- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-11
- Bylos Nr.
- e2-225-1180/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00962-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- O. V.
- Trečiasis asmuo
- V. R., Z. V., akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, O. G., N., A.T., R. P., A. P., N. K., V. M., N. R., A. T., A., D. K., E. S., A. D., A. M., V. S., G. P., I. B.-K., A. K., M. P., A. I., K. I., I. U., R. K., R. A., D.A., E. I., R. Č., Š. Č., A. B., K.S., J. S., D. G., K. G., U. G., K.K., T. K., M. K., V. K., L. J., S. K., M. J., I. M., Š. V., J. A., E. Ž., M.D., R. L., G. Ž., R.B., S.B., S. G., M. B., J. K., A. S., A. R., R., R. B., T. R., V. Š., Z. G., A. G., J. D., I. S., V.S., uždaroji akcinė bendrovė „Dvaro keliai“, A. Z., K. T., V.B., uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Marine Spedition“, Ir
- Advokatai
- Ramūnas Girevičius, Sigitas Čepas
- Kategorijos
atsakovams O. V. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, V. M., R. M. bei gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai pirmininko R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarkai šnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui O. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovo O. V. priešieškinį ieškovei E. R., atsakovams gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, V. M., R. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, įpareigojimo nustatymo ir leidimo išdavimo, tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, V. R., Z. V., O. G., N. ir A.T., R. P., A. P., N. K., V. M., N. R., A. T., A. ir D. K., E. S., A. D., A. M., V. S., G. P., I. B.-K., D. K., A. K., M. P., A. I., K. I., I. U., R. K., R. A., D.A., E. I., R. Č., Š. Č., A. B., K.S., J. S., D. G., K. G., U. G., K.K., T. K., M. K., V. K., L. J., A. K., S. K., M. J., I. M., Š. V., J. A., J. A., E. Ž., M.D., R. L., V. K., G. Ž., R.B., A. P., E. Ž., M. K., S.B., A. B., S. G., M. B., J. K., A. S., V. R., A. R., R. ir R. B., T. R., V. Š., Z. G., A. G., J. D., A. D., M. K., L. J., I. S., V.S., E. S., R. B., V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Dvaro keliai“, A. Z., K. T., A. M., V.B., uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Marine Spedition“, A. M., Ir. M., A. M., K.R., V. B., Ž. P., I. Š., M. V., O. P., V. P., I. I., S. ir R. P., M. A., A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė E. R.kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo:
1) pakeisti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geoplanai“ 2022-04-01 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė E. R. asmeniškai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (791 kv. m), atsakovas O. V. asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (891 kv. m), šalys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais C1 (290 kv. m), C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m). Nustatyti, kad žemės sklypo dalys C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m) naudojamos privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis;
2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso 1000/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui O. V. nuosavybės teise priklauso 1100/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype yra pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas, ieškovei E. R. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, o atsakovui O. V. – butas Nr. 1. Pagal R. K. gamybinės komercinės įmonės 2008-05-12 Žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, pagal kurią, remiantis ir 2008-05-21 pirkimo - pardavimo sutarties 1.1 punktu, ieškovė E. R. asmeniškai (atskirai) naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (818 kv.m), bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C (iš viso 364 kv.m), atitinkamai atsakovas O. V. asmeniškai naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta A (918 kv.m) ir bendrai, pažymėta indeksu C (iš viso 364 kv.m). Faktiškai nuo 2008 m. susiklostė, kad ieškovė pėsčiomis ir transporto priemonėmis patekdavo į savo sklypo dalį per atsakovui paskirtą naudotis žemės sklypo dalį, kuri Techniniame projekte buvo numatyta kaip įvažiavimas. 2022-03-18 ieškovė iš atsakovo O. V. gavo el.laišką, kuriuo buvo informuota, kad nuo 2022-06-01 bus tveriama tvora tarp garažų, nurodyta, kad ieškovė turi įsirengti savo įvažiavimą. 2022-05-13 el. paštu ieškovė pateikė atsakovui atnaujintą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą ir pasiūlė jį suderinti, tačiau atsakovas O. V. 2022-05-16 el. aišku nurodė ieškovei, kad tai jam netikslinga. Atsakovui 2022-03-18 el.paštu informavus ieškovę, kad nuo 2022-06-01 bus tveriama tvora tarp garažų, ir nurodžius, kad ieškovė turi įsirengti savo įvažiavimą, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, nes kito įvažiavimo/patekimo į savo butą ji neturi. Pažymi, jog tiek 2008 m. UAB „Idmava ir partneriai“ parengtame Techniniame projekte, tiek pirminiame 2006 m. projekte įvažiavimas į ginčo sklypą buvo suprojektuotas pro atsakovo pusę. Kito įvažiavimo nėra. Be to, detalaus plano brėžinyje įvažiavimas į žemės sklypą taip pat nurodytas tik iš (duomenys neskelbtini) g. 2008 m. nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, suprojektuoto įvažiavimo dalis pateko į atsakovo asmeniškai naudojamą žemės sklypo dalį. Nepaisant to, ieškovė visą laiką nuo 2008 m. naudojosi ir į savo naudojamą žemės sklypo dalį patekdavo per suprojektuotą ir faktiškai esantį įvažiavimą, t.y. per atsakovui asmeniškai priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, kito privažiavimo prie ieškovės buto nėra. Be to, ieškovė finansiškai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) g., iš kurios suprojektuotas esamas įvažiavimas, įrengimo. Taigi, tarp šalių buvo susiklosčiusi kitokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, negu numatyta naudojimosi tvarkoje. Atsakovas anksčiau nereiškė pretenzijų ieškovei dėl naudojamo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. Tuo atveju, jeigu atsakovas užtvers tvorą, ieškovė nebegalės patekti prie savo buto pro esamą įvažiavimą. Atsakovui pradėjus ginčą, ieškovei iškilo būtinybė pakeisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsakovas O. V. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovė žemės sklypą ir butą nuosavybės teise įgijo pagal 2008-05-21 pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad ieškovė atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (818 kv.m) ir bendrai - dalimi, plane žymima indeksu C. Sutartyje nustatyta, kad likusia dalimi sklypo naudosis pardavėjas. Atsakovas O. V. žemės sklypą ir butą nuosavybės teise įgijo pagal 2008-05-30 pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad atsakovas atskirai naudosis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (918 kv.m) ir bendrai - dalimi, plane žymima indeksu C. Ieškovė, reikšdama ieškinį, siekia įgyti teisę naudotis atsakovui pirkimo – pardavimo sutartimi tekusios naudoti žemės sklypo dalimi. