Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. Š. (toliau – ir Pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-7204-2018 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 18078577493),

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2018 m. vasario 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-5395-2018, už tai, kad ji 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 10.08 val., K. Kalinausko g. 12, Vilniuje, būdama transporto priemonės Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdama trumpąją mobiliojo ryšio žinutę (b. l. 29). J. Š. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-7204-2018 pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 418 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2017 m. rugsėjo 28 d., 10.08 val., Vilniuje, Kalinausko g. 12, pastatė automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdama trumpąja mobiliojo ryšio žinute. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai. J. Š. paskirta 50 Eur dydžio bauda (b. l. 27).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. sausio 22 d. d. gautas J. Š. skundas, kuriuo ji prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnes administracines nuobaudas, arba jų išvis netaikyti. Skunde nurodyta, kad 2018 m. lapkričio mėn., atvykus į Vilniaus miesto savivaldybę buvo įteikti protokolai, kuriais remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 19 d. priėmė 39 nutarimus ir 2018 m. gruodžio 3 d. priėmė 23 nutarimus administracinio nusižengimo bylose. Viso priimti 62 nutarimai, pagal kuriuos yra nubausta už administracinius nusižengimus numatytus ANK 418 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėja teigia, kad 2017 m. liepos mėn. – 2018 m. spalio mėn. dirbo įmonėje, kuri įsikūrusi K. Kalinausko g., Vilniuje. Pripažino, kad buvo atvejų, kuomet skubėdama pamiršdavo įjungti mobiliąją automobilių stovėjimo programėlę, o radusi informacinį pranešimą apie neapmokėtą automobilio stovėjimą visada spėdavo jį apmokėti per 72 val. arba paskirtos mokėti 7 Eur sumos dėl finansinių galimybių per 72 val. neturėjo galimybės padengti. Pareiškėja nesutinka dėl tokio kiekio pažeidimų, apie kuriuos buvo informuota 2018 m. lapkričio mėnesį, nes tiek informacinių pranešimų nebuvo gavusi. Pareiškėja teigia, kad administracinių nusižengimų protokolai jai buvo siunčiami pažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sutinka ir pripažįsta, kad yra buvę atvejų, kai neapmokėdavo už automobilio stovėjimą, tačiau pažeidimai nebuvo vykdomi tyčia. Automobilis buvo statomas šalia buvusios darbovietės adresu Vilniuje, K. Kalinausko g., tarpuose tarp susitikimų su klientais, trumpam grįžtant į darbo vietą. Ne visada įjungdavo mobiliąją programėlę, kad apmokėtų už stovėjimą, tačiau ne piktybiškai, o skubant, susitelkus į darbus pamirštant, o šiuo metu gailisi dėl to. Visos dienos laikotarpiui neapmokėjus už stovėjimą automobilis nebuvo statomas. Pareiškėja nurodė, kad be ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų lengvinančių aplinkybių, įvertintos turi būti ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės (ANK 34 straipsnio 1, 2, 5 dalys), kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pareiškėja nurodė, kad visų paskirtų nuobaudų sumą (3230 Eur) dengiant per dviejų metų laikotarpį, kaip numato ANK 675 straipsnio 3 dalis, visiškai suvaržytų ne tik jos, bet ir jos dukters (kuri yra dieninių studijų studentė) pragyvenimo bei išsilavinimo galimybes. Taip pat savo skundą pareiškėja motyvuoja tuo, kad ji viena išlaiko nepilnametę dukrą, prie kurios išlaikymo buvęs sutuoktinis neprisideda, t. y. moka už dukters mokslus aukštojoje mokykloje (vieno semestro kaina 642,50 Eur), viena moka būsto kreditą, kurio įmoka sudaro 331,65 Eur per mėnesį, kredito grąžinimo terminas 2047 m. spalio 17 d., turi paėmusi vartojimo kreditą, už kurį kas mėnesį moka po 49,71 Eur (grąžinimo terminas 2023 m. rugsėjo 5 d.), taip pat kas mėnesį išleidžia apie 120 Eur komunaliniams mokesčiams, 50 Eur telefono, kabelinės televizijos, interneto sąskaitai apmokėti, o jos gaunamas daro užmokestis 1200 Eur. Pareiškėja pažymėjo, kad turi 19 metų vairavimo patirtį, paskirtų nuobaudų pažeidžiant ANK nuostatas neturi (b. l. 6-12).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. kovo 5 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atisiliepimas į J. Š. skundą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja žinojo savo finansines galimybes statydama automobilį mokamoje vietoje ir nemokėdama už jo stovėjimą, taip pat žinojo apie tai ir pakartotinai darydama nusižengimus, dėl ko J. Š. skunde nurodomos jos šeiminės aplinkybės, turimi finansiniai įsipareigojimai, apie kuriuos jai buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu, nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui ar jos neskyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti J. Š. nuo administracinio nusižengimo padarymo. Asmens turtinė padėtis nėra priskiariama nei prie atsakomybę lengvinančių, nei prie ją sunkinančių aplinkybių, juolabiau negali būti vienas iš asmenybę apibūdinančių kriterijų. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, protokolas surašytas teisingai ir teisėtai, nuobauda paskirta sankcijos ribose (b. l. 70-72).

