Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–7), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), po 100 Eur už kiekvieną parą, praleistą nežmoniškomis sąlygomis nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. kovo 3 d.Nurodė, kad sudarytos gydymosi sąlygos LAVL neatitiko nustatytų reikalavimų: kameroje Nr. 30 (buvo laikomas 2016 m. vasario 25 d.) nebuvo langų, todėl buvo labai šalta, nebuvo stalo, veidrodžio, kėdžių, spintelės (spintelių) daiktams susidėti, grindys buvo nelygios; kameroje Nr. 29 (buvo laikomas 2016 m. vasario 26 d. – 2016 m. kovo 3 d.) buvo tokie patys trūkumai, be to, sienos buvo nubraižytos. Pareiškėjas teikė 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. vasario 29 d. skundus dėl laikymo sąlygų, tačiau LAVL atsakyme minima tik kamera Nr. 30, nenurodoma, kad pareiškėjas gydytas ir kameroje Nr. 29.Pabrėžė, kad LAVL jis gydytas nežmoniškomis, žiauriomis, kankinimui prilygstančiomis sąlygomis, patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negalėjo pailsėti, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, nervingas, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo pažeista pareiškėjo teisė į orumą, taigi, neteisėtomis valstybės institucijos – LAVL – veikomis pareiškėjui padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–20) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.Nurodė, kad pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. kovo 3 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30 (plotas – 15,45 kv. m, 3 lovos). Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.Pabrėžė, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje, tačiau LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas.Atkreipė dėmesį į tai, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimų. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.Teigė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia neturtinės žalos kilimą. Taip pat niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma. Remiantis teismui pateikiamais pareiškėjo medicininiais dokumentais, LAVL darbuotojai pareiškėjui suteikė medicininę pagalbą, išrašant jo savijauta pagerėjo, palyginus su savijauta, tik atvykus į LAVL. Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo kankinimas ar žeminamas jo orumas, visiškai neturi pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu (b. l. 48–54) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. kovo 3 d. režiminio Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 30 dėl liktinių pakitimų po (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Palatoje Nr. 30 (plotas – 15,45 kv. m) yra 3 lovos, 3 spintelės, 1 lentynėlė ir 1 pakaba, sanitarinis mazgas atskirtas; palatoje Nr. 29 (plotas – 15,45 kv. m) yra 3 lovos, 3 spintelės, 1 stalas ir 1 pakaba, sanitarinis mazgas atskirtas (b. l. 28). Nors pareiškėjas nurodė, kad sudarytos laikymo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų: kameroje Nr. 30 nebuvo langų, todėl buvo labai šalta, nebuvo stalo, veidrodžio, kėdžių, spintelės (spintelių) daiktams susidėti, grindys buvo nelygios; kameroje Nr. 29 buvo tokie patys trūkumai, be to, sienos buvo nubraižytos, tačiau teismas, įvertinęs, kad valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 27), kad Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 32), kad remiantis Vilniaus VSC 2016 m. kovo 29 d. patikrinimo aktu Nr. 13(15.3)-PA-492, be kita ko, nustatyta: kameroje-palatoje Nr. 29 vizualiai buvo švaru, sienų, lubų, grindų paviršiai buvo lygūs; kameroje-palatoje Nr. 29 yra sanitariniai įrengimai, tualetas, įrengtas praustuvas, yra šaltas vanduo, praustuvas tvarkingas; kameroje-palatoje Nr. 29 lovos nesulūžę, yra naktinis apšvietimas, dieninis apšvietimas atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje-palatoje Nr. 29 yra langas, patalpa vėdinama natūraliai per langą (b. l. 29–30), LAVL 2016 m. kovo 16 d. raštą Nr. 7-182 „Dėl skundų nagrinėjimo“ (b. l. 9), ypač įvertinęs pažymą (b. l. 28), kad spintelių tiek kameroje Nr. 29, tiek kameroje Nr. 30 buvo pakankamai, t. y. po tris, abiejose kamerose buvo pakabos, abiejose kamerose buvo atskirtas sanitarinis mazgas, kameroje Nr. 29 buvo stalas, kameroje Nr. 30 buvo lentynėlė, pabrėždamas, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, taikomą ginčo santykiams, nėra nustatytas reguliavimas apie tai, ar turi būti kamerose stalai, veidrodžiai, kėdės, padarė išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl pažeidimų nėra pagrįsti. Be to, įvertinęs LAVL 2016 m. kovo 9 d. pažymą apie kamerų / palatų plotą ir inventorių režiminiame korpuse Nr. BD-406, kad palatoje Nr. 30 (plotas – 15,45 kv. m) yra 3 lovos, 3 spintelės, 1 lentynėlė ir 1 pakaba, sanitarinis mazgas atskirtas; palatoje Nr. 29 (plotas – 15,45 kv. m) yra 3 lovos, 3 spintelės, 1 stalas ir 1 pakaba, sanitarinis mazgas atskirtas (b. l. 28), teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija), jog LAVL-e vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5,1 kv. m. ploto, reikalavimai nebuvo pažeisti.Nenustatęs šioje administracinėje byloje viešosios civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos – neteisėtų veiksmų, taip pat ir neturtinės žalos fakto, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas nėra pagrįstas, jo nėra teisinio pagrindo tenkinti.