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes ieškovė siekia naudotis 64 kv.m plotu sklypo, kuriuo naudotis pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra priskirta atsakovui, o būtent – ieškovė siekia turėti galimybę automobiliu per atsakovo žemės sklypo dalį privažiuoti prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies. Gyvenamasis namas ir įėjimas į namą yra šiek tiek daugiau nei 8 metrų atstumu nuo sklypo ribos, ieškovė siekia gauti teisę naudotis 4,39 metrų pločio žemės sklypo dalimi įvažiavimui į jos naudojamą sklypo dalį. Tad nuo šios dalies ribos iki gyvenamojo namo lieka vos apie 4 metrų atstumas. Taigi, ieškovė siekia važinėti automobiliu praktiškai tiesiai po atsakovo namo dalies langais, per ieškovo naudojamą sklypo dalį. Pažymi, jog atsakovas augina du mažamečius vaikus, kurie daug laiko praleidžia žaisdami kieme, todėl transporto priemonių važinėjimas per kiemą itin nesaugus, keliantis pavojų ir grėsmę mažamečių vaikų sveikatai ir gyvybei. Be to, tokia tvarka atsakovui sukeltų neproporcingų apribojimų naudojantis jam priskirta žemės sklypo dalimi, kadangi jis netektų galimybės naudotis net 4,39 kv.m x 14,70 kv.m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C2. Be to, atsakovas nei teoriškai, nei realiai naudotis C3 dalimi neturės galimybės, nes toje sklypo dalyje (kuri patenka į šiuo metu nustatytą ieškovės naudojamą sklypo dalį prie jos namo dalies) ieškovė laikys/parkuos savo automobilį, t.y. ieškovė ir toliau faktiškai vienasmeniškai naudosis dalimi, plane pažymėta C3, ir nepatirs visiškai jokių pasikeitimų ar nepatogumų. Tokiu būdu ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės pažeis atsakovo interesus, bus naudinga tik ieškovei. Mano, kas ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka neatitinka protingumo bei proporcingumo kriterijų. Dar daugiau – ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neabejotinai programuoja nuolatinius ieškovės ir atsakovo konfliktus ateityje, kadangi šalys pagal atitinkamą teismo sprendimą turėtų galimybę savo automobilius parkuoti tiek Žemės sklypo dalyse, pažymėtose C2, tiek C3, tokiu būdu sudarydami kliūtis vienas kitam pravažiuoti/išvažiuoti į gatvę ar įvažiuoti iš gatvės. Pažymi, jog ieškovė, nuosavybės teise įsigydama Žemės sklypo dalį, pirkimo – pardavimo sutartyje numatant naudojimosi tvarką, kad ji atskirai naudosis dalimi, plane pažymėta indeksu B ir bendrai dalimi, plane žymima indeksu C, žinojo ir suprato, kad ji įsigyja turtą su konkrečia naudojimosi tvarka, kuri yra privaloma tiek jai, tiek bendraturčiui, ir tokia sklypo naudojimosi tvarka ją visiškai tenkino. Atitinkamai ir atsakovas žemės sklypo dalį pirko su konkrečiai nustatyta naudojimosi tvarka, turėdamas tikslą vienasmeniškai naudotis jam priskirta žemės sklypo dalimi. Jei pirkimo metu būtų buvusi nustatyta tokia sklypo naudojimosi tvarka, kurios prašo ieškovė, atsakovas tokio turto nebūtų pirkęs. Ieškovė, būdamas protingas ir apdairus asmuo, pirkdama žemės sklypo dalį, prisiėmė riziką, kad bendraturtis gali turėti asmeninių planų naudojantis jam priskirta sklypo dalimi ir kad ji šia sklypo dalimi gali neturėti galimybės naudotis. Tai, kad ieškovė tokią riziką suprato, patvirtina tai, jog ji ėmėsi priemonių alternatyviam įvažiavimui į jai priklausančią sklypo dalį įrengti – iš sklypo galo įrengė tvoroje įvažiavimo į sklypą vartus, kurie yra pilnai funkcionuojantys ir gali būti naudojami. Taigi, ieškovė turi objektyvią ir realią galimybę įvažiavimą į jai priklausančią sklypo dalį įsirengti kitoje vietoje. Tai visiškai tenkintų atsakovą, nes šalys turėtų galimybę kiekviena savarankiškai naudotis joms pirkimo – pardavimo sutartimis nustatytomis žemės sklypo dalimis, taip nebūtų pažeistos atsakovo teisės ir interesai, nebūtų pažeistas proporcingumo principas, tarp šalių įsivyrautų taika, ateityje nekiltų jokių konfliktų.
3. 2022-07-18 į bylą atsakovas O. V. pateikė keturis alternatyvius naudojimosi žemės sklypu pasiūlymus (DOK-30173).
Šalies argumentai
4. Atsakovas O. V. priešieškiniu, kurį galutinai patikslino 2023-06-12, prašo:
1) ieškinį atmesti;
2) jei teismas nuspręstų keisti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, prašo pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023-03-09 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovė E. R. asmeniškai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (680 kv.m), atsakovas O. V. asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (795 kv.m), šalys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais C (364 kv.m) ir D (261 kv.m). Nustatyti, kad žemės sklypo dalis D (261 kv.m) naudojama privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis bei transporto priemonių parkavimui;
3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdytoją gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendriją (toliau – ir GNSB) „(duomenys neskelbtini)“ arba žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkus R. M. ir V. M. įpareigoti išduoti atsakovui O. V. prisijungimo sąlygas nuovažos teisės aktų nustatyta tvarka suprojektavimui ir įsirengimui iš (duomenys neskelbtini) g. į atsakovo naudojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtą indeksu A, pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023-03-10 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (duomenys neskelbtini) – projektinį pasiūlymą, ir leisti O. V. teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti ir įsirengti nuovažą iš (duomenys neskelbtini) g. į atsakovo naudojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtą indeksu A, pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023-03-10 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (duomenys neskelbtini) – projektinį pasiūlymą, be ieškovės E. R. sutikimo;
4) atsakovui iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad, jo nuomone, šalių lygiateisiškumo principas būtų įgyvendintas bei naudojimosi žemės sklypu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus atitiktų, jei ieškinio reikalavimai būtų atmesti ir naudojimosi tvarka nebūtų keičiama arba būtų pakeista naudojimosi sklypu tvarka pagal priešieškiniu siūlomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, kai ieškovės nurodomos bendrai naudotinos žemės sklypo C2 ir C3 dalys yra padidinamos iki 9 metrų pločio (žemės sklypo D dalis pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023-03-09 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą). Tai užtikrintų šalims teisę ir galimybę ne tik šią sklypo dalį naudoti privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis, bet ir šioje dalyje laisvai judėti tiek įvažiuojant į ją, tiek apsisukant, tiek išvažiuojant, tiek joje parkuojant transporto priemones. Tokiu būdu ne tik ieškovės, bet ir atsakovo naudojimasis bendrai žemės sklypo dalimi D būtų realus, šalims naudingas, tarnaujantis abiejų šalių (o ne tik ieškovės) interesams. Dėl kitų žemės sklypo dalių A ir B bei C/C1 iš esmės ginčo nėra, nes jos pagal abiejų šalių pateiktus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus yra identiškos (išskyrus ribas su C2, C3 ir D dalimis, kadangi šių dalių plotai pagal abu planus yra skirtingi). Mano, kad būtent atsakovo pasiūlytame plane numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrins šalių, kaip bendraturčių, interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principų įgyvendinimą, nepažeis nė vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų naudotis žemės sklypu lygiomis teisėmis, bus patogi bei racionali, nebus nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių – ieškovei.
