- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-273-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06869-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Alona Romanovienė
- Ieškovas
- GNSB „Budrikų sodyba“
- Atsakovas
- A. Ž., G. Ž., D. K., A. K., A. T., T. R., J. B.-R., V. Č., A. Č., S. B., I. B., V. F., N. F., N. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, A. S., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo GNSB „Budrikų sodyba“ ieškinį atsakovams A. Ž., G. Ž., D. K., A. K., A. T., T. R., J. B.-R., V. Č., A. Č., S. B., I. B., V. F., N. F., D. K., N. P. dėl skolos priteisimo bei atsakovų D. K., A. K., J. B.-R.s, T. R., A. Ž., G. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. Ž. ir G. Ž. 1623,02 Lt skolos, 73,43 Lt delspinigių; D. K. ir A. K. 2650,12 Lt skolos, 105,78 Lt delspinigių; J. B.-R. ir T. R. 1134,67 Lt skolos, 73,52 Lt delspinigių; N. F. ir V. F. 12037,00 Lt skolos; D. K. ir N. P. 4246,22 Lt skolos, 212,03 Lt delspinigių; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovai A. T., V. Č., A. Č. skolą sumokėjo, o atsakovams S. B. ir I. B. skolos mokėjimą išdėstė, todėl prašė šiems asmenims bylos dalį nutraukti. Nurodė, kad atsakovams A. K. ir D. K. priklauso 2 žemės sklypai, kitiems atsakovams priklauso po vieną žemės sklypą. Bendrijos nariai ir tie asmenys, kurie nėra bendrijos nariai, privalo proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje apmokėti išlaidas bendriems objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Bendrijos narių susirinkimų metu įvesti tokie mokesčiai kaip: nario mokestis, mokesčiai už elektrą, telefono ryšį, sniego valymą, siurblinės remontą ir orapūtės priežiūrą, atlyginimą samdomiems darbuotojams ir kt. Atsakovai nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. liepos mėn. nevykdė savo prievolės proporcingai jų turimai daliai bendrojoje nuosavybėje apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-27 sprendimu priėmė ieškovo GNSB „Budrikų sodyba“ atsisakymą dėl 2098,91 skolos priteisimo iš A. T., 1994,15 Lt skolos priteisimo solidariai iš V. Č. ir A. Č., 2491,64 Lt skolos priteisimo solidariai iš S. B. ir I. B. ir šią bylos dalį nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino: ieškovei priteisė solidariai iš atsakovų A. Ž. ir G. Ž. 1623,02 Lt skolos, 73,43 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1696,45 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 185 Lt bylinėjimosi išlaidų; solidariai iš atsakovų D. K. ir A. K. 2650,12 Lt skolos, 105,78 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2755,90 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 300 Lt bylinėjimosi išlaidų; solidariai iš atsakovų J. B.-R. ir T. R. 1134,67 Lt skolos, 73,52 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1208,19 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 132 Lt bylinėjimosi išlaidų; solidariai iš atsakovų V. F. ir N. F. 12037 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 12037 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1312 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovų D. K. ir N. P. po 2123,11 Lt skolos, 106,02 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2229,13 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 242,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo A. T. 116 Lt bylinėjimosi išlaidų; solidariai iš atsakovų V. Č. ir A. Č. 360,82 Lt bylinėjimosi išlaidų; solidariai iš atsakovų S. B. ir I. B. 118,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei 217 Lt žyminio mokesčio. Atsakovai, nesvarbu jie yra bendrijos nariai ar ne, nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą ir kartu mokėti bendrijos narių nustatyto dydžio įmokas. Visi bendraturčiai privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Ieškovas teisėtai bei pagrįstai apskaičiavo atsakovams tenkančią sumą, paslaugos buvo būtinos, kad bendro naudojimo objektai atitiktų priežiūros reikalavimus. Atsakovų pareiga išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus bendrojo naudojimo objektus yra besąlyginė ir imperatyvi. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovo pateikti skaičiavimai yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, ieškovo nurodyto įsiskolinimo dydžio bei apskaičiavimo pagrįstumo ar teisėtumo nenuginčijo, savo skaičiavimų dėl skolos dydžio bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Ieškovas privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovai įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Atsakovai savo atsikirtimų nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl ieškinio reikalavimus tenkino.
