Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui R. L. (R. L.) dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo argumentai

7. Atsakovas R. L. atsiliepimo apeliacinį skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Kaip matyti tiek iš byloje esančių duomenų, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-6371-1044/2019, patvirtindamas tarp šalių - A. V. ir R. L. – sudarytą taikos sutartį, nepilnamečio šalių sūnaus D. L. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovė A. V., tačiau to paties teismo 2021 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-23661-869/2021, teismui patvirtinus šalių 2021 m. birželio 28 d. sudarytą taikos sutartį, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo pakeista, t. y. nepilnamečio D. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu R. L. tėvo gyvenamojoje vietoje.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo iš esmės pagrindinis reikalavimas – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 4 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamąją vietą, t. y. nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su motina A. V.; atitinkamai pakeisti vaiko išlaikymo bei bendravimo su vaiku tvarkas, priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Savo ieškinio reikalavimus ieškovė grindė tuo, jog po 2021 m. liepos 4 d. priimtos nutarties, kuria nepilnamečio D. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu R. L., iš esmės pasikeitė aplinkybės – vaiko tėvas sūnumi nesirūpina, neteikia jam išlaikymo, vaiko neprižiūri, o nuo 2023 m. birželio 22 d. atsakovo atžvilgiu yra taikomos kardomosios priemonės dėl smurto prieš nepilnametį sūnų panaudojimo, ir šiuo metu nepilnametis šalių sūnus gyvena ieškovės namuose; pats vaikas gyventi su tėvu ir net bendrauti su juo atsisako dėl pastarojo netinkamo elgesio.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu neduotų tikėtinų teigiamų rezultatų, kadangi ieškovė dėl savo darbo pobūdžio Lietuvoje praleidžia tik dalį laiko ir negali užtikrinti pastovaus buvimo su vaiku, rūpinimosi vaiko poreikiais ir kokybiškesnės priežiūros bei pagalbos vaikui, nei gaunama šiuo metu. Teismas sprendė, jog dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tikslinga svarstyti, kai atsakovo atžvilgiu bus nutrauktas kardomųjų priemonių taikymas ir užbaigtas ikiteisminis tyrimas.

12. Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

14. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

15. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

16. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

17. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. birželio 20 d. Vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. 3VLA-443, ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, nepilnametis vaikas D. L. dėl nustatytų fizinio smurto iš atsakovo (tėvo), su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, požymių jau nuo 2023 m. vidurio buvo paimtas iš tėvo - atsakovo R. L. ir laikinai apgyvendintas su seserimi L. L., ir iš esmės jau daugiau nei 1,5 metų su tėvu faktiškai negyvena ir nebendrauja, pastaruosius vienerius metus faktiškai gyvena su motina – ieškove A. V. ir pilnamete seserimi L. L. ieškovės gyvenamojoje vietoje.

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus regiono apylinkės teisme 2025 m. vasario 25 d. (t. y. po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-25-424/2025, kurioje atsakovas nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, o būtent dėl to, kad smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo mažamečio sūnaus D. L. sveikatą: 2023 m. birželio 21 d. apie 20.55 val. adresu (duomenys neskelbtini)., įvykus žodiniam konfliktui su nepilnamečiu sūnumi D. L. ir pastarajam pradėjus verkti, paėmė savo sūnui už sprando, stipriai jį suspaudė, po ko nutempė sūnų į pirtį, ten jį pastūmė ir pastarajam nukritus ant grindų, rankos kumščiu trenkė į dešinę ausį padarydamas kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, taip nežymiai sutrikdydamas mažamečio nukentėjusiojo D. L. sveikatą. Pažymėtina, jog dar ikiteisminio tyrimo metu (t. y. pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią civilinę bylą) kaltinamajam – vaiko tėvui R. L. buvo pritaikytos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su apribojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi D.; šioje byloje mažametis D. L. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kuriam, be kita ko, parodė, kad tėvas susierzinęs atėjo, paėmė stipriai už kaklo, nuvedė jį prie pirties ir porą kartų ten jį sumušė į ausį; tai buvo ne pirmas kartas, kai tėvas prieš sūnų vartojo smurtą; sakė, kad tėvas ne kartą jį mušė, vaikas net apsišlapindavo nuo tėvo mušimo ir iš baimės; vaikas sakė tėvui, kad jeigu jis blogai su juo elgsis, jam tik daugiau norisi nuo jo bėgti.