Dėl įpareigojimo išduoti prisijungimo sąlygas nurodo, kad, siekiant užtikrinti atsakovo O.V. teisę jam patogiausiu būdu naudotis jam skirta žemės sklypo dalimi, ypač įvertinant ieškiniu siekiamus nustatyti apribojimus ir suvaržymus atsakovui, atsakovas siekia įvažiavimą į savo naudojamą sklypo dalį A papildomai įsirengti iš (duomenys neskelbtini) g. Nurodo, kad tokie įvažiavimai iš (duomenys neskelbtini) g. yra įrengti ir į kitus toje gatvėje esančius žemės sklypus, be to, įvažiavimas ir tvoros vartai yra įrengti ir ieškovės sklypo dalyje B. Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrengta (duomenys neskelbtini) g., nuosavybės teise priklauso V. M. ir R. M., o 2014-09-19 Panaudos sutarties Nr. 2 pagrindu jį valdo GNSB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas O.V. 2022-10-11 ir 2023-01-12 raštais kreipėsi į bendriją, kaip į žemės sklypo valdytoją, prašydamas išduoti prisijungimo sąlygas nuovažos iš jo naudojamos žemės sklypo dalies įrengimui (duomenys neskelbtini) g. pagal pateiktus MB „Išmani infrastruktūra“ parengtus projektinius pasiūlymus (4 variantą), tačiau bendrija atsakovo prašymo netenkino, nurodant, kad nėra pateiktas sklypo bendraturtės E.R. sutikimas bei kad įvažiavimas į žemės sklypą pagal detalųjį planą yra suprojektuotas iš (duomenys neskelbtini) g., o įvažiavimo įrengimas iš (duomenys neskelbtini) g. neatitinka detaliojo plano sprendinių. O.V. 2023-02-06 raštu kreipėsi į bendraturtę E. R., prašydamas suteikti raštišką sutikimą jam gauti iš bendrijos ir/ar kitų subjektų prisijungimo sąlygas nuovažos įrengimui (duomenys neskelbtini) g. tik į jo naudojamą sklypo dalį bei savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti ir įsirengti šią nuovažą, tačiau E. R., nenurodydama kažkokių rimtesnių motyvų (išskyrus abejones ir prielaidas), tokio sutikimo nedavė. 2023-03-15 raštu O. V. vėl kreipėsi į bendriją ir E. R., prašydamas išduoti prisijungimo sąlygas nuovažos teisės aktų nustatyta tvarka suprojektavimui ir įsirengimui iš (duomenys neskelbtini) g. į atsakovo naudojamą sklypo dalį pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023-03-10 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (duomenys neskelbtini) – projektinius pasiūlymus, pagal kurį atsakovo Žemės sklypo dalyje A numatoma 96 kv.m ploto automobilių laikymo vieta A1. 2023-03-20 rašte E. R. nurodė, jog prieštaravimų dėl nuovažos į atsakovo sklypo dalį neturi ir sutiktų suderinti nuovažos įrengimo klausimą, tačiau mano, kad ji praras įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. 2023-03-27 rašte bendrija pakartojo savo poziciją, kad nėra gautas E. R. sutikimas nuovažai įrengti, taip pat nurodoma, kad nepateiktas (duomenys neskelbtini) g. savininko sutikimas dėl nuovažos įrengimo. Be to, bendrija nurodė, kad de facto esantys įvažiavimai iš žemės sklypų iš (duomenys neskelbtini) g. yra suprojektuoti pagal detalųjį planą, o įvažiavimas į atsakovo sklypą suprojektuotas iš (duomenys neskelbtini) g. Atsakovas pažymi, jog bendrijos valdomas žemės sklypas, kuriame yra įrengta (duomenys neskelbtini) g., yra skirta asmenų, tame tarpe ir bendrijos narių, poreikiams tenkinti. Šiuo atveju nuovaža iš atsakovo naudojamos sklypo dalies į (duomenys neskelbtini) g. būtų įrengta bendrijos valdomo žemės sklypo dalyje bei tarnautų tos pačios bendrijos nario interesais. Kadangi nuovaža būtų projektuojama ir įrengta atsakovo lėšomis, tai nuovažos įrengimas jokių neigiamų pasekmių nei bendrijai, nei sklypo savininkui, nei ieškovei nesukeltų. Jei teismas manytų, jog nuovažos įrengimui yra būtinas žemės sklypo, valdomo bendrijos, savininkų V. M. ir R. M. sutikimas, šie asmenys tokį savo sutikimą turės galimybę pareikšti byloje. 2023-05-18 teismo posėdžio metu apklaustas R. M. nurodė, kad jis su sutuoktine V. M. 2014-09-19 Panaudos sutartimi nėra perdavę bendrijai teisės išduoti prisijungimo sąlygas nuovažos suprojektavimui ir įrengimui iš (duomenys neskelbtini) g. į ginčo žemės sklypą, tokią teisę, kaip žemės sklypo savininkai, turi tik jis su sutuoktine, o ne bendrija. Atsakovo nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kliudančio pagal teisės aktų reikalavimus jam suprojektuoti ir įrengti nuovažą iš jo valdomos sklypo dalies į (duomenys neskelbtini) g.
Atsiliepimas
5. Ieškovė E. R. atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, jog byloje kilo ginčas dėl to, kokią pakeistą žemės sklypo naudojimo tvarką teismui nustatyti – siūlomą ieškovės pagal UAB „Geoplanai“ 2022-04-01 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ar siūlomą atsakovo pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023-03-09 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Šių planų skirtumai yra šie: 1) ieškovės bendro naudojimo sklypo dalies (įvažiavimo) plotis yra 4 metrai, atsakovo padidintas iki 9 metrų, 2) ieškovės bendro sklypo dalis yra skirta naudoti privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis, atsakovo papildomai ir parkavimui, 3) atsakovo plane numatyta bendro naudojimo sklypo dalis aplink namą. Nors atsakovas savo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką grindžia efektyvesniu ir racionalesniu daikto naudojimo užtikrinimu, tačiau pagal atsakovo pateiktą planą bendro naudojimo žemės sklypo dalis, pažymėta D, sudaro 261 kv.m, o ieškovės siūlomo varianto C2 ir C3 dalys - tik 128 kv.m. Naudojimosi tvarkos nustatymo tikslas yra kiekvieno bendraturčio izoliuotų dalių turėjimas, vadinasi, efektyvesnis ir racionalesnis būdas yra tuomet, kai bendro naudojimo dalis yra mažesnė, o asmeninio naudojimo (izoliuota) dalis didesnė. Todėl ieškovės variantas su mažesne bendro naudojimo dalimi yra protingesnis, racionalesnis ir patogesnis. Pažymi, jog privažiavimui prie ieškovės asmeniškai naudojamos sklypo dalies būtinas įvažiavimas, bet nebūtinas parkavimas. Parkavimas galimas kiekvienos iš šalių asmeniškai naudojamose žemės sklypo dalyse. Ieškovės bendro naudojimo sklypo dalies (įvažiavimo) plotis yra apie 4 metrai (4,39m - 4,67m), atsakovo - 9 metrai, skirtumas gaunasi beveik 5 metrai, tad šio skirtumo pakanka asmeninėms automobilių parkavimo vietoms. Į bylą pateikta sklypo dalies vizualizacija, pagal kurią atsakovui pilnai pakanka vietos 4 automobilių parkavimui. Pažymi, kad įvažiavimas buvo numatytas projekte, taigi, buvo įvertintas ir parkavimas. Atkreipia dėmesį į tai, jog antstolio Mindaugo Mažrimo 2023-01-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ties ieškovės butu pastatyti du krovininiai automobiliai. Be to, atsakovas buvo palikęs automobilį prie ieškovės buto su įjungta magnetola, o pats išvykęs į užsienį. Tai patvirtina, kad atsakovas piktybiškai kenkia ieškovei, stengdamasis sudaryti jai blogas gyvenimo sąlygas. Vadinasi, atsakovo siūloma naudojimosi tvarka su parkavimu bet kurioje bendro naudojimo dalies vietoje reikš tolimesnius šalių konfliktus. Mano, jog parkavimo vietų turėjimas žemės sklypo dalyje, priskirtoje asmeniniam naudojimui, yra daug racionalesnis ir protingesnis, nes užkerta kelią ginčui dėl konkrečių parkavimo vietų bendro naudojimo žemė sklypo dalyje. Be to, atsakovo pateiktame plane numatyta bendro naudojimo sklypo dalis aplink namą, tačiau nei ieškovei, nei atsakovui nėra protingo ir racionalaus poreikio vaikščioti apie vienas kito butą. Todėl ieškovės varianto C1 dalis (bendro naudojimo dalis tik po namu) yra racionalesnė ir protingesnė, be to, atitinka faktiškai nusistovėjusią tvarką.
