Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant ieškovui S. Š., jo atstovui advokatui Mindaugui Normantui, atsakovei R. J., jos atstovei advokatei Sigitai Černienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia ir turto asmeninėn nuosavybėn pripažinimo atsakovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiaisiais asmenimis nurodant Varėnos rajono savivaldybės I-ojo notarų biuro notarą R. M., I. K., J. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į bylos nagrinėjimą neatvyko trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės I-ojo notarų biuro notaras R. M. bei liudytojas S. J.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiajam asmeniui pranešta tinkamai ir negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Dėl liudytojo neatvykimo pripažintina, jog bylos nagrinėjimo atidėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes byla jau buvo nagrinėjama parengiamuosiuose posėdžiuose, teismo posėdžiuose ir proceso šalys turėjo pakankamai laiko pateikti įrodymus, paprašyti, kad tokie įrodymai būtų išreikalauti, šiuo atveju, kad būtų iškviestas liudytojas. Teismas buvo išsiuntęs liudytojui šaukimą atvykti į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, tačiau nėra gauta duomenų apie šaukimo įteikimą. Teismo posėdžio metu proceso dalyviai neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama trečiajam asmeniui ir liudytojui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d., 248 str. 1 d.).

Teismo posėdyje atsakovė R. J. nesutiko su ieškovo reikalavimais ir paaiškino, kad pati mokėjo už savo dalies buto pirkimą grynaisiais pinigais 4000 EUR, juos perduodama ieškovui 2015-07-14 notarų biuro laukiamajame, ieškovas šiuos pinigus įsidėjo į savo rankinę. Prieš įsidedant, ieškovas ant notarų biure esančio staliuko pinigus du kartus perskaičiavo. Ieškovu pasitikėjo, todėl nesurašė pinigų perdavimo dokumentų, jų nepardavė notaro akivaizdoje, manė, jog užtenka buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų sąlygų. Dėl patogumo S. Š. banko pavedimu pervedė visą 8000 EUR sumą už buto pirkimą į vieną J. V. sąskaitą. Vėliau buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis. Už buto komunalines paslaugas nuo pat buto įsigijimo ji moka viską viena, tik kartais prisidėdavo ieškovas. Šiuo metu ieškovas butu nesinaudoja, gyvena pas savo sugyventinę, su kuria kartais lankosi tame bute ir piktybiškai jį niokoja. Su ieškovu pirkti butą planavo dar prieš pusmetį iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, jį pirko ketindama gyventi kartu su ieškovu, tačiau pradėjus kartu gyventi jų tarpusavio santykiai iš karto ėmė blogėti dėl ieškovo elgesio su ja ir jos sūnumi. Buto dalies pirkimui 3000 EUR buvo pasiskolinusi iš savo tėvo S. J., likusią 1000 EUR sumą turėjo susitaupiusi.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. K. neprieštaravo ieškinio reikalavimams ir nurodė, kad su ieškovu ir atsakove buvo susitarę, jog už butą jie sumokės pervesdami pinigus į jos motinos, trečiojo asmens J. V., sąskaitą. Pinigų pervedimas buvo atliktas notarų biure, nes turėjo sutarties šalys atsiskaityti prieš sudarant notaro patvirtintą pirkimo- pardavimo sutartį. Pinigai buvo pervesti iš ieškovo banko sąskaitos, kadangi jis su savimi turėjo savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2015 m. liepos 14 d. buvo sudaryta ir notaro R. M. patvirtinta buto pirkimo - pardavimo sutartis, kuria pardavėjos I. K. ir J. V. pardavė, o ieškovas S. Š. ir atsakovė R. J. nupirko po ½ dalį buto, su rūsiu 6,10 kv. m., pažymėtu R-29, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 48,16 kv. m., vidutinė rinkos vertė 14 500 EUR, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjoms sumokėdami po 4000 EUR sumą (b. l. 13-23). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2015-08-11 išrašas patvirtina, jog po ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. Š. ir R. J. pagal 2015-07-14 pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 24). Pagal 2015-07-10 notaro S. K. patvirtintą pinigų dovanojimo sutartį E. Š. padovanojo, o S. Š. priėmė 14000 EUR sumą (b. l. 27). DNB banko išrašas patvirtina, kad ieškovas 2015-07-14 banko pavedimu pervedė 8000 EUR trečiajam asmeniui J. V. (b. l. 28). Pagal 2015-07-01 pinigų skolinimo sutartį S. J. paskolino R. J. 3000 EUR sumą vieno kambario buto pirkimui Varėnoje (b. l. 45). Pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai patvirtina, kad S. Š. buvo mokėjęs už ginčijamo buto komunalinius bei kitus mokesčius (b. l. 70-76).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas turi vidurinį išsilavinimą, dirba samdomu apsaugos darbuotoju ir vykdo pastatų, objektų apsaugą. Tokios aplinkybės reiškia, kad asmuo turi bendro pobūdžio išsilavinimą, o jo darbo pobūdis nurodo, kad neturėjo akivaizdžių sveikatos sutrikimų dėl savo valios išraiškos dėl ligos.