20. Taip pat svarbu įvertinti tai, jog atsakovas šiuo metu yra bedarbis, ankščiau taip pat buvo teistas už fizinio smurto naudojimą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. taip pat dėl kito asmens sveikatos sutrikdymo.

21. Tuo tarpu ieškovė yra darbingo amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios, kaip matyti iš 2024 m. kovo 25 d. Pažymos apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, sudaro apie 3 129 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius (per 12 mėnesių laikotarpį ieškovei viso buvo darbdavio išmokėta 37544,88 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kas per mėnesį sudaro virš 3 000 Eur „į rankas“), VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (žemės sklypus, gyvenamąjį namą ir kitus statinius), šiuo metu turi tik vieną išlaikytiną nepilnametį vaiką – sūnų D. (kiti du vaikai jau pilnamečiai, tad nelaikytini jos išlaikytiniais); ieškovės gyvenamojoje vietoje apsilankę Tarnybos specialistai konstatavo, kad vaikas su motina ir seserimi gyvena dviejų aukštų name su visais patogumais, namuose švaru ir tvarkinga, vaikas turi atskirą kambarį su visais reikalingais baldais, vaikui sudarytos sąlygos jo poreikiams tenkinti. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovė turi materialines, organizacines, ekonomines sąlygas užtikrinti su ja virš metų faktiškai gyvenančiam nepilnamečiam vaikui būstą, išlaikymą, t. y. suteikti jam būtinas, saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas.

22. Nors teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu nepilnamečio vaiko nuomonė nebuvo teismo išklausyta, tačiau pokalbis / bendravimas su vaiku įvyko ir vaiko nuomonė buvo išreikšta bei išklausyta Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiojo specialisto – psichologo. Vaikas iš esmės viso pokalbio metu apie motiną atsiliepė arba neutraliai, arba teigiamai: nurodė žinantis, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, t. y. su motina; nurodė, kad motina jį kviečia bendrauti, skatina pažangą moksluose, duoda kišenpinigių, papildomus pinigus už gerą mokymąsi, pinigus maistui mokykloje, mama su juo kalbėjo apie blogą elgesį; nurodė, kad turi namuose rutiną – po mokyklos turi grįžti namo, pavedžioti šunį, tada gali žiūrėti televizorių; namų darbų kartais neatlieka; kai mama būna Lietuvoje, jie kartais leidžia laiką kartu, dažniau vaikas leidžia laiką su draugais; vaistus jam paduoda sesė ar mama; tuo tarpu apie tėvą vaikas atsiliepė tik negatyviai: teigė, jog pas tėvą visuomet yra smurtas, tėvas prieš jį smurtavo, mušdavo, su tėvu nebendrauja, nesusitinka ir telefonu nekalba, bendrauti ir kalbėti su tėvu nenori, tėvas neprisideda prie išlaikymo, neperduoda vaiko asmeninių daiktų ir žaislų.

23. Viso teismo proceso metu išvada teikianti institucija – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus skyrius palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus ir sprendė dėl geriausios jų atitikties nepilnamečio vaiko interesams, nenurodė buvus vaiko teisių pažeidimų iš motinos pusės jam faktiškai gyvenant su motina ir seserimi, kuri paskirta vaiko laikinąja globėja, ieškovės gyvenamojoje vietoje.

24. Pažymėtina, jog atsakovas – vaiko tėvas, atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą ir jokių kitų procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir išliko ginčo klausimu pasyvus.

25. Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėjo būti pakankamos pirmosios instancijos teismui nustatyti tiek esminį faktinių aplinkybių, egzistavusių pirminio teismo procesinio sprendimo, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta buvo šalių susitarimu nustatyta su tėvu (atsakovu) pasikeitimo faktą, tiek pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su motina (ieškove). Teisėjų kolegijos nuomone, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimą ir de jure palikdamas vaiko gyvenamąjį vietą su atsakovu (tėvu), su kuriuo vaikas faktiškai negyvena ir nebendrauja jau virš 1,5 metų, kuris visą šį laiką vaiko atžvilgiu savo teisių ir pareigų neįgyvendina, kurio atžvilgiu šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dėl prieš vaiką panaudoto fizinio ir psichinio smurto atsakovui buvo pritaikytos kardomosios priemonės, o šiuo metu, t. y. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, pirmosios instancijos teismas neužtikrino geriausių nepilnamečio vaiko interesų ir prioritetinio vaiko teisių gynimo principo.

26. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas ginčo (vaiko gyvenamosios vietos) klausimu neatliko išsamesnio visų byloje esančių įrodymų tyrimo, nepateikė pagrįstų argumentų ir motyvų, kodėl atmetamas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios įrodytos byloje, ir nepagrindė savo išvados dėl ieškinio tenkinimo negalimumo pagrįstais motyvais, argumentais ir įrodymais.

27. Vienintelis teismo nurodytas argumentas, dėl kurio jis atmetė ieškovės reikalavimą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškove – tai, kad ieškovė tik dalį laiko būna Lietuvoje ir negali užtikrinti pastovaus buvimo su vaiku, rūpinimosi jo poreikiais – apeliacinės instancijos teismo vertintinas kritiškai ir nesudaro pagrindo palikti status quo, t. y. vaiko gyvenamąją vietą palikti su atsakovu. Nors kaip pripažino pati ieškovė ir kaip matyti iš jos pateiktų darbdavio pažymų ir kitų dokumentų, ji iš tikrųjų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir dažnai yra komandiruojama į užsienį (Švediją), pagal jos darbo grafiką ji tris savaites dirba užsienyje, o kitas tris savaites praleidžia Lietuvoje, tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčo situacijoje negali būti pakankamas pagrindas nenustatyti vaiko gyvenamosios vietos su motina, kadangi: visų pirma, tokiu būdu ieškovė, skirtingai nuo atsakovo, dirba ir užtikrina pastovias pajamas, kurios be kita ko, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui, būtinų jam materialių poreikių patenkinimui ir pan.; antra, tuo metu, kai ieškovė nėra Lietuvoje, vaiku faktiškai rūpinasi pilnametė kartu gyvenanti sesuo L. L.; ieškovė nepertraukiamai būna Lietuvoje po 3 savaites. Teismas atkreipia dėmesį, jog nereti atvejai, kuomet vaikų tėvai dirba slankiojančiais grafikais, yra komandiruojami ar pan., dėl ko negali praleisti su vaikais laiką nepertraukiamai, ar įprastiniu laiku po įprastinių darbų valandų, ir tokiais atvejais į pagalbą tėvams ateina kiti asmenys (giminaičiai, auklės ir pan.); trečia, bylos duomenimis atsakovas apskritai šiuo metu nedirba ir nėra aišku, kaip jis užtikrintų vaikui saugias, jo amžių ir poreikius atitinkančias sąlygas.