Šalies argumentai
Papildomai pažymi, jog atsakovas priešieškiniu prašo leisti suprojektuoti ir įsirengti nuovažą be ieškovės sutikimo. Tam, kad teismas gintų tokį atsakovo reikalavimą, atsakovas turi įrodyti, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir kad jas pažeidžia ieškovė. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas gali reikšti šį reikalavimą, nes ieškovė neprieštarauja duoti sutikimą nuovažai, pateikė atsakovui siūlomas UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023-03-10 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano korekcijas, tačiau atsakovas vietoje to, kad ieškotų priimtino abiem šalims būdo, kreipėsi į teismą. Be to, mano, jog ieškovės sutikimas nuovažai įsirengti nereikalingas, nes nuovaža yra už ieškovės ir atsakovo sklypo ribos. Ieškovė nėra žemės sklypo, kuriame ketinama statyti nuovažą, savininkė.
Atsiliepimas
6. Atsakovai V. M. ir R. M. atsiliepimu į priešieškinį prašo atsakovo O. V. priešieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovas O. V. turi įvažiavimą į savo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. Kam jam yra reikalingas antras įvažiavimas, jiems atsakovas nepaaiškina. Tam, kad atsakovas gautų sąlygas ar sutikimą, jiems būtina žinoti, kam bus naudojamas įvažiavimas, todėl O. V. privalėjo į juos kreiptis su konkrečiais ant savo žemės sklypo ketinamo statyti pastato projektiniais pasiūlymais. Tik žinant, koks konkrečiai pastatas bus statomas, galima spręsti, duoti ar neduoti sutikimą, o jei duoti - tai kokiomis sąlygomis. Be to, pažymi, jog būtina užtikrinti visų kvartalo savininkų interesus, nes kvartalas yra gyvenamųjų namų, todėl negyvenamosios paskirties statyba gali neigiamai įtakoti kitų savininkų interesus. Paaiškina, kad įvažiavimui statyti būtini dviejų skirtingų objektų sutikimai - t. y. žemės sklypo ir statinio (asfaltuotos gatvės). Per žemės sklypo dalį būtų statomas įvažiavimas, o prie esamo kelio įvažiavimas būtų prijungiamas rekonstruojant tą kelio dalį. Žemės sklypas yra jų nuosavybė, tačiau ateityje yra įsipareigoję jį perleisti kelio savininkams, tarp kurių O. V. nėra. Servitutas O. V. įvažiavimui per žemės sklypą nėra numatytas.Statinys-(duomenys neskelbtini) g.- buvo skirtas ir statytas 60 žemės sklypų savininkams, už šių savininkų lėšas, O. V. prie (duomenys neskelbtini) g. statybos neprisidėjo, tarp 60 savininkų nepatenka. Kadangi statinys-(duomenys neskelbtini) g. yra gyventojų nuosavybė, tarp kurių O. V. nėra, todėl O. V.turėtų kreiptis į visus gyventojus, nes prašo nustatyti jam teises į jų turtą. Jie (V. M. ir R. M.) nėra statinio-(duomenys neskelbtini) g. savininkai. Pažymi, jog O. V. priklauso kitas statinys-(duomenys neskelbtini) g., prie kurio statybos jis prisidėjo. Iš (duomenys neskelbtini) g. O. V. gali patekti į savo žemės sklypą, todėl prioritetas, jeigu įvažiavimas būtinas ir galimas, turėtų būti teikiamas iš (duomenys neskelbtini) g. Pažymi, jog ir pagal detalųjį planą įvažiavimas į atsakovo žemės sklypą nustatytas iš (duomenys neskelbtini) g. Detalieji planai yra vienas svarbiausių teritorijų planavimo dokumentų, konkretizuojančių žemės sklypo savininko teises. Jie visada susiję su konkrečiais, vietos atžvilgiu aiškiai identifikuojamais žemės sklypais (teritorijomis) ir yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai konkrečiame žemės sklype plėtoti. Detaliųjų planų ypatumas tas, kad juose nustatomas detalus žemės sklypo juridinis statusas. Tai atliekama nurodant konkrečius sprendinius (tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jos pakeitimus; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribas; teritorijos naudojimo pobūdį; įrenginių ir statinių išdėstymo arba išdėstymo pobūdį; urbanistinius, gamtos ir kultūros paveldo, architektūrinius, inžinerinius teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrus; vandens išteklių naudojimo sąlygas; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymą arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamas teritorijas; žemės servitutus), kurie patvirtinti įgyja juridinę galią. Detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia, papildo) teritorijos tvarkymo režimą - teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą. O. V. įvažiavimas detaliajame plane yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) g. ir faktiškai jis ten yra. Būtent (duomenys neskelbtini) g., kaip statinys, buvo pastatyta prisidedant O. V., jis yra jos bendrasavininkas. O. V. neturi jokių teisių į statinį- (duomenys neskelbtini) g., jam nenustatytas servitutas per jų žemės sklypą tiesti įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) g. Todėl įpareigoti juos duoti sutikimą jų žemės sklype statyti įvažiavimą nėra jokio teisinio pagrindo. Sutikimas statyti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. negali būti duodamas ir dėl to, kad toje vietoje yra įrengta požeminė siurblinė, kuri šiuo metu perduota AB „Klaipėdos vanduo“ ir užtikrina kvartalo gyventojų poreikius. Jiems nėra pateikta duomenų, kam O. V. naudotų įvažiavimą, ar naudojimas nepakenks siurblinei, ar užtikrins tinkamą jos funkcionavimą, ar netrukdys priežiūrai. Jei siurblinė būtų jų, jie dėl tos priežasties neduotų sutikimo įvažiavimo įrengimui.
7. Teismo posėdžių metu ieškovė E. R.ir jos atstovas advokatas Sigitas Čepas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžių metu atsakovas O. V., trečiasis asmuo Z. V. ir jų atstovas advokatas Ramūnas Girevičius priešieškinį palaikė, prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžių metu atsakovai V. M., R. M. ir GNSB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama pirmininko R. B., su jų atžvilgiu pareikštu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo V. R. ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
11. Kadangi teismo posėdžių garso įrašas yra laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai šioje dalyje neaprašomi, jie teismui aktualiais klausimais bus aptariami motyvuojamojoje sprendimo dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.
Esminės faktinės bylos aplinkybės
12. Ieškovei E. R. (buvusi pavardė D.) nuosavybės teise priklauso 1000/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)
13. Atsakovui O. V. nuosavybės teise priklauso 1100/2100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)
14. Minėtame žemės sklype pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas, ieškovei E. R. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, o atsakovui O. V. – butas Nr. 1.
