- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-595-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30257-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
- Atsakovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba
- Kategorijos
- 2.2.4.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype, esančiame Povilaičio g. 20, Vilniuje, t. y. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis: virš patalpų įrengtus papildomus du aukštus bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti atsakovą mokėti ieškovui 28,96 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, jam nepriklausančiame žemės sklype, esančiame Povilaičio g. 20, Vilniuje, atliko statinio rekonstrukcijos darbus: virš patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatė 2 aukštus (antro aukšto matmenys: 28 x l6 m, 13,4 m, 9,9 m ir 13,7 m., trečio aukšto matmenys: 14,6 m x l6 m). 2013-12-23 atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-131223-00202, kuriuo nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, savavališkai rekonstravo ypatingą statinį (virš pastato patalpų panaudojant metalinį karkasą, pastatė 2 aukštus), akte papildomai užfiksavo duomenis apie statybos leidimą, išduotą minėtu adresu kitam statytojui, kuris 2013-08-21 nustojo galioti. 2014-01-08 privalomuoju nurodymu Nr. PRN-00-140108-00002 iš statytojo pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2014-07-08, t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę. 2014-07-11 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-00-140711-00131 buvo nustatyta, kad virš pastato savavališkai sumontuotos konstrukcijos išardytos nebuvo.Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis statinį įsigijo 2007-08-07 iš ankstesnio patalpų savininko UAB „Serneta“ su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis, t. y. 2000-08-24 tuometiniam patalpų savininkui UAB „Saturnas“ buvo išduotas leidimas Nr. KP00-160 vykdyti statybos darbus, kuris suteikė teisę statytojui rekonstruoti prekybinį centrą „Saturnas“ 3 021,81 kv. m. plotui ir galiojo dešimt metų. 2003-08-21 kitam patalpų savininkui UAB „Serneta“ buvo išduotas statybos leidimas NR/1208/03 0786, kuris suteikė teisę atlikti patalpų rekonstrukciją 420 kv. m. plotui, galiojęs iki 2013-08-21. Patalpos buvo rekonstruojamos atliekant darbus, kuriems minėtais leidimais buvo suteikta teisė. Atsakovui iki 2013-08-21 nesuspėjus pabaigti statybos darbų, jie buvo sustabdyti iki bus gautas naujas statybos leidimas. Aplinkybę, kad šiuo metu jokie statybos darbai nevykdomi, patvirtina ir ieškovo surašytas 2013-12-19 statybos patikrinimo aktas. Be to, 2014 06-02 atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, visų prekybos centro patalpų, įskaitant ir neįrengtų patalpų, plotas yra 3 430,33 kv. m., t. y. šis plotas neviršija ploto, kurį galima įrengti pagal abu statybos leidimus. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su ieškovo ieškiniu sutiko ir nurodė, kad žemės sklypas, esantis A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra minėtojo žemės sklypo patikėtinis. Minėtame žemės sklype stovi pastatas, kurio naudojimo paskirtis yra administracinė, o jo nuosavybės teise priklauso atsakovui. Pagal 2001-10-03 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3081-01 žemės sklypas, esantis A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, buvo išnuomotas ir sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė tenkinti ieškovo ieškinį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per šešių mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą rekonstruoti statinį, esantį A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, pateikiant gyvenamojo namo priestato rekonstrukcijos projektą, tikslu įteisinti priestato rekonstrukciją. Atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per tris mėnesius nuo nurodyto šešių mėnesių termino pasibaigimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype, esančiame A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, išardant savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis: virš patalpų įrengtus papildomus du aukštus, kurių antro aukšto matmenys: 28 x 16 m, 13,4 m, 9,9 m ir 13,7 m., trečio aukšto matmenys: 14,6 m x 16 m, sutvarkant statybvietę. Atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per nustatytą terminą neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti statinio, esančio A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, dalis: virš patalpų įrengtus papildomus du aukštus ir sutvarkyti statybvietę atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšomis. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.Teismas nurodė, kad 2013-12-19 atlikto statybos patikrinimo metu konstatuota, kad statyba adresu A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, nevykdoma, jos pradžios ir pabaigos datos nenustatytos, o 2013-12-23 sudarytame savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-131223-00202 pripažinta, kad savavališkos statybos atlikimo laikas yra 2013 m. gruodžio mėnuo. Nors esant tokiems duomenims nėra galimybės nustatyti, jog statybos darbai buvo atlikti būtent 2013 m. gruodžio mėnesį, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog statybos darbai buvo toliau vykdomi. Ši aplinkybė paneigia atsakovo keliamas abejones dėl statybos darbų vykdymo laiko ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas atliko statybos darbus jau pasibaigus statybos leidimų galiojimo terminui. Be to, 2013-12-19 atlikto statybos patikrinimo metu nustatyta, jog statinys rekonstruojamas su esminiais nukrypimais nuo projekto, kas sudaro pagrindą konstatuoti esminius statinio projekto sprendinių pažeidimus.Teismas konstatavo, kad įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius reikštų savavališkai pastatyto statinio nugriovimą, kas sukeltų itin reikšmingas ir galimai sunkias pasekmes atsakovui, bei pažeistų protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principus. Todėl, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes pripažino, jog atsakovui turi būti suteikta teisė įsiteisinti savavališką statybą, o jei atsakovas per nustatytą terminą negaus reikiamų dokumentų ir neįsiteisins savavališkos statybos, įpareigoti jį per nustatytą terminą nugriauti ginčo pastatą savo lėšomis. Šio įpareigojimo neįvykdžius teisė nugriauti pastatą atsakovo lėšomis suteiktina ieškovui.Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas dėl baudos atsakovui skyrimo atmetamas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 sprendimo rezoliucinės dalį kuria atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per šešių mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą rekonstruoti statinį, esantį A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, pateikiant gyvenamojo namo priestato rekonstrukcijos projektą, tikslu įteisinti priestato rekonstrukciją, nurodant, kad atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įpareigojamas per šešių mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją statinio, esančio A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje rekonstrukcijai ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nurodyta, kad „atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per nustatytą terminą neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti statinio, esančio A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, dalis: virš patalpų įrengtus papildomus du aukštus, kurių antro aukšto matmenys: 28 x 16 m, 13,4 m, 9,9 m ir 13,7 m., trečio aukšto matmenys: 14,6 m x 16 m, ir sutvarkyti statybvietę atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšomis, ją panaikinant ir nurodant, kad atsakovui, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti atsakovą mokėti 28,96 Eur baudą į ieškovo sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. Sprendimo dalis, kuria nurodytas įpareigojimas atsakovui- parengti projektinę dokumentaciją ir kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą rekonstruoti statinį, esantį A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, pateikiant gyvenamojo namo priestato rekonstrukcijos projektą, tikslu įteisinti priestato rekonstrukciją - neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau –Priežiūros) įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos, bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normą, kas lėmė neteisėtos ir prieštaringos sprendimo dalies priėmimą.
9.2. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad „tinkamiausia būtų suteikti atsakovui teisę įteisinti savavališką statybą“, tačiau skundžiamo teismo sprendimo išvadoje, ir sprendimo rezoliucinėje dalyje tai neatsispindi – teismas įpareigojo tik kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Vadinasi, įvykdžius skundžiamame teismo sprendime nurodyta įpareigojimą – parengtus projektinę dokumentaciją ir kreipusis su prašymu išduoti leidimą rekonstruoti statinį, bus laikytina, kad teismo sprendimas įvykdytas, nepaisant to, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti nebus. Prašymo pateikimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai savaime nereiškia, kad statybą leidžiantis dokumentas, šalinantis savavališkos statybos padarinius, bus išduotas.
9.3. Šalinant skundžiamame sprendime numatytus savavališkos statybos padarinius bus atliekama statinio rekonstrukcija, o ne statinio griovimas. Teisės aktai nesuteikia teisės ieškovui šalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinių, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių buvo atmestas ieškovo prašymas skirti atsakovui baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, atsižvelgiant į tai, kad savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimas laikytinas asmenine prievole, kurią gali įvykdyti tik pats atsakovas. Be kita ko, atmesdamas ieškovo prašymą, vadovaujantis CPK 273 str. 3 d,. skirti atsakovui baudą, ir suteikdamas teisę ieškovui įvykdyti teismo sprendimą pirmosios instancijos nenurodė motyvų, kurių pagrindu buvo pasirinktas būtent toks padarinių šalinimo būdas.
9.4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad statytojo teisei įgyvendinti taikomi reikalavimai netaikomi statinius griaunant teismų sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Minėtas straipsnis kaip išimtį, kuomet netaikomi reikalavimai statytojui, apibrėžia tik griovimo atvejus, tačiau statinio rekonstrukcijos nenumato.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgus į trečiojo asmens atsiliepime išdėstytus motyvus. Atsiliepime nurodė šiam ginčui aktualius teisės aktus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
11. Ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo argumentus:
11.1. Nors skundžiamo sprendimo formuluotė pažodžiui neatitinka apelianto nurodyto teisės akto formuluotės, tačiau sprendimo formuluotė „pateikiant gyvenamojo namo priestato rekonstrukcijos projektą, tikslu įteisinti priestato rekonstrukciją“, turėtų būti aiškinama taip, kad sprendimas bus įvykdytas tik po to, kai bus įteisinta priestato rekonstrukcija ir tai turės būti padaryta per sprendime nurodytą terminą - šešis mėnesius.
