Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-08-27 · Administracinė byla Nr. eI2-11343-331/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-27
Bylos Nr.
eI2-11343-331/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02749-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
T. A. B. K. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11343-331/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02749-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. B. K. A. (T. A. B. K. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 24S125965 (toliau – ir Sprendimas) panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 25 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su asmeniu.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo: panaikinti Departamento Sprendimą; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu (leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23S153277 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2023 m. rugsėjo 25 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 25 d., ir asmeniui įteiktas 2023 m. spalio 4 d. Pareiškėjas atvyko į šalį. Atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą.

2.2. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas sudarius darbo sutartį su Bendrove dėl darbo joje tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju. Su Bendrove buvo susitarta, kad pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Taigi pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatų pagrindu ir dirbti Bendrovėje. Tačiau atvykus į Bendrovę, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra, dėl šios priežasties pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio. Tokiu būdu, pareiškėjas, atvykęs į šalį su tikslu dirbti Bendrovėje ne dėl savo kaltės bendrovėje dirbo tik 11 dienų ir ne dėl jo kaltės su juo buvo nutraukta darbo sutartis, todėl ne dėl savo kaltės sutarto darbo užmokesčio iš Bendrovės negavo. Tačiau jis turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui savo banko sąskaitoje. Kita vertus, Bendrovė pareiškėjo dėl darbo sutarties nutraukimo neinformavo, todėl pareiškėjas šį ginčą planuoja spręsti Darbo kodekso nustatyta tvarka. Skundžiamas sprendimas turi labai neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes jam įsigaliojus, jis turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą. Priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas, neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė, kad pareiškėjas nedirbo Bendrovėje ne dėl savo kaltės.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2023 m. birželio 21 d. Migracijos departamentas priėmė asmens prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), kuriame jis nurodė, kad ketina dirbti Bendrovėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus) ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus darbo užmokestis. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis buvo nurodytas 1 386 Eur. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas priėmė 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 23S153277 išduoti asmeniui du metus galiojantį leidimą laikinai gyventi. 2023 m. rugsėjo 25 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 25 d. (įteiktas 2023 m. spalio 4 d.). Bendrovė 2024 m. sausio 5 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis 2401-PRNŠ-0704, kuriame nurodo, kad 2023 m. gruodžio 29 d. darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta.

3.1. Migracijos departamentas vykdydamas užsieniečių kontrolę patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad užsienietis į Bendrovę buvo įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. ir asmeniui 2023 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta 72,95 Eur dydžio atleidimo išmoka, nes 2023 m. gruodžio 29 d. nutraukė darbo sutartį su asmeniu. Jokiose kitose Lietuvos įmonėse asmuo šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad 2023 m. gruodžio 29 d. darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta, jokiose kitose Lietuvos įmonėse asmuo šiuo metu nedirba, konstatuotina, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Be to, Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, informacijos Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nutraukta darbo sutartis su asmeniu.

Šalies argumentai

3.2. Visų pirma, pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu. Vadovaujantis jo ir darbdavio pateiktais dokumentais buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, t. y. pareiškėjo tikslas darbas Lietuvoje, o darbdavys įsipareigoja, kad jis bus įdarbinta ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Tačiau atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, asmuo dirbo tik nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. ir asmeniui 2023 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta 72,95 Eur dydžio atleidimo išmoka. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodydamas, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Antra, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas darbo atlyginimo negavo, o jam buvo išmokėta 72,95 Eur dydžio atleidimo išmoka, nes 2023 m. gruodžio 29 d. nutraukta darbo sutartis. Pažymėtina, kad užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui buvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ir jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Be to, darbdavys tarpininkavimo rašte Nr. 20230428-076851 buvo nurodyta, kad pareiškėjo atvykimo tikslas - ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo (jos) profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Darbdavys įsipareigojo įdarbinti užsienietį (-ę) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.