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. Š. į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai informuota (b. l. 83). Neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu skundas nagrinėtas J. Š. teismo posėdyje nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Skundas netenkintinas.

ANK 418 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 20 iki 40 Eur. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 40 iki 100 Eur.

Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 (toliau – ir Nuostatai), 17.1. punkte nustatyta, kad pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto sumokėti nuostatų 12.1–12.4 punktuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą į bilietų automatą arba naudodamasis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis. Nuostatų 12.5 punkte nustatyto dydžio vietinę rinkliavą privalo sumokėti per 72 valandas nuo tos dienos pabaigos nuostatų 16.4 arba 16.5 punktuose nustatytais būdais, privalomai nurodydamas automobilio valstybinį numerį ir gauto pranešimo registracijos numerį.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog J. Š. 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 10.08 val., K. Kalinausko g. 12, Vilniuje, pastatė savo vairuojamą automobilį stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir vietinės rinkliavos nesumokėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai: fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas pareiškėjos automobilis pastatytas nesumokėjus nustatyto dydžio rinkliavos, taip pat matyti, jog šis nusižengimas buvo užfiksuotas ir pareiškėjai paliktas pranešimas dėl nusižengimo padarymo (b. l. 30); CD laikmenoje esančiuose failuose yra programėlės „m.parking.lt“ išrašas, iš kurio matyti, kad J. Š. už automobilio stovėjimą per programėlę už automobilio stovėjimą 2017 m. rugsėjo 28 d. nemokėjo (b. l. 12). Be to, pati J. Š. savo skunde nurodė, kad ji savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad J. Š. iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo bausta pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, taigi analogišką pažeidimą padarė pakartotinai (b. l. 31-33).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu J. Š. administracinėn atsakomybėn už ANK 418 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą patraukta pagrįstai ir teisėtai. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad paskiriant nuobaudą, buvo įvertinta ta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Skundžiamu nutarimu paskirta 50 Eur bauda yra artima minimaliai ir ženkliai mažesnė, negu ANK 418 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vidutinė.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad už padarytą administracinį nusižengimą įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad jų taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant.

Teismo vertinimu, J. Š. nurodytos aplinkybės – jos turimi finansiniai įsipareigojimai pagal kredito sutartis, taip pat gaunamo darbo užmokesčio dydis – nelaikytinos išskirtinėmis, t. y. tokio pobūdžio, kurias įvertinus galima būtų teigti, jog nutarimu paskirta nuobauda yra neadekvati ar neproporcinga padarytam nusižengimui, ar sukelianti tokias neigiamas pasekmes, kurios nesuderinamos su administracinės nuobaudos paskyrimu siekiamais tikslais.

Tokia teismo išvada grindžiama, tuo jog, kaip ir nurodė pati J. Š. teismui pateiktame skunde, jos finansinė padėtis pablogėtų sumokėjus visas paskirtas baudas, tačiau neigiami administracinės nuobaudos padariniai ir yra tos nuobaudos pasekmės, kurių siekiama jos paskyrimu. Pareiškėja nurodo, kad dėl jos padarytų nusižengimų skaičiaus bendra paskirtų baudų suma yra labai didelė (apie 3100 Eur). Kita vertus, iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog 2017–2018 m. jos padarytų nusižengimų skaičius, už kuriuos paskirtos baudos, taip pat yra išskirtinai didelis – daugiau kaip 60. Taigi pripažintina, kad tokio pobūdžio nusižengimus ji darė sistemingai. Iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo J. Š., būdama ne kartą traukta administracinėn atsakomybėn, tačiau ir toliau darydama analogiškus pažeidimus, turėjo aiškiai suvokti ir tokio savo elgesio pasekmes. Teismų praktikoje akcentuota, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, taip siekiant motyvuoti laikytis nustatytų elgesio taisyklių, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turi numatyti ir įvertinti galimus savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs teisės pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes. Kitos J. Š. skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, jog už anksčiau padarytus nusižengimus ji dalį paskirtų baudų sumokėjo, taip pat tai, kad parkuodama automobilį už stovėjimą dažniausiai mokėdavo nustatytas rinkliavas, niekaip negali būti vertinamos, kaip jos atsakomybę švelninančios.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog J. Š. skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnę baudą, negu paskirta skundžiamu nutarimu, o tuo labiau taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą negu ANK 418 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-7204-2018 administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.