žemės plotai kaip įsiterpę sklypai neatitinka LRV 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nurodyto įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos.

Pareiškėja nesutikdama su NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus atstovo pateikta pastaba, 2016 m. lapkričio 18 d. pateikė skundą atsakovui. NŽT prie ŽŪM 2017 m. sausio 10 d. sprendime Nr. 1SS-90-(8.5.) „Dėl teritorijų planavimo komisijoje pateiktos pastabos“ nurodė, kad parengto detaliojo plano sprendiniuose numatyta prie jau suformuotų gyvenamosioms teritorijoms priskiriamų žemės sklypų, kuriuose yra vienbučiai gyvenamieji namai, esančių (duomenys neskelbtini) Palanga, prijungti apie 0.085 ha bendro ploto valstybinės žemės. Ši teritorija neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, kadangi formuojamų kaip įsiterpusių žemės sklypų bendras plotas viršija 0,04 ha, šis valstybinės žemės plotas nėra siaura juosta (žemės sklypo plotis 4,5 - 22,5m.), į šį žemės sklypą yra galimybė patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir šioje teritorijoje yra galimybė suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą. Įvertinus tai, Atsakovas konstatavo, kad Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja, atliekanti Palangos skyriaus vedėjo funkcijas, išskyrus nuosavybės teisių atkūrimo sritį, S. N., 2016-08-10 Palangos teritorijų planavimo komisijoje nustačiusi, kad parengto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Nutarimo nuostatoms, pagrįstai atsisakė derinti teritorijų planavimo dokumentą.

Vertinant ginčijamą administracinį aktą teisėtumo aspektu neišvengiamai būtina vertinti ar ginčo teritorija, kuri yra laisva valstybinė žemė ir kurią rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais siekiama prijungti prie jau suformuotų žemės sklypų kaip įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, galima laikyti įsiterpusia tarp privačių žemės sklypų laisva valstybine žeme.

Pirmiausia pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimus). Taigi tokiais atvejais turi būti laikomasi teisės aktų numatytų reikalavimų, negali būti pažeidžiamas viešasis interesas.

Būtent aukščiau minimus teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono jeigu jis įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Nutarimo 2.15 papunktyje apibrėžti kriterijai, pagal kuriuos vertinama ar laisvos valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, o būtent - laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Nutarimo 2.15 papunktyje taip pat detalizuota kokio dydžio sklypai laikytini įsiterpusiais, o būtent - teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

Atsakovas ginčijamame sprendime akcentavo, kad ginčo teritorija neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, kadangi formuojamų kaip įsiterpusių žemės sklypų bendras plotas yra didesnis nei 0,04 ha, šis valstybinės žemės plotas nėra siaura juosta (žemės sklypo plotis yra nuo 4,5 iki 22,5 m. pločio), į šį žemės sklypą yra galimybė patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir šioje teritorijoje yra galimybė suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą. Iš teismui teikiamo planuojamos teritorijos detaliojo plano projekto sprendinių I ir II etapo pagrindinio brėžinio nustatyta, kad planuojamos laisvos valstybinės žemės plotas yra apie 8,5 aro (brėžinyje teritorija žymima žalia spalva), sklypas yra netaisyklingos formos, tačiau jo plotas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, platėja nuo 4,5 m. pločio iki 22,5 m. pločio ir ties esamais (duomenys neskelbtini) sklypais jau yra taisyklingos konfigūracijos. Atsakovas taipogi pažymėjo, kad galima suformuoti savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą su įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Vertinant šiuos argumentus teismo posėdžio metu, analizuotos ir papildomas vaizdines priemones, o būtent https://maps.google.lt/ paieškos sistemoje įvedus ginčo teritorijos duomenis, pateikiamas realus situacijos vaizdas, kuriame matyti jog iš (duomenys neskelbtini) gatvės į laisvą valstybinę žemę yra įrengta įvaža. Taigi pagrįsti atsakovo argumentai, kad galima suformuoti savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą su įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės.