Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-484-569/2023 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00800-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.5; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)

2023 m. rugsėjo 13 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutarties, sprendžiant ieškovo D. B. ieškinio atsakovei A. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2023 m. birželio 26 d. ieškovas D. B. pateikė ieškinį atsakovei A. P., kuriuo prašoma pakeisti 2019 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal ieškovo pasiūlytą variantą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

3. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovė A. P. ieškiniu atsakovui D. B. prašo pakeisti 2019 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams – R. B. ir G. B. dydį ir pakeisti 2019 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu tarp atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų nustatytą bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlytą variantą (bendravimas eilinėmis savaitės dienomis ir savaitgaliais, kalendorinių ir asmeninių švenčių metu, mokyklinių bei vasaros atostogų metu).

4. Teismas sprendė, kad šios ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) šalys sutampa. Nors abiejose bylose ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas) nėra visiškai identiški, tačiau civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje byloje siekiama to paties materialiojo rezultato – nustatyti naują bendravimo su vaikais tvarką. Abiejose bylose remiamasi iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (ieškinio pagrindas): iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams, seniau nustatyta vaikų bendravimo tvarka nedera su dabartiniu vaikų mokslo ir poilsio režimu, abiem šalims tinkamai nesusitarus dėl sąlygų pakeitimo ir kt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas D. B. prašo panaikinti 2023 m. liepos 7 d. teismo nutartį c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. D. B. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nagrinėjama remiantis šeimos byloms taikomais ypatumais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 377 straipsnyje numatytomis taisyklėmis ir tvarka, 2023 m. birželio 20 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė patenkinti priešieškinį ir pakeisti 2019 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo tvarką (pagal D. B. pasiūlytą variantą), bei priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta priimti D. B. priešieškinį. Teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta priimti priešieškinį, nurodė, jog CPK 143 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, jog jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu, o kadangi atsakovas D. B. priešieškinį pareiškė jau po nutarties skirti bylą nagrinėti teisme, teismas atsisako priimti D. B. priešieškinį, pareikštą šeimos santykių pobūdžio byloje.

5.2. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ignoruojant CPK 377 straipsnio nuostatas, atsisakius priimti D. B. pareikštą priešieškinį šeimos pobūdžio byloje, teismas D. B. nepagrįstai užkirto kelią ginti savo teisėtus interesus byloje. Kartu tai reiškia, jog D. B. įgijo teisę į savarankišką ieškinį, siekdamas savo ir savo nepilnamečių vaikų interesų apsaugos, kadangi teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis atsisakyti priimti D. B. priešieškinį neskundžiama atskiruoju skundu, nors paskutinės aukštesnių teismų tendencijos šio pobūdžio klausimų sprendime ir keičiasi, atsižvelgiant į tai, jog vaikų interesai papuola į viešo intereso apsaugos zoną.

5.3. Nepagrįstai teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Šiuo atveju priešingai nei sprendė pirmos instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto padarinių atsižvelgiant į bylos specifiką (šeimos byla) buvimo, kadangi pirmos instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą teisės normą. Šiuo atveju pirmos instancijos teismo veiksmai dirbtinai ribojant vieno iš tėvų teises per bendravimo tvarkos nustatymą dalyvauti vaiko gyvenime neatitinka nei sąžiningumo, nei ekonomiškumo, nei geriausių vaiko interesų gynybos principų reikalavimų.

5.4. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu).

5.5. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog jo nurodomose bylose „ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas) nėra visiškai identiški“, kas jau savaime atmeta pagrindą konstatuoti ir taikyti nuostatas numatytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

5.6. Šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos specifiką – šeimos teisinių santykių byla, teismas turėjo ne atsisakyti priimti D. B. ieškinį, o priimti D. B. ieškinį ir spręsti dėl teisme nagrinėjamų bylų sujungimo, atsižvelgiant į teisinį reikalavimų pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

9. Taigi teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Jei teismas prieš priimdamas ieškinį nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti ieškinį.

10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį dėl tapataus ginčo jau pasinaudota. Dėl to civilinio proceso įstatymai draudžia nagrinėti dvi ar daugiau bylų, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai, tame pačiame ar skirtinguose teismuose. Atsižvelgiant į tai, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jo žinioje yra byla dėl ginčo tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

11. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovė A. P. ieškiniu atsakovui D. B. prašo pakeisti 2019 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams – R. B. ir G. B. dydį ir pakeisti 2019 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu tarp atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų nustatytą bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlytą variantą. Ieškovas pateiktu ieškiniu atsakovei A. P. prašo pakeisti 2019 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal ieškovo pasiūlytą variantą.

12. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; kt.).

13. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

14. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog abiejuose bylose šalys yra tapačios. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktu ieškiniu prašo tik pakeisti 2019 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal ieškovo pasiūlytą variantą. O Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui D. B. dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu pakeitimo, kuriuo ieškovė prašo pakeisti 2019 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams – R. B. ir G. B. dydį ir pakeisti 2019 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu tarp atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų nustatytą bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlytą variantą. Be to, bendravimo tvarką kiekviena šalis siūlo skirtingą. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinio dalykai nėra visiškai identiški. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniai yra tapatūs. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškovo ieškinio atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

15. Sutiktina su ieškovu, kad esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti D. B. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, o priėmus D. B. ieškinį spręsti dėl teisme nagrinėjamų bylų sujungimo.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.