3.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas nepateikia duomenų apie gaunamas pajamas, kurios patvirtintų, jog visais mėnesiais yra pakankamos, o tuo labiau reguliarios. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Iš to seka, kad pareiškėjas negauna pakankamai ir reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas konkrečiam darbui ir konkrečiam darbdaviui. Būtent pareiškėjui numatyta pareiga informuoti apie pasikeitusias aplinkybes (užsienietis atleidžiamas iš darbo), kuri įtvirtinta jo teiktame prašyme – „Žinote, kad turite informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Jūsų prašymo“ (uždėta varnelė, kad žino), nes leidimas laikinai gyventi išduotas darbo pagrindu, t. y. kaip jau minėta pirmiau pats užsienietis teikdamas prašymą patvirtina, kad ketina dirbti, o Bendrovė įsipareigoja įdarbinta ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Taigi atlikus tyrimą paaiškėjo faktas, kad pareiškėjas dirbo tik 11 dienų, gavo tik išmoką, o ne atlyginimą nurodytą tiek prašyme, tiek ir tarpininkavimo rašte, nepateikė nei Migracijos departamentui, nei teismui, kad jis gauna pakankamas, o tuo labiau reguliarias pajamas. Be to, su užsieniečių buvo nutraukta darbo sutartis, tačiau jis apie tai neinformavo Migracijos departamento ir skunde minėto fakto neginčija.

3.4. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas vadovavosi tuo metu turimais duomenimis iš valstybinės institucijos (Sodra). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. b. Nr. A-794-756/2014 ir kt. laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas turi vadovautis iš kitų institucijų gautais duomenimis pagrindžiančiais leidimo gyventi panaikinimo pagrindus. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 16 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, jam numatytas mokėti 1 386 Eur darbo užmokestis per mėn., pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis.

5.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 25 d.

5.2. Departamentas Sprendimu panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 25 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Duomenys apie asmenį buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad išdavus leidimą laikinai gyventi asmuo Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. ir asmeniui 2023 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta 72,95 Eur dydžio atleidimo išmoka. Jokiose kitose Lietuvos įmonėse asmuo šiuo metu nedirba, be to, Bendrovė 2023 m. gruodžio 29 d. nutraukė darbo sutartį su asmeniu. Taip pat nustatyta, kad asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1 386 Eur. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Kadangi darbo sutartis su asmeniu nutraukta, asmuo negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

5.2.1. Departamento Sprendime taip pat vertinti asmens ryšiai su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad užsieniečiui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, VSDFV informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens darbą Lietuvoje. Tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, informacijos Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes Bendrovė 2023 m. gruodžio 29 d. nutraukė darbo sutartį su asmeniu, konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

6. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.

6.1. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.

6.2. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

6.3. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

6.4. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

6.5. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

6.6. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

6.7. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

6.8. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

6.9. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

6.10. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

6.11. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

6.12. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4(1) ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

7. Teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas skunde nurodo darbovietę kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš ginčijamo Sprendimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas iš tiesų dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde yra atlikta techninio pobūdžio klaida, nurodytas netinkamas bendrovės, kurioje dirbo pareiškėjas, pavadinimas, todėl toliau šiame sprendime vartojamas pavadinimas Bendrovė yra laikytinas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ trumpinys.

8. Pareiškėjas skunde teigė, kad Bendrovėje nedirbo ne dėl savo kaltės, t. y. darbo sutartis su juo buvo nutraukta, todėl negavo darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio. Nutraukus darbo sutartį, pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbo, o asmeninių lėšų banko sąskaitoje pakako pragyvenimui. Bendrovė pareiškėjo dėl darbo sutarties nutraukimo neinformavo, todėl pareiškėjas šį ginčą planuoja spręsti Darbo kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas skundžiamą Sprendimą atsakovas, neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė, kad pareiškėjas nedirbo Bendrovėje ne dėl savo kaltės.

8.1. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą Departamentui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodė, kad dirbs Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Iš byloje pateikto Bendrovės tarpininkavimo rašto matyti, kad pareiškėjui numatytas mokėti 1 386 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Todėl pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 25 d.

