- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-88-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00573-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė (pran.)
- Atsakovas
- K. Ž.
- Ieškovas
- N. Ž.
- Išvadą teikia
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-707-674/2014 m. pagal ieškovės N. Ž. pareikštą ieškinį atsakovui K. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, institucija teikianti išvadą Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. Ž. pareiškė ieškinį prašydama santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių raj. apylinkės teismo tarp K. Ž. ir N. Ž. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jai palikti iki santuokos turėtą pavardę – K., nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą iš K. Ž. jo nepilnamečiams vaikams S. Ž. ir F. Ž. po 400,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ir valdyti vaikų motinai N. Ž., padalinti santuokoje įgytą turtą – priteisti K. Ž. automobilius viešame registre įregistruotus N. Ž. vardu. Priteisti iš K. Ž. turėtas išlaidas už antrinę teisinę pagalbą valstybei. Paaiškino, kad su K. Ž. susilaukė dviejų vaikų, - duktė S. Ž., gimė iki santuokos (duomenys neskelbtini), tėvas pripažino tėvystę, suteikė pavardę, o sūnus F. Ž., gimė santuokoje (duomenys neskelbtini). Dėl tarpusavio nesutarimų jau apie pusantrų metų su atsakovu kartu bendrai nebegyvena, netvarko bendro ūkio. Atsakovas gyvena su kita moterimi. Gyvenimas skyrium parodė, kad santuokiniai ryšiai nutrūkę galutinai ir jų atkurti bei vėl pradėti gyventi kartu nėra jokios galimybės, dėl santuokos iširimo yra kalti abu. Jų vaikai dar tebėra tokio amžiaus, kad jiems labiau yra reikalinga motinos globa ir priežiūra jie daugiau bendrauja su mama, todėl prašo jų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, tačiau būna savaitgalių, kada vaikai pas jį gyvena, tada jis juos išlaiko. Automobilius prašo priteisti atsakovui, kito turto neturi. Išlaikymo sau iš atsakovo gauti nepageidauja. Kreditorių neturi.
Atsakovas K. Ž. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė N. Ž. ir K. Ž. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 142, kaip iširusią dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo žmonai paliko iki santuokos turėtą K. pavardę. Nustatė nepilnamečių vaikų S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), F. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina N. Ž.. Priteisė iš K. Ž. nepilnamečių vaikų S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą - periodines išmokas po 300,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, mokamas nuo ieškinio pareiškimo dienos 2014 m. gegužės 13 d. iki vaikų pilnametystės. Priteistą išlaikymą pavedė tvarkyti vaikų motinai N. Ž. (K.). Nustatė, kad ši sprendimo dalis vykdoma skubiai. Padalijo santuokoje įgytą turtą ir K. Ž. priteisė automobilius - VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500,00 Lt ir OPEL OMEGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500,00 Lt, viešame registre įregistruotus N. Ž. vardu. Priteisė iš K. Ž. valstybės turėtas išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą 405,00 Lt. Priteisė iš K. Ž. 397,59 Lt teismo išlaidų valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. Ž. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-707-674/2014 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Nurodė, kad jam nedalyvaujant teismo posėdyje, nebuvo išsiaiškinta tai, kad faktiškai jų sūnus F. gyvena ne su ieškove N. Ž., bet su tėvu. Priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, sūnus visą laiką gyvena pas jį, jis sūnų leidžia į mokyklą, ir jis tik retkarčiais svečiuojasi pas mamą. Nors gyvena (duomenys neskelbtini), vaiką kasdien vežioja į mokyklą Raseinių mieste. Dukrą S. į mokyklą leidžia ieškovė, bet mergaitė du vasaros atostogų mėnesius ( su pertraukomis) praleido pas jį. Išlaikymas abiems vaikams iš jo priteistas nuo 2014-05-13, t.y. nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, nors sūnų jis išlaikė pilnai, o dukra buvo išlaikoma, kuomet buvo pas jį vasaros atostogų metu. Mano, ieškovė, žinodama tikrąją padėtį apie vaikų gyvenamąją vietą, pasielgė nesąžiningai jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
2. Neturėdamas patirties iš gautų dokumentų suprato, kad turi pateikti teismui duomenis apie savo turtinę padėtį, ką ir padarė. Apie tai, kad savo poziciją turi išdėstyti atsiliepime, tuo metu nesuprato. Kadangi buvo kviečiamas tik į parengiamąjį teismo posėdį, suprato, kad teismas įvertins tai, kokius dokumentus yra pateikęs į bylą ir tai, kad vykdo teismo įpareigojimą ir paskirs bylą nagrinėti kitame teismo posėdyje. Į teismo parengiamąjį posėdį negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių, nes lankė vairavimo C ir E kategorijų kursus Panevėžyje, kur turėjo vykti vairavimo egzaminas. Kadangi gyvena Raseinių rajone, ne Panevėžyje, jam ruoštis išvažiavo iš vakaro. Neinformavo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Mano, kad teismas, netgi ir laikydamas, kad papildomi pasirengimo veiksmai šioje byloje nėra reikalingi, turėjo informuoti jį apie skyrimą nagrinėti bylą teismo posėdyje, nurodydamas teismo posėdžio datą, laiką. Teismas priimdamas nutartį bylą nagrinėti iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, neinformuojant jo, kaip bylos šalies, pažeidė LR CPK 231 straipsnio 4 dalies bei 232 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių išlaikymo.
