Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. K. ir E. K. pareiškimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjams (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. K. Pareiškėjai gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus raštą, kuriame nurodyta, jog moteriškas vardas „(duomenys neskelbtini)“, kurį norima suteikti pareiškėjų dukrai, neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo civilinės būklės aktų įrašuose. Kadangi dukros gimimas dėl įvairių priežasčių (pvz., siekiant gauti medicininės priežiūros paslaugas ir pan.) turėjo būti įregistruotas kaip galima greičiau, pareiškėjai buvo priversti įregistruoti vaiko vardą „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjai vėliau pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl dukros vardo keitimo, kuriuo prašė pakeisti dukros vardą iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą dėl vardo (vardų) ir (ar) pavardės nepakeitimo, kurioje priėmė neigiamą išvadą ir atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl dukros vardo keitimo. Pareiškėjų teigimu, vardas „(duomenys neskelbtini)“ yra sudarytas iš lietuvių kalbos abėcėlės raidžių ir atitinka vaiko lytį, jis yra aiškiai ir lengvai suprantamas ir užrašomas, nesukelia jokios grėsmės viešajam interesui ir valstybinės kalbos saugumui, nėra nustatyta duomenų, kad tokio vardo naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, ar darytų neigiamą poveikį kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui Lietuvoje. Taip pat nėra nustatyta duomenų, kad vardo pakeitimas trukdys identifikuoti asmenį, sukels nepatogumų ar trukdys visuomenės gerovei. Pareiškėjai pažymi, jog iš viešai skelbiamų statistikos duomenų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puslapyje matyti, kad vardas „(duomenys neskelbtini)“ gali būti registruojamas, kadangi net 1983 m. jau buvo registruota pirmoji „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2001 m. iki 2013 m. įregistruota 13 mergaičių su vardu „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014 m. iki 2020 m. įregistruota dar 18 mergaičių su vardu „(duomenys neskelbtini)“. Iki 2020 m. vardas „(duomenys neskelbtini)“ iš viso Lietuvoje registruotas net 32 asmenims. Tuo tarpu iš pateiktų viešai skelbiamų statistikos duomenų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puslapyje per 1889 – 2020 m. laikotarpį yra įregistruota vos viena mergaitė su vardu „(duomenys neskelbtini)“. Tai, anot pareiškėjų, iš esmės patvirtina, kad vardo „(duomenys neskelbtini)“ naudojimas yra įprastas ir registruotinas.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Kalbos komisijos vertinimu, pareiškėjų, Lietuvos Respublikos piliečių, prašymas neatitinka nei Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka“ nei Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos lietuviškos vardo formos sampratos – asmens vardas turi būti parašytas lietuviškais rašmenimis ir turėti lietuvių kalbos vardo gramatinius požymius. Komisija pabrėžė, jog pareiškėjai pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Vardai gali būti skolinami iš kitų kalbų, gali būti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ir kitu atveju turi būti užrašomi laikantis bent minimalių rašybos ir gramatikos reikalavimų. Pageidaujamas vardas „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka lietuvių kalbos rašybos normų – vardas turi būti kaitomas, turėti galūnę, kuri turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos moterų vardų vns. vardininko galūnės yra -a, -ė. Pagal lietuvių kalbos taisykles rašoma „(duomenys neskelbtini)“ – šiuo atveju taip, kaip jau yra įregistruota. Taip pat komisija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais. Išimtys turėtų likti išimtimis, tuo labiau dabar, kai yra priimtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančio 2024 m. gruodžio 5 d. gimimo įrašo Nr. 7815 duomenų nustatyta, kad pareiškėjų dukros vardas įregistruotas kaip „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2025 m. vasario 19 d. išvada Nr. A136-304/25(2.4.1.51-CMS) patvirtina, kad pareiškėjai kreipėsi į suinteresuotą asmenį su prašymu pakeisti nepilnametės dukros vardą iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, tačiau suinteresuotas asmuo pareiškėjų prašymo netenkino nurodydamas, jog vardas sudarytas ne pagal lietuvių kalbos taisykles bei nenustatyta, kad yra pagrindas taikyti teisės aktuose numatytas išimtis.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.166 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai. Spręsdami visus klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis (CK 3.3 straipsnis). Šios vaiko teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje. Vaiko vardas ir pavardė pabrėžia vaiko individualybę. Teisė turėti vardą yra prigimtinė ir turi būti saugoma nuo gimimo.

8. Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, t. y. ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų); Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), todėl nagrinėjamu atveju būtent teismas turi teisę ir pareigą įvertinti, ar civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas teisingas ne vien formaliai, ar toks sprendimas nepažeidžia bendrųjų žmogaus teisių ir ar negali būti priimtas kitoks sprendimas.

9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1R-333 patvirtintų asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 11 punkte įtvirtinta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas (vardai) gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų. Kiti atvejai, kada gali būti keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas, yra numatyti šių taisyklių 12¹ ir 12² punktuose. Šių taisyklių 12¹ punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo; vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę. Šių taisyklių 12² punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, kai norima juos rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles; 2) jis turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 4) vaikui norima suteikti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

10. Nagrinėjamu atveju Valstybinė lietuvių kalbos komisija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjai pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Vardai gali būti skolinami iš kitų kalbų, gali būti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ar kitu atveju turi būti užrašomi laikantis bent minimalių rašybos ir gramatikos reikalavimų. Pageidaujamas vardas „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka lietuvių kalbos rašybos normų – vardas turi būti kaitomas, turėti galūnę, kuri turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos moterų vardų vns. vardininko galūnės yra -a, -ė. Pagal lietuvių kalbos taisykles rašoma „(duomenys neskelbtini)“ – šiuo atveju taip, kaip jau yra įregistruota.

11. Teismas pažymi, kad šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija įpareigoja Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

12. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02).

13. EŽTT 2007 m. sprendime, priimtame byloje Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02), pripažino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 8 straipsnio pažeidimą ir konstatavo, kad su vardo pakeitimu susiję teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove (pvz. siekiant užtikrinti tikslų gyventojų surašymą arba tam, kad būtų galima tinkamai nustatyti asmens tapatybę) bei pabrėžė, kad EŽTK yra gyvas instrumentas, kuris turi būti interpretuojamas šios dienos aktualijų šviesoje. Jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

14. Šiuo atveju pareiškėjai siekia savo dukros vardą (duomenys neskelbtini) pakeisti į vardą (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, bet kokių nelietuviškų vardų įvairiomis formomis įregistravimas Lietuvos Respublikos registruose ir įrašymas asmens dokumentuose galimai galėtų kelti pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, kadangi įvairių tautų kalbose dažni kardinalūs vardų tarimo ir jų užrašymo neatitikimai garsų prasme, palyginti su lietuvių kalba. Tačiau tokios išvados nebūtų galima padaryti vardo (duomenys neskelbtini) atveju, kadangi šio vardo rašyba yra paprasta, aiškiai suprantama. Vardas yra sudarytas vien iš lotyniškų raidžių, kurios vartojamos ir lietuvių kalboje, yra lietuvių kalbos abėcėlėje. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos internetiniame puslapyje pateikiamą informaciją vardas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1983 m. iki 2020 m. Lietuvos Respublikoje buvo įregistruotas 32 kartus.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjų siūlomas vardas (duomenys neskelbtini) mažai kuo skiriasi nuo dabartinio pareiškėjų dukros vardo (duomenys neskelbtini), tokia vardo rašyba yra lengvai atpažįstama visame pasaulyje, tokių vardų Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 1983 m. iki 2020 m. yra registruota 32, į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad dėl tokio vardo registravimo yra padarytas koks nors neigiamas poveikis kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui. Byloje nėra duomenų, kad vardas (duomenys neskelbtini) prieštarautų gerai moralei, darytų žalą kultūriniam ar kalbiniam identitetui. Teismo įsitikinimu, jau įregistruotų atvejų skaičius patvirtina, kad techninių kliūčių įrašyti vardą viešajame registre nėra.

16. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2025 m. vasario 19 d. išvadą dėl vardo (vardų) ir (ar) pavardės nepakeitimo Nr. A136-304/25(2.4.1.51-CMS) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko N. K. vardą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

17. Pažymėtina, jog pirmiau išdėstytos pozicijos nagrinėjant tokio pobūdžio civilines bylas yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1891-861/2024).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2025 m. vasario 19 d. išvadą dėl vardo (vardų) ir (ar) pavardės nepakeitimo Nr. A136-304/25(2.4.1.51-CMS).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardą iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pagrindu išduoti pareiškėjams šio civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.