Šalies argumentai
A. D. K., A. K., J. B.-R., T. R., A. Ž., G. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-27 sprendimo dalį dėl skolos, delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą turėjo taikyti bendrijos įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2004-02-14. Paaiškino, kad iš ieškovo byloje pateiktos detalizuotos mokėtinų mokesčių išklotinės nėra apskaičiuotos proporcingai kiekvieno atsakovo daliai bendrojoje nuosavybėje. Pažymi, kad kiekvieno apelianto nuosavybės dalis yra šiek tiek skirtinga, tačiau priskaičiuotų mokesčių dalis yra tokia pati, t. y. atsakovų nuosavybės dalis juose neatspindi. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, prieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nurodė, kad ieškovo pateiktoje išlaidų lentelėje informacija yra netiksli ir prieštaraujanti faktinei situacijai, todėl teismas nepagrįstai šiuos duomenis laikė įrodymu, patvirtinančiu iš atsakovų priteistinas skolos sumas. Pažymi, kad vienas iš pagrindinių atsakovų atsikirtimų buvo tai, kad ieškovė šioje byloje nepateikė įrodymų, kad ieškovo reikalaujamos apmokėti paslaugos buvo suteiktos ir jos buvo apmokėtos, šie duomenys nebuvo išreikalauti. Priduria, kad atsakovai prašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti buvusią ieškovės pirmininkę, tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas. Atsakovai atsisakymą mokėti ieškovo reikalaujamas skolas grindė ta aplinkybe, kad mokesčiai buvo apskaičiuoti nesant protokolų arba nukrypstant nuo protokoluose priimtų sprendimų, arba nesant ieškovo išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teismas turėjo nustatyti, kokie skolos atsiradimo laikotarpiu bendro naudojimo objektai buvo, kad būtų galima pagrįsti atsakovams skaičiuojamų mokesčių teisingumą, tačiau šių reikšmingų aplinkybių nenustatė, todėl priimtas sprendimas neteisingas. Kadangi atitinkami ieškovei teismo priteisti mokesčiai yra skaičiuojami pagal esamų bendrijos narių skaičių, todėl pagal bendrijos registravimo knygą galima nustatyti, kiek ginčo laikotarpiu buvo bendrijos narių, ar apskaičiuotos sumos yra teisingos. Ieškovė nepateikė atsakovų nurodytų duomenų, todėl ieškinys turėjo būti atmestas kaip neįrodytas. Pažymi, kad rašytinių susitarimų atsakovai su ieškove dėl delspinigių nesudarė, todėl jie priteisti nepagrįstai. Teismas netinkamai paskirstė byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad apeliantams A. Ž., T. R. nuosavybės teise priklauso po vieną žemės sklypą, o atsakovei D. K. nuosavybės teise priklauso vienas su puse žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini) 2005-08-16 Juridinių asmenų registre įregistruota ieškovė – GNSB „Budrikų sodyba“. Apeliantai yra GNSB „Budrikų sodyba“ bendrijos nariai. Ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už suteiktas gyvenamųjų namų kvartalo, kuriame yra atsakovams priklausantys žemės sklypai, bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, nemoka kitų mokesčių už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. liepos mėn.
Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė tuo, kad apeliantai privalo proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje prisidėti prie bendrijos mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis išvadomis.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos tiesiogiai priklauso nuo aplinkybės, ar daiktas yra vieno asmens, ar kelių asmenų nuosavybė. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (LR CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.
Ieškovė yra gyvenamųjų namų statybos bendrija, kurios tikslas įgyvendinti sklypų bei patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (GNSB „Budrikų sodyba“ įstatytų 2. 2 p.). Darytina išvada, kad ieškovė yra bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Administravimas – tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Administratorius, prižiūrėdamas bendrą daiktą, atlieka bendrojo naudojimo objektų privalomąsias apžiūras, organizuoja šių objektų nuolatinės techninės priežiūros darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, sudaro sutartis su kitomis įmonėmis, tiekiančiomis šilumą, elektros energiją, dujas, atliekančiomis remonto darbus ar teikiančiomis kitokias paslaugas, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Taigi administratorius, atlikdamas bendro daikto administravimo veiksmus, teikia paslaugas jo savininkams, nes daikto nereikia prižiūrėti kiekvienam bendraturčiui.