Byloje šalys, tretieji asmenys pripažino ir patvirtino aplinkybes, kad sandorio sudarymo teisines pasekmes išaiškino notaras iki tvirtinant nutartį, suteikė pakankamai laiko susipažinti su sudaromos sutarties turiniu. Šalių sutartis nebuvo sudaryta staiga, per vieną ar kelias dienas nuo to laiko, kai buvo surastas tinkamas butas pirkimui, iš anksto buvo tariamasi su notaru, kada bus galima sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, aptartos sutarties sudarymo sąlygos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007, kt.). Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis).

Taigi ši aplinkybė laikytina ieškovo klydimu dėl tolimesnių jo ir atsakovės santykių perspektyvos ir negali būti laikoma iš esmės suklydus sudarant buto pirkimo – pardavimo sandorį.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovo ir atsakovės santykiai pablogėjo ir atsirado tarpusavio nesutarimai jau po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ir tai įvyko ne tuoj pat po sandorio sudarymo, o praėjus kuriam tai laiko tarpui – po kelių savaičių. Iki sandorio sudarymo ir po sandorio sudarymo ieškovas ir atsakovė kurį laiką kartu gyveno, kaip nurodė ieškovas – gyveno kaip sutuoktiniai. Apmokėjimas už buto privalomus mokėti mokesčius buvo sudarytas abiejų šalių vardu. Ieškovas nurodė, kad jis gaudavo sąskaitas ir mokėdavo už elektros energijos suvartojimą, mokesčius namo bendrijai, kabelinę televiziją, o atsakovė mokėjo už šildymą ir tiekiamą karštą vandenį, dujas, šaltą vandenį, t. y. šalys buvo tarpusavyje nusistatę buto naudojimo ir eksploatavimo tvarką. Tai, kad tarp šalių po kelių savaičių sudarius buto pirkimo-pardavimo sandorį nutrūko tarpusavio ryšiai, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog atsakovė siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą sandorio sudarymo metu.

CK 3.7 str. 1 d. numato, kad Top of Formsantuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Ieškovas nurodė, kad su atsakove draugavo tris metus, o kartu gyveno kelias savaites.

Koks turtas laikomas šeimos turtu, o koks asmeniu, ieškovui turėjo būti žinoma, kadangi jis 2015-02-20 teismo sprendimu nutraukė ankstesnę santuoką ir turtą, tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį pasidalino su buvusia sutuoktine.

Ieškovo teigimas, kad jis nurodomą sandorį sudarė suklydimo įtakoje, siekdamas ir tikėdamasis sudaryti santuoką su atsakove, negali būti laikomas sandorio sudarymu suklydimo įtakoje. CK 3.13 str. 1 d. numato, kad santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia. Taigi suvokimas ar siekimas sudaryti santuoką su atsakove tokiu būdu, kaip įsigyti būstą abiejų vardu pagal nurodytas dalis, užsitikrinant santuokos sudarymą įstatymų nustatyta tvarka, prieštarautų santuokos sudarymo imperatyvioms nuostatoms ( CK 3.13 str.2 d.).

Ieškovas yra nurodęs ir kitokias aplinkybes dėl sutarties sudarymo, o būtent 2016-03-14 teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad prieš sudarant sandorį, atsakovė padavė jam pasą, ir sakė, kad duos pinigų buto remontui. Susitarė taip, kad ieškovas nuperka butą, o atsakovė remontuos butą. Taigi ieškovo aiškinimai dėl sandorio sudarymo suklydimo pasekoje aplinkybių yra skirtingi – vienas, kad siekė su atsakove sudaryti santuoką, įgyjant butą, o kitas – po sandorio sudarymo atsakovės duos pinigų buto remontui. Tiriant ir nagrinėjant kokia didesnė tikimybė dėl nurodomų aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo yra svarbi trečiųjų asmenų, tiesiogiai dalyvavusių sudarant sandorį pozicija. Trečiasis asmuo I. K. nurodė, kad ieškovas S. Š. turėjo elektroninės bankininkystės duomenis ir jos prašė pervesti pinigus už perkamą butą į J. V. sąskaitą. Ji taip ir padarė. Atsakovė R. J. buvo šalia ieškovo ir nieko nesakė. Trečiasis asmuo J. V. patvirtino I. K. aiškinimą dėl pinigų pervedimo, nurodydama, kad pirkėjų (ieškovo ir atsakovės) santykiai buvo geri, nieko nesakė ir nekalbėjo apie buto pirkimą. Sutartis buvo duota notaro perskaityti, o tik po to šalys pasirašė. Atsakovė R. J. nurodė, kad prieš sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį, notarinės kontoros laukiamajame kambaryje davė ieškovui 4000 eurų, jis pinigus įsidėjo į savo rankinę, o vėliau visą sumą už buto pirkimą pervedė iš savo bankinės sąskaitos. Sutarties sudarymo pasekmės buvo išaiškintos visiems ir kiekvienam. Ji mokėjo už sandorį notarui. Butą su ieškovu pirko tikslu kartu gyventi. Būtent ieškovas jai pasiūlė pirkti butą. Nusipirkus butą santykiai pašlijo, atsakovės teigimu, ieškovas jai pradėjo riboti saviraišką dėl jos vaiko, pradėjo persekioti atsakovę, nenorėjo jos vaiko, kad gyventų kartu.