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas turi didelių mokymosi ir elgesio problemų, sunkumų ugdymo įstaigoje (mokykloje), pasižymi delinkventiniu elgesiu, dažnai pabėga iš pamokų, konfliktuoja su mokytojais, kitais mokiniais ir pan., jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, skirta specialistų pagalba (mokytojo padėjėjo, logopedo, psichologo, socialinio pedagogo), mokymosi pasiekimai labai prasti, vaikas kartoja 6 klasės kursą, nes praleido labai daug pamokų, neatsiskaitė, neatliko vasaros užduočių, dažnai atsiduria nesaugiose situacijose, dažnai į mokyklą ateina alkanas, parduotuvėse perka nesveiką maistą, pas vaiką rasta el. cigaretė, taip pat vaikas turi psichikos sveikatos problemų, specialiųjų poreikių, jam reikalinga kompleksinė pagalba, jis turi vartoti medikamentus. Taigi, tiek gyvendamas su tėvu, tiek ir faktiškai šiuo metu gyvendamas su motina vaikas turėjo ir tebeturi elgesio, mokymosi, psichologinių ir psichiatrinių problemų, kurios kelia didelių iššūkių ir su kuriomis nėra iki galo susitvarkyta, tačiau tai negali būti pagrindas, esant ginčo situacijai ir aukščiau teismo nustatytoms aplinkybėms dėl sistemingų smurtinių ir nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų faktų, jam gyvenus su tėvu, palikti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš naujausio – 2024 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro, kuriame ieškovės šeimai taikoma pagalba ir atvejo vadyba nuo 2023 m. liepos 10 d., rašto, taip pat naujausių Vaiko teisių apsaugos tarnybos pirmosios instancijos teismui prieš ginčijamo sprendimo priėmimą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė pasirašytus įsipareigojimus (dėl kreipimosi specializuotos pagalbos sūnui, užtikrinant sūnaus dalyvavimą gydytojo – psichiatro ir individualiose psichologo konsultacijose, medikamentų vartojimą, elgesio pokyčių stebėjimo ir t.t.) vykdo, vaikas reguliariai dalyvauja Karoliniškių poliklinikos gydytojos – psichiatrės konsultacijose, vartoja paskirtus medikamentus, dalyvavo psichologo konsultacijose, kurios nutrauktos neužsimezgus kontaktui tarp vaiko ir konsultanto, vaiko motina ieško kitų būdų užtikrinti sūnui psichologinę pagalbą, svarsto apie psichoterapines grupes, pati dalyvavo psichologės individualiose konsultacijose, bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja, sudaro sąlygas lankytis namuose, palaiko kontaktą telefonu, dalinasi informacija, turi žinių apie emocijų ir elgesio sutrikimų turinčio vaiko auklėjimą, namuose yra susitarimai tarp vaiko ir šeimos narių, vaikui numatytos jo amžių atitinkančios pareigos, nors motina ir pripažįsta, kad sūnaus auklėjimas ir ne visada tinkamas elgesys kelia iššūkių.

30. Svarbu atkreipti abiejų šalių dėmesį, kad tuo atveju, jei nustačius vaiko gyvenamąjį vietą su motina, vėliau būtų nustatyti vaiko motinos netinkamo elgesio, netinkamo savo valdžios įgyvendinimo vaiko atžvilgiu ar neįgyvendinimo faktai, esminio faktinių aplinkybių pasikeitimo faktai, būtų galima spręsti apie jos valdžios ribojimą, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą ir pan., tačiau šiuo metu, esant aukščiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nesant apribotai nei vieno iš tėvų valdžiai, apeliacinio teismo nuomone, geriau ginčo situacijoje vaiko interesus užtikrins jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina (su kuria tuo pačiu gyvena ir vaiko sesuo L. L., su kuria vaiką sieja glaudus ir teigiamas emocinis ryšys), nei gyvenamosios vietos palikimas su tėvu – atsakovu R. L..

31. Atsižvelgiant į visas apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nepilnamečio šalių sūnaus D. L. gyvenamosios vietos nustatymo / pakeitimo, naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-23661-869/2021, dalyje dėl nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamosios vietos nustatymo, keistina - nepilnamečio D. L. gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. V. motinos gyvenamojoje vietoje.

Dėl kitų neišspręstų ieškinio reikalavimų

32. Be pagrindinio ieškinio reikalavimo, t. y. reikalavimo dėl šalių nepilnamečio sūnaus D. L. gyvenamosios vietos pakeitimo (gyvenamosios vietos nustatymo su motina), ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-23661-869/2021 ir priteisti iš vaiko tėvo R. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės; nustatyti tėvo R. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti iš vaiko tėvo R. L. 3 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. kovo 26 d. Atmesdamas ieškinio reikalavimą (dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo), pirmosios instancijos teismas dėl visų kitų ieškinio reikalavimų nieko nepasisakė, jų iš esmės nenagrinėjo.

33. Pagal CPK 327 straipsnio 2 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

34. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo neišspręsti išvestiniai reikalavimai (dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo, skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo) turi būti jo išnagrinėti iš esmės, todėl byla dalyje dėl neišspręstų reikalavimų (išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu suteikiant galimybę šalims pasinaudoti teise į apeliaciją.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi,

Apeliantės (ieškovės) A. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą.

Dalyje dėl nepilnamečio vaiko D. L. (D. L.) gyvenamosios vietos pakeitimo priimti naują sprendimą - ieškovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį šioje dalyje tenkinti: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2SP-23661-869/2021, dalį ir nustatyti nepilnamečio vaiko D. L. (D. L., gim. (duomenys neskelbtini).) gyvenamąją vietą su motina A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.

Kitoje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.