15. Ieškovė E. R. žemės sklypo dalį ir butą nuosavybės teise įgijo pagal 2008-05-21 pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad ieškovė atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (818 kv.m) ir bendrai - dalimi, plane žymima indeksu C. Sutartyje taip pat nustatyta, kad likusia dalimi žemės sklypo naudosis pardavėjas.
16. Atsakovas O. V. žemės sklypo dalį ir butą nuosavybės teise įgijo pagal 2008-05-30 pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad atsakovas atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (918 kv.m) ir bendrai - dalimi, plane žymima indeksu C.
17. Ieškovė su šeima faktiškai gyvena savo bute Nr. 2, o atsakovas su šeima šiuo metu savo bute Nr. 1 negyvena, vyksta įrengimo darbai.
18. 2022-03-18 ieškovė E. R.iš atsakovo O. V. gavo el.laišką, kuriuo buvo informuota, kad nuo 2022-06-01 bus tveriama tvora tarp garažų, nurodyta, kad ieškovė turi įsirengti savo įvažiavimą.
19. 2022-04-19 trečiasis asmuo V. R. pateikė pasiūlymą atsakovui O. V. patvirtinti pas notarą kelio servitutą. Nurodė, jog su tvoros įrengimu nesutinka, kadangi praras galimybę įvažiuoti į savo garažą, kaip numatyta žemės sklypo plane. Atkreipė dėmesį, jog įvažiavimas į kiemą, prie abiejų butų ir į garažus yra iš (duomenys neskelbtini) g.
20. 2022-04-20 atsakovas O. V. parašė, jog nustatyti jiems servitutą nėra tikslinga, kadangi sutartyje ir plane nėra jokio bendro įvažiavimo ir jo naudojimo.
21. 2022-05-01 ir 2022-05-13 trečiasis asmuo V. R. pateikė pasiūlymus atsakovui O. V., pateikė atsakovui atnaujintą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą ir pasiūlė jį suderinti, tačiau atsakovas O. V.2022-05-16 el. laišku nurodė, kad jiems nėra tikslinga prarasti savo žemės dalį ir nuolat spręsti problemas dėl automobilių užstatymo.
22. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrengta (duomenys neskelbtini) g., nuosavybės teise priklauso V. M. ir R. M.
23. 2014-09-19 Panaudos sutarties pagrindu žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo, naudoja ir prižiūri GNSB „(duomenys neskelbtini)“. Panaudos sutarties 5 punktu susitarta, jog Panaudos sutartis sudaroma su teise panaudos gavėjui leisti naudotis Turtu bendrijos teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams. Panaudos sutarties 8 punktu susitarta, jog panaudos davėjas šia sutartimi paskiria panaudos gavėją Turto valdytoju ir perleidžia panaudos gavėjui visas savo kaip Turto savininko teises ir pareigas, susijusias su tinkamu Turto valdymu (ne disponavimu), įskaitant, bet neapsiribojant, teisę reikalauti iš Turto naudotojų atlyginti Turto valdymo, naudojimo, išlaikymo ir priežiūros išlaidas. Panaudos davėjas pasilieka sau teisę netrukdomai vykdyti gyvenamųjų namų kvartalo plėtrą į jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tuo tikslu keisti žemės sklypų paskirtį, dalinti, vykdyti bet kokius statybos darbus, tiesti komunikacijas, nustatyti servitutus ar atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo
24. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geoplanai“ 2022-04-01 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė E. R. asmeniškai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (791 kv. m), atsakovas O. V. asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (891 kv. m), šalys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais C1 (290 kv. m), C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m). Nustatyti, kad žemės sklypo dalys C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m) naudojamos privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis.
25. Atsakovas O. V. prašo ieškinį atmesti, o jeigu teismas nuspręstų keisti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, prašo pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, ir nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023-03-09 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovė E. R. asmeniškai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (680 kv.m), atsakovas O. V. asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (795 kv.m), šalys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais C (364 kv.m) ir D (261 kv.m). Nustatyti, kad žemės sklypo dalis D (261 kv.m) naudojama privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis, transporto priemonių parkavimui.
26. Visų pirma teismas pasisako dėl poreikio ir būtinumo šiuo nagrinėjamu atveju keisti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatytą 2008-05-12. Anot atsakovo, poreikio ir būtinumo keisti 2008 m. nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką nėra, kadangi ieškovė žinojo ir suprato, kad ji įsigyja turtą su konkrečia naudojimosi tvarka, kuri yra privaloma tiek jai, tiek bendraturčiui ir tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka ją tuomet visiškai tenkino. Atitinkamai ir atsakovas žemės sklypo dalį pirko su konkrečiai nustatyta naudojimosi tvarka, turėdamas tikslą vienasmeniškai naudotis jam priskirta žemės sklypo dalimi A. Anot atsakovo, ieškovė ėmėsi priemonių alternatyviam įvažiavimui į jai priklausančią sklypo dalį B įrengti, t. y. iš sklypo galo įsirengė tvoroje įvažiavimo į sklypą vartus, kurie yra pilnai funkcionuojantys ir gali būti naudojami. Atsakovo nuomone, ieškovė turi objektyvią ir realią galimybę įvažiavimą į jai priklausančią sklypo dalį įsirengti kitoje vietoje. Tai visiškai tenkintų atsakovą, nes šalys turėtų galimybę kiekviena savarankiškai naudotis joms pirkimo – pardavimo sutartimis 2008 m. nustatytomis žemės sklypo dalimis, taip nebūtų pažeisti atsakovo teisės ir interesai, nebūtų pažeistas proporcingumo principas, tarp šalių įsivyrautų taika, ateityje nekiltų jokių konfliktų.