8.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, jog dirbs Bendrovėje pagal trūkstamų profesijų sąrašą, tačiau iš Bendrovės 2024 m. sausio 5 d. pateikto Departamentui pranešimo Nr. 2401-PRNŠ-0704 (toliau – ir Pranešimas) matyti, jog darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2023 m. gruodžio 29 d. Kaip matyti iš Pranešimo, darbo sutartis su pareiškėju nutraukta pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Bendrovėje nedirbo ne dėl savo kaltės, tačiau kaip matyti iš Pranešimo, darbo sutartis nutraukta dėl pareiškėjo pareiškimo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, paties pareiškėjo iniciatyva buvo nutraukta darbo sutartis, todėl jis negavo darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio. Pareiškėjas neinformavo Departamento, kad darbo sutartis nutraukta, pati Bendrovė Pranešimu informavo Departamentą apie nutrauktą darbo sutartį. Iš ginčijamo Sprendimo taip pat nustatyta, jog pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d., jam buvo išmokėta 72,95 Eur dydžio atleidimo išmoka, kitose darbovietėse pareiškėjas nedirba. Taip pat pareiškėjas pateiktame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodęs, jog pragyvenimo lėšos bus darbo užmokestis Bendrovėje, kuris buvo numatytas mokėti 1 386 Eur per mėn., tačiau pareiškėjui negavus šio darbo užmokesčio, yra pagrindas pripažinti, jog jis neturi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.

8.3. Teismo vertinimu, pareiškėjas, įsipareigojęs dirbti Bendrovėje ir gauti tarpininkavimo rašte numatytą darbo užmokestį, bei tuo pagrindu gavęs leidimą laikinai gyventi, tačiau pasikeitus šioms aplinkybėms, turėjo apie informuoti Departamentą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pati Bendrovė Pranešimu informavo Departamentą apie nutrauktą darbo sutartį su pareiškėju. Įvertinus tai, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d., taip pat tai, kad darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, o leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas buvo darbas Bendrovėje pagal trūkstamų profesijų sąrašą, todėl yra pagrindas panaikinti turimą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas skunde nenurodė dėl kokių priežasčių Bendrovėje dirbo tik kelias savaites. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad turėjo asmeninių lėšų, kurių pakako pragyvenimui, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Be to, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodyta, jog pagrindinis pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, todėl papildomų lėšų turėjimas asmeninėje banko sąskaitoje niekaip nekeičia ginčo Sprendime padarytos išvados, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, numatytų leidimui laikinai gyventi, o tuo pačiu ir tai, kad jis neturi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje. Kritiškai vertintini pareiškėjo skundo teiginiai, jog Bendrovė neinformavo Departamento apie darbo sutarties nutraukimą, kadangi darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 5 dalies ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, todėl yra pagrindas panaikinti turimą leidimą laikinai gyventi.

9. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Sprendimas turi labai neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes jam įsigaliojus, jis turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą, pažymėtina, jog pareiškėjas Bendrovėje dirbo mažiau nei mėnesį, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje šiuo metu dirba. Be to, leidimas laikinai gyventi yra išduodamas tik asmenims, kurie atitinka Įstatymo reikalavimų. Taip pat asmenys, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi, įsipareigoja, kad išdavus leidimą laikinai gyventi, jie ir toliau atitiks imperatyvius Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo skundo teiginiai, jog panaikinus jam leidimą laikinai gyventi bus sukelta žala, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Pats pareiškėjas Bendrovėje dirbo mažiau nei mėnesį, darbo sutartis buvo nutraukta paties pareiškėjo iniciatyva, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog dėl panaikinto leidimo laikinai gyventi, jam galėtų kilti žala.

10. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

10.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis ir jis negavo darbo užmokesčio, numatyto tarpininkavimo rašte. Taigi, minėti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, kadangi pateiktame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodęs, kad pagrindinis pajamų šaltinis bus darbo užmokestis Bendrovėje, bei su pareiškėju nutraukta darbo sutartis. Be to, Departamentas atliko papildomą situacijos vertinimą, bei nustatė, jog užsieniečiui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, VSDFV informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens darbą Lietuvoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, informacijos Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Taigi, Departamentas nustatė, jog pareiškėjas neturi nei ekonominių, nei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas.

11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 24S125965 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

12. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui teismo išlaidas.

13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. A. B. K. A. (T. A. B. K. A.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas