Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. K., J. Š. ir T. Ž. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui J. Z. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė S. Š., Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo R. Z. atsakovo J. Z. naudai 579,24 Eur advokato pagalbai apmokėti, taip pat valstybės naudai 15,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 89-95). Teismas nurodė, kad testatorė S. Z. ginčo testamente nepasirašė, už ją pasirašė E. S., kuris yra veiksnus ir nėra įpėdinis pagal testamentą ar artimas giminaitis (žmonos brolis), todėl atitinka LR CK 5.29 str. reikalavimus ir galėjo pasirašyti už testatorę S. Z.. Teismas padarė išvadą, kad S. Z. testamente negalėjo pasirašyti ne dėl ligos, o dėl senyvo amžiaus ir dėl to, kad buvo berašte, todėl buvo pagrindas taikyti LR CK 5.29 str. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodyta, kad testatorės atžvilgiu buvo naudojama prievarta, psichologinis spaudimas. Visi pasirašiusieji S. Z. testamente, patvirtintame Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės A. P., teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus, jog S. Z. aiškiai testamento sudarymo metu išreiškė valią palikti visą savo turtą artimam giminaičiui atsakovui J. Z. (sūnaus S. Z. sūnui). Testamento sudarymo metu S. Z. nesirgo jokia liga, jai sutrukdžiusia išreikšti savo valią, ji suprato savo veiksmų esmę, buvo veiksni. Teismas laikė neįrodytu, jog ginčo testamento turinys neatitiko tikrosios testatoriaus valios, todėl dėl išdėstytų sprendime motyvų teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo testamentą negaliojančiu ieškovo nurodytais motyvais ir pagrindais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

2. Teismas ignoravo faktinę aplinkybę, kad testamento sudarymo (tvirtinimo) pas notarę A. P. metu S. Z. gebėjimas (galėjimas) pasirašyti apskritai nebuvo tikrinamas. Be to, teismas nenurodė, kaip senyvas testatorės amžius pagrindžia objektyvų negalėjimą pasirašyti, todėl testamento sudarymo metu nebuvo jokių CK 5.29 straipsnyje išvardintų priežasčių, dėl kurių S. Z. objektyviai negalėjo pasirašyti testamento ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinys visiškai tenkintinas;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių testamento, kaip vienašalio sandorio, pripažinimo negaliojančiu aiškinimo ir taikymo, dėl ko neteisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamos bylos dalykas - palikėjos S. Z. 2013-10-14 testamento, pasirašyto kito asmens – E. S., ir patvirtinto Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės A. P., atitikimo testatorės tikrajai valiai ir galiojimo nustatymas.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad testamentas, kuris yra tvirtinamas valstybės įgalioto pareigūno (notaro ar kitų CK 5.28 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų), yra vadinamas oficialiuoju. Jis turi būti sudaromas dviem egzemplioriais, nurodant jo sudarymo vietą ir laiką; surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojui; testamentą pasirašo pats testatorius, jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir testatoriui paliekamas vienas testamento egzempliorius (CK 5.28 straipsnio 1, 3 dalys). Galima situacija, kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento. Tokiu atveju įstatymo nustatyta galimybė už testatorių pasirašyti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Kadangi toks testamento pasirašymas yra išimtinis, tai jis turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011, 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

Kadangi testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį, tai ypatinga svarba turi būti skiriama fakto, kad testatorius pats negali pasirašyti testamento, nustatymui. Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikšmę, negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t. y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 straipsnyje išvardytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

Nagrinėjamoje byloje pateikta prašomo pripažinti negaliojančiu S. Z. testamento kopija; testamentas surašytas 2013 m. spalio 14 d. ir pasirašytas ne testatorės; testamente pažymėta, kad testatorė negalėjo pasirašyti dėl ligos, testamentas pasirašytas kito asmens, jai pačiai prašant. Testamentą pasirašė E. S. (atsakovo J. Z., asmens, kuriuo naudai surašytas testamentas, žmonos brolis), dvi liudytojos M. Z. (atsakovo J. Z. motina) ir B. L. S. (testatorės sesuo); patvirtino notarė A. P.. Taigi, pirmiausia šioje byloje svarbu nustatyti, ar egzistavo objektyvios priežastys, dėl kurių testatorė pati negalėjo pasirašyti testamento.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė išvadą, kad nors ginčo testamente ir nurodyta, kad E. S. pasirašė už negalinčią dėl ligos pasirašyti S. Z. jai pačiai prašant, iš tikrųjų testatorė negalėjo pasirašyti dėl senyvo amžiaus ir dėl to, kad buvo beraštė; aplinkybę, kad įrašas testamente apie priežastį, dėl kuriuos testatorė negalėjo pasirašyti, yra netikslus, teismas įvertino kaip neesminį neatitikimą.

Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutikti negali. Iš tikrųjų, bylos nagrinėjimo metu ieškovas, atsakovas, liudytojai, pripažino, kad testatorės S. Z. sveikata atitiko jos amžiaus (85 m.), ji buvo adekvati, jokių ligų, objektyviai trukdančių pasirašyti testamentą (rankų traumų, paralyžiaus, pan.,) ji neturėjo. Pagal bylos medžiagą testatorė su ja lydinčiais asmenimis buvo nuvykusi pas notarę A. P. dėl testamento tvirtinimo du kartus. Testatorei nuvykus pirmą kartą notarė, pastebėjusi, kad S. Z. asmens tapatybės kortelėje nėra jos parašo, pasiūlė jai kelis kartus pasirašyti ant tuščių popieriaus lapelių, tačiau visi tris ar keturi parašai buvo skirtingi, todėl notarė pasiūlė kitą kartą atvykti su liudytojais, kurie turi pasirašyti testamente. Atvykus antrą kartą testamento tekstas jau buvo paruoštas, jis buvo perkaitytas ir išverstas į testatorei suprantamą rusų kalbą ir jos akivaizdoje pasirašytas liudytojo E. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmojo vizito pas notarę metu nustatytos aplinkybes - tai, kad senyvo amžiaus žmogaus parašai yra nevienodi, neduoda pagrindo išvadai, kad testatorė buvo beraštė ar negalėjo pasirašyti dėl senyvo amžiaus. Bylos nagrinėjimo metu notarė S. Š. paaiškino, kad tvarkė S. Z. sutuoktinio K. Z. paveldėjimo bylą; atvykusi į sutuoktinio testamento paskelbimą 2013 m. sausio 4 d. S. Z. pati pasirašė testamento skelbimo protokole. Byloje pateikti dokumentai - atsiliepimai į ieškinį civilinėje byloje dėl K. Z. testamento nuginčijimo taip pat pasirašyti S. Z.; trečiojo asmens paminėtoje byloje parašai nėra tobuli ar vienodi, yra primityvūs, galimai pasirašyti mažaraščio žmogaus, tačiau negali būti vertinami kaip visiškai beraščio žmogaus parašo nebuvimas ar pasirašymas kryželiu; ginčo dėl šių parašų autentiškumo tarp ieškovo ir atsakovo nėra. Teismas sprendžia, kad pirmojo vizito pas notarę metu nustatytos aplinkybes – tai, kad testatorės parašo pavyzdžiai nebuvo vienodi, neduoda pagrindo išvadai, kad testatorė pasirašyti negalėjo, nes buvo visiškai beraštė. Parašų nevienodumas paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste taip pat negali būti vertinamas, kaip galimybės pasirašyti absoliutus nebuvimas dėl testatorės senyvo amžiaus. Pažymėtina, kad antro vizito metu notarė nepasidomėjo testatorės gebėjimu pasirašyti. Jeigu testatorė negalėjo pasirašyti pirmojo vizito metu –pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmogui drebėjo rankos, tikėtina, kad antrojo vizito metu, kitokiomis sąlygomis, praėjus jauduliui testatorė galėtų pasirašyti tinkamai, tačiau antrą kartą testatorės gebėjimas pasirašyti nebuvo tikrinamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo posėdžio metu nustatytos faktinės

aplinkybės nepatvirtina, jog testatorės S. Z. negalėjimas pasirašyti buvo absoliutus. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad testatorius turi asmeniškai paprašyti, jog už jį pasirašytų kitas asmuo. Pagal bylos medžiagą pati notarė pasiūlė pakviesti testamento pasirašymui liudytoją, motyvuodama, kad dėl parašų nevienodumo testamentas ateityje gali būti ginčijimas, t.y. byloje nėra duomenų, jog pati testatorė prašytų, kad testamentas būtų pasirašytas kito asmens, pasiūlytų tokio asmens kandidatūrą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad, tvirtinant ginčo testamentą, nebuvo nustatytas testatorės absoliutus negalėjimas pasirašyti, taip buvo pažeistos CK 5.29 straipsnio, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normos.

Ar testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį.

Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad testatorė S. Z. testamento sudarymo metu, nors ir būdama senyvo amžiaus, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir padarinius. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo notarė S. Š., kuri tvarkė paveldėjimą po testatorės sutuoktinio K. Z. mirties, paaiškino, kad dar iki K. Z. mirties abu sutuoktiniai konsultavosi dėl savo turto dalies perleidimo sūnui – ieškovui R. Z.; ketino perleisti turtą dovanojimo sutartimi arba paveldėjimo būdu. Tokie nešališko bylos dalyvio (notarės) paaiškinimai patvirtina ieškovo R. Z. bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus apie tai, kad jo motina S. Z. visada žadėjo dalį savo turto - pusė žemės sklypo Papiškių k. Rudaminos sen. palikti jam.

K. Z. mirė 2012-11-29 d., S. Z. 2014- 07-25, paskutinius gyvenimo metus gyveno pas seserį B. L. S.. Atsakovas J. Z. atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad ieškovas su testatore elgėsi netinkamai, ja visiškai nesirūpino, tačiau duodamas paaiškinimus teisme nekonkretizavo, kuo pasireiškė ieškovo netinkamas elgesys ir pripažino, kad ieškovo ir testatorės santykiai buvo normalūs: ieškovas lankydavo motiną, palaikydamas su ja santykius. Liudytojai šių aplinkybių taip pat nepaneigė. Bylos duomenimis atsakovas J. Z. taip pat rūpinosi močiute, vežiodavo ją į polikliniką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant abipusių šalių kaltinimų, byloje nėra objektyvių duomenų apie kokį nors rimtą testatorės ir jos sūnaus konfliktą, įvykusį paskutiniais jos gyvenimo metais, dėl kurio ji galėjo pakeisti savo ankstesnę valią palikti dalį turto sūnui ir visiškai nušalinti jį nuo paveldėjimo. Pažymėtina, kad S. Z. gyveno pas seserį B. L. S., t.y. tikėtina, kad ja nuolat rūpinasi sesuo, anūko J. Z. rūpinimasis galėjo būti tik epizodinis. Bylos medžiagoje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, galėjusių pakeisti testatorės valią palikti dalį turto sūnui arba suformuoti jos valią palikti visą turtą kitam įstatyminiam įpėdiniui (nuolatinė slauga sunkios ligos atveju, visiškas išlaikymas ar pan.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimai sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo testamentas neatitiko tikrosios testatorės valios. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė paveldėjimą pagal testamentą reglamentuojančias materialiosios teisės bei įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiamas naikintinas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškinys tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, patenkinusi ieškinį, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, paskirsto šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 5 d., 98 str.1 d., 3 d.). Ieškovas sumokėjo 108,40 Lt (31 Eur) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme, patyrė 2 400 Lt (695 Eur) advokato atstovavimo išlaidų. Už apeliacinio skundo padavimą ieškovas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, patyrė 700 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių(2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 red.), todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas visa apimtimi, atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Iš atsakovo priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme -15,62 Eur (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui J. Z. patenkinti, pripažinti negaliojančiu 2013 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės A. P. patvirtintą testamentą, pasirašytą E. S. už negalinčią dėl ligos pasirašyti S. Z..

Priteisti ieškovui R. Z. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 457 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 15,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

J. Š.

T. Ž.