Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Stankevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Ginčas kilo dėl sprendimų neskirti slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi dėl tikslinės kompensacijos skyrimo (prašymas pateiktas skyriui 2022 m. spalio 25 d. reg. Nr. 137338), prašydama skirti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.

6. Atsakovas 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 93653 „Dėl slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos L. J. neskyrimo“ nusprendė neskirti slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ir 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 94538 „Dėl priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos L. J. neskyrimo“ nusprendė neskirti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Minėti sprendimai priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalimis.

7. Tikslinių kompensacijų skyrimo ir teikimo sąlygas reglamentuoja Įstatymas ir Kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A1-39 „Dėl Kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

8. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti.

9. Teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją turi asmenys, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Teisę gauti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją turi asmenys, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

10. Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje tikslinės kompensacijos skiriamos asmenų, turinčių teisę gauti šią slaugos kompensaciją, arba jų įgaliotų asmenų, sutuoktinių, artimųjų giminaičių <...> prašymu.

11. Tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti tikslinę kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki prašymo skirti tikslinę kompensaciją gavimo savivaldybės administracijoje dienos (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Teisės gauti tikslinę kompensaciją atsiradimo diena laikoma diena, nuo kurios asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės slaugos arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Tikslinės kompensacijos mokamos už praėjusį mėnesį (Įstatymo 5 straipsnio 10 punktas).

12. Tam, kad asmeniui būtų nustatyti specialūs poreikiai, asmuo ar asmens atstovas asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta tvarka kreipiasi į asmenį gydantį gydytoją dėl siuntimo į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti ir nurodo savo ir asmens, dėl kurio kreipiasi, vardą, pavardę, gimimo datą (Tvarkos aprašo 7 punktas). NDNT, priėmusi sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja asmenį apie priimtą sprendimą, pateikdama jo kopiją, ir išduoda NDNT direktoriaus patvirtintą Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą bei NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos rekomendaciją dėl specialiosios pagalbos priemonių (Tvarkos aprašo 24 punktas).

13. Asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų paskirta ir išmokėta tikslinė kompensacija, savivaldybės, kurioje jis gyvena ir turi teisę gauti tikslinę kompensaciją, administracijai pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą skirti tikslinę kompensaciją ir Tvarkos aprašo 3.1 – 3.8 papunkčiuose nurodytus dokumentus, tame tarpe NDNT išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma arba jos kopija (Tvarkos aprašo 3.8 papunktis).

14. Tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija sprendimą skirti tikslinę kompensaciją <...> priima per Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą, t. y. per 15 darbo dienų nuo prašymo skirti tikslinę kompensaciją <..> ir visų socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarka pateiktų dokumentų arba trūkstamų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Apie priimtą sprendimą skirti ar atsisakyti skirti tikslinę kompensaciją savivaldybės administracija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša asmeniui raštu. Atsisakius skirti tikslinę kompensaciją, kartu su pranešimu asmeniui išsiunčiama priimto sprendimo, kuriame nurodomos atsisakymo skirti tikslinę kompensaciją priežastys ir šio sprendimo apskundimo tvarka, kopija, asmeniui grąžinami jo pateikti dokumentai. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga, savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo, priimtą sprendimą jo priėmimo dieną pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje (Tvarkos aprašo 13 punktas).

15. Apibendrinus nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tikslinė kompensacija yra skiriama ir mokama asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tokiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui išreiškus valią ją gauti ir savivaldybės administracijai priėmus atitinkamą sprendimą.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos atstovas pagal įstatymą V. P. teikė prašymą dėl tikslinių kompensacijų skyrimo.

17. Atsakovo pateiktais duomenimis prie prašymo dėl tikslinių kompensacijų skyrimo dokumentų dėl specialiųjų poreikių nustatymo, pažymos arba jos kopijos, kaip numato Tvarkos aprašo 3.8 papunktis, nebuvo pridėta, be kita ko, prašymo suvarstymo momentui NDNT duomenų bazėje informacijos apie pareiškėjai specialųjį nuolatinės slaugos arba specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, nebuvo.

18. Pareiškėjos atstovo teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. civilinėje byloje Nr. e2S-2107-779/2022 nutartimi pareiškėjai nustatyta rūpyba ir skirtas rūpintojas, yra pakankamas teisinis pagrindas vertinti pareiškėjos sveikatos būklę ir nustatyti specialųjį nuolatinį slaugos poreikį, atitinkamai priimti sprendimus dėl tikslinių kompensacijų skyrimo. Nurodytoje nutartyje nustatyta, kad pareiškėja turi nuolatinį sveikatos sutrikimą (klausos negalią), kuris pagal pobūdį ir laipsnį esmingai riboja galimybes savarankiškai įgyvendinti savo teises ir pareigas (nutarties 27-29 punktai). Išvados padarytos remiantis pateiktais medicininiais duomenis, dokumentais dėl riboto darbingumo, institucijos išvada dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo skyrimo (nutarties 14-16, 18, 29 punktai).

19. Rūpybos nustatymo tikslas yra užtikrinti fiziniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, kurią vykdo teismo nutartimi paskirtas rūpintojas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.239 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 509 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad rūpybos skyrimo procese pagal pateiktus duomenis (medicininius dokumentus, institucijos išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje) vertinamas bendras asmens gebėjimas. Teismai, kaip teisingumą vykdantį institucija, turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus. Spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis dėl asmens dėl asmens neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ir jų lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, darbo asistento pagalbos poreikio bei kitus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytus sprendimus pagal kompetenciją suteikta NDNT (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242 „Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 1 punktas).

20. NDTN funkcija yra įvertinti asmenų neįgalumo lygį, darbingumo lygį, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, specialiuosius poreikius ir jų lygį ir priimti sprendimus (Nuostatų 11.2. papunktis): dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo, jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio ir šių poreikių terminų nustatymo (Nuostatų 11.2.6. papunktis); dėl specialiųjų poreikių lygio ir jo termino nustatymo; (Nuostatų 11.2.7. papunktis). Be kita ko, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą pasirengimą ir galinčius pateikti išvadas dėl <...> specialiųjų poreikių ir jų lygio (Nuostatų 12.3 papunktis). Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 „Dėl Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad nesant NDNT sprendimo dėl Specialiųjų poreikių nustatymo (pažymos dėl specialių poreikių nustatymo ir rekomendacijos dėl specialios pagalbos priemonių) nėra teisinio pagrindo svarstyti tikslinių kompensacijų skyrimą.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, tinkamai taikė teisės aktų reikalavimus, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigia atsakovo padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos patikslintas skundas laikytinas nepagrįstas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

23. Pažymėtina, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr. 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018; kt.).

24. Skundas atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėja patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo nereiškė, priteisimo klausimas nesprendžiamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. J. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.