11.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme iš viso nėra vartojamos sąvokos - „Rekonstrukcijos darbai“, „statinio savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbai“ ar pan. Pagal šį įstatymą statinio griovimo darbai („nugriauti statinį“) turi būti suprantami kaip bet kokių savavališkų statybos darbų padarinių šalinimo darbai - tiek naujai pastatytų statinių, tiek rekonstruojamų statinių. Kadangi įstatyme yra naudojama tik formuluotė „nugriauti statinį“, todėl tais atvejais, kai per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi, ieškovas įstatyme nurodytų asmenų lėšomis gali organizuoti visus statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus.
11.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas ieškovas turi teisę organizuoti bet kokius savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus. Kadangi teismas nusprendė, kad atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per nustatytą terminą neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, leisti ieškovui nugriauti savavališkai pastatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšomis. Dėl šios priežasties teismo sprendimas netaikyti CPK 273 str. 3 d. numatytos sankcijos yra visiškai logiškas ir suprantamas, nes šiuo atveju dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir statybvietės sutvarkymo darbų organizavimo bus atsakinga pats ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
13. Apeliaciniu skundu apeliantas skundžia sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovą parengti projektinę dokumentaciją ir kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą rekonstruoti statinį, esantį A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, pateikiant gyvenamojo namo priestato rekonstrukcijos projektą, tikslu įteisinti priestato rekonstrukciją. Nurodo, kad tokia teismo rezoliucinės dalies formuluotė neatitinka Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos, bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos. Apelianto teigimu, teismas įpareigojo tik kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, parengtus projektinę dokumentaciją ir pateikus prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį, bus laikoma, kad teismo sprendimas įvykdytas, nepaisant to, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti nebus. Atsakovas su ieškovo argumentais nesutinka ir nurodo, kad teismas aiškiai nurodė, kad sprendimo formuluotė „pateikiant gyvenamojo namo priestato rekonstrukcijos projektą, tikslu įteisinti priestato rekonstrukciją“, turėtų būti aiškinama taip, kad sprendimas bus įvykdytas tik po to, kai bus įteisinta priestato rekonstrukcija ir tai turės būti padaryta per sprendime nurodytą terminą - šešis mėnesius.
14. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. J. M. , bylos Nr. 3K-3-507/2004). Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų esmę, sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados visada turi būti grindžiamos motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais, jų vertinimu, išdėstytais argumentais, teisės normomis ir kitais teisiniais argumentais.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirmos instancijos teismas suteikė teisę atsakovui per šešių mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti atsakovo savavališkai atliktą rekonstrukciją. Tačiau teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje šią išvadą įrašė detalizuodamas, kad atsakovas per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigojamas parengti projektinę dokumentaciją ir kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą rekonstruoti statinį, tikslu įteisinti priestato rekonstrukciją. Tokiu būdu ši teismo sprendimo rezoliucinė dalis tapo neaiški ir gali būti skirtingai interpretuojama, nes nėra aišku, ar atsakovas per šešių mėnesių laikotarpį įpareigojamas tik kreiptis su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl priestato rekonstrukcijos įteisinimo ar per šešių mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas turi atlikti visus veiksmus, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas. Tam kad būtų išvengta ginčų dėl šio sprendimo rezoliucinės dalies aiškinimo ateityje, aptariama dalis pakeistina pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatas, nurodant, kad atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įpareigojamas per šešių mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją statinio, esančio A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje rekonstrukcijai ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
16. Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl to, ar atsakovui nustatytu terminu nevykdant įpareigojimo įteisinti savavališką rekonstrukciją, o šios neįteisinus, ar ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius pats – nugriauti virš pastato savavališkai pastatytus du aukštus. Apelianto teigimu, rekonstrukcijos darbų, remiantis TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalimi, jis nėra įgaliotas atlikti. Atsakovo teigimu, savavališkos rekonstrukcijos šalinimo darbus gali atlikti ieškovas pats, teisės aktai to nedraudžia.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas – viešosios teisės aktas, sudarytas laikantis imperatyviojo teisinio reguliavimo metodo. Aiškinant ir taikant šį įstatymą svarbu nustatyti, kokios teisės konkretiems subjektams yra suteikiamos, nes jie galės veikti tik neviršydami tiesiogiai apibrėžtų įgaliojimų. Bet kokie kiti veiksmai ar neveikimas, tiesiogiai nenustatyti įstatyme, yra draudžiami. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2016). Atsižvelgiant į tai, kad Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įgaliota organizuoti tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, siekiant nustatyti, ar ieškovas turi teisę nugriauti pastato viršutinius du aukštus, būtina teisiškai kvalifikuoti, ar tokie darbai laikytini statinio (jo dalies) griovimu, ar rekonstrukcija. Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, jog nustatant ar darbai laikytini statinio (jo dalies) griovimu, ar rekonstrukcija, pirmiausia vertintina statinio statybos rūšis, nes nuo jos tiesiogiai priklauso ir tokio statinio statybos padarinių pašalinimo kvalifikavimas – ar tai griovimas, ar rekonstrukcija. Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje nustatyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Statinio rekonstravimas įstatyme apibrėžiamas kaip statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).