Vadovaujantis LR CK 4.76 str., 4.86 str. 1 d. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Kartu LR CK 4.83 str. 4 d. nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo mokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo LR CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nagrinėjamu atveju apeliantai teigia, kad apskaičiuoti mokėtini mokesčiai netikslūs, nes mokesčiai turėjo būti apskaičiuoti pagal turimo žemės sklypo plotą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad bendrijos narių susirinkimas 2008-08-29 nusprendė išlaidas už paslaugas skaičiuoti vienodai, pagal savininkų skaičių. Šis bendrijos narių susirinkimo nutarimas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl ieškovė pagrįstai skaičiavo išlaidas proporcingai turimam sklypų skaičiui. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai yra bendrijos nariai, todėl bendrijos susirinkimo priimami sprendimai yra privalomai vykdytini, nesutikdami su priimtais nutarimais apeliantai turėjo teisę skųsti priimtus nutarimus, tačiau šia savo teise nesinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad apeliacinio skundo motyvai dėl mokėtinų mokesčių dalies atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantai nurodo, kad ieškovės nurodyti mokesčių dydžiai nepagrįsti, t. y. ieškovės pateikti duomenys neįrodo, kad mokesčiai apskaičiuoti pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. liepos mėn. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad mokesčiai atsakovams buvo apskaičiuojami vadovaujantis bendrijos narių susirinkimo protokolų nutarimais, kuriais buvo nuspręsta pirkti tam tikras paslaugas, sudaryti sutartis su tiekėjais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai nesutikdami su reikalaujamomis sumokėti sumomis, bendrijos narių susirinkimo nutarimų neskundė, todėl pripažintina, kad minėti nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, o jų pagrindu apskaičiuotos sumos yra teisėtos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė savo reikalavimus dėl sumų priteisimo pagrindė pateikdama išplėstines pažymas. Šiose pažymose detalizuojama, už kokias konkrečiai paslaugas prašoma priteisti susidariusį įsiskolinimą ir kokia dalis tenka kiekvienam atsakovui, priklausomai nuo jų dalies bendrojoje nuosavybėje (t. 2, b. l. 78–90). Atkreiptinas dėmesys, kad šių duomenų tikrumas ir atitikimas teisės aktams bei ieškovės buhalterinei apskaitai, patvirtinti bendrijos pirmininko ir buhalterės, todėl šie asmenys už klaidingų duomenų pateikimą atsakytų įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad bendrijos įstatuose XVII reglamentuotas bendrijos veiklos tyrimas ir kontrolė; 17.1 p. nustatyta, kad bendrijos valdymo organo veiklos kontrolei atlikti yra renkamas revizorius ar auditorius; 17.4 p. numatyta, kad revizorių galima rinkti atlikti neeilinį ūkinės bei finansinės veiklos patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių; 17.5 p. nustatyta, kad ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrijos valdymo organas veikė tinkamai. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės pateiktais duomenimis dėl paslaugų suteikimo ir mokesčių apskaičiavimo, jokių veiksmų dėl bendrijos veiklos tyrimo ir kontrolės neinicijavo, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, todėl pripažintina, kad apeliantai neįrodė, kad įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. liepos mėn. apskaičiuotas nepagrįstai, kad paslaugos, prekės nebuvo suteiktos ir nėra pareigos mokėti ieškovės nurodomų sumų.
Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą buvusios bendrijos pirmininkės, neišreikalavo duomenų. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku buvo skolos priteisimas iš atsakovų. Šis teismo sprendimas neturės jokios įtakos buvusios bendrijos pirmininkės teisėms ir pareigoms, todėl pagal LR CPK 47 str. nebuvo teisinio pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą M. S. E.. Jeigu apeliantai manė, kad šis asmuo galėjo patvirtinti ar paneigti tam tikras aplinkybes, galėjo pirmosios instancijos teismo prašyti šį asmenį apklausti kaip liudytoją, tačiau šia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo. Išaiškintina, kad ši byla priskirtina prie dispozityvių bylų, todėl teismas nėra aktyvus. Be to, apeliantai nenurodė, kokias aplinkybes būtų patvirtinę ar paneigę šie duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišreikalavo šių duomenų. Apeliantai nurodo, kad ieškovė nepateikė bendro naudojimo objekto sąrašo, todėl negali nustatyti, kad nurodyti mokesčiai skaičiuojami pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektų sąrašo nebuvimas pats savaime neeliminuoja atsakovų pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išsaugojimo ir mokesčių mokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai nenurodė, kokie objektai, jų nuomone, nepriklauso bendro naudojimo objektams, todėl apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti, ar atsakovai pagrįstai atsisako sumokėti dalį prašomos priteisti sumos. Išaiškintina, kad apeliantai, kaip bendrijos nariai, turi teisę inicijuoti bendrų objektų sąrašo sudarymą bendrijos surinkimų metu, tokiu būdu būtų pašalintos visos atsakovų abejonės dėl apskaičiuojamų mokesčių, būtinų bendrojo naudojimo objektų administravimui.
Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis netesybomis. LR CK 6.71 str. 1 d. numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), o LR CK 6.72 str. numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Byloje pateiktas ieškovės susirinkimo, įvykusio 2008-08-29, protokolas patvirtina, kad jame buvo nutarta, jog laiku neatsiskaičius už pateiktas apmokėti sąskaitas bus skaičiuojami delspinigiai – 0,02 procento už kiekvieną dieną. Tokią bendrijos narių susirinkimui priklausančią teisę nustato bendrijos įstatai, kurių 16.1 p. numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi kompetenciją spręsti dėl tikslinių, kaupiamųjų ir kt. įnašų. Todėl bendrijos susirinkimas, nutaręs nustatyti delspinigių dydį už praleistą terminą apmokėti sąskaitas, veikė pagal nustatytą kompetenciją (LR CK 4.85 str.), ir tai reiškia bendrijos narių rašytinį susitarimą dėl delspinigių taikymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 600 Lt advokato teisinėms išlaidoms apmokėti. Ši suma atitinka teisės aktų reikalavimus (LR CPK 98 str.), todėl ši suma priteistina iš apeliantų, t. y. po 100 Lt iš kiekvieno.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei GNSB „Budrikų sodyba“ priteisti iš atsakovų D. K., A. K., J. B.-R., T. R., A. Ž., G. Ž. po 100 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.