Šioje byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėjo klaidingą prielaidą apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Ieškovas ir atsakovė su trečiaisiais asmenimis laisva valia sudarė buto pirkimo – pardavimo sandorį, kuris buvo notariškai patvirtintas. Ieškovas dėl sutarties dalyko, t. y. sutartyje nurodyto ir pirkėjams perduoto buto, trūkumų (dėl jo kokybės, kiekybės ar kt.), jokių pretenzijų nereiškia. Su pardavėjais buvo atsiskaityta, jiems pervedant sutartą pinigų sumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį nurodyta, jog pinigai už butą mokami abiejų pirkėjų lygiomis dalimis abejoms pardavėjoms, ir sumokami lygiomis dalimis, nors šalys ir tretieji asmenys (pardavėjos) pripažįsta aplinkybę, kad pinigai buvo pervesti tik vienai pardavėjai, ir pervesta visa pinigų suma, pagal tarpusavio žodinį susitarimą prieš sudarant sandorį. Tai patvirtina faktines aplinkybes, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavo ir žodinis susitarimas tarp sandorio šalių.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. Š. palaikė ieškovo ieškinį ir patvirtino, jog iki ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo padovanojusi savo sūnui, ieškovui, pinigų. Tokios aplinkybes neturi esminės įtakos kilusio ginčo nagrinėjimui, kadangi šalys pripažįsta faktą, kad pinigai buvo pervesti iš ieškovo banko sąskaitos.

Ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija sutarties sąlygos neįvykdymą – atsakovės nesumokėtų už buto dalies pirkimą ir jam neperduotų pinigų, tačiau pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį su pardavėjais buvo atsiskaityta pilnai. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas visą pinigų sumą banko pavedimu pervedė pardavėjams iš asmeninės savo banko sąskaitos, nelaikytina pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės sandorio dalies neįvykdymą, kadangi to nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, priešingai, po pinigų pervedimo šalių laisva valia sudaryta ir notaro patvirtinta buto pirkimo – pardavimo sutartis bei atsakovės pateikta 2015-07-01 pinigų skolinimo sutartis, kuria S. J. paskolino R. J. 3000 EUR sumą vieno kambario buto pirkimui Varėnoje, paneigia šį ieškovo argumentą.

Pažymėtina, jog CK 1.90 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais. Ieškovas turi galimybę teismine tvarka reikalauti jam galimai neperduotų pinigų grąžinimo. Pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ginčas iškilo tarp jo ir atsakovės, kaip sandorio vienos šalies (pirkėjų), o kita sandorio šalis (pardavėjai), neturi jokio intereso ir pretenzijų nereiškia, nes sudarytas sandoris atitinka jų valios išraišką.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl to atsakovės R. J. naudai iš ieškovo S. Š. priteistina 670,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Toks išlaidų dydis realus ir pagrįstas įrodymais. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( CPK 98 str.2 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,96 EUR, ir jos priteistinos iš ieškovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

2015 m. lapkričio 27 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos įsiteisėjus šiam sprendimui.

Vadovaujantis LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 259 str., 263 str., 265 str., 270, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia ir turto asmeninėn nuosavybėn pripažinimo.

Priteisti iš ieškovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 670,00 EUR (šešis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (išlaidas advokato pagalbai apmokėti).

Priteisti iš ieškovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,96 EUR (dvylika eurų 96 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015-11-27 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kuriuo buvo uždrausta perleisti nuosavybės teisę į ½ buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklausantį R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dalį (uždrausta perleisti nuosavybės teises į šią nekilnojamojo daikto dalį). Uždrausta įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti šį nekilnojamąjį daiktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.