Vadovaujantis LR CPK nuostatomis byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda LR CPK nustatytų procesinių teisinių padarinių: teismas atideda bylos nagrinėjimą (LR CPK 247 straipsnis), jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama LR CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka. LR CPK 133 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas LR CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Esant akivaizdžiam byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-604/2007).
LR CPK 225 straipsnio 7 punktas nustato, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Taigi, įstatymas nustato, kad teismas, po atsiliepimų gavimo ar termino jiems pateikti pasibaigimo, gali vykdyti pasirengimą bylos nagrinėjimui (parengiamojo posėdžio ar paruošiamųjų dokumentų būdu) arba, jei mano, kad bylos nagrinėjimui iš esmės jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, nes bylą iš esmės galima išnagrinėti, gali skirti teismo posėdį be likusios pasirengimo stadijos dalies. Parengiamasis teismo posėdis skiriamas tuo atveju, jei teismas mato, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme (LR CPK 228 straipsnio 1 dalis).
Konkrečiu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui K. Ž. apie parengiamąjį posėdį įvyksiantį 2014-07-29 d. 9 val. pranešta ( b.l. 33,34). Jis į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ir posėdyje nedalyvavo ( b.l. 43-46). Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo parengiamajame posėdyje neatvykus atsakovui. Teismas išklausęs proceso dalyvių nuomonės, įvertinęs tai, kad atsakovui apie posėdį pranešta, kad iš jo negauta prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, vertino, kad atsakovas neišreiškė pozicijos dėl bylos nagrinėjimo, nepageidauja dalyvauti posėdyje ir sprendė, kad galima bylą parengiamajame posėdyje nagrinėti nedalyvaujant atsakovui bei nedalyvaujant atsakovui bylą nagrinėti iš esmės.
Dalyvaujantiems byloje asmenims apie parengiamojo posėdžio vietą turi būti pranešta kartu nurodant neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes (LR CPK 225 straipsnio 7 punktas). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 16 d. priėmė nutartį skirti parengiamąjį posėdį 2014 m. liepos 29 d. 9 val. ( b.l. 33) Tačiau pirmosios instancijos teismas įstatymų nustatyta tvarka pažeidžiant LR CPK 225 straipsnio 7 punkto nuostatas neinformavo atsakovo apie neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes. Jam neatvykus į parengiamąjį posėdį bylą išnagrinėjo iš esmės.
Teismų praktikoje pripažinta, kad tokiu atveju konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Todėl teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-158/2014 ).
Apeliantas nurodė, kad į teismo parengiamąjį posėdį negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių, nors ir neneigia, kad neinformavo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje teismo. Apeliantas mano, kad teismas, netgi ir laikydamas, kad papildomi pasirengimo veiksmai šioje byloje nėra reikalingi, turėjo informuoti jį apie skyrimą nagrinėti bylą teismo posėdyje, nurodydamas teismo posėdžio datą, laiką. Teismas priimdamas nutartį bylą nagrinėti iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, neinformuojant jo, kaip bylos šalies, pažeidė jo teises. Be to nurodė, kad jam nedalyvaujant teismo posėdyje, nebuvo išsiaiškintos ir bylai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl sūnaus gyvenamosios vietos, nes sūnus gyvena ne su mama, bei neištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės dėl vaikų išlaikymo, nes atsakovas vaikus išlaikė, vaikams atvykus pas jį ir kt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad atsakovas turi pareigą teikti atsiliepimą į ieškinį, domėtis proceso eiga, nevilkinti proceso, savalaikiai pateikti bylai turinčius reikšmės duomenis. Tačiau sutiktina su atsakovo argumentais, kad jam apie neatvykimą į parengiamąjį posėdį pasekmės nebuvo išaiškintos, jis nebuvo informuotas apie teismo posėdį. Nedalyvaudamas teismo posėdyje atsakovas negalėjo pateikti savo pozicijos dėl jo vertinimu neteisingai konstatuotų faktinių aplinkybių. Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia – ieškovei reikia įrodyti ieškinio, atsakovui –atsikirtimų faktinį pagrindą.
Atsižvelgus į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, yra pagrindo išvadai, kad bylos išsprendimas turi įtakos atsakovo asmens teisėms arba pareigoms, taip pat ir nepilnamečių vaikų interesams sprendžiant jų gyvenamosios vietos bei jų išlaikymo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, sprendžia, kad konkrečiu atveju yra pagrindo konstatuoti absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis, analizę teisėjų kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismui civilinę bylą gražinus nagrinėti iš naujo, reikalingi papildomi duomenys dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Pagal LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą, panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, grąžintinas atsakovui 115,20 Lt ir 245,80 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2014-09-04, 2014-09-12, viso 104,55 Eur (361,00 Lt) ( b.l. 51,54 ). Šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakovui pateikus šią nutartį. Kitų bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant sprendimą iš esmės (LR CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Gražinti atsakovui K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 104,55 Eur (vieną šimtą keturis eurus 55 euro ct ) sumokėto žyminio mokesčio.
Grąžinti žyminį mokestį pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.