27. Tačiau teismas pažymi, jog ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pirkdama žemės sklypą su butu ji suklydo, manydama, kad nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas – jai suteikia neabejotiną teisę visada naudotis, važiuoti ir eiti ginčo įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) g. Tokį jos supratimą lėmė tai, jog tiek detaliajame plane, tiek 2006 m. sklypo planuose, tiek 2008 m. techniniame projekte įvažiavimas į ginčo sklypą buvo numatytas ir pavaizduotas tik iš (duomenys neskelbtini) g. Be to, abiejų butų fasadinės dalys orientuotos į iki pat šiol naudoto ir projektuose pavaizduoto įvažiavimo pusę. Byloje nekilo ginčas dėl to, nuo 2008 m. ieškovė būtent šiuo įvažiavimu (iš (duomenys neskelbtini) g.) visada ir naudojosi. Byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovė taip pat prisidėjo finansiškai prie (duomenys neskelbtini) g. įrengimo. Nurodė, jog kartu su O. V. sprendė vartų ir vartelių dalies, besiribojančių su (duomenys neskelbtini) g., įsirengimo klausimus, būsimos tvoros kolonų įrengimą. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog vis dėlto tiek ieškovė, tiek atsakovas pradžioje vertino, kad įvažiavimas į ginčo žemės sklypą yra būtent iš (duomenys neskelbtini) g. ir ieškovė turi teisę juo naudotis. Ir tik vėliau paaiškėjus, kad pagal 2008-05-12 nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovė vis dėlto neturi teisės važinėti per atsakovui O. V. asmeniškai priskirtą naudotis žemės sklypo dalį A, atsakovas 2022 m. pradžioje informavo ieškovę, kad ji įsirengtų atskirą įvažiavimą, nes jis tarp garažų užtvers tvorą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog nors ieškovė sklypo dalies B galinėje dalyje yra įsirengusi nuovažą į sklypą ir vartus, tačiau pažymėtina, jog joks įvažiavimas iki jos buto Nr. 2 nėra įrengtas ir kito įvažiavimo iki savo buto, apart iš (duomenys neskelbtini) g., ieškovė neturi. Kaip nurodė teismo posėdžio metu atsakovai V. M. ir R. M., ieškovės nuovaža įrengta be jų, kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimo ir leidimo, jeigu ieškovė pradėtų šia nuovaža naudotis, jie pareikalautų nuovažą panaikinti. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu 2022-07-15 raštu kreipėsi į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus V. ir R. M. bei valdytoją bendriją, prašydama išduoti prisijungimo sąlygas prie (duomenys neskelbtini) g. įvažiavimui į jos žemės sklypą įsirengti, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas, nurodyta, jog prisijungimo sąlygos nebus išduodamos, nes įvažiavimas į ieškovės butą Nr. 2 numatytas iš (duomenys neskelbtini) g. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė neturi galimybės įsirengti kito įvažiavimo, o atsakovui pagrasinus, kad bus užtverta tvora, ir jam tai įvykdžius, ieškovė nebegalės patekti prie savo buto Nr. 2 įvažiavimu, kuris numatytas projektuose nuo 2006 m. ir kuriuo nuo 2008 m. ieškovė faktiškai naudojosi, todėl yra poreikis ir būtinybė keisti 2008-05-12 nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, t. y. objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus, mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai ir nepažeistų nė vieno bendraturčio teisių bei interesų.
30. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, pateiktus paaiškinimus teismo posėdžių metu ir rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas atitinka anksčiau aptartus principus ir kriterijus, o atsakovo pateiktas planas yra su trūkumais.
31. Dėl atsakovo pateikto 2023-03-09 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano visų pirma pažymėtina, jog jame yra numatytas bendro naudojimo apėjimas aplink dvibutį namą. Tačiau pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog apėjimas aplink ieškovės butą jam nėra reikalingas, jis toje dalyje nevaikšto ir jokio tam poreikio neturi. Teismas pažymi, jog patvirtinus atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuriuo numatytas apėjimas aplink dvibutį namą, šalys privalėtų šalinti dalį tvoros, skiriančios atsakovo ir ieškovės atskirai naudojamas A ir B dalis. Taip pat patvirtinus atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuriuo numatytas apėjimas aplink dvibutį namą, šalys negalėtų prie savo butų sienų įsirengti ir turėti terasų, o tai, teismo vertinimu, pažeistų šalių interesus, nes abi šalys nurodo, jog apėjimas aplink dvibutį namą jiems nėra reikalingas. Ieškovės pateiktame 2022-04-01 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane bendro naudojimo apėjimas aplink visą namą nėra suplanuotas. Pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką apėjimo aplink namą nėra.
32. Ieškovės pusė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką bendro naudojimo sklypo dalies (įvažiavimo) plotis yra apie 4 metrai (t. y. nuo 4,39 m iki 4,67 m), o atsakovo - 9 metrai. Be to, pagal ieškovės siūlymą ši bendro naudojimo sklypo dalis yra skirta tik privažiavimui transporto priemonėmis ir pėsčiomis, o atsakovas papildomai siūlo toje dalyje ir parkuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, ieškovės siūlomas planas yra racionalesnis, kadangi bendro naudojimo dalis bus mažesnė, tokiu būdu kiekvienam iš bendraturčių atiteks didesnė dalis žemės sklypo individualiam naudojimui. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tikslas ir yra kiekvieno bendraturčio izoliuotų dalių turėjimas, vadinasi, efektyvesnis ir racionalesnis būdas yra tuomet, kai bendro naudojimo dalis yra mažesnė, o asmeninio naudojimo dalis - didesnė. Todėl ieškovės siūlomas planas su mažesne bendro naudojimo dalimi yra racionalesnis. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog privažiavimui prie ieškovės buto ieškovei yra būtinas įvažiavimas, bet nebūtinas parkavimas atsakovo pusėje. Parkavimas bus galimas kiekvienos iš šalių asmeniškai naudojamose žemės sklypo dalyse. Ieškovė 2023-04-14 pateikė į bylą vizualizaciją, iš kurios matyti, jog nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlomą planą, atsakovui bus galimybė jam skirtoje asmeninio naudojimo dalyje prie fasadinės buto Nr. 1 dalies parkuoti transporto priemones. Teismas vertina, jog parkavimo vietų turėjimas žemės sklypo dalyje, priskirtoje asmeniniam naudojimui, yra daug racionalesnis, patogesnis ir protingesnis, nes užkerta kelią ginčui dėl konkrečių parkavimo vietų bendro naudojimo žemė sklypo dalyje.
33. Teismo vertinimu, jeigu teismas nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovo siūlomą planą, pagal kurią transporto priemonių parkavimas D dalyje būtų galimas bet kurioje bendro naudojimo dalies vietoje, tai gali skatinti naujas konfliktines situacijas ir ginčus tarp bendraturčių, kadangi, įvertinus šalių konfliktinius santykius, atsakovo valdomas didesnių gabaritų transporto priemones, išliktų galimybė transporto priemones palikti ir parkuoti bet kaip ir bet kurioje D dalies vietoje, sudarant kliūtis kitam bendraturčiui pravažiuoti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tokios pat pozicijos buvo ir atsakovo pusė, kai teikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, t. y. atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodoma „<...> Dar daugiau – ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neabejotinai programuoja nuolatinius ieškovės ir atsakovo konfliktus ateityje, kadangi šalys pagal atitinkamą teismo sprendimą turėtų galimybę savo automobilius parkuoti tiek Žemės sklypo dalyse, pažymėtose C2, tiek C3, tokiu būdu sudarydami kliūtis vienas kitam pravažiuoti/išvažiuoti į gatvę ar įvažiuoti iš gatvės. <...>“. Tai leidžia teismui vertinti, jog atsakovo pusė vis dėlto sutinka, kad transporto priemonių parkavimas įvažiavimui skirtoje vietoje gali skatinti ieškovės ir atsakovo konfliktus ateityje. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė išgrynino, jog ji neprašo nustatyti, kad galima bus parkuoti minėtose C2 ir C3 dalyse, ji prašo nustatyti, kad šia dalimi bus galima tik eiti pėsčiomis ir pravažiuoti, tad jos prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neprogramuoja naujų ieškovės ir atsakovo konfliktų ateityje.