18. Byloje nustatyta, kad 2013-12-23 ieškovas atsakovui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-131223-00202, kuriuo nustatė, kad atsakovas neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, savavališkai rekonstravo ypatingą statinį: virš pastato patalpų panaudojant metalinį karkasą, pastatė 2 aukštus, antro aukšto matmenys: 28m x 16m, 13,4m, 9,9m ir 13,7m, trečio aukšto matmenys: 14,6m x l6m. Savavališkos statybos akte nurodyta, jog sumontuotos laikančios konstrukcijos visiškai neatitinka statinio projekto, kad faktiškai pastatyti 2 aukštai, nors pagal suderintą projektą ir išduotą statybos leidimą leista statyti vieną aukštą, kad žymiai padidinti statinio išorės matmenys.
19. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savavališkai atliko pastato rekonstrukcijos darbus – ant prekybos pastato pastatydamas du aukštus, šių neteisėtai pastatytų aukštų šalinimo darbai taip pat būtų laikomi rekonstrukcijos darbais. Šalinant neteisėtos statybos padarinius būtų perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, tuo pakeičiant (sumažinant) statinio matmenis iki tokio pastato dydžio, koks jis buvo iki atsakovo atlikto rekonstrukcijos, taip pat keičiama stogo perdanga. Tokiu atveju, apeliantui tektų atlikti ne pastato dalies statinio griovimo darbus, o atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, kas reiškia, kad apeliantas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, tokių savavališkos statybos padarinių šalinti neturi teisės.
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 273 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Minėta, kad šiuo atveju, apeliantas neturi teisės pašalinti savavališkos pastato rekonstrukcijos padarinių, kadangi tai prieštarautų CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, savavališkos prekybos pastato rekonstrukcijos padarinius pašalinti gali tik pats atsakovas. Todėl, dėl pastato savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo turi būti taikomos CPK 273 str. 3 d. nuostatos, nustatančios tai, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Jei atsakovas per teismo nustatytą terminą (savavališkiems pastato rekonstrukcijos padariniams šalinti) neįvykdys nustatytų reikalavimų, atsakovas įpareigotinas sumokėti 28,96 eurų baudą į ieškovo sąskaitą, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
21. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai netyrė ir nevertino ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės, ar apeliantas turi realią galimybę pašalinti atsakovo atliktos savavališkos statybos padarinius, nevertino apelianto nurodytų argumentų, susijusių su baudos atsakovui paskyrimu, todėl padarė klaidingą išvadą, kad atsakovui per nustatomus terminus neįteisinus savavališkai atliktos rekonstrukcijos ir per nustatytus terminus nepašalinus savavališkos statybos padarinių, šalinti savavališkos statybos padarinius turi apeliantas. Nustačius, kad rekonstrukcijos šalinimo darbai yra asmeninė atsakovo prievolė, pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, nurodant, kad atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti atsakovą mokėti 28,96 Eur baudą į ieškovo sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
22. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Už ieškinį pirmos instancijos teisme mokėtinas žyminis mokestis sudaro 31 Eur, už apeliacinį skundą taip pat - 31 Eur. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme patirta 4,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 62 Eur žyminio mokesčio ir 4,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k. 300145575, per šešių mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją statinio, esančio A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, rekonstrukcijai ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k. 300145575, per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k. 300145575, per tris mėnesius nuo nurodyto šešių mėnesių termino pasibaigimo, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype, esančiame A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išardant savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis: virš patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtus papildomus du aukštus, kurių antro aukšto matmenys: 28 x 16 m, 13,4 m, 9,9 m ir 13,7 m., trečio aukšto matmenys: 14,6 m x 16 m, sutvarkant statybvietę.
Atsakovui, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k. 300145575, neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti atsakovą mokėti 28,96 Eur baudą į ieškovo sąskaitą LT 477300010126228899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445, už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
Priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k. 300145575, 66,42 eurų bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).