Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., A. M., valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, apie teismo posėdį 2025 m. balandžio 30 d. paskelbus viešai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra mirusios E. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskalbtini), sutuoktinis. Pareiškėjas ir palikėja turi du vaikus, kurie įtraukti suinteresuotais asmenimis šioje civilinėje byloje, pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjo vardu įregistruota namų valda su priklausiniais – gyvenamais namas unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), ūkiniai pastatai unikalūs Nr. (duomenys neskalbtini), (duomenys neskalbtini), (duomenys neskalbtini), garažas unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), viralinė unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), kiemo statiniai uniklaus Nr. (duomenys neskalbtini), esantys adresu (duomenys neskalbtini), kur kaip nurodo pareiškėjas pareiškime, gyveno su sutuoktine iki jos mirties ir liko gyventi po sutuoktinės mirties. Taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pareiškėjui ir jo mirusiai sutuoktinei priklausė 2699/4217 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), esančio (duomenys neskalbtini). Palikėjos vardu įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), esantį (duomenys neskalbtini)., bei 61/186 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), tvartas unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), klojimas unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), kiemo rūsys unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), šulinys unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), esantys (duomenys neskalbtini). Palikėjai taip pat priklausė kitas smulkus kilnojamasis turtas – namų apyvokos daiktai, baldai ir kita. Iš Marijampolės 4-ojo notaro biuro 2025 m. kovo 10 d. liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskalbtini), matyti, kad į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo nėra užvesta.

Kaip pareiškėjas nurodo pareiškime visą aukščiau nurodytą turtą pareiškėjas priėmė pradėdamas jį valdyti ir tai pasireiškė jo kaip įpėdinio aktyviais veiksmais, įgyvendinant nuosavybės teises, t. y. prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį gyvenamąjį namą, mokant už jį mokesčius, naudojantis turtu kaip savo, užtikrinant tinkamą jo eksploatavimą, prisiimant ne tik teises, bet ir pareigas, susijusias su palikimu. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas priėmė valdyti visus jai priklausiusius kilnuojamuosius daiktus, kaip namų apyvokos daiktai, baldai ir kita. Aktyvius pareiškėjo kaip turto savininko veiksmus įrodo prie pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai: mokėjimo kvitai už elektros energiją, komunalinių atliekų išvežimą. Aplinkybes, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties rūpinosi likusiu turtu, patvirtino ir suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. atsiliepimuose.

Pareiškėjas įrodinėja, kad palikimą po jo sutuoktinės mirties priėmė jis, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šių aplinkybių pagrindimui į bylą pateikė rašytinius įrodymus: 2024 m. sausio 23 d., 2024 m. vasario 28 d., 2024 m. kovo 24 d. mokėjimo kvitus, patvirinančius komunalinių mokesčių apmokėjimą adresu (duomenys neskalbtini).

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnį, palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, galinčias kilti iš palikimo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas buvo mirusiosios sutuoktinis. Po palikėjos mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta. Pareiškėjas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. nekilnojamąjį turtą ir visus kitus mirusiosios daiktus. Tai patvirtina pareiškėjo pateikti paaiškinimai pareiškime ir pateikti įrodymai (notarų išduoti liudijimai, valstybės įmonės “Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, mokėjimų kvitai). Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nėra. Suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėjas perėmė palikėjai priklausiusį turtą.

Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjas G. J. M. palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės E. V. M., mirusios (duomenys neskalbtini), mirties, priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuotkinės E. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskalbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.