- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-2114-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02123-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-5799-835/2019 pagal pareiškėjo L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolėms B. P., D. M., AB SEB bankui, UAB „Deifakta“, UAB „R. G.“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Pareiškėjas L. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašydamas jam iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Ritava“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo L. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmė. Teismas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2019 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal pareiškėjo L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, UAB ,,Deifakta“, UAB ,,R. G.“, antstolei B. P., antstolei D. M. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškime nurodyta pareiškėjo gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas minėtu adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą 2019 m. rugpjūčio 21 d., tačiau šis būstas pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso. Pareiškėjo atstovas paaiškino, jog L. P. gyvenamąją vietą pakeitė po jam priklausiusio nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini)kuriame iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, perleidimo kreditoriui UAB „Deifakta“. Tačiau pareiškėjas nuo šio turto pardavimo 2 mėnesius jokių veiksmų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo pakeitimo nesiėmė, o gyvenamąją vietą Alytaus mieste deklaravo tik prieš pat pateikiant teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (pareiškimas teisme gautas 2019 m. rugpjūčio 29 d.). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso kitas nekilnojamasis turtas – pastatai: vandens malūnas, esantis(duomenys neskelbtini), garažas, esantis(duomenys neskelbtini), kluonas, esantis (duomenys neskelbtini) arklidės, kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) gamybinis pastatas, dirbtuvės, praėjimo punktas, parduotuvė, garažas, sandėliai, ūkiniai pastatai ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėti pastatai nėra galimai naudojami gyvenamajai paskirčiai, tai yra nepagrindė, kad faktiškai gyvena Alytaus mieste. Jokių kitų sąsajų su Alytumi, išskyrus gyvenamosios vietos deklaravimą, nenurodė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2000 m. spalio 16 d., t. y. ilgą laiką dirba UAB „R. G.“, kurios buveinė yra(duomenys neskelbtini), kas taip pat rodo jo faktinės gyvenamosios vietos sąsajas su Vilniumi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, aplinkybę, kad pareiškėjas pakeitė tik gyvenamosios vietos deklaraciją, bet ne darbo vietą ar kitas aplinkybes, susijusias su jo asmeniu, patvirtino ir pareiškėjo atstovas. Teismas konstatavo, kad L. P. deklaravus kitą gyvenamąją vietą, nepasikeitė kitų jo asmeninių, socialinių, sveikatos priežiūros ir ekonominių interesų centras, kuris yra Vilniaus mieste.
5. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas jokių įrodymų (išskyrus gyvenamosios vietos deklaracijos pakeitimą prieš pat kreipiantis į Alytaus apylinkės teismą), patvirtinančių jo nepertraukiamą ir tęstinį gyvenimą Alytaus mieste, nepateikė, padarė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas faktiškai (daugiausiai ar nuolat) ir toliau gyvena Vilniaus mieste, kur yra jo asmeninių, sveikatos priežiūros, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, o gyvenamosios vietos deklaravimas Alytuje galimai yra susijęs išimtinai tik su poreikiu iškelti bankroto bylą tik dėl pareiškėjui žinomų priežasčių ne jo gyvenamojoje vietoje (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėjas L. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį ir priimti su šiuo skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjas priėmė sprendimą deklaruoti gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini), siekdamas patvirtinti tai, jog jau kurį laiką ir šiuo metu jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta yra būtent Alytaus mieste, kuriame gyvena ir jo motina. Tokia situacija susiklostė todėl, kad pareiškėjas buvo priverstas hipotekos kreditoriui UAB „Deifakta“ atiduoti įkeistą turtą, esantį(duomenys neskelbtini). Pareiškėjui praradus būstą Vilniuje, jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta tapo Alytaus miestas.
6.2. Teismas, vertindamas aplinkybes apie pareiškėjo turimo turto naudojimą gyvenamajai paskirčiai, apie jo darbą(duomenys neskelbtini), suklydo, nes garažas (duomenys neskelbtini)ir kiti pastatai, esantys(duomenys neskelbtini). yra netinkami gyvenimui. UAB „R. G.“ jau ilgą laiką nebevykdo veiklos buveinės adresu(duomenys neskelbtini). UAB „R. G.“ neturi nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto (tame tarpe(duomenys neskelbtini)). Dėl šios priežasties, jog bendrovė nevykdo veiklos savo registracijos adresu, pareiškėjo darbo sutartyje 2018 m. gegužės 1 d. buvo atliktas pakeitimas, leidžiantis vykdyti darbo funkcijas nuotoliniu būdu.
6.3. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Šioje byloje pateiktas pareiškimas buvo priimtas teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, byla buvo nagrinėta iš esmės teismo posėdyje, kas nagrinėjamu atveju leidžia taikyti CKP 34 straipsnio 1 dalies nuostatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
8. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu prašė priimti teikiamus naujus rašytinius įrodymus: buto, esančio, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją, 2019 m. birželio 27 d. turto perleidimo hipotekos kreditoriui sutarties kopiją, garažo, esančio (duomenys neskelbtini) fotonuotrauką, vandens malūno, kluono, arklidės, vandens bokšto fotonuotraukas, VĮ Registrų centras pažymos kopiją, darbo sutarties pakeitimo kopiją.
9. CPK 314 straipsnyje nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.
10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria nutarta civilinę bylą perduoti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka.
12. CK 2.16 straipsnio 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.
13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas L. P. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikdamas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota tuo pačiu adresu. Nors byloje ir yra duomenų, kad pareiškėjas Vilniuje turi tam tikrų savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų (dirba, turi nekilnojamojo turto), tačiau šie įrodymai nepaneigia pareiškėjo viešų pareiškimų apie savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas atskirajame skunde patvirtino, kad reali faktinė dabartinė jo gyvenamoji vieta yra(duomenys neskelbtini), kad jau kurį laiką ir šiuo metu jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta yra būtent Alytaus mieste, kuriame gyvena ir jo motina (jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis(duomenys neskelbtini)). Be to, pareiškėjas prie atskirojo skundo taip pat pateikė įrodymus, jog garažas, esantis(duomenys neskelbtini), ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)yra netinkami gyvenimui.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdavė civilinę bylą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas jau buvo išspręstas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, nustačius, kad pareiškimas iš esmės atitinka FABĮ 4 straipsnio reikalavimus.
15. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir netinkamai taikė ir aiškino teismingumo institutą reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.