III.

Pareiškėjas G. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 58–60), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) bei kitų tarptautinės teisės aktų nuostatas. Teismas rėmėsi tik teisingumo ministro įsakymais, higienos normomis, o ne aukštesnės galios teisės aktais.Pirmosios instancijos teismo teisėjai yra prieštaringos reputacijos ir šališki.Šiuo atveju pareiškėjo teisės į vienam asmeniui kameroje tenkantį minimalų plotą buvo pažeistos. Atsakovas negali pateikti duomenų, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis su pareiškėju buvo gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, todėl pareiškėjo teisių pažeidimas konstatuotinas.Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 71–72) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėją laikant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjo kalinimo LAVL metu (nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. kovo 3 d.) jo kalinimo sąlygos (tiek kameros ploto, tiek kitų higienos reikalavimų prasme) būtų netinkamos, žeminančios ar kankinančios, todėl pareiškėjo skundą atmetė.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pabrėžtina, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik aukščiausios galios nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų nuostatos, tačiau ir žemesnės galios nacionalinės teisės aktai (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir kt.). Šie aktai detalizuoja ir įgyvendina aukštesnės galios teisės aktų nuostatas, todėl, kaip specialieji teisės aktai, taikytini ginčo santykių teisiniam kvalifikavimui, kadangi nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nereglamentuoja konkrečių kalinimo sąlygų, kalinimo įstaigų įrengimo reikalavimų bei konkrečių neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimų. Atsižvelgus į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi šių teisės aktų nuostatomis ir jas taikė ginčo atveju.Papildomai dėl kameros ploto pažymėtina, jog iš tiesų atsakovas nepateikė duomenų, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis su pareiškėju ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. kovo 3 d.) buvo gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų. Kita vertus, ir pats pareiškėjas nenurodė, kiek asmenų jo laikymo LAVL metu kartu su juo buvo laikoma kamerose-palatose. Atsižvelgęs į tai, teismas, pagrįstai remdamasis byloje atsakovo pateiktais duomenimis apie kamerų-palatų plotą ir jose esantį inventorių bei jo užimamą plotą, teisingai vienam asmeniui minimaliai tenkantį plotą skaičiavo visą kameros plotą dalindamas iš joje esančių lovų skaičiaus ir sprendė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyta 5,1 kv. m minimali ploto norma pareiškėjo kalinimo LAVL metu jo atžvilgiu nebuvo pažeista.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, jog pirmosios instancijos teismo teisėjai yra prieštaringos reputacijos ir šališki, viena vertus, nenurodė jokių ABTĮ 44 straipsnyje numatytų teisėjų nušalinimo pagrindų ir nepateikė juos pagrindžiančių duomenų (įrodymų), tačiau tik deklaratyviai teigia apie teisėjų šališkumą ir nepaaiškina, kuo konkrečiai šis šališkumas pasireiškė, kokios aplinkybės apie tai liudija. Be to, teisėjų reputacijos ar kiti etikos klausimai nėra ginčo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo dalykas, todėl dėl to plačiau ir nepasisakytina.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.