Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui E. P. (E. P.) dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovas E. P. yra U. N., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o U. N. yra atsakovo dukra; 2) nepilnametės U. N. gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove); 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai U. N. periodinėmis išmokomis po 327,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) nepilnametės U. N. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra U. N. bendravimo tvarką.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu kurį laiką susitikinėjo, 2023 m. pradžioje pradėjo gyventi kartu, tų pačių metų vasarą pastojo. Gyvenant kartu santykiai nebuvo geri, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo narkotikus, buvo agresyvus, todėl 2023 m. pabaigoje ieškovė bendrą gyvenimą su atsakovu nutraukė ir pradėjo gyventi skyrium. Kurį laiką dar palaikė bendravimą, ieškovei yra žinoma, kad atsakovas 2023 m. pabaigoje padarė nusikaltimą, dėl ko buvo suimtas ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Gimus dukrai, ieškovė su atsakovu kalbėjo telefonu, jam pasakė apie vaiko gimimą, tačiau atsakovas pasakė, kad dukros tėvystės nepripažins. Ieškovė pabrėžė, kad yra įsitikinusi, jog būtent atsakovas yra U. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nes, kaip nurodė, nuo 2023 m. pradžios gyveno kartu ir turėjo intymius santykius. Dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove, ieškovė ja rūpinasi, prižiūri ir išlaiko. Gyvena ieškovės mirusiai močiutei J. N. priklausiusiame gyvenamajame name kartu su mano motina N. N., kuri padeda ieškovei tiek prižiūrėti, tiek ir materialiai išlaikyti dukrą. Atsakovo (tėvo) dukra nėra net mačiusi, nes ji gimė tuo metu, kai atsakovas jau buvo įkalinimo įstaigoje, ten jis yra ir dabar. Ieškovė nurodė, kad dukra U. N. atsakovui visiškai nerūpi, kaip jau nurodė, jis atsisakė pripažinti jos tėvystę, jokio išlaikymo dukrai neteikia, dukros augimu, jos vystymusi nesidomi.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį jame nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2020 metais, o nuo 2023 m. pradžios pradėjo kartu gyventi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Jie su atsakovu buvo kartu, atsakovas žinojo, kad ji laukiasi vaiko. Patvirtina, kad atsakovas yra gimusios dukros Ulianos tėvas.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta, jog U. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukra ir skirti DNR ekspertizę nėra pagrindo. Patvirtina, kad su ieškove gyveno kartu kaip šeima, visada buvo kartu. Taip pat sutinka su ieškovės reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo bei atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.

Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko mažą amžių, faktinę padėtį, į tai, kad motina K. N. mažamete dukra rūpinasi, prižiūri, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, ugdytis, neprieštarauja, kad, nustačius tėvystę, nepilnametės U. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina K. N.. Nustačius tėvystę, atsakovui atsirastų pareiga materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikui (po 327,00 Eur/mėn.) atitinka vaiko interesus, LR įstatymų nuostatas, susiformavusią teismų praktiką ir siejamas tik su minimaliais, būtinais vaiko poreikiais. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, Tarnybos nuomone, neprieštarauja mažametės interesams.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadą, kad ieškinys pateiktas išskirtinai vaiko interesais ir turi būti tenkinamas pilna apimtimi.

Nustatyta, kad nepilnametė U. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra, kurios gimimas įregistruotas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. 2133.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

CK 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau ir CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatyta, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Ieškovė ieškiniu prašė tėvystės nustatymui skirti DNR ekspertizę, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybes dėl bendro gyvenimo kartu su ieškove, intymių ryšių palaikymo, nurodė, kad jis pripažįsta, jog nepilnametė U. N. yra jo dukra, todėl skirti DNR ekspertizę nėra reikalinga. Išvadą teikianti institucija ieškinį taip pat palaikė, motyvuodama, kad jis pareikštas vaiko interesais.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, t. y. kad atsakovas yra jos dukters nepilnametė U. N. tėvas, tenkintinas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, vaiko teisių apsaugos prioritetiškumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis 1 dalis), nustato, kad E. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra U. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), o nepilnametė U. N. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), – yra jo dukra.

Išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl nepilnametės U. N. gyvenamosios vietos nėra. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o taip pat esant išvadą byloje teikiančios institucijos pritarimui, teismas nepilnametės U. N. gyvenamąją vietą nustato kartu su jos motina ieškove K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 327,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Nustatyta, kad ieškovė augina viena nepilnametę dukrą, ji yra darbinga, tačiau šiuo metu nedirba. Gimus dukrai U. N., ieškovė gavo 600,00 Eur vienkartinę išmoką, po to kas mėnesį yra mokama 152,90 Eur išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir iki 2025 m. vasario 1 d. buvo mokama 163 Eur socialinė išmoka jai pačiai. Dabar gauna tik vaiko pinigus. Išlaikyti vaiką ir pragyventi pačiai šių pajamų nepakanka, tiek pragyventi materialiai, tiek pasirūpinti dukra ieškovei padeda jos motina. Materialiai padeda ir ieškovės brolis E. N..

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas ir sveikas asmuo, galintis susirasti darbą ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką, iš atsakovo nepilnamečio vaiko U. N. naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2025 m. vasario 6 d., iki vaiko pilnametystės priteistinas 327,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius norus ir pan.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: 1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. N. kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį, dalyvaujant vaiko motinai, ne mažiau kaip vieną valandą. Tikslus bendravimo laikas ir vieta nustatoma bendru šalių sutarimu; 2) atvykdamas į susitikimą su dukra tėvas privalo būti visiškai blaivus bei nenaudojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų; 3) tėvų sutarimu gali būti nustatytas papildomas tėvo bendravimas su dukra.

Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovės siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai taip pat neprieštaravo.

Teismas, įvertinęs ieškovės prašomą nustatyti su vaiku bendravimo tvarką, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą, taip pat įvertinęs, kad ginčo byloje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nėra, sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka teismo sprendimo priėmimo dienai, atsižvelgiant į vaiko amžių bei ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo gyvenimo būdo (piktnaudžiavimo alkoholiu, buvimo agresyviu ir kt.) atitinka geriausius vaiko interesus, todėl ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo taip pat tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis). Ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai. Ieškovei šioje byloje teikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, o nuo reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymu, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio įmokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Į bylą pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, remiantis kuria, nustatyta, jog antrinės pagalbos išlaidos sudaro 395,83 Eur. Patenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 395,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).

Ieškovės neturtinis reikalavimas dėl tėvystės nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, apmokestinamas 114,00 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis). Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir šį ieškinio reikalavimą patenkinus, 114 Eur žyminis mokestis taip pat priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo.

Teismas byloje patyrė 16,01 Eur (suapvalinus – 16,00 Eur) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti pilnai.

Nustatyti, kad atsakovas E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės U. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o U. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Įrašyti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. 2133 duomenis apie tai, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės U. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti nepilnametės U. N., asmens kodas. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina ieškove K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės U. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 327,00 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 00 ct) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. vasario 6 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės U. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jos motinai K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. N. kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį, dalyvaujant vaiko motinai, ne mažiau kaip vieną valandą. Tikslus bendravimo laikas ir vieta nustatoma bendru šalių sutarimu;

2) atvykdamas į susitikimą su dukra tėvas privalo būti visiškai blaivus bei nenaudojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų;

3) tėvų sutarimu gali būti nustatytas papildomas tėvo bendravimas su dukra.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 114,00 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų) žyminio mokesčio bei 16,00 Eur (šešiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 395,83 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis Eur 83 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus vaiko gimimo įraše.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Jolanta Vėgelienė