Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo H. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir H. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. gruodžio 1 d. 15.40 val. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos bei 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nurodytas laikinojo sulaikymo laikas.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta panaikinti.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinta, kad H. Z. yra recidyvistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. H. Z. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir būdu įgijo nukentėjusiajam A. A. priklausančio dokumento kopiją ir turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2023 m. spalio 5 d. paskambino telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini) į UAB „Bitė Lietuva“ klientų aptarnavimo centrą bei nuotoliniu būdu A. A. vardu sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr.: (duomenys neskelbtini) ir užsisakė mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 14 P. M. 256GB Gold“, 1479 eurų vertės, po ko, 2023 m. spalio 10 d. apie 13.42 val., būdamas ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudodamas A. A. dokumento kopiją ir tokiu būdu apsimesdamas kitu asmeniu, pateikė ją kurjeriui, o šis pristatė užsakytą telefoną „Apple iPhone 14 P. M. 256GB Gold“, tokiu būdu apgaule įgijo 1479 eurų vertės svetimą turtą.

2. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs sutrumpinto įrodymų tyrimo ir ištyręs byloje esančius duomenis darė išvadą, kad byloje įrodyta, jog H. Z. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apgaulės būdu įgijo svetimą 1479 eurų vertės turtą – telefoną „Apple iPhone 14 P. M. 256GB Gold“. Skirdamas bausmę kaltinamajam (nuteistajam) H. Z. pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, artimą šios bausmės rūšies sankcijos vidurkiui. Teismas sprendė, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, H. Z. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog H. Z. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė iki 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, abiem teismų sprendimais paskirtas bausmės subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo H. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Nuteistasis H. Z. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, mano, jog pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta bausmė yra per griežta ir neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą tikrina tik dalyje dėl nuteistajam paskirtų bausmių (t.y. už atskirą padarytą nusikalstamą veiką, galutinę subendrintą bausmę).

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo H. Z. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad H. Z. įvykdė jam inkriniminuotą nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko teisingą bausmės rūšis ir dydį, paskirtą bausmę pagrįstai subendrino su 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

9. Spręsdama klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam H. Z. paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

10. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

11. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama: viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

12. Byloje nustatyta, kad H. Z. padarė vieną tyčinį nusikaltimą nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam H. Z. už jo padarytą nusikalstamą veiką parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą veiką H. Z. padarė 2023 m. spalio 5 d., kuomet nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktyje numatytas penkerių metų teistumo terminas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje suformulavo ir sprendimą pripažinti nuteistąjį recidyvistu.

13. Bausmės skyrimui reikšmingų duomenų kontekste atsižvelgta ir į H. Z. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nuteistasis H. Z. praeityje teistas vienuolika kartų, nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo teistas dešimt kartų už įvairių rūšių nusikalstamas veikas (t.y. nuteistas už tyčinius nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje). Nuteistasis turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl nusikalto nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo atliktos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės (2 t., b. l. 93-104). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog H. Z. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad H. Z. per pastaruosius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, civilinės atsakomybės draudimu neapdrausto transporto priemonės vairavimą, palikimą transporto priemonės stovėti ant važiuojamosios kelio dalies, kur ši trukdė eismui), informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 103-107), o tai patvirtina, kad ir skiriamos piniginės baudos nuteistajam jokio poveikio nedaro. Nors nuteistasis H. Z. bylos duomenimis nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykdė individualią veiklą (2 t., b. l. 108), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, nėra, pats kaltinamasis (nuteistasis) priklausomybes neigia, tačiau akivaizdu, jog ankstesnių bausmių atlikimas (taip pat ir laisvės atėmimas) įtakos nuteistosios elgesiui neturėjo, neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Tokių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad H. Z. nusikalto ne atsitiktinai, jis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Šis nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra tik dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys.

14. Aptartų nuteistąją charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis, už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant jo dydį artimą šios bausmės rūšies sankcijos vidurkiui (t.y. 1 metams 6 mėnesiams), yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Be to, kadangi nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu. Esant šių duomenų visumai teigti, jog nuteistajam H. Z.paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

15. Atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį, nuteistojo asmenybę, aptartą šios nutarties 13 punkte, tai, kad H. Z. už nusikaltimą nuosavybei teisiamas nebe pirmą kartą, praeityje yra atlikęs ne vieną laisvės atėmimo bausmę, o jo kriminalinė praeitis, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, siekia jau 20 metų, praeityje atliktos griežtos bausmės ir jų metu taikytos reabilitacijos priemonės iki šiol nesulaikė asmens nuo naujų nusikaltimų darymo, leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta už padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, netaikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto, nes susiformavusios neigiamos nuteistojo vertybinės nuostatos neleidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

16. Gynėjas apeliacinės instancijos teisme akcentavo nukentėjusiosios pusės, UAB „Bitė Lietuva“ bei kurjerio veiksmus, o jų elgesį vertino kaip lengvabūdišką, dėl ko, neva, kaltininkas laisvai pasinaudojo galimybe pasisavinti apgaulės būdu svetimą turtą. Šios aplinkybės, gynėjo vertinimu, galėtų lemti paskirtos bausmės korekciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės negali būti vertintinos kaip išimtinės ir nesudaro pagrindo išvadai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas yra mažiau pavojingas ar, kad nuteistojo H. Z. asmenybė yra mažiau pavojinga, dėl ko būtų pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad šiuo atveju baudžiamojoje byloje nagrinėjamas ne nukentėjusiojo, UAB „Bitė Lietuva“ ar kurjerio elgesys, o H. Z. veiksmai, kurie atitiko BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto sukčiavimo sudėtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojo (kurjerio) parodymus, konstatuoja, jog būtent nuteistasis pasirinko tokią sukčiavimo schemą, kuri leido jam apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Vykdydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuteistasis H. Z. veikė apgalvotai, tikslingai, suvokė neteisėtą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį ir nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Tai, jog nuteistasis H. Z. nusikaltimų darymu ne pirmą kartą pablogina savo teisinę padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių pasekmė. Todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo švelninti nuteistojo padėties ir tikėti, kad jis daugiau nenusikals, taip pat konstatuoti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus šiam švelnesnę bausmę.

17. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas H. Z. skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės atėmimo bausmę, bendrino su 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme BK 63 straipsnio pagrindu. Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo baudžiamuoju įsakymu H. Z. buvo nuteistas už apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 178 straipsnio 3 dalis), o skundžiamu nuosprendžiu bausmė jam skiriama už nesunkų nusikaltimą, kad abi nusikalstamos veikos labai nesiskiria savo pavojingumu, pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmės subendrintino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant pusę arešto bausmės, vieną arešto parą keičiant į vieną dieną laisvės atėmimo (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis). Kadangi pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajai palankesnį bausmių bendrinimo būdą, tad ir galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo H. Z. apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

19. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad išlaidos už H. Z. teiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 131,25 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo vardu registruotą turtą, jis nedirba, yra suimtas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo H. Z. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo H. Z. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo H. Z. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.