34. Atsakovas akcentuoja, jog ieškovės siūlomas planas yra ydingas tuo, kad atsakovas ieškovės siūloma bendro naudojimo C3 dalimi nei teoriškai, nei realiai naudotis neturės galimybės, nes toje žemės sklypo dalyje (kuri patenka į šiuo metu nustatytą ieškovės naudojamą sklypo dalį prie jos namo dalies) ieškovė laikys/parkuos savo automobilį, t.y. ieškovė ir toliau faktiškai vienasmeniškai naudosis dalimi, plane pažymėta C3, ir nepatirs visiškai jokių pasikeitimų ar nepatogumų. Tačiau, kaip minėta, ieškovė prašo nustatyti, kad C3 dalimi bus galima naudotis tik privažiavimui ir eiti pėsčiomis. Parkavimas pagal ieškovės planą C3 dalyje nenumatytas, todėl ir ieškovė neturės absoliučiai jokios teisės minėtoje dalyje parkuoti transporto priemonių. Teismas supranta, jog galbūt ieškovės interesas naudotis C3 dalimi privažiavimui ar praėjimui pėsčiomis yra didesnis negu atsakovo, nes pro tą sklypo dalį nebegalima niekur kitur toliau patekti, tačiau teismas vertina, jog ir atsakovui dalis C3 bus naudinga, pavyzdžiui, prieš įvažiuodamas į savo garažą atsakovas galės įvažiuoti į C3 dalį ir tada atbulas įvažiuoti į garažą; tuo atveju, jeigu į garažą įvažiuos transporto priemonės priekiu, išvažiuodamas atsakovas turės teisę įvažiuoti į C3 dalį ir po to patogiai priekiu išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) g.; jeigu atsakovas prie savo buto fasadinės dalies norės privažiuoti su didesnio gabarito transporto priemone, teismo vertinimu, C3 dalis taip pat pasitarnaus manervarimui, apsisukimui ir pan.
35. Iš esmės ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo dėl to, kad nuo 2008 m. tarp žemės sklypo bendraturčių susiklostė faktinis ginčo žemės sklypo naudojimas, ieškovė prie savo buto Nr. 2 patekdavo iš (duomenys neskelbtini) g., pravažiuodama pro atsakovo butą Nr. 1. Šios faktinės situacijos išsaugojimo ieškovė ir siekia.
36. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo / pakeitimo projektą, kuris nepažeistų bendraturčių teisių ir interesų, atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma naudojimosi tvarka žemės sklypu užtikrina abiejų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje, yra racionali ir tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui. Ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra parengta įvertinus ir atsižvelgus į visas aplinkybes, susijusias su bendraturčių esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais žemės sklypo naudojimo santykiais, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas. O kadangi atsakovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neracionali, ydinga ir sudaranti pagrindą naujiems ginčams kilti ateityje, šioje dalyje priešieškinis atmestinas.
37. Papildomai pažymėtina, jog atsakovas prieš pateikdamas priešieškinį ir 2023-03-09 planą į bylą buvo pateikęs 4 alternatyvius pasiūlymus, parengtus 2022 m. birželio mėn. Tačiau teismas juos visus taip pat laiko ydingais ir daro išvadą, kad remiantis jais naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti keičiama, kadangi pagal 1 ir 4 alternatyvius pasiūlymus ieškovė neturėtų galimybės įvažiuoti prie savo buto Nr. 2 iš (duomenys neskelbtini) g., nes tarp garažų būtų įrengta tvora; pagal 2 alternatyvų pasiūlymą bendro naudojimo teritorija siektų 245 kv. m, o tokio dydžio bendro naudojimo plotas yra neracionalus ir šiuo atveju nereikalingas bendraturčių teisių ir interesų įgyvendinimui, be to, duodantis pagrindą bendraturčių ginčas kilti ateityje, nes būtų galima transporto priemones parkuoti visose dalyje, taip sudarant kliūtis kitam bendraturčiui pravažiuoti; o dėl 3 alternatyvaus pasiūlymo pažymėtina, jog numatytas 3,5 m pločio įvažiavimas ir bendro naudojimo teritorija 110 m² dydžio, tačiau, kaip teismui paaiškino ieškovė, įvažiavimui skirtų vartų dydis yra planuojamas maždaug 4,67 m pločio (pagal tai buvo rengiamas ieškovės naudojimosi žemės sklypu nustatymo planas), tad 3,5 m pločio įvažiavimas neatitinka planuojamų vartų dydžio; be to, šiame 3 alternatyviame pasiūlyme numatytame 110 m² dydžio bendro naudojimo plote būtų galima ne tik eiti ir važiuoti su transporto priemonėmis, bet ir parkuoti transporto priemones, o tai bendraturčiams leistų transporto priemones parkuoti / palikti stovėti bet kurioje vietoje, taip sudarant kliūtis kitam bendraturčiui pravažiuoti. Akivaizdu, jog tokia naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių taikos ir sutarimo neįtvirtintų, būtų pagrindas naujiems ginčams kilti ateityje.
Dėl atsakovų įpareigojimo išduoti prisijungimo sąlygas nuovažos teisės aktų nustatyta tvarka suprojektavimui ir įsirengimui iš (duomenys neskelbtini) g. ir leidimo teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti ir įsirengti nuovažą iš (duomenys neskelbtini) g. be bendraturčio sutikimo
38. Atsakovas O. V. priešieškiniu taip pat prašo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoją GNSB „(duomenys neskelbtini)“ arba žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus R. M. ir V. M. įpareigoti išduoti atsakovui O. V. prisijungimo sąlygas nuovažos teisės aktų nustatyta tvarka suprojektavimui ir įsirengimui iš (duomenys neskelbtini) g. į atsakovo naudojamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtą indeksu A, pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023-03-10 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (duomenys neskelbtini) – projektinį pasiūlymą, ir leisti O. V. teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti ir įsirengti nuovažą iš (duomenys neskelbtini) g. į atsakovo naudojamą žemės sklypodalį, pažymėtą indeksu A, pagal UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023-03-10 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (duomenys neskelbtini) – projektinį pasiūlymą, be ieškovės E. R. sutikimo.
39. Kaip minėta, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, jog ji neprieštarauja kaip bendraturtė duoti sutikimą nuovažai įsirengti, pateikė atsakovui siūlomas UAB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ 2023-03-10 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano korekcijas, tačiau atsakovas vietoje to, kad ieškotų priimtino abiem šalims būdo, kreipėsi į teismą. Be to, mano, jog ieškovės sutikimas nuovažai įsirengti nereikalingas, nes nuovaža yra už ieškovės ir atsakovo sklypo ribos. Ieškovė nėra žemės sklypo, kuriame ketinama statyti nuovažą, savininkė.
40. Nustatyta, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai R. M. ir V. M. 2014-09-19 Panaudos sutarties pagrindu žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo, naudoja ir prižiūri GNSB „(duomenys neskelbtini)“. Panaudos sutarties 5 punktu susitarta, jog Panaudos sutartis sudaroma su teise panaudos gavėjui leisti naudotis Turtu bendrijos teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams. Panaudos sutarties 8 punktu susitarta, jog panaudos davėjas šia sutartimi paskiria panaudos gavėją Turto valdytoju ir perleidžia panaudos gavėjui visas savo kaip Turto savininko teises ir pareigas, susijusias su tinkamu Turto valdymu (ne disponavimu), įskaitant, bet neapsiribojant, teisę reikalauti iš Turto naudotojų atlyginti Turto valdymo, naudojimo, išlaikymo ir priežiūros išlaidas. Panaudos davėjas pasilieka sau teisę netrukdomai vykdyti gyvenamųjų namų kvartalo plėtrą į jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tuo tikslu keisti žemės sklypų paskirtį, dalinti, vykdyti bet kokius statybos darbus, tiesti komunikacijas, nustatyti servitutus ar atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Panaudos sutartyje nėra išskirtos aiškios nuostatos, jog žemės sklypo savininkai perduoda bendrijai teisę spręsti ir prisijungimo sąlygų (ne)išdavimo klausimus. Bendrijos pirmininkas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog šią teisę turi žemės sklypo savininkai. Atsakovai R. M. ir V. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jie šios teisės bendrijai nėra perdavę ir visada tokio pobūdžio prašymus sprendžia jie – žemės sklypo savininkai.
41. Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu (Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalis). Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, o vienas iš šių dokumentų yra prisijungimo sąlygos (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
42. Pagal bylos medžiagą nustatyta, jog atsakovas O. V. dėl prisijungimo sąlygų išdavimo kreipėsi ne į atsakovus R. ir V. M., o į bendriją. 2023-03-27 atsakyme O. V. bendrija, be kita ko, buvo nurodžiusi, jog nepateiktas (duomenys neskelbtini) g. savininko sutikimas dėl nuovažos įrengimo. Nepaisant to, kad O. V. prieš pareikšdamas priešieškinį nesikreipė į R. ir V. M., byloje buvo išreikštas aiškus žemės sklypo savininkų atsisakymas išduoti atsakovui prisijungimo sąlygas nuovažos teisės aktų nustatyta tvarka suprojektavimui ir įsirengimui iš (duomenys neskelbtini) g. į atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį A. Žemės sklypo savininkai nurodė, jog tam, kad atsakovas gautų prisijungimo sąlygas, jiems būtina žinoti, kam bus naudojamas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g.; tik žinant, kam konkrečiai reikalingas įvažiavimas, bus galima spręsti, duoti ar neduoti sutikimą, o jei duoti - tai kokiomis sąlygomis; (duomenys neskelbtini) g. skirta ir įrengta 60 žemės sklypų savininkams, už šių savininkų lėšas, O. V. prie (duomenys neskelbtini) g. statybos neprisidėjo; O. V. nenustatytas servitutas per jų žemės sklypą tiesti įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) g.; O. V. gali patekti į savo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) g.; jeigu antras įvažiavimas O. V. yra tikrai būtinas, sutiktų, kad papildomas įvažiavimas būtų įrengiamas būtent iš (duomenys neskelbtini) g.; nuovaža yra planuojama netoli sankryžos; be to, (duomenys neskelbtini) g. yra įrengta požeminė siurblinė, kuri užtikrina viso kvartalo gyventojų poreikius, tad naujos nuovažos įrengimas gali trukdyti siurblinės priežiūrai.
43. Atsakovas O. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog papildomo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. jis nenori, jam toks papildomas įvažiavimas netinka, būtų nepatogus, nori papildomo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g.
44. Be to, atsakovas O. V. akcentuoja, jog įvažiavimai iš (duomenys neskelbtini) g. yra įrengti ir į kitus toje gatvėje esančius žemės sklypus, tačiau pažymėtina, jog, kaip matyti iš byloje esančio detaliojo plano ir šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu, kitiems žemės sklypų savininkams įvažiavimai iš (duomenys neskelbtini) g. buvo numatyti detaliuoju planu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai V. ir R. M. kam nors būtų leidę įsirengti papildomą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g., o atsakovui O. V. atsisako tai padaryti neva be pagrindo.
45. Teismas į bylą trečiaisiais asmeninis įtraukė savininkus, kurie savo lėšomis prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) g. įrengimo. Bendrija įvykdė teismo įpareigojimą ir šiems asmenims 2023-05-24 įteikė atsakovo priešieškinį, informavo apie teismo posėdį. Papildomai apie teismo posėdį šiems asmenims pranešta viešai. Į bylą pateiktas 2023-06-12 GNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, jog 4 klausimu buvo iškeltas klausimas dėl O. V., turinčio nekilnojamą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), pageidavimo įsirengti papildomą įvažiavimą į savo naudojamos dalies žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. Įvertinus vienintelio įvažiavimo į gyvenvietę sankryžos užstatymą, papildomų nepatogumų sukantis iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g., avarinių situacijų tikimybę, buvo nutarta nesuteikti leidimo O. V. pasidaryti papildomo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g.
46. Kaip minėta, prisijungimo sąlygas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti žemės sklypo savininkas (valdytojas) ar naudotojas. Galiojantis teisinis reguliavimas suponuoja, jog žemės sklypo savininko (valdytojo) ar naudotojo sutikimas išduoti prisijungimo sąlygas duodamas laisva valia. Atsakovai V. ir R. M. motyvuotai nurodė, kodėl prisijungimo sąlygos šiuo atveju nebus išduodamos pagal atsakovo reikalavimą. Atsakovas byloje siekia, kad teismas įpareigotų žemės sklypo savininkus arba valdytoją išduoti prisijungimo sąlygas, tačiau, teismo vertinimu, toks atsakovo O. V. teisių gynimo būdas ir tik jo privatus interesas – jam priklausančios nuosavybės teisės įgyvendinimas taip, kad jis galėtų įsirengti ir naudotis papildomu įvažiavimu į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. – šiuo atveju negalimas, kadangi tai apribotų žemės sklypo savininkus savo nuožiūra disponuoti jiems priklausančiu turtu, o be to, atsakovas O. V. siekia tik sau naudingo ir patogaus įvažiavimo, savo interesus iškelia aukščiau, nepaisydamas nei žemės sklypų savininkų interesų, nei kitų asmenų interesų, kuriuos gina žemės sklypų savininkai atsisakydami išduoti prisijungimo sąlygas. Kartu pažymėtina, jog V. ir R. M. sutinka leisti atsakovui O. V. įsirengti papildomą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g., tačiau pats O. V. tokio įvažiavimo nenori, o tai leidžia teismui daryti išvadą, jog turėti antrą įvažiavimą esminio poreikio atsakovui O. V. nėra.
47. Remdamasis tuo, kad aptarta, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo teismo sprendimu riboti žemės savininkų teises, įpareigojant juos išduoti atsakovui prisijungimo sąlygas. Atsakovai, neišduodami prisijungimo sąlygų, naudojasi savo subjektinėmis teisėmis ir atsakovo O. V. teisių nepažeidžia. Todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. Ieškovės E. R. ieškinį tenkinus visiškai, jai iš atsakovo O. V. priteistinos jos patirtos 1 710,00 Eur atstovavimo išlaidos (buvo rengiamas ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį, renkami ir teikiami papildomi įrodymai, advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose) ir 141,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, iš viso 1 851,00 Eur (CPK 93 straipsnis).
49. Kadangi atsakovas O. V. laikomas šalimi, kuri bylą pralaimėjo, jo ir po pusėje buvusio trečiojo asmens Z. V. turėtos išlaidos neatlygintinos.
50. Trečiasis asmuo V. R. ir atsakovai GNSB „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir R. M. teismui nepateikė įrodymų, kad būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl išlaidų priteisimo nespręstinas.
51. Byloje susidarė 32,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Jos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo O. V. (CPK 96 straipsnis).
52. Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2023-05-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priešieškinį atmesti.
Pakeisti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geoplanai“ 2022-04-01 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė E. R. asmeniškai naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (791 kv. m), atsakovas O. V. asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (891 kv. m), šalys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais C1 (290 kv. m), C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m). Nustatyti, kad žemės sklypo dalys C2 (64 kv. m) ir C3 (64 kv. m) naudojamos privažiavimo keliui transporto priemonėmis ir pėsčiomis.
Priteisti ieškovei E. R. iš atsakovo O. V. 1 851,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo O. V. valstybei 32,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą, privaloma mokėjimo kopiją pateikti teismui.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2023-05-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui, kad būtų panaikintas faktas apie civilinės bylos iškėlimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose.